Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotam asmeniui pareiškusiam savarankišką reikalavimą M. V., jo atstovui advokatui Donatui Lengvinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, A. R. ir M. V. ir suinteresuotų asmenų A. R. ir V. V. savarankiškus reikalavimus dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, A. R. ir M. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ į savarankiškus reikalavimus pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad nėra gavęs pranešimų apie galimą palikėjos A. V. palikimo perėmimą valstybei. Jei teismas nustatys, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti savarankiškiems reikalavimams neprieštarauja ir prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

priimti pareiškėjo atsisakymą nuo pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir suinteresuoto asmens A. R. atsisakymą nuo savarankiško reikalavimo ir civilinę bylą toje dalyje nutraukti. Pareiškimas tenkintinas, pareiškimas su savarankiškais reikalavimais tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis suteikia teisę pareiškėjui bet kurioje proceso stadijoje žodžiu ar raštu atsisakyti pareikšto pareiškimo.

Tiek pareiškėjo atsisakymas nuo pareiškimo, kuriuo jis prašė atnaujinti terminą palikimui priimti, tiek ir suinteresuoto asmens A. R. atsisakymas nuo savarankiško reikalavimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Pareiškėjas V. V. ir suinteresuotas asmuo A. R. 2024-11-12 teismo posėdžio metu nurodė, kad jiems yra suprantamos ir žinomos jų pareiškimų atsisakymo ir civilinės bylos nuraukimo teisinės pasekmės (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), todėl jų pateikti pareiškimų atsisakymai priimtini ir civilinė byla toje dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1, 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek iš šalių teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės.

Dėl pareiškėjo reikalavimo nustatyti juridinę reikšmė turintį palikimo priėmimo faktą.

Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

Duomenų, kad mirusioji būtų sudariusi testamentą byloje nėra.

Įvertinus faktines aplinkybes, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Kiekvienoje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo faktinės aplinkybės yra vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta pareiškėjas, tiek iki motinos mirties gyveno ginčo bute, kuris jam ir motinai priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, tiek ir po motinos mirties liko ginčo bute ir rūpinosi ne tik jam priklausančia ginčo buto dalimi, bet ir motinai priklausančio ginčo buto dalimi, tai yra mokėjo mokesčius, remontavo ir prižiūrėjo butą, o tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas nors per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo ir nepateikė, tačiau faktiniu valdymu motinos palikimą priėmė ir tai patvirtina ne tik, pareiškėjo į bylą pateiktų bankų sąskaitų išrašai bet ir suinteresuotų asmenų M. V. ir A. R. teismo posėdžio duoti paaiškinimai. Suinteresuotas asmuo M. V. ir A. R. patvirtino, kad jie nemokėjo mokesčių už ginčo butą ir ginčo bute niekada negyveno bei jo neremontavo. A. R. teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas tvarkė dokumentus, kad jo mama ir jis gautų ginčo butą bei tai, kad pareiškėjas neįsileisdavo motinos į ginčo butą, nes ji vedė asocialų gyvenimo būdą.

Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas po motinos A. V. mirties, priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, CK 587 straipsnio 2 dalis).

Dėl suinteresuoto asmens M. V. savarankiško reikalavimo.

Suinteresuotas asmuo teismui pateikė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė jam atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui po motinos mirties priimti ir savo prašymą iš esmės grindžia dviem pagrindais, tai yra tuo, kad tuo metu kaip mirė jo motina jis buvo nepilnametis ir pilnamečiu tapo ik po penkių mėnesių po motinos mirties bei tuo, kad jis dėl savo sveikatos būklės ir nežinojimo praleido šį įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

A. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jos įstatyminiai įpėdiniai pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo turėjo pateikti per šešis mėnesis, tai yra iki (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).

1964 m. CK 588 straipsnis numatė, kad šio kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas, pasibaigus tam terminui, ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmusieji palikimą įpėdiniai. Šiais atvejais įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, perduodama iš jam priklausančio turto, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei, tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos, realizavus kitą jam priklausančio turto dalį.

Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas numatyta, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, todėl ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuotas asmuo M. V. reiškia savarankišką reikalavimą, kuriuo prašo pripažinti, jog ji dėl objektyvių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui po savo motinos mirties priimti ir atnaujint šį terminą, nes jis buvo nepilnametis bei turi negalią ir nežinojo, kad būtina kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas nesutinka, kad būtų atnaujintas terminas, motyvuodamas tuo, kad M. V. nėra pripažintas neveiksniu, be to terminą yra praleidęs daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus. Pareiškėjas mano, kad jo brolis galėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo kai tapo pilnametis, tačiau to nepadarė. Kaip nesutikimo argumentą pareiškėjas taip pat nurodo ir tai, kad nei M. V., nei sesuo neišlaikė buto ir visą laiką jis vienas išlaikė butą ir mokėjo mokesčius ir jam dėl buto jokių pretenzijų niekas nereiškė.

Neginčijamai nustatyta, kad suinteresuotas asmuo M. V. šiai dienai negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po motinos A. V., mirusios (duomenys neskelbtini), nes yra praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo M. V. yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis paveldint palikimą po savo motinos mirties ir priimti palikimą turėjo per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra per šešis mėnesius skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Pagal 1964 m. CK 13 straipsnio 1 dalį už nepilnamečius iki penkiolikos metų amžiaus sandorius jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai arba globėjai.

Nors byloje nėra jokių duomenų, kad M. V. veiksnumas yra ribotas ar, jam būtų nustatyta rūpyba, tačiau tiek iš byloje esančių duomenų bei pačio M. V. duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, galima spręsti, kad jis ne viską supranta, nes yra baigęs tik aštuonias klases, be to turi neįgalumą nuo vaikystės, jis lengvai yra įtakojamas kitų artimų asmenų. Pats pareiškėjas tvirtino, kad sesuo manipuliuoja broliu. Tai, kad M. V. yra lengvai įtakojamas savo artimų giminaičių patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis pasirašė ant atsiliepimo, kurį surašė pareiškėjo sutuoktinė ir kartu su pareiškėju jo paprašė pasirašyti ir jis nesuprasdamas dėl ko pasirašė. Teismo posėdžio metu M. V. teismui negalėjo paaiškinti, ką konkrečiai jam paaiškino pareiškėjas ir jo sutuoktinė prieš pasirašant. Vien tai, kad pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad M. V. sugebėjo paimti paskolą, ar įsidarbinti, nėra pagrindas laikyti, kad jis viską gerai supranta ir gali pats savarankiškai ginti savo interesus be pagalbos atsižvelgiant į jo turimą sveikatos būklę ir išsilavinimą. Be to, pats pareiškėjas nurodė, kad jis pats buvo įdarbinęs brolį pagalbiniu darbuotoju toje pačioje įmonėje, kurioje dirbo ir jis. Byloje nėra jokių duomenų, kad mirus A. V. kiti jos suaugę vaikai, tai yra pareiškėjas ar A. R., ar buvęs A. V. sutuoktinis ėmėsi kokių aktyvių veiksmų, kad būtų užtikrintos M. V., kuris tuo metu dar buvo nepilnametis interesai ir būtų priimtas palikimas po motinos mirties. Teismo vertinimu vien tai, kad M. V. ir tapo pilnamečiu per 6 mėnesius nuo motinos mirties nesudaro pagrindo šiuo konkrečiu atveju tvirtinti, kad jis dėl neapdairumo nesiėmė jokių veiksmų, kad priimti savo motinos palikimą, tai yra kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Akivaizdu, kad ką tik sulaukęs pilnametystės asmuo, kuris turi be kitą ko turi ir negalią , akivaizdu, kad neturi jokios patirties tvarkant paveldėjimo reiklaus, nes jam pačiam dar buvo reikalingas išlaikymas penkis mėnesius po motinos mirties. Šalys iš esmės neginčijo ir patvirtino aplinkybes, kad M. V. gyveno su motina ir po jos mirties liko gyventi bei naudojosi jos likusiais asmeniniais daiktais.

CK 574 straipsnio nuostatos numatė, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įstatyminiams įpėdiniams, nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. O CK 576 straipsnis numatė, kad nepilnamečiai arba nedarbingi palikėjo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), taip pat nedarbingi mirusiojo sutuoktinis, tėvai (įtėviai) ir išlaikytiniai paveldi, nepriklausomai nuo testamento turinio, ne mažiau kaip dvi trečiąsias tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų, paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis).

Nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama ir į paveldimo turto, susidedančio iš įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų, vertę.

Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per visą laikotarpį nuo teisės į palikimą atsiradimą dienos iki kreipimosi į teismą. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo turėjo valią priimti palikimą po motinos mirties, nes jis priėmė jos asmeninius daiktus, albumus, baldus. Nors pareiškėjas ir tvirtino, kad jo motina jokių asmeninių badų neturėjo, tačiau šias aplinkybes paneigė tiek suinteresuotas asmuo A. R., tiek ir M. V.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, kad M. V. motinos mirties dieną buvo nepilnametis ir tik po penkerių mėnesių po jos mirties tapo pilnamečiu, o jo įstatyminis atstovas tėvas, jo vardu nepriėmė palikimo, į M. V. turimą išsilavinimą bei turimą negalią, į tai, kad šiai dienai dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po A. V. mirties, nes kiti įstatyminiai įpėdiniai įstatymo nustatytu laiku taip pat nesikreipė dėl palikimo priėmimo po jų motinos A. V. mirties, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas tenkinti suinteresuoto asmens savarankišką reikalavimą, nes pripažintina, kad dėl objektyvių priežasčių yra praleistas terminas palikimui, todėl jis atnaujintinas (1964 m. CK 588 straipsnis, CK 5.57 straipsnis, CPK 576 - 578 straipsniai). Apie tai, kad nėra priimtas palikimas po motinos mirties suinteresuotas asmuo M. V. sužinojo iš teismo gavęs procesinius dokumentus, nes teismas savo iniciatyva jį ir suinteresuotą asmenį A. R. įtraukė į bylą. Pareiškėjas kreipdamasis į teismą su pradiniu pareiškimu nenurodė, kad yra ir kitų įstatyminių įpėdinių, kurie gali ar turi teisę paveldėti po motinos mirties. Teismo vertinimu, tai, kad M. V. daugiau nei (duomenys neskelbtini) metu pareiškėjui nereiškė jokių pretenzijų dėl motinos buto dalies, nesudaro pagrindo netenkinti suinteresuoto asmens reikalavimo. Tai, kad pareiškėjas visą laiką mokėjo mokesčius už būstą ar rūpinsi ginčo butu, taip pat nesudaro pagrindo netenkinti suinteresuoto asmens savarankiško reikalavimo, nes pareiškėjas ir jo šeima gyveno ir nemokėjo nuomos mokesčio, nors nuo pat ginčo buto įgijimo pareiškėjui, kuris pats tvarkė ginčo buto įgijimo dokumentus buvo žinoma, kad dalis ginčo buto priklauso ir motinai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsni 1 dalis, 98 straipsnis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas byloje pateikė duomenis, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas 109,00 Eur žyminį mokestį ir 3 696,55 Eur atstovavimo išlaidų, viso 3 805,55 Eur.

Suinteresuotas asmuo M. V. byloje pateikė duomenis, jog patyrė 1 105,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 050,00 Eur teisinė pagalba ir 55,00 Eur žyminis mokesčio.

Suinteresuotas asmuo A. R. pateikė rašytinius įrodymus apie jos patirtas 54,00 Eur žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo A. R. atsisakė savo reikalavimų dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir teismas priėmėm jų atsisakymus, todėl yra pagrindas A. R. ir V. V. grąžinti 75 procentus jų sumokėtų žyminių mokesčių, tai yra kiekvienam gražinant po 40,50 Eur suapvalinus po 40,00 Eur žyminį mokestį, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos.

Nagrinėjamu atveju į vertinus tai, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl jų motinos palikimo, į tai, kad pareiškimas ir savarankiškas reikalavimas iš esmės buvo patenkinti, atsižvelgiant į pareiškėjo elgesį, kad jis į teismą kreipėsi ir nenurodė visų suinteresuotų asmenų ir dalis bylinėjimosi išlaidų iš esmės susidarė dėl to jo paties veiksmų, nes buvo tikslinamas reikalavimas, į tai, kad civilinė byla faktiškai buvo išnagrinėta per du posėdžius, nes ankstesniuose posėdžiuose šalys vis nurodydavo, kad yra galimybė tarp jų kilusį ginčą spręsti taikiai ir byla buvo perduota teisminei mediacijai, darytina išvada, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais kiekviena šalis paliktina prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Byloje yra susidariusių 47,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Įvertinus tai, kad byloje buvo ne tik pareiškimas, bet ir du savarankiški reikalavimas, yra pagrindas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais šias pašto išlaidas lygiomis dalimis, tai yra po 15,86 Eur, suapvalinus 16,00 Eur priteisti iš pareiškėjo ir savarankiškus reikalavimus pareiškusių suinteresuotų asmenų, valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti pareiškėjo V. V. atsisakymą nuo pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir civilinę bylą toje dalyje nutraukti.

Priimti suinteresuoto asmens A. R. atsisakymą nuo savarankiško reikalavimo, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti ir civilinę bylą toje dalyje nutraukti.

Pareiškimą tenkinti, suinteresuoto asmens M. V. savarankišką reikalavimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Atnaujinti suinteresuotam asmeniui pareiškusiam savarankišką reikalavimą M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui atsiradusiam po jo motinos A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priimti ir šį terminą pratęsti trims mėnesiams, pradedant skaičiuoti nuo šios sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Grąžinti pareiškėjui V. V. 40,00 Eur žyminį mokestį, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos.

Grąžinti Suinteresuotam asmeniui A. R. 40,00 Eur žyminį mokestį, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš pareiškėjo V. V. 16,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Priteisti iš suinteresuoto asmens M. V. 16,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Priteisti iš suinteresuoto asmens A. R. 16,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.