Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo M. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties, kuria nuteistojo M. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje 2014-04-29 nutarimo Nr. 93-317 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. teistas 2013-05-13 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b pp. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė bausmė nustatyta 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-01-23, pabaiga – 2015-08-21.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartimi nuteistojo M. Š. skundas dėl Komisijos 2014-04-29 nutarimo Nr. 93-317 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad lygtinai paleidus nuteistąjį M. Š., būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, taip pat pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Nėra pagrindo išvadai, kad paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. skundas atmetamas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, kuris įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurio nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d., straipsnio redakcija galiojanti nuo 2012-07-01). Ar tokią išvadą galima daryti, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, kadangi būtina nustatyti tiek formalų, tiek materialų lygtinio instituto taikymo pagrindą.

Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos - tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. M. Š. yra atlikęs įstatyme numatytą privalomą 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau nėra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Taigi jis neatitinka formalaus lygtinio paleidimo taikymo kriterijaus. Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis ir kitos nuteistojo skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi formalus lygtinio paleidimo taikymas, gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Pažymėtina ir tai, kad visi nusikaltimai, už kurių padarymą M. Š. buvo teisiamas yra tyčiniai, o tai reiškia, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės. Kaip matyti iš teistumų istorijos, nusikaltimai sunkėja, tai jau ne pirmas nusikaltimas, susijęs su smurto panaudojimu.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad M. Š. nėra pavyzdingas nuteistasis: paskirtą bausmę jis atlieka paprastos grupės sąlygomis, nė karto nebuvo skatintas, o iš individualaus socialinės reabilitacijos plano matyti, kad nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų nėra nepriekaištingai laikomasi. Tai, kad nuteistasis pripažįsta savo nusikalstamo elgesio neigiamą pobūdį, aukštesnės instancijos teismo vertinama teigiamai, tačiau teismas tai vertina kaip natūralų taisymosi procesą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Nagrinėjamu atveju M. Š. padarytu sunkiu nusikaltimu pažeidė vieną labiausiai saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Šiuo nusikaltimu kilusios pasekmės negrįžtamos, todėl nuteistas privalo patirti adekvačius ir proporcingus teisių suvaržymus, kurie neskatintų iliuzijos dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo.

Apelianto teiginiai, kad apylinkės teismo sprendimas yra šabloniškas, motyvuotas klaidingai ir įžeidžiančiai jį kaip asmenį, atmestini. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes šioje byloje, priimtas sprendimas yra pakankamai argumentuotas, kartu išlaikant įstatyme numatytą privalomą procesinio sprendimo (šiuo atveju nutarties) struktūrą. Apylinkės teismas, motyvuodamas, kad nuteistasis yra lengvatikis ir lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms, rėmėsi nuteistojo M. Š. socialinio tyrimo išvada, kuri pateikiama tik visapusiškai išanalizavus bei įvertinus nuteistojo asmenybę, jo socialinę aplinką, taip pat elgesį prieš ir po teisės pažeidimų padarymo, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę. Visa tai vertina reikiamą išsilavinimą bei kvalifikaciją turintis asmuo pagal nustatytus tyrimo metodus, todėl apelianto nesutikimas su pateikta tyrimo išvada tik patvirtina, kad jam trūksta savikritikos bei adekvataus požiūrio į vykstantį pataisos procesą.

Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, kadangi M. Š. neatitinka nei formalaus, nei materialaus lygtinio paleidimo taikymo kriterijų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo M. Š. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-18 nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.