Kauno apygardos teismo nutartis

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundas ir paliktas nepakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos A. S. 2025 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) A. B. nubaustas už tai, kad 2025 m. vasario 5 d. 01 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, kai šios teisės niekada nebuvo įgijęs. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950, 9, 14 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, dėl ko jam buvo paskirta 300 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, A. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkintas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje konstatuota, kad A. B. nurodytos aplinkybės ANK 34 straipsnio 6 dalies kontekste nėra išskirtinės ar sudarančios pagrindą sušvelninti paskirtą nuobaudą arba visai jos neskirti, juolab jam paskirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliantas skunde apygardos teismui neginčija savo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tačiau nesutikdamas su jam paskirta bauda prašo sumažinti jos dydį bei neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taigi, A. B. nesutinka su apylinkės teismo sprendimu jo atžvilgiu netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas nagrinėtinas skundo ribose – paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo kontekste.

7. ANK 424 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas, be kita ko, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.

9. Nagrinėjamu atveju, Institucijos Nutarimu A. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešių mėnesių laikotarpiui.

10. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamoje nutartyje, apelianto skunde bei Institucijos atsiliepime išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai nutarė A. B. atžvilgiu netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde pateikti argumentai šiuo atveju iš tiesų neįrodo egzistuojant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių A. B. baudos dydis turėtų būti sumažintas, o administracinio poveikio priemonė apskritai neskiriama.

11. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

12. Nors skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas savo procesinio sprendimo argumentus netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų šioje administracinio nusižengimo byloje išdėstė glaustai, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad joje buvo įvertintos A. B. skunde nurodytos aplinkybės, o būtent tai, kad baudos sumažinimą bei administracinio poveikio neskyrimą jis siejo su tuo, jog šiuo metu yra bedarbis ir gauna socialinę pašalpą. Išanalizavęs šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo motyvus apylinkės teismas padarė išvadą, kad pagrindo pripažinti šias aplinkybes išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą sumažinti jam paskirtos baudos dydį bei sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą ar apskritai jos neskirti, nėra. Su šia skundžiamą nutartį priėmusio teismo pozicija sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Be kita ko, skunde apygardos teismui jis nurodė ir naujas aplinkybes apie tai, kad turi neįgalių giminaičių, kuriais turi rūpintis bei teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga siekiant įsidarbinti. Tad šie skundo argumentai bus įvertinti vėlesniuose šios nutarties punktuose.

13. Iš kartu su skundu pateiktų duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš tiesų šiuo metu neturi darbo vietos, gauna socialinę pašalpą (309,4 Eur) bei iš Užimtumo tarnybos buvo gavęs 2025 m. kovo 6 d. registruotą darbo pasiūlymą pardavimo vadovo pareigoms užimti, vienas iš reikalavimų siekiant įsidarbinti – turėti vairuotojo pažymėjimą. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, kad šis apeliantui skirtas Darbo pasiūlymas galiojo iki 2025 m kovo 31 d., t. y. apeliacinio skundo pateikimo dieną (2025 m. gegužės 9 d.) jau buvo negaliojantis, be to, tai kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šiuo metu ieško darbo ir gauna socialinę pašalpą nėra itin išskirtinė aplinkybė. Juolab administracinio nusižengimo protokolas jam buvo surašytas 2025 m. vasario 5 d., Institucijos Nutarimas priimtas 2025 m. vasario 27 d., tuo tarpu skundžiama nutartis priimta 2025 m. balandžio 25 d., tad įvertinus tai, A. B. turėjo ir turi galimybę rinktis tokią darbo vietą, kurioje nebūtų reikalaujama būtį įgijus teisę vairuoti transporto priemones. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu jis apskritai nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tad kaip teisingai nurodoma Institucijos atsiliepime, neturėjo reikiamų įgūdžių ir žinių dalyvauti eisme.

14. Skunde nurodoma ir tai, kad apeliantas turi negalią turinčių giminaičių, kuriais turi pasirūpinti, tačiau iš kartu su skundu pateiktų duomenų – čekių iš vaistinių bei L. K. pensijos gavimo pažymėjimo nėra aiškus nei apelianto ryšys su šia moterimi, nei tai, kokią negalią ji turi bei kokius jos poreikius padeda įgyvendinti A. B.. Nors konstitucinėje jurisprudencijoje, kuri cituojama skunde, pažymima, kad teismas nagrinėjant bylas turi būti aktyvus, tačiau tai savaime nereiškia, kad jis turi pareigą rinkti apelianto skundo teiginius pagrindžiančius duomenis, šiuo atveju – medicininius duomenis, bei savarankiškai aiškintis, koks giminystės ryšys sieja apeliantą su jo nurodyta moterimi. Teismo vertinimu, šie duomenys, jeigu jie užfiksuoti juridiniu lygmeniu, turi būti prieinami pačiam apeliantui, tad būtent jis turi būti suinteresuotas pagrįsti savo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius. Be kita ko, apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių argumentų, kaip rūpinimasis negalią turinčia giminaite šiuo atveju yra siejamas su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, juolab, kad kaip jau minėta, apeliantas iki administracinio nusižengimo padarymo dienos apskritai nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Be to, iš apelianto pateiktų vaistinių čekių matyti, kad perkamos medicininės priemonės ir medikamentai buvo kompensuoti pilna apimtimi. Tad apygardos teismo vertinimu, skundo autoriaus argumentai šiuo atveju nepagrindžia nei baudos sumažinimo, nei administracinio poveikio priemonės neskyrimo galimybės.

15. Nors A. B. skunde nurodo, kad jo nubaudimas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį yra formalus, tačiau apygardos teismas taip pat negali sutikti ir su šiuo skundo argumentu. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančio policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones 2025 m. vasario 5 d. automobilį vairavo nakties metu – apie 01.40 val., (duomenys neskelbtini), o pamačius patruliuojantį policijos pareigūnų automobilį greitai įsuko į (duomenys neskelbtini), dėl ko policijos pareigūnams sukėlė įtarimą. Automobiliui sustojus, policijos pareigūnai matė kaip automobilyje sėdėję asmenys pakeitė savo sėdėjimo vietas – po pasikeitimo vairuotojo vietoje sėdėjo N. M., o automobilio gale, kairėje pusėje – A. B.. Bendraujant su automobilyje sėdėjusiais asmenimis – N. M. bei A. B., pastarasis nurodė, kad iki sustabdant transporto priemonę, ją vairavo būtent jis. Tad akivaizdu, kad apeliantas jau administracinio nusižengimo darymo metu suvokė savo teisei priešingus veiksmus bei iš pat pradžių, apsikeisdamas vietomis su kitu kartu važiavusiu asmeniniu, t. y. persėsdamas iš vairuotojo vietos į keleivio vietą galinėje automobilio dalyje, ketino vengti atsakomybės, tačiau vėliau persigalvojo ir policijos pareigūnams prisipažino vairavęs automobilį. Tai, kad apeliantas nepadarė kitų KET pažeidimų ir jo teigimu, automobilį vairavo nedidelį atstumą, šiuo atveju nešvelnina jo atsakomybės įvertinus tai, kad jis dalyvavo eisme, nors ir neintensyviame, apskritai niekada nebūdamas įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, be to, kartu su juo važiavo ir kitas asmuo – N. M., kuris be kita jo, yra jaunesnis už apeliantą, tad tokiais savo veiksmais jis kėlė pavojų ne tik sau, tačiau ir kartu važiavusiam keleiviui. Pažymėtina, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. atsakomybei pagal šį straipsnį atsirasti neturi kilti tam tikri padariniai, o nusižengimas laikomas baigtu vien nuo transporto priemonės vairavimo neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės fakto. Tai, kad šiuo atveju apeliantui pavyko išvengti galimų neigiamų pasekmių vairuojant transporto priemonę – automobilį, dar neįgijus B kategorijos, nedaro jo įvykdyto administracinio nusižengimo mažiau pavojingu ar mažareikšmiu.

16. Šios aplinkybės apygardos teismui leidžia daryti išvadą, kad A. B. suvokdamas, kad daro administracinį nusižengimą, vis tik sąmoningai pasirinko tokį elgesio modelį, ką patvirtinta ir tai, jog pamatęs policijos pareigūnų automobilį greitai pakeitė judėjimo kryptį, su kartu važiavusiu keleiviu apsikeitė sėdėjimo vietomis, tad šiuo atveju turi prisiimti ir dėl tokio savo elgesio kilusias teisines pasekmes. Nors apeliantas administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu neneigė savo kaltės ir prisipažino padaręs nusižengimą, bei nuoširdžiai gailėjosi, tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta priimant Institucijos Nutarimą, pripažįstant tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši aplinkybė bei tai, kad ilgą laikotarpį jis nebuvo baustas administracine tvarka, vertinant tai visų administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumoje, buvo vienas iš faktorių, sudaręs pagrindą apeliantui paskirti ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtintos baudos ir administracinio poveikio priemonės minimalų dydį, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju nustatytas baudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas yra neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir visai neskiriant administracinio poveikio priemonės.

17. Apygardos teismo įsitikinimu, A. B., žinodamas, kad jo finansinė padėtis nėra itin gera, bei suvokdamas, kad norint įsidarbinti jam bus reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, privalėjo būti ypatingai atidus ir suinteresuotas nevairuoti tokios transporto priemonės rūšies, kurios vairavimo teisės dar nėra įgijęs. Be kita ko, skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemone siekiama nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam tam tikras neigiamas pasekmes, kad jis daugiau nenusižengtų, o tokio pobūdžio pasekmių atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar neskirti administracinio poveikio priemonės, nes tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami tai įtvirtinant įstatymuose. Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Institucija paskyrė straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimalų dydį, t. y. 300 Eur taip pat nustatė ir minimalų administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones terminą.

18. Įvertinęs visa tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad A. B. paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, laikantis ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatų ir yra ne per griežtos, o priešingai proporcingos jo padarytam administraciniam nusižengimui, todėl spręstina, kad apylinkės teismas, padarė teisingą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, švelninti paskirtą baudą ar administracinio poveikio priemonę. Paminėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus.

19. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas A. B. skundas ir paliktas nepakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.