- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-20
- Bylos Nr.
- e2VP-3644-772/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02641-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- I. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- G. Ž., BUAB ,,A.“
- Skolininkas
- G. Ž.
dalyvaujant pareiškėjai I. Ž. ir jos atstovei adv. D. Motiejūnei, suinteresuotiems asmenims: G. Ž., antstolio T. Ubarto atstovei M. M., neatvykus suinteresuoto asmens BUAB ,,A.“ atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. pareiškimą dėl skolininko G. Ž. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys: G. Ž., antstolis T. Ubartas ir BUAB ,,A.“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2016-03-22 su prašymu kreipėsi į teismą nurodydama, kad jos sutuoktinio, skolininko G. Ž. atžvilgiu pagal Šiaulių apygardos teismo vykdomuosius dokumentus Nr. 2-354-210/2014 ir Nr. 2-357-210/2014, yra vykdomas išieškojimas iš viso jo turto.
Antstolis vykdydamas išieškojimą, areštavo turtą: žemės sklypą, ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius pareiškėjai ir skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Antstolis, remdamasis LR CPK 667 str. pasiūlė pareiškėjai iki 2016-03-26 kreiptis į teismą dėl skolininko sutuoktinio G. Ž. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p., sutuoktinių turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to teigė, kad LR CK 3.117 str. preziumuoja, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o LR CK 3.123 str. numato atvejus, kuomet galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pareiškėja mano, kad teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, nors jie šiuo metu jau yra pilnamečiai, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3. 123 str. 1 d.). teigė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Anot pareiškėjos tam įtakos turi dalytino turto pobūdis, teisių į turtą suvaržymai, sutuoktinių gaunamos pajamos ir kt., dėl ko yra realus poreikis ir teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, į pareiškėjos ir sutuoktinio socialinę ir turtinę padėtį, bei kt. aplinkybes, pareiškėja mano, kad jai priklauso didesnė turto dalis, tai yra 2/3 dalys, o sutuoktiniui - 1/3 dalis, bendrąja jungtine nuosavybe, laikytino jų turto.
Pareiškėja su suinteresuotu asmeniu G. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu, t. y. 2008-03-12, sutuoktinio vardu nusipirko žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir jame pradėjo statyti gyvenamąjį namą. Remiantis galiojančio įstatymo nuostatomis, aukščiau paminėtas turtas laikytinas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. Ž. bendrąja jungtine nuosavybe, nesvarbu, kieno iš jų vardu jis registruotas.
Taip pat pažymėjo, kad jos su sutuoktiniu nusipirktame žemės sklype (adresu (duomenys neskelbtini), stovėjo ūkinio pastato sienos, kurias 1996-07-17 jos sutuoktiniui G. Ž. dovanojimo sutartimi padovanojo jo tėvas E. Ž.. Vėliau abu su sutuoktiniu bendromis lėšomis statė ir įrengė ūkinį pastatą, pritaikydami jį laikinam gyvenimui, todėl mano, kad įregistruojant šį ūkinį pastatą, kaip baigtą statybą, jis irgi turės būti įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.
Atkreipė teismo dėmesį, kad pagal pastato (sienų) dovanojimo sutarties 3 p., jo vertė – 9 000 Lt (ekvivalentas eurais – 2 606,58). Iš teismui pateikiamo 2007 m. Pamatų plano matyti, kad ūkiniame pastate jau yra virtuvė, priešpirtis, pirtis, ir kt., t. y, ji su sutuoktiniu šį pastatą pritaikė laikinam šeimos gyvenimui. Kadangi iki šiol minėtas pastatas nėra įregistruotas VĮ ,,Registrų centras“, todėl jokių papildomų dokumentų pateikti ji negali, tačiau pateikiamas Pamatų planas bei tos aplinkybės, jog antstolio paskelbtose turto pardavimo varžytynėse (kurios, pažymėtina, vėliau paties antstolio buvo panaikintos), turtas parduodamas už 23 119 Eur, įrodo, kad turto vertė nuo jo įsigijimo pakilo beveik 9 kartus.
Prašydama nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėja remiasi LR CK 3.123 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir kita.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėjo, kad jos pajamos jau pakankamai ilgą laiką yra didesnės nei sutuoktinio G. Ž.. Atkreipė dėmesį, kad sutuoktinis ilgą laiką buvo ir nedarbingas, dėl ko gavo išmokas iš VSDFV. Pareiškėja savo pajamų didele dalimi prisidėjo prie namo statybos, mokėjo komunalinius mokesčius, teikia paramą dukrai besimokančiai (duomenys neskelbtini) universitete, taip pat padeda dukrai pragyventi. Kurį laiką viena išlaikydama šeimą ir siekdama patenkinti visų šeimos narių būtiniausius poreikius, pareiškėja privalėjo pasiimti 4 000 Lt paskolą, vėliau viena kas mėnesį grąžino paskolą bei mokėjo palūkanas - po 445 Lt. Tuo tarpu sutuoktinis iš savo gaunamų pajamų dengė tik savo asmeninius įsiskolinimus bei vykstančių bylų teismuose išlaidas, vėliau - taip pat ir vykdymo išlaidas. Pagal Šiaulių apygardos teismas priimtą procesinį sprendimą, jos sutuoktinis G. Ž. tapo BUAB „A.“ skolininku, o išieškojimą vykdo antstolis Tomas Ubartas. Pažymėjo, kad G. Ž. atsiradusios skolos nėra susijusios su šeimos poreikių tenkinimu, o yra kilusios iš darbo santykių, dėl to pripažintinos jo asmeninėmis skolomis. Be to, 2014 m. antstolis Tomas Ubartas iš sutuoktinio sąskaitos išskaičiavo 7 668.12 (Lt), 2015 m. ir 2016 m. kiekvieną mėnesį nuo sąskaitos išskaitė po maždaug 300 (Eur), šiuo metu vyrui priklausanti asmeninė sąskaita yra areštuota ir rezervuota 64.607,98 Eur suma. Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-25 įsakymu c. b. Nr. L2-11117-776/2015, iš sutuoktinio G. Ž. buvo priteistas išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam sūnui R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 5 200 Eur įsiskolinimas. Pažymėjo, kad išlaikymo vaikui sutuoktinis neteikia ir įsiskolinimo nėra padengęs net iš dalies. Taip pat sutuoktinis visiškai neprisideda prie jų pilnametės dukters D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu dar studijuoja, išlaikymo.
Dėl viso to, kas paminėta, pareiškėja mano, kad yra būtina nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, nustatant, kad jos pareiškėjos dalis bendrąja jungtine nuosavybe esančiame turte yra 2/3 dalys, o G. Ž. - 1/3 dalis, siekiant apsaugoti ne tik jos skolininko sutuoktinės, bet ir neseniai pilnamečiu tapusio sūnaus bei pilnametės dukters, kuriems ir šiuo metu yra reikalinga parama, interesus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau bei vadovaujantis LR CPK 593 str., 667 str., 736 str., LR CK 3.88 str., 3.117 str., pareiškėja teismo prašė:
1. nustatyti, kad jos pareiškėjos I. Ž. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra 2/3 dalys, o skolininko sutuoktinio G. Ž. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra 1/3 dalis.
Šalies argumentai
Pareiškėja savo prašymą grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.
Liudytoja S. J. duodama parodymus nurodė, kad ji yra pareiškėjos motina. Teigė, jog jos šeima per laikotarpį nuo 1996m. iki 2012 m. dukros šeimai davė virš 23 tūkstančių litų. Šie pinigai buvo skirti pareiškėjos šeimos įsikūrimui, kuomet jie statė pastatus. Nurodė, kad ir jos motina, tai yra dukros pareiškėjos močiutė taip pat davė vaikaitei 3 tūkstančius litų. Jos šeima ir kitai vaikai, taip pat savo darbu prisidėjo dukros šeimai statant pastatus ir juos įsirengiant. Tai pat jos šeima mokėjo ir už paslaugas, kurios buvo susijusios su dukros šeimai priklausančių pastatų statyba. Nurodė, kad jai ir sutuoktiniui pinigų pakanka, todėl iš turimų santaupų jie ir padėjo dukros šeimai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė pakartojo prašymo motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Skolininkas G. Ž. pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas, kad su pateiktu prašymu sutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.
Suinteresuotas asmuo G. Ž. (duomenys neskelbtini) susituokė su I. Ž.. Gyvendami santuokoje, 2008-03-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teisę į 0,1500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame pradėjo statyti gyvenamąjį namą. Nusipirktame iš valstybės žemės sklype, minėtu adresu, stovėjo ūkinio pastato sienos, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurias jam 1996-07-17 dovanojimo sutartimi padovanojo jo tėvas E. Ž.. Šiuo metu ūkinio pastato baigtumas yra 59 %, nebaigtame ūkiniame pastate glaudžiasi visa jų šeima ir tai yra vienintelė jų šeimos gyvenamoji patalpa. Nuo ūkinio pastato padovanojimo jam - 1996 m. vasaros, jis ir jo sutuoktinė bendromis lėšomis statė ir įrengė ūkinį pastatą, pritaikydami jį laikinam gyvenimui, todėl mano, kad, įregistruojant šį ūkinį pastatą, kaip baigtą statybą, jis turėtų būti įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu kaip bendroji jungtinė nuosavybė.
Vedybinės sutarties jie nėra sudarę ir ginčo dėl santuokoje įgyto turto tarp jų, kaip sutuoktinių nėra. Atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio nuostatas laiko, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno sutuoktinio vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
Suinteresuotas asmuo nuo 2006 m. birželio mėn. dirbo UAB „A.“. Šiaulių apygardos teismo 2011-01-13 nutartimi UAB „A.“ buvo iškelta bankroto byla. Tačiau Šiaulių apygardos teismui išnagrinėjus bankroto administratoriaus civilinius ieškinius pareikštus suinteresuotam asmeniui, jis tapo bendrovės skolininku, o skolos išieškojimą iš jo vykdo antstolis T. Ubartas.
Suinteresuotas asmuo laiko, kad jo skolos bendrovei yra atsiradusios jo darbo laikotarpiu iš darbo santykių ir jos nėra šeimos skolos. Už teismo priteistų skolų išieškotojui BUAB „A.“ sumokėjimą atsakingu jis laiko pats save, o ne jo sutuoktinę I. Ž..
Atskirai nurodė, kad dėl ilgą laiką besitęsiančių teisminių procesų (nuo 2011 m., kurie vis dar tebesitęsia iki šiol) jis mažai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, iš savo gaunamų pajamų dengė tik savo asmeninius įsiskolinimus bei vykstančių bylų teisme bylinėjimosi išlaidas, vėliau ir vykdymo išlaidas.
Pažymėjo, kad kurį laiką buvo nedarbingas, gydėsi dėl sveikatos sutrikimo, o į VSDFV išmokėtas ligos pašalpas buvo nukreiptas išieškojimas, kaip ir į visas kitas pajamas esančias banko asmeninėje sąskaitoje, iš kurių buvo išieškoma pagal antstolio T. Ubarto patvarkymus. Taip pat tvirtino, kad šiuo metu banke esanti asmeninė sąskaita yra areštuota ir rezervuota 64 607,98 Eur suma. Šiuo metu jis gauna tik minimalias pajamas, kurių vos užtenka tik būtiniausiems šeimos poreikiams tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-25 įsakymu civ. b. Nr. L2-11117-776/2015, iš jo yra priteistas išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam sūnui R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 5 200 Eur įsiskolinimas. Pripažino, kad išlaikymą vaikui teikia tik iš dalies, o įsiskolinimo padengti neturi galimybės. Taip pat negali prisidėti prie materialios paramos pilnametei dukrai D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu studijuoja. Vaikų išlaikymui yra išleidžiama didesnę sutuoktinės darbo užmokesčio dalis.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškimą dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalies nustatymo jis palaiko visiškai ir jokių prieštaravimų neteikia nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, nustatant, kad pareiškėjos dalis bendrame turte yra 2/3 dalys, o jo - 1/3 dalis.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. Ž. prašė teismo pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo antstolis T. Ubartas irgi pateikė teismui atsiliepimą ir nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.
Antstolis T. Ubartas skolininko G. Ž. atžvilgiu vykdo vykdomąją bylą Nr. 0136/14/01515 pagal Šiaulių apygardos teismo 2014-05-28 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-357-210 bei vykdomąją bylą Nr. 0136/14/02181 pagal Šiaulių apygardos teismo 2014-10-01 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-354-210, iš viso dėl 49 464,05 Eur skolos išieškojimo išieškotojo BUAB „A.“ naudai.
Atliekant vykdymo veiksmus, išieškojimas nukreiptas į G. Ž. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Paaiškėjus, kad dalis minėto turto įgyta santuokoje, pasiūlyta I. Ž. kreiptis į teismą dėl jos dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.
Kaip matyti iš 2016-04-04 Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo, G. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypas, įgytas 2008-03-12 Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1901 bei Priėmimo - perdavimo aktu Nr. 337, ir ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įgytas 1996-07-17 Dovanojimo sutartimi Nr. S866.
Prašyme teismui pareiškėja prašo nustatyti, jog jai priklauso 2/3 dalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su G. Ž. priklausančio turto.
LR CK 3.117 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl nustatant I. Ž. turto dalį turėtų būti vadovaujamasi šia prezumpcija. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrosios jungtinės nuosavybės turto statusą turi tik aukščiau nurodytas žemės sklypas, kurį I. ir G. Ž. išsipirko būdami santuokoje. Tuo tarpu ūkinį pastatą G. Ž. įgijo dovanojimo sutartimi ir, atsižvelgiant į LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą prezumpciją, asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Kadangi 1996-07-17 Dovanojimo sutartyje nėra nuorodos, jog ūkinis pastatas perduodamas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, turi būti vadovaujamasi asmeninės nuosavybės teisės prezumpcija, laikant, kad minėtas pastatas yra asmeninė G. Ž. nuosavybė. Kadangi pareiškėja 2016-03-21 Prašymu prašo nustatyti atitinkamą dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o minėtas ūkinis pastatas G. Ž. priklauso asmeninės nuosavybės teise, pareiškėjos prašymas, toks koks yra suformuluotas, dalyje dėl ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), apskritai nenagrinėtinas.
I. Ž. prašyme nurodoma, kad ūkinis pastatas buvo įrengtas ir pritaikytas laikinam gyvenimui sutuoktinių bendromis lėšomis bei nurodoma, kad ūkinio pastato vertė išaugo beveik 9 kartus, lyginant jo vertę dovanojimo sandorio sudarymo metu ir antstolio T. Ubarto paskelbtose turto varžytynėse pirkėjo pasiūlyta kaina. Tačiau šis prašymo argumentas yra absoliučiai niekinis, kadangi minėtose varžytynėse buvo pardavinėjamas ne tik nurodytas ūkinis pastatas, bet kartu ir žemės sklypas bei jame esantis pastatytas tik dar neįrengtas ir neįregistruotas gyvenamasis namas. Tad visiškai nėra aišku, kokia dalimi padidėjo būtent ūkinio pastato vertė nuo jo įsigijimo momento ir tuo labiau nėra aišku, kokia dalimi prie jo vertės padidėjimo prisidėjo I. Ž.. Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenimis, dovanojimo sandorio sudarymo metu, ūkinio pastato baigtumo procentas sudarė 59 proc., kas reiškia, kad jei laikytume, jog ūkinį pastatą užbaigė statyti ir pilnai įrengė I. Ž. išskirtinai asmeninėmis lėšomis, net ir tokiu atveju pareiškėjai akivaizdžiai negali priklausyti net preziumuojama 1/2 dalis nuosavybės teisių į šį pastatą, jau net nekalbant apie 2/3 dalį, kaip siekia pareiškėja.
Apskritai vertinant pareiškėjos prašymo pagrįstumo klausimą reikia atsižvelgti ne tik į šiuo metu egzistuojančias G. ir I. Ž. šeimos finansinę padėtį lemiančias aplinkybes, bet ir nuo pat santuokos sudarymo buvusias aplinkybes: nuo kada I. Ž. dirba ir kokias pajamas gauna, kokias pajamas gaudavo vadovaujančias pareigas UAB „A.“ ėjęs G. Ž. ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad G. Ž. įsiskolinimas, kurio išieškojimą vykdo antstolis T. Ubartas, susidarė po to, kai bankroto administratorius, tikrindamas BUAB „A.“ sandorių pagrįstumą, nustatė, kad sandoriai tarp UAB „A.“ ir G. Ž. yra nesąžiningi ir neteisėti, kreipėsi į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ko pasekoje G. Ž. tapo skolininku. Akcentuotina, kad pagal sandorius, kuriuos teismas panaikino kaip neteisėtus, G. Ž. įgijo stambias pinigines sumas, kurios galėjo būti panaudotos jo turto vertės didinimui, pavyzdžiui, ūkinio pastato bei gyvenamojo namo statyboms. Taigi, G. Ž. pajamos (nepaisant jų kilmės), o tuo pačiu ir indėlis į turto vertės didinimą buvo ženkliai didesnis nei jo sutuoktinės. Daugiau informacijos apie šias aplinkybes gali suteikti suinteresuotas asmuo - BUAB „A.“ bankroto administratorius.
Akivaizdu, kad tiek šiuo prašymu, tiek anksčiau priteistu išlaikymu vaikui, pareiškėja ir jos sutuoktinis G. Ž. siekia išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, todėl I. Ž. prašymo tenkinimas vienareikšmiškai prieštarautų viešajam interesui. Padalinus ginčo turtinius vienetus, priverstinis turto realizavimas būtų labai apsunkintas ir iškiltų reali grėsmė, jog su kreditoriumi iš esmės nebus atsiskaityta.
LR CK 3.126 straipsnis, numatantis kreditorių teisių garantijas dalijant sutuoktinių turtą, įtvirtina kreditoriaus teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus byloje dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo. Todėl svarstant pareiškėjos prašymą ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes, jog G. Ž. priklausanti turto dalis ateityje bus priverstinai realizuojama, antstolis reikalavo G. ir I. Ž. turto dalis nustatyti sekančiai: nustatyti, kad žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pareiškėjai ir G. Ž. priklauso po 1/2 dalį, ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklauso I. Ž., o nebaigtas statyti ir neįregistruotas gyvenamasis namas, esantis žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), - G. Ž.. Tokiu būdu būtų išlaikyta kreditorių ir I. Ž. bei nepilnamečio vaiko interesų pusiausvyra, be to, būtų sudarytos realios, o ne teorinės, galimybės priverstinai realizuoti G. Ž. priklausantį turtą.
Kadangi nebaigtos statybos gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas, taip pat antstoliui nebuvo pateiktas šio objekto statybą leidžiantis dokumentas ar projektas, antstolis prašė teismo minėtus dokumentus išreikalauti civilinės bylos nagrinėjimui.
Taip pat antstolis pateikė teismui nekilnojamojo turto ekspertizės aktą, kuriame užfiksuoti žemės sklype, esančio adresu (duomenys neskelbtini), esantys pastatai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, antstolis teismo prašė:
- I. Ž. 2016-03-21 Prašymą, kuriuo ji prašo nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, atmesti;
- nustatyti, kad I. Ž. priklauso: 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);
- nustatyti, kad G. Ž. priklauso: 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei nebaigtas statyti ir neįregistruotas gyvenamasis namas, esantis žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini);
- iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos išreikalauti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą leidžiančio dokumento kopiją.
Antstolis savo nuomonę grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens antstolio T. Ubarto atstovė pakartojo atsiliepime pateiktą antstolio nuomonę ir prašė teismo pareiškėjos prašymą atmesti.
Suinteresuotas asmuo BUAB atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,Tytus“ taip pat pateikė teismui savo atsiliepimą su savo nuomone ir nurodė šiuos motyvus.
Kaip matyti I. Ž. ir G. Ž. bendrąja jungtine nuosavybe priklauso nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). (nors pagal kartu su Prašymu pateiktus duomenis šis turtas dovanojimo sutarties pagrindu buvo perleistas asmeninei G. Ž. nuosavybei). Be to, iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, jog aukščiau nurodytame žemės sklype yra pradėtas statyti gyvenamasis namas.
Siekiant, kad išieškotojo bankrutavusios UAB „A.“ naudai būtų įmanoma iš skolininko G. Ž. nekilnojamojo turto išieškoti, būtina nustatyti pastarojo asmens turto dalį, esančią bendroje su kitu asmeniu - sutuoktine I. Ž. - nuosavybėje.
Suinteresuoto asmens BUAB „A.“ vertinimu, šiuo atveju pareiškėjos I. Ž. prašymas netenkintinas ir nustatytina, jog abiejų sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje yra lygios. Žemiau išdėstyti argumentai įrodo nesant pagrindui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Pirma, sutuoktinio gaunamos pajamos yra tiesiogiai susijusios su jo turtine padėtimi, kuri Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12 str. 1 d. yra įvardyta kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Pati pareiškėja pripažįsta, jog jos sutuoktinio pajamos ilgą laiką yra mažesnės nei jos, o ilgą laiką jis buvo nedarbingas, taigi akivaizdu, jog G. Ž. pajamos buvo mažesnės už pareiškėjos, taigi šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Juo labiau, nėra pateikta duomenų apie anksčiau (įsigijus žemės sklypą) G. Ž. bei I. Ž. gautas pajamas,
Maža to, šiuo atveju būtina įvertinti aplinkybes, jog iškėlus bankroto bylą, UAB „A.“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir ieškinius patenkinus, G. Ž. tapo bendrovės skolininku. Pagal sandorius, kurie buvo pripažinti negaliojančiais, suinteresuotas asmuo G. Ž. buvo įgijęs dideles pinigų sumas, kurios galimai buvo panaudotos gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statyboms.
Antra, pareiškėjos pateikti duomenys apie pastarosios prisidėjimą prie namo statybos, komunalinių mokesčių mokėjimą, taip pat mokėjimą už pilnametės dukters mokslus Klaipėdos universitete niekaip neįrodo esant pagrindui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Pažymėtina, jog pagal pačios pareiškėjos pateiktus duomenis, didžiąją dalį mokesčių mokėjo ne pareiškėja I. Ž., o jos sutuoktinis G. Ž.. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192¹ str. 1 d. nuostatas, tėvai privalo išlaikyti pilnamečius besimokančius vaikus, jeigu turi galimybe, atsižvelgiant į vaikų galimybę patiems gauti pajamų, taigi šioje dalyje pareiškėjos teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir neįrodantys esant pagrindui pastarajai nustatyti 2/3 dalis bendrame bendrosios jungtinės nuosavybės turte. Juo labiau, kitam pareiškėjos bei jos sutuoktinio vaikui - R. Ž. - (duomenys neskelbtini) sueis aštuoniolika metų. Nors šiuo metu vienas iš pareiškėjos ir jos sutuoktinio vaikų dar yra nepilnametis, nustačius, kad sutuoktinių turto dalys bendroje jungtinėje nuosavybėje yra lygios, tai niekaip nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.
Trečia, BUAB „A.“ vertinimu, pareiškėja I. Ž. bei jos sutuoktinis G. Ž. galimai siekia išvengti skolinių įsipareigojimų, ką pagrindžia ne tik 2016-03-21 prašyme išdėstytos aplinkybės, bet ir iš skolininko G. Ž. priteistas išlaikymas vaikui, nors sutuoktiniai nėra išsituokę ir veda bendrą ūkį.
Nustačius, kad I. Ž. priklauso 2/3 dalys bendroje su sutuoktiniu G. Ž. jungtinėje nuosavybėje, būtų pažeistos ne tik išieškotojo BUAB „A.“ teisės ir teisėti interesai, bet ir viešasis interesas, leidžiant nesąžiningam skolininkui išvengti skolinių įsipareigojimų.
Ketvirta, papildomai pasisakytina dėl ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodytina, jog pareiškėja nepateikė nei vieno pagrįsto argumento dėl ūkinio pastato vertės padidėjimo, kadangi antstolis Tomas Ubartas paskelbtose varžytynėse kaip vieną turto vienetą pardavinėjo ne tik ūkinį pastatą, bet ir žemės sklypą kartu su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu. Taigi pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kokia dalimi padidėjo ūkinio pastato, kuris dovanojimo sutarties pagrindu asmeninei nuosavybei buvo perleistas G. Ž. vertė, nuo jo įsigijimo momento.
Penkta, pareiškėjos I. Ž. pateikti duomenys apie pastarosios pasiimtą paskolą taip pat niekaip nepagrindžia esant pagrindui nukrypti nuo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo, kadangi šiuo atveju būtų pažeistos išieškotojo BUAB „A.“ teisės ir teisėti interesai, prisidengiant papildomų įsipareigojimų prisiėmimu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, minėtas suinteresuotas asmuo teismo prašė netenkinti pareiškėjos I. Ž. prašymo ir nustatyti kad:
(1) skolininkui G. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktiniu nuosavybėje su I. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei nebaigtas statyti ir neįregistruotas gyvenamasis namas, esantis žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).;
(2) I. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)ir ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotas asmuo BUAB ,,A.“ prašė teismo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Pareiškėjos prašymas tenkintinas.
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos, taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo to momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo pagal pareiškėjo V. Žylės skundą dėl antstolės veiksmų, bylos Nr. 3K-3-487/2011). Tik kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007). Kol santuoka nėra nutraukta, tai dalijant santuokos metu įgytą turtą nėra pagrindo netaikyti šios prezumpcijos. Tačiau šį prezumpcija ir nesant nutrauktai santuokai tarp sutuoktinių gali būti paneigta. Pažymėtina, kad ši prezumpcija reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė. Skolininko sutuoktinė nesutikdama su suinteresuotų asmenų atsiliepimuose pateikta nuomone teigė, kad nuo santuokos sudarymo momento jie kartu įgijo nekilnojamojo turto, dalis kurio buvo pagerinta. Nors santuokos metu įgytas ūkinis pastatas pagal dovanojimo sutartį buvo dovanotas jos sutuoktiniui, tačiau šis turtas šiuo metu yra visiškai pakitęs. Pirmiausia, jis yra pritaikytas laikinam gyvenimui, nors jo pradinė statybinė paskirtis buvo visai kita. Antra, šio ūkinės paskirties pastato baigtumas dovanojimo momentu buvo 59 proc., tačiau kaip jau teismas yra nurodęs dabartinė jo paskirtis kol kas neatitinka statybos leidimo paskirties. Tuo pačiu sutiktina, su skolininko išsakyta nuomone, kad kol kas šis pastatas nelaikytinas gyvenamuoju ir negalės būti ateityje įregistruotas kaip gyvenamasis. Trečia, tačiau vien tai, jog šiame pastate gyvena pareiškėjos šeima neleidžia daryti išvados, jog nebuvo būtina investuoti piniginių lėšų į jo pritaikymą laikinam gyvenimui, kas tuo pačiu įrodo ir jo vertės pasikeitimą. Ketvirta, asmeninis vieno iš sutuoktinių turtas jiems gyvenant santuokoje gali būti pagerintas bendromis ar kito sutuoktinio lėšomis ir tokiu atveju, jį dalinant turi būti išspręstas piniginės kompensacijos klausimas. Teismas sutinka su skolininko sutuoktinės paaiškinimais, o pagal bylos duomenis tai nėra paneigta, jog jos finansinis indėlis į nekilnojamųjų daiktų įgytų santuokos metu buvo didesnis, nei sutuoktinio. Tai, jog iš sutuoktinio yra priteistos skolos suinteresuotam asmeniui BUAB ,,A.“ nesudaro teisinio pagrindo išvadai, jog G. Ž. iš darbo santykių neteisėtai įgytus visus pinigus panaudojo šeimos poreikiams ar bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimui. Pirmiausia, pareiškėjos sutuoktinis skolininkas G. Ž. pagal bylos duomenis gaudavo daug mažesnes pajamas nei pareiškėja (18-22, 104-119 b.l.). Antra, jis visuomet turėjo įsiskolinimų kitiems asmenims, dėl ko iš jo buvo išieškomos atitinkamos sumos skolos grąžinimui (49-58 b.l.). Trečia, iš jo yra (buvo) priteistas išlaikymas tuo metu nepilnamečiam sūnui, kartu su įsiskolinimu (49 b.l.). Ketvirta, pareiškėjos sutuoktinis ilgą laiką su pertraukomis nuo 2011-10-01 iki 2014-04-04 buvo laikinai nedarbingas (112-113 b.l.). Penkta, neginčytinai nustatyta, kad skolininkas savo pajamas kaupė asmeninėje sąskaitoje, kuri šiuo metu yra areštuota (96-97 b.l.). Šešta, pareiškėja nėra skolininkė kreditorių atžvilgiu, todėl ir jos prašymą teismas vertina atsižvelgdamas į visumą aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų. Iš paminėtų teisinių faktų seka, kad suinteresuotas asmuo (skolininkas) G. Ž. gyvendamas santuokoje su pareiškėja prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo, prisidėjo mažesniu indėliu nei sutuoktinė (pareiškėja). Pastebėtina ir tai, jog nors sutuoktinių santuoka nėra nutraukta arba nėra iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, tai irgi nesudaro besąlygiško teisinio pagrindo laikyti, kad sutuoktinių atžvilgiu tuomet taikytina aukščiau paminėta prezumpcija.
Kiekvienu atveju, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais bei materialiosios teisės normomis, sutuoktinių įsigytam turtui gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija tik esant tai patvirtinantiems įrodymams. Tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčyta, jei yra įrodoma, kad santuokoje sutuoktiniams įsigyjant turtą vieno iš jų indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimą yra mažesnis, nei kito (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Ginčo atveju teismas bylą nagrinėja pagal ypatingąją teisena ir tik konstatuoja faktą, dėl ko nėra teismui ir teisinio pagrindo remtis įstatymine nuostata dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, kuri taikoma bylą nagrinėjant pagal ginčo teiseną ir esant vieno iš sutuoktinių reikalavimui nukrypti nuo lygių dalių principo nutraukiant jų santuoką pagal šeimos teisės nuostatas (CK 3. 123 str.). Teismas sutinka iš dalies su BUAB ,,A.“ atsiliepime nurodytu argumentu, jog tokiu atveju dalys nustatomos su tikslu, kad būtų galima išieškoti iš skolininko turto. Pastebėtina, kad teismui nagrinėjant bylas ir pagal ypatingąją teiseną gali kilti ginčas dėl teisės, tačiau ir tokiu atveju byla toliau nagrinėjama remiantis minėta teisena (CPK 443 str. 7d.).
Šeimos santykių sukūrimas suponuoja sutuoktinių tiek asmeninių neturtinių, tiek turtinių teisių ir pareigų atsiradimą. Sutuoktinių abipusės pareigos šeimoje yra įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje. Tačiau šios teisės normos taikymas pasižymi tuo, kad negali būti užtikrinamas šių pareigų priverstinis vykdymas, išskyrus pareigą materialiai pasirūpinti sutuoktiniu, kuriam tokia parama yra reikalinga dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstama sutuoktinio liga, nedarbingumas, vaiko priežiūra, mokymasis ir panašiai. Kaip jau minėta iš byloje esančių duomenų teismui nėra teisinio pagrindo daryti išvada, kad pareiškėjai kaip skolininko sutuoktinei pačiai buvo reikalingas išlaikymas atsižvelgiant į vyro gaunamas pajamas. Vienas sutuoktinis privalo išlaikyti kitą sutuoktinį, kai kitam sutuoktiniui parama yra reikalinga dėl objektyvių priežasčių, ir tai nustatyta CK 3.27 straipsnyje, įtvirtinančiame sutuoktinių pareigą remti vienam kitą. Tuo pačiu teismas atmeta suinteresuotų asmenų: antstolio ir BUAB ,,A.“ bankroto administratoriaus argumentus, kad ginčo atveju būtina kitaip padalinti sutuoktiniams turtą. Pirmiausia, teismas nagrinėdamas pareiškėjos prašymą nedalina sutuoktiniams priklausančio turto pagal ginčo teisenos nuostatas. Antra, teismas tik konstatuoja, kad šiuo metu sutuoktinių valdomo viso jų turto įgyto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalys nėra lygios. Trečia, teismas plečiamai neanalizuoja ir viso šio turto priklausomybės sutuoktiniams, kadangi toks reikalavimas gali būti reiškiamas tik pagal ginčo teiseną. Todėl atmestini suinteresuotų asmenų antstolio ir BUAB ,,A.“ bankroto administratoriaus prašymai pagal ypatingosios teisenos nuostatas padalinti sutuoktiniams jų valdomą turtą kitaip. Ketvirta, toks minėtų asmenų prašymas buvo įformintas atsiliepimo, o ne savarankiško prašymo forma, kas irgi laikytina ydinga procesine praktika.
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau, nukrypdamas nuo šio principo kitomis aplinkybėmis, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Borta v. R. Borta; bylos Nr. 3K-3-177/2007). Nukrypstant nuo lygių dalių principo, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis, ir toks nukrypimas būtinas apginti sutuoktinio, nepilnamečių vaikų interesus. Nustačius kelias reikšmingas nukrypimui nuo lygių dalių principo aplinkybes, būtina nurodyti, kurios yra svariausios konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L.; bylos Nr. 3K-3-251/2006), taip pat svarbu nustatyti, kad tos aplinkybės egzistuoja dalijant sutuoktinių turtą. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas tokių išvadų negali daryti, kadangi kaip jau minėta tokios faktinės aplinkybės yra nustatinėjamos tik ginčo teisenoje nagrinėjant šalių ginčą pagal šeimos teisės normas.
Be to pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju dėl esamos skolininko G. Ž. skolos kreditoriams, teismas plačiau nepasisako, kadangi tai nėra pareiškėjos prašymo dalykas, tačiau pažymėtina, kad teismas negali daryti išvados, jog tokio turto skolininkas neturi, ar turi labai nedaug. Primintina, kad jau vien jo asmeninėje sąskaitoje yra areštuota 64 607,98 Eur suma, pripažįstant ir jam 1/3 dalį į santuokoje įgytą turtą, kuris dar irgi nėra visai tiksliai įvertintas ra išviešintas pagal viešosios teisės nuostatas. Be to byloje nėra duomenų ir apie kilnojamuosius daiktus kurie priklauso sutuoktiniams.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-06-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006, išaiškino, kad prieš duodamas pasiūlymą kreiptis į teismą CPK 667 straipsnio tvarka, antstolis pagal prievolės teisinę prigimtį ir išieškotojo teisių įgyvendinimo tvarką turi įsitikinti, kad turi būti išskiriama skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalis, nes išieškojimas turi būti vykdomas tik iš skolininku nurodyto sutuoktinio asmeninio turto dalies.
Bylos nagrinėjimo metu skolininkas sutiko, kad sutuoktinei priklauso didesnė jų bendrai valdomo turto dalis, kuris šiandien yra laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe. Skolininko sutuoktinei įrodžius, kad jos ir sutuoktinio valdomo turto dalys nėra lygios, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas nustatyti šias nelygias dalis tenkintinas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnio 1 dalis).
Taip pat teismas sprendžia, jog ir sutuoktinių gyvenimas vienoje patalpoje nesudarytų pagrindo išvadai, kad tokiu atveju besąlygiškai gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija.
Be to skolininkas G. Ž. kaip teismas jau yra nurodęs šiuo metu yra darbingas asmuo, gauna darbo užmokestį į kurį irgi gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Atskirai pastebėtina, kad pagal CPK nuostatas vykdant skolos išieškojimą iš skolininko yra nustatytas eiliškumas (CPK 665 str.), kurio būtina laikytis ir ginčo atveju nežiūrint į tai, jog reikalavimą skolininkui kelia bankroto administratorius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kaip teismas jau aukščiau yra nurodęs, kad skolininkui gali priklausyti ir kitas turtas, esantis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tačiau ginčo atveju teismas pasisako tik dėl konkrečių viso sutuoktinių turto dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pareiškėja I. Ž. ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė teismo iš suinteresuotų asmenų priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Sutinkamai su LR CPK 443 str. 6 dalimi dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
LR CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Vadovaujantis šia norma teismas negali priteisti daugiau šaliai turėtų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą nei numatyta rekomendacijoje dėl „Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo kiekvieną kartą priteisti šį maksimalų dydį, kuris numatytas minėtoje rekomendacijoje, nes teismas vertindamas bylinėjimosi išlaidų dydį, kurias turėjo bylos dalyvis už advokato teisinę pagalbą turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar jo padėjėjo laiko sąnaudas. Be to, ne visos sumos skirtos advokato pagalbai apmokėti teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Be to, bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio. Tokia poziciją yra išreiškęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008.
Bylos atveju kaip jau minėta pareiškėja I. Ž. nors ir prašė teismo iš suinteresuotų asmenų priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šis prašymas atmestinas. Pirmiausia, faktiškai suinteresuotu asmeniu laikytinas jos sutuoktinis skolininkas G. Ž., o ne kiti suinteresuoti asmenys. Antra, kaip jau teismas yra nurodęs šios išlaidos atlygintinos tik tuomet kada bylos dalyvius sieja priešingas interesas, o šios bylos atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 593 str., 667 str. 290 str., 291str.
nutaria:
Pareiškėjos I. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti ir nustatyti, kad jos turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra 2/3 dalys, o skolininko sutuoktinio G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra 1/3 dalis.
Kitoje dalyje pareiškėjos prašymą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.