Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui G. Ž., suinteresuotam asmeniui antstoliui T. U. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. Ž. ieškiniu prašė pripažinti, kad ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis nebaigtos statybos registruose neįregistruoto gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), registruotų atsakovo G. Ž. vardu, priklauso jai, ieškovei I. Ž. asmeninės nuosavybės teise. Ieškinį grindė tuo, kad santuokoje su atsakovu G. Ž., 2008-03-12 sutuoktinio vardu nusipirko žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), jame pradėjo statyti gyvenamąjį namą. Nusipirktame žemės sklype stovėjo ūkinio pastato sienos, kurias 1996-07-17 sutuoktiniui G. Ž. dovanojimo sutartimi padovanojo jo tėvas E. Ž.. Vėliau abu su sutuoktiniu bendromis lėšomis pastatė ir įrengė ūkinį pastatą, pritaikydami jį laikinam gyvenimui, todėl mano, kad šis turtas taip pat laikytinas jų bendra nuosavybe. Šiaulių apylinkės teismas 2016-09-20 nutartimi (c. b. Nr. e2VP-3644-772/2016), pakeista 2016-12-05 Šiaulių apygardos teismas nutartimi (c.b. Nr. e2S-1026-372/2016) nustatė, kad atsakovo G. Ž. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto dalis yra ½ . Šie juridiniai faktai buvo registruoti ir VĮ „Registrų centre“. Todėl mano, kad po priimtų teismo nutarčių jai priklauso ½ dalis žemės sklypo su pastatais (ūkiniu pastatu ir nebaigtos statybos namu), nebaigtos statybos registruose neįregistruoto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui G. Ž. - likusi ½ dalis minėto turto. Vykdant išieškojimą, 2017-06-01 Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-l7-98-16500 G. Ž. turtas buvo perduotas atsakovo kreditoriui R. Ž.. Taigi, savininkai turėjo likti tik ji - I. Ž. ir R. Ž., atsakovas G. Ž. nebeturėtų būti turto savininkas. A. G. Ž. atsiliepimu į ieškinį su pareikštu ieškiniu sutiko visiškai ir prašė jį tenkinti, patvirtino, kad visi ieškovės išdėstyti argumentai yra teisingi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį dėl ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), ½ dalies pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalies nebaigtos statybos registruose neįregistruoto gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), registruotų atsakovo G. Ž.) vardu, pripažinimo I. Ž. asmenine nuosavybe, atmetė.Nurodė, kad ½ dalis nebaigtos statybos, registruose neįregistruoto gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), registruoti atsakovo G. Ž. vardu, tačiau ieškovė tikslesnių duomenų apie šį turtą teismui nepateikė. Ieškovė nurodė, kad VĮ Registrų centras be teismo sprendimo įrašo apie savininką nekeičia, bet duomenų, kad būtų kreiptasi į VĮ Registrų centrą, teismui nepateikta. Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad antstolis išieškojimą vykdo iš skolininko G. Ž. asmeninio turto ir kad ne visas vykdymo procese areštuotas skolininko G. Ž. nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių G. Ž. ir I. Ž. nuosavybė. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo, G. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1996 m. liepos 17 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė skolininko nuosavybė. Byloje nėra duomenų, kad minėtas ūkinis pastatas dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) būtų perleistas, ar kitu pagrindu (pvz. teismo sprendimu) priklausytų ir skolininko sutuoktinei I. Ž.. Atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2008 m. kovo 12 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1901 bei Priėmimo – perdavimo aktu Nr. 337, ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1996 m. liepos 17 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato baigtumas 59 proc. Byloje duomenų, apie tai, kad pareiškėja iš esmės būtų prisidėjusi prie minėto ūkinio pastato statybos, jo pagerinimo ar rekonstrukcijos, asmeninių lėšų panaudojimo, nėra pateikta, ieškovė tik nurodo, kad nustačius teismui, kad bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis turto, šis turtas turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe. Ieškovė nenurodė nei vieno iš pagrindų, nurodytų CK 3.88 ir 3.89 straipsnyje, o vien tik tai, kad teismo nutartimi, nagrinėjant bylą CPK 667 straipsnio tvarka nustatytos sutuoktinių dalys, nėra pagrindas ieškovei priklausančią dalį pripažinti jos asmenine nuosavybe.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė I. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017-10-06 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsakovas ir suinteresuotas asmuo atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad ieškovė I. Ž. su atsakovu G. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. CM skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). A. G. Ž. 1996-07-17 Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre ½ dalis pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), priklauso G. Ž. 2008-03-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1901 pagrindu. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo, G. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2008 m. kovo 12 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1901 bei Priėmimo – perdavimo aktu Nr. 337, ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1996 m. liepos 17 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato baigtumas 59 proc.2017-03-30 Patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-17-98-8065, antstolis R. K. paskelbė atsakovui G. Ž. priklausančio turto: ½ dalies žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)varžytynes (22 b.l.). Neatsiradus nė vienam pirkėjui, 2017-06-01 Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-l7-98-16500 turtas buvo perduotas atsakovo kreditoriui R. Ž..Šiaulių apylinkės teismo 2016m. rugsėjo 20 d. nutartis (c. b. Nr. e2VP-3644-772/2016) pakeista. Šiaulių apygardos teismo 2016m. gruodžio 5 d. nutartimi (c.b. Nr. e2S-1026-372/2016) nustatyta, kad atsakovo G. Ž. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto dalis yra ½, Šie juridiniai faktai buvo registruoti ir VĮ „Registrų centre“, įrašas galioja nuo 2017-02-24.

Dėl ginčo esmės ir įrodymų vertinimo

Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatyta, kad skolininko G. Ž. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto areštuoto 2015 m. kovo 20 d. turto arešto aktu vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini), dalis yra 1/2.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti jo turto apimties ir vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas (CK 3.100 straipsnio 6 punktas) yra dažniausias bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pabaigos pagrindas (2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2013). CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos kiti pagrindai. Turtas gali būti padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Kai nenutraukdami santuokos sutuoktiniai tokia sutartimi pasidalija ne visą santuokos metu įgytą turtą, nepadalyta dalis lieka bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. E. S., bylos Nr.3K-3-365/2011), kaip ir po padalijimo įgytas turtas.Įstatyme nurodyti du bendro sutuoktinių turto padalijimo būdai: sutuoktinių sutarimu ir teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu. Tokiu atveju sutuoktiniai turi sudaryti notariškai patvirtintą sutartį. Kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes (2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009).Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Įstatyme numatyti atvejai, kada bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę privaloma padalyti. Bendras sutuoktinių turtas teismo sprendimu taip pat padalijamas vieno ar abiejų iš jų kreditorių reikalavimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis, CPK 667 straipsnis), taip pat vieno sutuoktinio reikalavimu nenutraukiant santuokos (CK 3.124 straipsnis) ir kt.Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatyta skolininko fizinio asmens dalis (idealioji dalis) bendrame sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte (CPK 667 straipsnis), ir šis turtas tarp sutuoktinių nėra padalintas, įstatymu nustatytas turto teisinis režimas nėra pasikeitęs. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Ieškovė nereiškė reikalavimo nenutraukiant santuokos padalinti turtą teismo sprendimu CK 3.124 straipsnio pagrindu.CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (žr., pvz., pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netaikydamas ieškinio trūkumų šalinimo instituto, netikslinant ieškinio teisinio bei faktinio pagrindo, nepažeidė civilinio proceso teisės normų ir neužkirto galimybės ieškovei pareikšti ieškinį aptartais teisiniais pagrindais.

Dėl ginčo turto nuosavybės teisės

Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nėra absoliuti, ji gali būti nuginčyta (2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Sutuoktinis, manydamas, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso daugiau turto, gali rinktis vieną iš savo turtinių teisių gynimo būdų ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių padarinių: bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimo, t. y. turto pripažinimo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis), kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ar didesnės turto dalies gavimo (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Kiekvienas iš šių institutų skiriasi ne tik padariniais, bet ir sąlygomis, kurios būtinos pageidaujamam teisiniam rezultatui pasiekti (2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008). Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.Pirmosios instancijos teismas vadovavosi šeimos teisės instituto nuostatomis. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, atkreipusi dėmesį į tai, kad praktikoje nevienareikšmiškai suprantamos CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis.CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė, ir sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti šią prezumpciją. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 str. turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad norint pripažinti turtą asmenine nuosavybe, turi būti pagrindai, išdėstyti CK 3.89 straipsnyje. Asmeniniu sutuoktinio turtu taip pat pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad, nustatant, ar konkretus turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, atsižvelgiama į šio turto įgijimo pagrindą (dovanojimo sandorį, paveldėjimą ir kt.).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad antstolis išieškojimą vykdė iš skolininko G. Ž. asmeninio turto, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo sprendė, kad G. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1996 m. liepos 17 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato baigtumas 59 proc. Byloje nėra duomenų, kad minėtas ūkinis pastatas dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) būtų perleistas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, ar kokiu kitu pagrindu (pvz. teismo sprendimu) priklausytų ir skolininko sutuoktinei I. Ž.. Byloje pareiškėja neįrodinėjo ir nepateikė duomenų, apie tai, kad iš esmės būtų prisidėjusi prie minėto ūkinio pastato statybos, jo pagerinimo ar rekonstrukcijos, asmeninių lėšų panaudojimo, ieškovė tik nurodo, kad nustačius teismui, jog jai bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis turto, šis turtas turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris tas aplinkybes įrodinėja (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).Teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių apygardos teismo 2016m. gruodžio 5 d. nutartimi nustačius, kad skolininko G. Ž. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto areštuoto 2015 m. kovo 20 d. turto arešto aktu vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini), idealioji dalis yra ½, likusios ginčo turto dalies teisinis režimas nepasikeitė ir nemodifikavosi į asmeninę ieškovės nuosavybę. Kaip ir minėta, ieškovė įgyti asmeninę nuosavybės teisę į santuokoje įgytą turtą gali turto tarp sutuoktinių padalijimo būdu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nenurodė nei vieno iš pagrindų, nurodytų šiame straipsnyje, o vien tik tai, kad teismo nutartimi, nagrinėjant bylą CPK 667 straipsnio tvarka ir nustačius sutuoktinių dalis, nėra pagrindas ieškovei priklausančią dalį pripažinti jos asmenine nuosavybe.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.