- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-22
- Bylos Nr.
- 2-357-210/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00544-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- G. Ž.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Arumba“ ieškinį atsakovui G. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Bylos esmė.
Ieškovas bankrutavusi UAB „Arumba“ pradiniu ieškiniu prašė teismo:
pripažinti negaliojančiu UAB „Arumba ir atsakovo G. Ž. 2010-04-01 sudarytą sandorį, kuriuo atsakovui buvo parduota PVC langų gamybos linija, liniuotė PVC gamybai ir PVC profilio pjovimo staklės už 25011,91 Lt sumą, nors įmonė šios sumos realiai negavo kadangi ji buvo užskaityta kaip dalis neišmokėto atsakovui G. Ž. atlyginimo. Administratorius su tokiu užskaitymu nesutiko, patvirtino šioje dalyje atsakovo finansinį reikalavimą. Todėl teigia, kad už įrengimus įmonei nebuvo apmokėta, be to, nurodo, kad įrengimai atsakovui buvo perleisti už žymiai mažesnę kainą nei buvo jų tikroji rinkos vertė.
Šalies argumentai
Pripažinus sandorį negaliojančiu ieškovas pradiniu ieškiniu prašė taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo visą turto balansinę vertę pinigais, t. y. 117270 Lt.
Taipogi prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Savo ieškinį ieškovas grindžia tokiais teisiniais ir faktiniais argumentais:
Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismui 2011-01-13 iškėlus bankroto bylą UAB „Arumba“, administratorius nustatė, jog pagal 2010-04-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui už 25011,91 Lt buvo parduota PVC langų gamybos liniją, liniuotė PVC gamybai ir PVC profilio pjovimo staklės, tačiau ši sandorio suma buvo įskaityta kaip dalis atsakovui neišmokėto darbo užmokesčio. Administratorius, nesutikdamas su tokiu įskaitymu, pateikė Šiaulių apygardos teismui prašymą patvirtinti atsakovo kreditorinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas teismo 2011-03-18 nutartimi. Atsakovas Šiaulių apygardos teismo 2011-03-18 nutarties neginčijo, be to, bankroto procese atsakovui jau padengta dalis kreditorinio įsiskolinimo. Ieškovo teigimu, minėtas sandoris buvo įmonei nuostolingas, nes įmonė prarado gamybos įrenginius, bei jie perleisti už žymiai mažesnę vertę, nei buvo verti iš tikrųjų, o tai turėjo įtakos įmonės nemokumui, dėl to buvo pažeisti kreditorių interesai. Ieškovo manymu, atsakovas, sudarydamas ginčo sandorį, buvo nesąžiningas. Todėl prašė šį sandorį pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą 2011-12-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Pripažino negaliojančiu UAB „Arumba“ ir G. Ž. 2010-04-01 sudarytą sandorį, kuriuo G. Ž. buvo parduota PVC langų gamybos linija, liniuotė PVC gamybai ir PVC profilio pjovimo staklės;
taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo G. Ž. ieškovui BUAB „Arumba“ 25011,91 Lt;
priteisė iš atsakovo G. Ž. ieškovui BUAB „Arumba“ 200 Lt atstovavimo išlaidų, taip pat 450 Lt dalį žyminio mokesčio ir 12,50 Lt dalį išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Lietuvos apeliacinis teismas 2013-03-28 nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2011-12-28 sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu UAB „Arumba“ ir G. Ž. 2010-04-01 sudarytas sandoris, paliko nepakeistą, o sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo priteisiant iš atsakovo ieškovui 25011,91 Lt ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikino ir bylą šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Nagrinėjant bylą iš naujo restitucijos taikymo dydžio nustatymo ir priteisimo dalyje, ieškovas 2014-03-24 pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo, atsižvelgdamas į ekspertizės išvadas ir prašė priteisti neteisėtai perleisto atsakovui turto ekvivalentą pinigais - 73000 Lt, t. y. turto pardavimo dienai nustatytą atsakovui parduoto turto rinkos vertę: už PVC langų gamybos liniją 62000 Lt; už liniuotę PVC gamybai 3000 Lt, ir už profilių pjovimo stakles – 8000 Lt. Ieškovas nurodė, jog jis sutinka su kilnojamojo turto eksperto J. U. 2013-12-30 Ekspertizės aktu ir jame nustatyta turto rinkos verte jo pardavimo dienai.
Atsakovo G. Ž. pozicija dėl ieškovo reikalavimo.
Atsiliepimas
Atsakovas G. Ž. teikiamais į bylą procesiniais dokumentais bei teismo posėdžiuose teikdamas paaiškinimus nesutiko su ieškinio reikalavimais, laikėsi pozicijos, kad ieškinys apskritai nepagrįstas, todėl prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjant bylą iš naujo atsakovas ir jo atstovas teigė, jog ieškovo ieškinys, jų manymu, yra nepagrįstas, jis yra kreipęsis į ikiteisminio tyrimo instituciją, todėl mano, kad visos reikšmingos šios bylos išnagrinėjimui aplinkybės bus nustatytos tiriant baudžiamąją bylą, todėl prašė išreikalauti iš ikiteisminio tyrimo institucijos ekonominės ekspertizės išvadą, kurioje, teigė, yra visi atsakymai į ieškovo keliamus jam reikalavimus.
Teismas šalims pasiūlė apsispręsti galimo taikaus bylos užbaigimo arba dėl turto vertės ekspertizės paskyrimo šioje byloje. Ieškovas išreiškė pageidavimą, kad byloje būtų paskirta ir atlikta turto rinkos vertės, jo pardavimo dienai, nustatymo ekspertizė ir pasiūlė ekspertą bei klausimus, kurie, ieškovo manymu, svarbūs bylos esmės atskleidimui. Atsakovas ir jo atstovas jokios aiškios ir konkrečios pozicijos dėl ekspertizės ir galimo eksperto kandidatūros neišreiškė, klausimų ekspertui neteikė. Po ekspertizės atlikimo į teismo posėdžius nei atsakovas, nei jo atstovas neatvyko, rašytinių paaiškinimų dėl ekspertizės išvadų, dėl ieškovo ieškinio reikalavimo dydžio pakeitimo neteikė. Atsakovo atstovas advokatas J. K. pateikė teismui atsakovo G. Ž. nedarbingumo pažymėjimus apie jo sirgimą ir negalėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose 2014 m. sausio 30 d., kovo 3 d., ir balandžio 3 d., tačiau pats atstovo atstovas, turėdamas teisę atstovauti atsakovą, į teismo posėdžius taip pat nevyko, neatvykimo priežasčių nenurodė.
2014 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu, teismas, pripažinęs atsakovo ir jo atstovo advokato J. K. neatvykimo į teismo posėdžius priežastis nesvarbiomis, protokoline nutartimi nutarė bylą nagrinėti atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo BUAB „Arumba“ ieškinio pareiškimas, įvertinus pareiškimą dėl jo reikalavimo dydžio sumažinimo, tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nustatyti faktai ir reikšmingos ginčo išsprendimui aplinkybės.
Dėl restitucijos taikymo
Minėta, kad šioje byloje nagrinėjamas klausimas tik dėl restitucijos taikymo dydžio ir bylinėjimosi išlaidų, kadangi kiti reikalavimai byloje, tame tarpe ir sandorio pripažinimo negaliojančiu action Pauliana pagrindu klausimas jau išspręsti įsiteisėjusiais Šiaulių apygardos teismo ir Lietuvos Apeliacinio teismo procesiniais sprendimais (b. l. 17-21; 55-62, t. 2).
Teismas konstatuoja:
Įstatymo nustatyta, kad pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi būti sprendžiamas klausimas dėl restitucijos taikymo. CK 6.145 str. nurodoma, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu. Įstatymo leidėjas yra nustatęs, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.). Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (CK 6.147 str. 1 d.).
Šioje byloje Šiaulių apygardos teismo 2011-12-28 sprendimu konstatuotas ginčo sandorio šalių nesąžiningumas, todėl, minėta, sandoris, kurio metu atsakovui buvo parduoti aukščiau nurodyti įrengimai, skirti PVC langų gamybai, buvo pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Kartu bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turtą perleido tretiesiems asmenims, kurių tapatybės neatskleidė. Pažymėtina, kad atsakovas G. Ž. 2011-12-14 teismo posėdžio metu yra nurodęs, kad pagal 2010-04-01 sandorį įgytas PVC langų gamybos liniją, liniuotę PVC gamybai ir PVC profilio pjovimo stakles jis pardavė. Todėl, teismo vertinimu, restitucija natūra šiuo atveju negalima (CK 6.146 str.). Kadangi nėra galimybės grąžinti turtą natūra, restitucija atliktina priteisiant ieškovui iš atsakovo ekvivalentą pinigais.
Šioje byloje ieškovas pradiniu ieškiniu teigė, kad perleisto turto vertė, jo perleidimo metu, siekė 117270 Lt. Bylos duomenimis UAB „Arumba“ 2006-05-23 PVC langų gamybos liniją įsigijo už 99120 Lt (b. l. 19–22, t. 1).
Vertinant įrengimų kainą akivaizdu, kad ginčo sandorio sudarymo metu ginčo gamybos įrenginių vertė buvo mažesnė nei nurodė ieškovas pradiniame ieškinio reikalavime, nes tikėtina, kad nebuvo įvertintos tokios reikšmingos aplinkybės galinčios sąlygoti turto rinkos vertę, kaip natūralus nusidėvėjimas, galimi įrangos sugadinimai, komplektiškumas ir kt.. Kartu akivaizdu, kad turto vertė šiuo konkrečiu atveju negali būti nustatinėjama ir pagal pripažinto negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sandorio sudarymo metu sandorio šalių nustatytą ginčo gamybos įrenginių vertę (25011,91 Lt.), kuri akivaizdžiai yra nereali ir ženkliai mažesnė nei reali įrengimų vertė.
Šiuo atveju, siekdamas teisingo bylos išnagrinėjimo ir visiško faktinių aplinkybių atskleidimo, teismas, siekdamas nustatyti byloje tiesą ir tikrąją ginčo turto vertę sandorio sudarymo metu, 2013-11-08 nutartimi skyrė kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, pavesdamas ją atlikti teismo ekspertui J. U.. Šiaulių apygardos teisme 2013-12-31 buvo gauta teismo eksperto išvada, kurioje suformuluotas atsakymas į klausimą apie įrengimų rinkos vertę 2010-04-01 dienai, t. y. šio turto perleidimo atsakovui sandorio sudarymo dienai. Joje konstatuojama, kad PVC langų gamybos linijos rinkos vertė buvo 62000 Lt; Liniuotės PVC gamybai rinkos vertė buvo 3000 Lt; PVC profilio pjovimo staklių rinkos vertė buvo 8000 Lt.
Ieškovas su tokiomis eksperto išvadomis sutiko ir, įvertinęs joje nustatytas kainas, sumažino savo ieškinio reikalavimus iki bendros 73000 Lt sumos.
Teismas, įvertinęs šalių teiktus įrodymus, jų aktyvumą siekiant atskleisti bylos esmę, ekspertizės išvadoje nustatytas faktines aplinkybes bei nustatytą įrengimų rinkos vertę sandorio sudarymo dienai, ir nesant kitų duomenų, paneigiančių jos išvadas, arba keliančių jomis pagrįstas abejones, sprendžia, kad sumažintas ieškovo reikalavimas dėl restitucijos dydžio, t. y. priteistinos iš atsakovo sumos už įsigytus įrengimus yra pagrįstas, todėl iš atsakovo G. Ž. priteistina ieškovui suma yra 73000 Lt.
Esant šiems argumentams ieškovo BUAB „Arumba“ bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ patikslintas ieškinys tenkinamas, priteisiant iš atsakovo G. Ž. ieškovui BUAB „Arumba“ 73000 Lt.
Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, atsakovas privalo atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.). Pažymėtina, kad toks ieškovo reikalavimas suformuluotas pradiniame ieškinyje. Todėl ieškovui BUAB „Arumba“ iš atsakovo priteistina 1452 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 5000 Lt ekspertizės išlaidų (b. l. 9 – 11, t. 2; b. l. 116, t. 3).
Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 2190 Lt žyminio mokesčio ir 103,15 Lt išlaidų ( b. l. 83, t. 1; b. l. 49, 66, t. 2), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo bankrutavusios UAB „Arumba“ patikslintą ieškinį atsakovui G. Ž. tenkinti.
Priteisti iš atsakovo G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 73000 Lt (septyniasdešimt tris tūkstančius litų) ieškovui BUAB „Arumba (į. k. 245745730).
Priteisti iš atsakovo G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui BUAB „Arumba“ (į. k. 245745730) 1452 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du litus) advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 5000 Lt (penkis tūkstančius) ekspertizės išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2190 Lt (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio bei 103,15 Lt (vieną šimtą tris litus 15 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.