Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis L. A. teismo posėdyje dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 metų vasarą E. V. jį pasikvietė važiuoti į vakarėlį, kuris vyko pas M. B. (tuo metu jos pavardės nežinojo) bute, Eigulių mikrorajone. Nuvykę į butą vartojo alkoholį, sėdėjo, linksminosi, buvo didelė kompanija. Būnant bute, E. V. pasakė „einam į tėvų kambarį, pažiūrėsime, gal rasime kažką gero, ką galime paimti“, sako „tu paimk, o aš pastovėsiu prie durų ir pažiūrėsiu, kad niekas neateitų“. Kartu su E. V. apžiūrėjo komodą ir rado grandinėlę, E. V. stebėjo duris, kad niekas neateitų. Kaltinamasis nuėjo į kambarį, paėmė vieną auksinę grandinėlę, tuo metu E. V. stovėjo prie durų ir nieko neleido. L. A. paėmė tik grandinėlę, nešiojamą ant rankos. E. V. pirmą dieną nieko neėmė. Jie bute liko nakvoti. Atsikėlę ryte su E. V. kartu nuvyko į lombardą priduoti grandinėlę. Kaltinamasis neturėjo jokio dokumento, nes buvo nepilnametis, E. V. buvo pilnametis, tačiau pas M. B. namuose buvo palikęs piniginę, todėl pakvietė draugą L. S., kuris auksinę grandinėlę pridavė į lombardą „Aukso menė“, esantį priešais PC „Savas“. Už grandinėlę gavo 197 Lt, iš kurių E. V. pasiėmė 100 Lt, o kaltinamajam davė 97 Lt. L. S. už tai nieko nedavė. Po to grįžo į Karmėlavą, persirengė, nusimaudė ir vakare vėl važiavo pas M. B. į namus, kur vakarėlis vyko toliau. Buvo ir daugiau naujų žmonių nei pirmą dieną. Naktį E. V. paprašė, kad kaltinamasis pažiūrėtų duris, kad niekas nematytų, o jis pažiūrės sidabrinės spalvos dėžutę, kur buvo sudėti visi aukso dirbiniai. E. V. visus žiedus susidėjo į kišenę, o dėžutę išmetė per langą. Kaltinamasis jam sakė, kad visų papuošalų neimtų, nes tikrai pamatys, kad jų nėra, bet E. V. atsakė, kad „jeigu imam, tai imam viską“. Išėję iš kambario, šventė toliau, namo išvyko kitos dienos ryte. E. V. paimtus daiktus pridavė vienas, kiek už juos gavo, nežino, už tai, kad L. A. jam padėjo, E. V. jam pinigų nedavė. E. V. buvo jam skolingas, todėl davė daugiau negu buvo skolingas. Po antros nakties, kaltinamieji grįžo į Karmėlavą, pasisėdėjo su draugais. Ten buvo jo draugas D. K., E. V. rodė tuos daiktus ir klausė, ar žino, kam galima juos parduoti. Vienas žiedas buvo vestuvinis, Karmėlavos restorane dirbo E. V. panelė, jis sakė, kad ima žiedą ir su juo pasipirš savo panelei, po to išėjo su žiedais. Kaltinamasis L. A. liko su draugais. Einantį iš mokyklos jį sulaikė policijos pareigūnai. E. V. buvo per „Skype“ jam parašęs, kad jam Miglė telefonu sakė, jog grįžę jos tėvai pasigedo aukso dirbinių ir sakė, kad reikia atiduoti dirbinius arba grąžinti pinigus, priešingu atveju turės problemų, bet E. V. liepė nieko nesakyti, kad jie juos paėmė, teigti, kad nieko nežino, nieko neėmė. E. V. žiemą jam grasino internetu per „Facebook“, kad jis prisipažintų, nes kitaip jam bus blogai. E. V. jam parašė raštu, kad jis prisiimtų visą kaltę, nes yra nepilnametis, niekada neteistas ir jam nieko nebus. Jis pasikalbės su advokatu ir jį ištrauks. L. A. pripažino pavogęs plono pynimo moterišką grandinėlę iš komodos, kur buvo visi aukso gaminiai. Žalą atlygino. Grandinėlės vertė lombarde apie 200 Lt. Pavogęs grandinėlę, ją pridavė į lombardą, vėliau ji buvo išpirkta, grąžinta nukentėjusiajam ir žala lombardui atlyginta. Daugiau nieko nepavogė. Suprato, kad vyksta vagystė ir, kad jis joje dalyvauja. Dėl antro epizodo kaltę pripažino iš dalies, teigė, kad saugojo duris, bet daiktų nepaėmė. Nukentėjusiojo atsiprašė.

Kaltinamasis E. V. teismo posėdyje dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad gal liepos mėnesį su L. A. gėrė alų, paskambino draugai iš Eigulių mikrorajono ir pakvietė į vakarėlį pas panelę vardu M., kurios tuo metu dar nepažinojo. Nusipirko alkoholio ir nuvyko dviese į vakarėlį. L. A. jį pakvietė į balkoną parūkyti, ištraukė iš džinsų kišenės maišelį su aukso grandinėle ir sako „žiūrėk ką radau“. Sakė, kad reikia pažiūrėti, ar nėra daugiau vertingų daiktų. E. V. išsigando, perpyko, jį išbarė. Jam toks elgesys nepriimtinas, nenorėjo nemalonumų ir gėdos prieš draugus prisidaryti. Jautėsi už L. A. atsakingas, nes jį atsivedė. Paėmęs grandinėlę iš jo rankų, nuėjo į miegamąjį, L. A. parodė komodos stalčių, iš kurio paėmė grandinėlę, tada jis, atidaręs stalčių, įmetė grandinėlę į stalčių ir abu nuėjo toliau vartoti alkoholio. Bute liko nakvoti. Ryte užsuko pas savo panelę M. K. į soliariumą Kalniečiuose, kur kaltinamasis su ja pasiliko, o L. A. išėjo namo. M. B. buvo juos pakvietusi ateiti išgerti ir kitą dieną, todėl kitą dieną jis susirašė su L. A. ir abu vėl nuėjo į vakarėlį. Apie vagystes nieko nežinojo, jokių žiedų nematė. Visą vakarą ir naktį buvo su M. B.. Su vagystėmis nieko bendro neturėjo ir nieko nežinojo. Viskas sklandžiai praėjo. Kitą dieną išvyko į Karmėlavą. Po savaitės vėl važiavo į Kauną, L. A. paprašė, priduoti auksą. Kaltinamasis lengvabūdiškai pamanė, kad, pridavus auksą, bus pinigų. Numanė, kad auksas nėra rastas ant žemės, o L. A. bus jį paėmęs, nes yra girdėjęs, kad pastarasis iš namų yra išnešęs nemažai aukso dirbinių ir juos pridavinėjęs. Pagalvojo, gal L. A. iš namų auksą paėmė, pridavė savo vardu, su savo pasu du žiedus, kuriuos jam davė L. A.. Dar apgavo L. A. dėl 100 Lt, nes jis kartu į lombardą nėjo, laukė lauke. Lombarde „Aukso menė“, esančiame prieš prekybos centrą „Savas“ bendrabutyje, pridavė du žiedus. Vienas buvo vestuvinis, o kitas didesnis su akute. Už juos gavo 700 Lt ar 800 Lt Beveik visus pinigus atidavė L. A., tik apie 100 Lt pasiliko sau už paslaugą. L. A. nesakė, kad tie žiedai iš M. B., todėl už tokį lengvabūdiškumą dalinai kaltę pripažįsta, kad galėjo numanyti, kad žiedai yra iš M. B. namų. Netrukus po žiedų pridavimo, jam paskambinus M. B. pasakė, kad dingo auksas, tada jis suprato, kad L. A. bus viską paėmęs, suprato, kad žiedai, kuriuos pridavė, gali būti iš ten. Gal bijojo, buvo gėda, todėl M. B. nieko nesakė. Apie tai pasakė L. A., bet jis viską neigė, teigė, kad nieko neėmė. Po mėnesio, policijoje pasakė viską, ką žinojo, kaip ir dabar. Geranoriškai parodė, kur pridavė žiedus, kad jie būtų grąžinti neketėjusiems. Vėliau sužinojo, kad L. A. jį kaltina, pasakoja, kad jis privertė taip elgtis, bandė su L. A. geranoriškai tartis. L. tėvas buvo išvykęs, prasidėjo problemos su policija. E. V. tėvai bendravo su nukentėjusiuoju, bandė spręsti problemą, sumokėjo pinigus ir buvo susitarę su L. A. tėvais, kad jis grąžins tuos pinigus. Norėjo geranoriškai padėti. Tačiau pinigų, kuriuos jo tėvai sumokėjo nukentėjusiajam už žalą, ir kuriuos L. A. tėvas žadėjo grąžinti jo tėvams, neatgavo. Siūlė L. A. prisipažinti, sakė, kad bus viskas lengviau, jo tėvai padėjo su pinigais, siūlė prisiimti atsakomybę. Rašė, kad jo tėvai juos išsuks, prašė prisipažinti, gal bus galima susitaikyti su nukentėjusiuoju ir viską išspręsti gražiuoju. Kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė. Visą žalą, kurią patyrė nukentėjęs, atlygino. L. A. atlygino tik 200 Lt lombardui, o visa žala nukentėjusiajam atlyginta iš jo tėvų. Po pirmos vagystės L. S. neskambino, vėliau su juo nebendravo. Jis ikiteisminio tyrimo metu jam papasakojo, kad prašė jo priduoti grandinėlę, vėliau jis dėl to turėjo nemalonumų, turėjo pinigus grąžinti, tiksliai kiek, nežino, bet atrodo, kad pinigus grąžino. Jeigu būtų prisidėjęs prie šio nusikaltimo, nebūtų pridavęs žiedų savo vardu. Tėvai išsigando, nes jį kaltino vagyste, norėjo geruoju viską sutvarkyti, kol vyko ikiteisminis tyrimas. Jeigu jis nebūtų policijos nuvežęs į lombardą, tų žiedų nebūtų radę. Iš karto geranoriškai papasakojo, ką žinojo, kur yra dingę žiedai.

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2011 vasarą rugpjūčio mėn. savaitei laiko su žmona ir jaunesne dukra buvo išvykę. Vyresnę dukrą Miglę paliko prižiūrėti namų. Grįžus po savaitės ar 10 dienų, žmona apsižiūrėjo, kad komodoje nėra jos daiktų. Klausė dukros, kas buvo namuose, liepė skambinti draugams, kad tuos dirbinius atvežtų gražiuoju, nes kvies policiją. Išaiškėjo, kad bute per tas dienas buvo daug žmonių, apie 20 jaunuolių. Daiktai neatsirado, iškvietė policiją. Po kurio laiko policija žiedus rado, grąžino jo vyrišką vestuvinį žiedą, dar vieną žiedą ir žmonos grandinėlę. Po kurio laiko dukra Miglė pasakė, kad E. V. tėvas nori susitikti su juo pakalbėti, atvykęs E. V. tėvas norėjo atlyginti žalą, sakė, kad sūnus teistas, jam gresia nemalonumai. Nukentėjusysis buvo kategoriškai prieš, sutarė dėl likutinės sumos, nes kitų žiedų nerado, juos spėjo kažkam parduoti. E. V. tėvas sumokėjo 5000 Lt žalos. Tai buvo ir žiedų vertė ir šiokia tokia moralinė žala. Jam žala atlyginta. Pretenzijų dėl turtinės ar neturtinės žalos neturi. Atvykęs E. V. tėvas gal ir sakė, kad sūnus neėmė daiktų. Sakė, kad yra draugas iš Karmėlavos, kurio tėvai ne kokios reputacijos, ir pats nelabai kam tikęs.

Liudytoja B. J. parodė, kad yra lombardo UAB „Aukso menė“ direktorė, iš policijos sužinojo, kad buvo priduoti pavogti aukso gaminiai, dirbinius draugiškai atidavė. Buvo surašyti priėmimo kvitai ir protokolas. Lombardui padaryta apie 860 Lt žala. Į lombardą buvo su kartus priduoti aukso gaminiai. Už abu kvitus žalą atlygino tie, kas pridavė gaminius, lombardui žala yra atlyginta. Tvirtina savo parodymus duotus policijoje.

Liudytoja D. K. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio viduryje, šeštadienį buvo vakarėlyje pas M. adresu (duomenys neskelbtini). M. per tą vakarėlį matė pirmą kartą. Pažinojo tik G. P. ir M. M.. Naktį ji su M. M. ir G. P. nuėjo miegoti į žalią kambarį, ryte matė, kad V. su E. miegojo M. tėvų kambaryje, tai buvo ne salėje esantis E., nes jis buvo juodų plaukų, o M. su E. miegojo svetainėje. To vakarėlio metu jokių įtarimų nebuvo, o po jo draugės jai pasakė, kad vakarėlio metu dingo daiktai. Ji jokių daiktų nematė.

Liudytojas K. K. parodė, kad vasarą vakare pas M. namuose (duomenys neskelbtini). vyko susirinkimas-vakarėlis, ten buvo jo sesuo V. K. ir draugas E., kurio pavardės nežino. Vakarėlis vyko svetainėje. Nepastebėjo, ar žmonės vakarėlio metu vaikščiojo po kitus kambarius. Jokių problemų nekilo, po vakarėlio išėjo namo, maždaug po 2-3 val. Po savaitės jam paskambino M. ir pasakė, kad kažkas kažką pavogė, kas ją apvogė nesakė. Jis pasiūlė kviesti policiją. Iš sesers girdėjo, kad pavogė aukso dirbinius.

Liudytoja M. B. parodė, kad jos namuose vyko vakarėlis, jai sutikus, kaimynas J. pasikvietė draugą E. V., kuris atvažiavo su L. A.. Bute jie buvo per naktį, dieną išvažiavo, po to grįžo dar vienai nakčiai. Bute visi galėjo vaikščioti visur, ji buvo sakius, kad negalima eiti į tėvų kambarį, bet niekas neklausė. Justinas sakė, kad su E. V. gerai sutaria ir tiek. Po įvykio sužinojo, kad kaltinamieji yra teisti, išsigando, daugiau nepažįstamų į namus nesikvies. Kai E. atvažiavo, pirmą dieną nelabai bendravo, o antrą dieną jis praktiškai visą laiką buvo su ja. Miegojo vienam kambary. Naktį jis nebuvo išėjęs iš kambario. Tėvų kambaryje naktį miegojo L. B. ir G. P.. Antrą naktį L. miegojo salone, buvo pasilikę tik penkiese, kiti išvažiavo. Buvo išgėrę alaus, buvo ir degtinės. Gal po 10 dienų, kai grįžo tėvai, sužinojo, kad dingo daiktai. Skambino draugams klausinėjo, bet niekas nieko nežinojo, todėl kreipėsi į policiją.

Liudytoja D. B. parodė, kad 2011 metų rugpjūčio mėnesį išvyko atostogauti 10 dienų, mažesnę dukrą pasiėmė kartu, vyresnę paliko namuose. Grįžę po 10 dienų iš įvairių detalių pastebėjo, kad bute kažkas vyko. Pradėjus dukros klausinėti, ši papasakojo, kad bute vyko vakarėlis, buvo daug žmonių. Patikrinus juvelyrinius dirbinius, pasigedo 4 žiedų ir grandinėlės ant rankos. Iškvietė policiją. Apklausus policijai, išaiškėjo, kad namuose buvo apie 20 žmonių. Vėliau gavo iškvietimą į Žaliakalnio PK, kur buvo grąžinti du žiedai ir auksinė apyrankė. Paskui su vyru susisiekė vieno kaltinamojo artimieji, kurie padengė nuostolius dėl likusių dviejų žiedų, todėl pretenzijų dėl žalos neturi.

Liudytojas E. B. parodė, kad su kaltinamaisiais susipažino vakarėlyje pas M. B. bute. Vakarėlis vyko be jokios progos, M. tėvų nebuvo namuose. Viskas vyko du savaitgalius. Atvažiavęs išgėrė, buvo keli jo draugai, kiti visi M., visų nepažinojo. Vakarėlio metu nebuvo draudžiama eiti į kitus kambarius. Jis liko nakvoti nakčiai, dar pirmą savaitgalį liko nakvoti gal 5 žmonės, antrą savaitgalį apie 7 žmones. Jam paskambinus M. sakė, kad iš buto pavogti auksiniai dirbiniai, norėjo, kad tuos dirbinius grąžintų be teismo, visus norėjo patikrinti.

Liudytojas L. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta labai senai. Vieną dieną apie pietus, L. A. pasiūlė susitikti, susitikus paprašė priduoti auksinę grandinėlę į lombardą. Paklausus iš kur ją gavo, nesakė, paklausus, ar vogta, sakė, kad ne. Jis L. A. pasakė, kad jei bus vogta, tai jis pasakys policijai, nes jam jau buvo papuolęs vogtas telefonas. L. A. pats į lombardą nenešė, nes yra nepilnametis, ten reikalauja paso. Grandinėlė buvo auksinė, trumpa, nešiojama ant rankos. Už ją gavo gal 200 Lt. Išėjęs iš lombardo, liudytojas L. A. padavė pinigus ir išsiskirstė. Jam už paslaugą nieko nedavė. Kad grandinėlė yra vogta, sužinojo iš policijos. Su lombardu atsiskaitė L. A. mama. L. A. pas jį buvo atėjęs vienas. Prieš tai jis jam paskambino, žinojo jo numerį. E. V. pažįsta, su juo bendrauja minimaliai. Nežino, kodėl į jį kreipėsi dėl grandinėlės, gal, kad buvo arčiausiai. Kai L. A. jo prašė, šalia E. V. nebuvo. L. A. sako netiesą, apkalba jį, sakydamas, kad kartu buvo ir E. V.. Kai gavo laišką iš lombardo, nuvyko pas L. A. nuvyko į namus. Vėliau bendravo su L. mama, kuri padavė pinigus turguje. Jis nepasakojo, kas jam grandinėlę atnešė. Nebuvo taip, kad L. A. atėjo su E. V. ir padavė auksinę grandinėlę, apie tai net kalbos nebuvo. Pamena, kad juos L. A. mama išvadino kvailiais. Paskutiniu metu su L. A. bendravo, bet šiuo metu jau nebendrauja. E. V. pažįsta per klasioką E. Z. iš Kauno statybininkų rengimo centro..

Liudytoja U. P. parodė, kad pažįsta E. V., su kuriuo susipažino per draugus. M. B. nepažinojo, J. V. yra liudytojos draugas ir M. B. kaimynas, jis ją pakvietė pas M.. Buvo sekmadienis, po pietų, su Julija nuėjo pas M., jie buvo šešiese, išgėrė sidro, alaus, gal valandą ar dvi pakalbėjom ir išėjo. Tada E. V. nebuvo. Paskui J. V. skambino E. V. ir kvietė ateiti, bet jie nėjo. Tą dieną po klubo, ji pas Miglę nebuvo. Iš draugų pasakojimų žino, kad E. agresyvus, dažnai veliasi į muštynes, vėliau ir pati pastebėjo, kad jis konfliktuoja su draugais.

Liudytojas E. R. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, buvo bute pas M., bet pažinojo tik M., L., V. ir K., o kitų ne. Pas M. šiaip šventė, išgėrė ir tiek. Kažkurie ir nakvojo, jis – taip pat. Jį policija kvietė dėl vagystės, pavogė grandinėlę ir žiedus, kiek žino, žiedai atsirado.

Liudytoja V. K. parodė, kad pas M. į butą atvažiavo su draugu E. R.. Ten jau buvo žmonių, pažinojo tik L. ir K., kitų – ne. Buvo vakarėlis, visi išgėrė, daugiau nelabai ką ir prisimena. Daugiausiai buvo svetainėje, bet kas kur norėjo, ten ir nueidavo ar į balkoną parūkyt, ar į virtuvę užkąst, ar pagulėt į miegamąjį. Jie buvo vieną dieną ir naktį nakvojo. Nakvojo jis, E., E., G., M., daugiau nepamena. Kaltinamuosius per vakarėlį pamatė pirmą kartą, jie atvažiavo ir iškart išvažiavo. Kai grįžo M. tėvai, M. paskambinus sakė, kad dingo tėvų auksas, kad reikia perspėti visus, su kuo bendrauja, ir kad grąžintų auksą.

Liudytoja J. V. parodė, kad buvo vakarėlyje pas M., išėjo namo, o kitą dieną paskambino draugas, kad buvo vagystė, klausė ar ji nieko nematė, kad kas eitų į tėvų kambarį, bet ji nieko nematė. Vakarėlyje buvo du kartus, pirmą kartą buvo labai trumpai, gal pora valandų, o kitą kartą buvo labai daug žmonių, pusės nepažinojo. E. V. pažįsta apie 4 metus. Kai bute buvo pirmą kartą, buvo 6 žmonės, pasėdėjo ir išėjo, o po klubo buvo didelis vakarėlis, bet ji išėjo namo, žino, kad pas M. daug kas ir nakvojo. Žino, kad įvyko vagystė, kad dingo papuošalai, bet nemano, kad E. V. juos galėjo paimti. Kiek kartų kur buvo su juo, tai niekur niekas nesiskundė, kad kažkas dingtų. E. V. karštakošis, greitai užsiplieskia, bet greitai ir atsileidžia. Jis pasako savo nuomonę gal agresyviai, bet niekada nebuvo, kad kas dingtų. Kaip žmogus, tai jis labai geras ir padėtų jeigu reikėtų. Jei padarytų žalą, atlygintų. Jis negalėtų vogti. Nemano, kad jam reikėtų, jis dirba, nežino, kad jis yra teistas už vagystę.

Liudytoja M. K. parodė, kad šeštadienį, apie 12 val. pas ją į darbą soliariume prie Vitebsko atėjo L. A. ir E. V., sėdėjo, kalbėjosi, pasakojo, kad buvo vakarėlyje, kur draugai pasikvietė, kad ten namuose nebuvo tėvų. E. V. nuėjo nupirkti pavalgyti, sėdėjo su L. A., L. A. ištraukė MP3 grotuvą, ji paklausė, ar iš ten paėmė. L. A. prisipažino, kad iš vakarėlio, tada ji liepė jam nešti atgal, o jis sakė, kad matė pakrovėją ant stalo, kad gal reikėtų nueiti ir jį paimti. MP3 grotuvą jis įsidėjo į kišenę ir viskas. Į policiją nesikreipė, nežinojo, kaip elgtis. Kai grįžo E. V., jam apie matytus MP3 nepasakė, galvojo, gal L. A. grąžins viską. Apie 14 val. L. A. išėjo ir liko tik E. V., kuris buvo iki jos darbo pabaigos 18 val. Palydėjo ją iki namų ir išsiskyrė. Apie L. A. girdėjo, kad jis visiems sakydavo, jog yra paėmęs ir iš savo namų nunešęs priduoti kažką į lombardą. Apie E. V. žino, kad jis yra karštakošis, bet apie vagystes nieko nežino, jie geri draugai, net savo raktus duodavo, kad jos namie palauktų, bet per 3 metus niekas nėra dingę. Apie vagystę sužinojo iš E. V., kuris sakė, kad L. A. jo paprašė priduoti auksą į lombardą, nes jis buvo nepilnametis. Girdėjo, kad pavogė auksą, kad dingo grandinėlė. Jai E. V. pasakė, kad tada, kai buvo vakarėlyje dingo auksas. E. V. apie matytą MP3 grotuvą nepasakė.

Liudytojas E. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. M. B. pažįsta, ji yra jo kaimynė. 2011 metų vasarą buvo vakarėlyje pas M. B.. M. B. jį pasikvietė, kai išvažiavo jos tėvai, vakarojo, kitą dieną išvyko, bet paskui dar buvo grįžęs dviems valandoms. Buvo K. K., jo sesuo, viso buvo 5-6 žmonės. Vakarėlio metu pas M. B. vartojo alkoholį. Iš vakarėlio išėjo apie 9 valandą ryte, buvo visą naktį pas ją. Pas M. B. buvo organizuojami du vakarėliai, viename buvo visą laiką, kitame buvo tik užėjęs. Kai jis buvo pas M. B., kaltinamųjų nebuvo nei pirmą, nei antrą kartą. Kai pas M. B. buvo užėjęs antrą kartą, tada buvo nepažįstamų asmenų. Po vakarėlio M. B. nieko jam nesakė.

Liudytojas J. V. parodė, kad pažįsta E. V., draugai, kito kaltinamojo nepažįsta. Pas M. B. vyko vakarėlis, vakarojo, gėrė, buvo K., M., E., kitų nepamena. Buvo viename kambaryje, bute keturi kambariai, sujungti su koridoriumi, buvo galima migruoti per butą, ėjo į balkoną parūkyti. Nežiūrėjo, kas kur vaikšto. Po kiek laiko M. B. paklausė, gal jis žino, kas paėmė auksą, jis pasakė, kad nežino, niekada to nėra buvę, kiek visi bendraudavo, niekas nėra dingę. Jų kompanija tvarkinga, būna, kad išvyksta į gamtą. Pas M. B. ne vieną kartą vyko vakarėlis, kadangi tėvai būdavo išvykę, tai kiekvieną naktį būdavo vakarėliai, jis gyvena virš jos buto, pastoviai girdėdavo muziką. E. V. pažįsta 4-5 metus, jį gali charakterizuoti, kaip gerą draugą. Anksčiau iki šių vakarėlių pas M. B. su E. V. ir kituose vakarėliuose būdavo, vykdavo į keliones, nėra taip buvę niekada, kad kas dingtų, kaip tik jis apramindavo, kai vakarėliuose būdavo kokie skandalai. L. A. žino iš E. V.. Kai eidavo rūkyti į balkoną, per miegamąjį eidavo, žino, kur yra M. B. tėvų miegamasis, žino, kokie baldai, kaip išdėstyti, nepastebėtam nelengva nueiti, nes kambarys su koridoriumi sujungtas, per svetainę, matosi, kur kas eina. Vagystę pastebėjo tik grįžus M. B. tėvams. E. V. nesakė, kad pats vogė, sakė, kad pridavė auksą, kurį L. A. padavė, jis net nepagalvojo apie tą įvykį ir pridavė į lombardą, kas vogė nesakė.

Liudytojas K. A. parodė, kad pažįsta E. V., jis – jo draugas, bendrauja 5-6 metus, pažįstami per jo kaimynę, kuri ji su E. V. draugauja. Klasiokė G. P., vakare juos pakvietė pas M. B. į namus, kur vyko vakarėlis, atėjo trise: jis, J. V. ir M. B., vartojo alkoholinius gėrimus, leido laiką, vakarėlis vyko iki paryčių. Vieną dieną buvo vakarėlis, paskui kitą savaitgalį, po savaitės vėl buvo vakarėlis. M. B. tėvai buvo kažkur išvykę, todėl ir buvo pas ją vakarėlis. Kad kas būtų įvykę vakarėlio metu nieko nematė, leido laiką ir tiek. Šeštadienį ryte išėjo, per visą naktį šventė, kas skirstėsi, kas miegoti nuėjo. Žino, kad iš M. B. buto dingo brangenybės, apie tai sužinojo iš M. B., kai ji paskambinusi paklausė, ar nežino, kas galėjo paimti. E. V. buvo vakarėlyje, kaip jis ten atsirado, nežino, su jais jis neatėjo. Su E. V. niekada nėra buvę tokių problemų, kad kas dingtų po vakarėlio. Jis yra E. V. draugas, pasiskambina, susitinka, jį gali charakterizuoti gerai, E. V. studijavo, šiuo metu kiek žino dirba. Vakarėlyje buvo ir L. A., kurį pažinojo iš matymo.

Liudytojas D. D. parodė, kad pažįsta E. V.. M. B. pakvietė pas save jo draugą E. B. į vakarėlį ir jis kartu atėjo. Vakarėlyje dar buvo Š. Š., P., T. P., E., kitų nelabai atsimena. Abu kaltinamieji taip pat dalyvavo. Vakarėlio metu jie linksminosi, vartojo alkoholį, klausėsi muzikos, jis išvažiavo prieš vakarėlio pabaigą, nežino, ar kaltinamieji buvo likę pas M. B.. Po to vakarėlio su M. B. nebuvo susitikęs, su ja nebendrauja. Apie vagystę žino tik tiek, kiek jam pasakė policijoje, pats nieko nepavogė, kitų asmenų neįtaria.

Liudytojas A. M. parodė, kad M. B. kėlė vakarėlius, buvo ne vienas, jis dalyvavo tik viename. Kaltinamųjų nepažįsta, gal tik iš matymo. E. V. matytas. Vakarėlyje dalyvavo jis, P. K. ir dar vienas draugas. Per vakarėlį jie išgėrė alaus, jam pasidarė bloga, nuėjo miegoti į tėvų miegamąjį, paryčiais išėjo. Vėliau M. B. sakė, kad per kažkurį vakarėlį dingo brangenybės.

Liudytojas A. K. parodė, kad buvo M. B. bute su A. M.. Vakarėlio metu išgėrė alaus.. Iš pradžių buvo jis, A., G., V., M.. Vėliau buvo dar atėję kažkokie vaikinai. A. M. pasidarė bloga, jis jį prižiūrėjo. Su A. buvo miegamajame. Kaltinamųjų nepažįsta, vakarėlyje jų nebuvo, nėra jų matęs.

Liudytoja G. P. parodė, kad jai paskambino M. B. ir pasakė, kad kažkurį laiką nebus jos tėvų. Kai tėvų nebūdavo, pas juos būdavo atvirų durų dienos, vyko vakarėliai. Visi ateidavo, atsigerdavo, išeidavo ir vėl ateidavo kiti. Neskaičiavo, kas kiek ir ką gėrė, visi patys atsinešdavo, ką gerti. Daug kas ateidavo, ne visus pažinojo, ji M. B. sakydavo, kad gana. Kaltinamųjų nepažįsta nei vieno. Kiek girdėjo iš pasakojimų, tai L. A., sėdėdamas prie stalo pasakė, kad yra apvogęs savo tėvus. Apie vagystę sužinojo, kai grįžo M. B. tėvai. Tėvai grįžo gal po savaitės. Kaltinamieji vakarėlio metui klausėsi muzikos, nematė, kad būtų kažkur pasišalinę.

Liudytojas D. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Su L. yra geri draugai, su E. tik pažįstami. Mokėsi toje pačioje gimnazijoje. 2011 m. rugpjūčio mėnesį, vidurdienį su D. Ž. ir J. S. sėdėjo Karmėlavoje, už pašto. Atėjo L. A. su E. V., pradėjo kalbėti, paskui E. parodė, kad turi du žiedus, keliems draugams siūlė parduoti. Žiedus rodė E. V., L. A. tik stovėjo. E. V. gyrėsi, kad vieną žiedą padovanos draugei. Vienas žiedas buvo baltas, kitas geltonas, E. V. juos buvo užsidėjęs ant rankos, iš kur juos gavo, nesakė. Liudytojas žiedų nesimatavo, nežino, ar vyriški ar moteriški.

Kaltinamojo įstatyminė atstovė A. A. parodė, kad, kai sūnus L. A. pirmos apklausos metu prisipažino, kad buvo vakarėlyje, kad paėmė vieną grandinėlę ant rankos. Vieną dieną atėjęs L. S., atsinešė iš lombardo voką, pasakė, kad, iš lombardo grandinėlė išimta, todėl turėtų L.sumokėti žalą lombardui, sakė, kad jis (L. S.) nieko dėtas vakarėlyje nedalyvavo, kad jo paprašė L. atėjo su E.. Kadangi sūnus dėl grandinėlės vagystės buvo prisipažinęs, ji L. S. padavė pinigus, kad sumokėtų ir atneštų kvitą. Dabar jaučiasi nejaukiai, nes iki to laiko su L. jų santykiai buvo nuoširdūs, o šiuo metu jis net nesisveikina, teigia, kad L. vienas buvo. Tyrimo eigoje pastebėjo, kad daromas spaudimas, pradėta reikalauti, kad sūnus prisiimtų atsakomybę, nes jis nepilnametis, turi apsiimti atsakomybę. Sūnus pasakė, kad yra gąsdinamas, kad reikalaujama prisiimti atsakomybę. Kaltinamasis E. V. niekada nėra pas juos namuose buvęs, ji sūnų kontroliuoja, stengiasi pabendrauti su vaikų tėvais, su kuriais jis bendrauja. Sūnus nėra nieko iš namų išnešęs, nieko nėra pavogęs. Mokykloje vyko negeri dalykai, pati asmeniškai vedė sūnų pas psichologą, kad sužinotų, kas yra. L. mokykloje besimokantis berniukas jai pasakojo, kad už pašto aikštelėje, kur renkasi grįžę iš mokyklos vaikai, atvyko L. su E., kuris buvo ant rankos užsimovęs žiedus, ir klausė, ar kas žino kur parduoti, sakė, kad eis pirkti gėlių, ir būtent su kažkuriuo žiedu eis pasipiršti merginai, kuri dirba Karmėlavoje kavinėje „Tigrasa“. Teigia, kad ji su E. V. tėvu nėra bendravusi, jos vyras V. A. kalbėjo su E. V. tėvu, iš jo buvo reikalaujama pinigų, kad sūnus prisiimtų pilną atsakomybę, kad jis pavogė visus daiktus. Tą naktį, kai buvo paimti daiktai iš to buto, sūnus pasakojo, kad sakė E., jog to daryti nenori, kad žino kokios pasekmės, kad turi problemų, o E. sakė, kad nebus jokių problemų, kad nepergyventų dėl nieko, mano, kad sūnus prisibijojo E., o gal norėjo atrodyti vyresnis nei yra, neatsispyrė, grandinėlę paėmė, sakė, kad matė ir daugiau daiktų, bet sakė, kad nereikia problemų.

Kaltinamųjų kaltė dėl svetimo turto vagysčių yra įrodyta duomenimis, užfiksuotais:

nukentėjusiojo R. B. bei liudytojos D. B. parodymuose, kad po kelionės pasigedo aukso dirbinių. Žala yra atlyginta;

liudytojo D. K. parodymuose, iš kurių matyti, kad jam su draugais besėdint aikštelėje, esančioje Karmėlavoje, už pašto, atėjo abu kaltinamieji, ant E. V. rankos buvo du žiedai: vienas balto, kitas geltono metalo, E. V. siūlė juos draugams parduoti, gyrėsi, kad vieną žiedą padovanos draugei;

liudytojo L. S. parodymuose, kad 2011 rugpjūčio mėn. paskambino L. A. ir paprašė priduoti aukso dirbinius, kadangi jis nepilnametis ir to padaryti negali. Užstatė grandinėlę lombarde. Po kurio laiko gavo laišką, kad grandinėlė yra vogta. Kreipėsi į L. A. ir su lombardu atsiskaitė;

įstatyminės atstovės A. A. parodymuose, kuri parodė, kad jos sūnus L. A. pasakojo apie vagystes, sūnus teigė, kad E. V. jį įkalbėjo padaryti vagystę. Jautė spaudimą, kad L. A. vienas prisiimtų visą kaltę;

liudytojos L. S. parodymuose, kad ji dirba lombarde ir 2011-08-06 priėmė aukso grandinėlę iš L. S., o 2011-08-11 priėmė aukso žiedus iš E. V..

2011-08-14 Įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame nurodyta, kad nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu apžiūrėta komoda, kurioje buvo laikomi juvelyriniai dirbiniai. Įvykio vietos apžiūros metu padarytas vaizdo įrašas ( 1 t. b. l. 5-8 );

2011-09-16 Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis R. B. atpažino savo geltono metalo vyrišką žiedą, kuris buvo pažymėtas Nr. 3. ( 1 t., b. l. 24-25);

2011-09-16 pakvitavimuose, kuriais nukentėjusiajam R. B. grąžinti : 1 vnt. vyriškas vestuvinis žiedas; 1 vnt. vyriškas individualus žiedas su platina, su herbiniu antspaudu „M“ inicialu; auksinė grandinėlė ant rankos (t. 1, b. l. 26-27);

2011-09-14 Daiktų, dokumentų pateikimo protokole, kuriame nurodyta, kad UAB „Aukso menė“ darbuotoja R. K. policijos pareigūnams pateikė: vyrišką, vestuvinį, geltono metalo žiedą, vyrišką, geltono metalo žiedą su herbu, kvitą Nr. 08-01 (1 t., b. l. 30);

2011-09-15 Daiktų, dokumentų pateikimo protokole, kuriame nurodyta, kad UAB „Aukso menė“ darbuotoja N. S. policijos pareigūnams pateikė: 585 prabos 3,53 g geltonos spalvos grandinėlę ir lombardo kvitą Nr. 08-3112 (1 t., b. l. 31);

2011-09-16 apžiūros protokole, kad apžiūrėtas UAB „Aukso menė“ Lombardo kvitas Nr. 08-3112, kuriame nurodyta, kad L. S. į lombardą pridavė apyrankę, praba 585?, 3,53 gr., UAB „Aukso menė“ tauriųjų metalų supirkimo kvitas Nr. 08-01, kuriame nurodyta, kad E. V. į lombardą pridavė vyrišką žiedą, 585?, 8 gr., vestuvinį žiedą, 583?, 3,92 gr. (1 t., b. l. 32);

Apžiūros protokole, kad apžiūrėti UAB „Aukso menė“ pateikti: tauriųjų metalų supirkimo kvitas Nr. 08-01, lombardo kvitas, Nr. 08-3112, vyriškas vestuvinis žiedas, vyriškas geltono ir balto metalo žiedas, turintis inicialų „M“, geltono metalo apyrankė ant rankos (1 t., b. l. 33-34);

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole, kad D. B. atpažino geltono metalo grandinėlę ant rankos, kuri buvo pažymėta Nr. 3 (1 t., b. l. 46-47).