Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, nuteistajam E. V., jo gynėjui advokatui Ričardui Lilui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d.:

pagal BK 178 str. 1 d. (2011-08-05–2011-08-06 vagystė) – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal BK 178 str. 1 d. (2011-08-06–2011-08-07 vagystė) – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2010-04-01 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2010-04-01 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant 2013-04-25 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir L. A., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad veikdamas bendrai su L. A., laikotarpiu nuo 2011-08-05 21.00 val. iki 2011-08-06 10.00 val., būdamas bute, (duomenys neskelbtini), iš komodos stalčiaus slapta pagrobė 500 Lt vertės moterišką auksinę grandinėlę, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. B. 500 Lt turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su L. A., laikotarpiu nuo 2011-08-06 22.00 val. iki 2011-08-07 11.00 val., būdamas toje pačioje vietoje - bute, (duomenys neskelbtini), iš komodos stalčiaus slapta pagrobė auksinius dirbinius: 2000 Lt vertės moterišką žiedą su rubino akute, 2000 Lt vertės moterišką žiedą su akute, 700 Lt vertės vyrišką žiedą, 5000 Lt vertės vyrišką žiedą su platina, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. B. bendrą 9700 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo jo atžvilgiu priimtą nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, kadangi jis nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų. Apylinkės teismas visiškai nevertino jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Apeliantas teigia, kad aukso dirbinius pavogė L. A., o nuteistasis šiuos dirbinius tik pridavė savo vardu ir pasu, darydamas L. A. paslaugą, tačiau apie pastarojo įvykdytą vagystę nieko nežinojo. Tik paskambinus M. B., apeliantas suprato, jog L. A. galėjo padaryti nusikaltimą. Nuteistojo tėvai atlygino nukentėjusiajam žalą ne dėl to, kad E. V. yra kaltas, bet žinodami, kad jis yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas, nenorėjo daugiau nemalonumų.

Apylinkės teismas vadovavosi vien tik L. A. parodymais, kuriais jis kaltino E. V. privertus jį padaryti nusikaltimą, tačiau tokie L. parodymai yra tik jo gynybinė pozicija, siekimas išvengti atsakomybės, vengiant atlyginti visą vagyste padarytą žalą. Nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas visiškai nesivadovavo E. V. nekaltumą pagrindžiančiais liudytojų parodymais, tai yra, neatsižvelgė į liudytojo L. S. parodymus, kad kai L. A. paprašė jo priduoti auksinę grandinėlę, su juo E. V. nebuvo, taip pat ignoravo liudytojos M. B. nurodytą aplinkybę, jog beveik visą antrąją dieną E. V. buvo su ja. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog nei vienas liudytojas nenurodė matęs E. V. vagiant auksinius dirbinius, dauguma liudytojų teisme nurodė, kad jie netiki, jog E. V. galėjo įvykdyti vagystę. Tuo tarpu liudytoja M. K. pažymėjo, kad yra girdėjusi, jog L. A. neša iš namų daiktus ir priduoda į lombardą. Liudytoja G. P. nurodė girdėjusi, jog L. A. vakarėlio metu pasakė, kad yra apvogęs savo tėvus.

Apelianto teigimu, nukentėjusiojo R. B. ir liudytojų D. B., D. K., L. S. parodymai jo kaltės neįrodo. R. B. ir jo žmona D. B. nenurodė, kad aukso dirbinius pavogė būtent E. V., D. K. parodymai vertintini kritiškai, nes šis liudytojas į teismą iškviestas L. A. iniciatyva, o L. S. parodymai paneigia melagingus L. A. parodymus, kad grandinėlę priduoti L. S. prašė E. V..

Nuosprendyje nurodytų liudytojų D. K., K. K., E. B., E. R., V. K., J. V., E. B., K. A., J. V., D. D., A. M., A. K., G. P. parodymai E. V. kaltės taip pat neįrodo, kadangi šie liudytojai tik patvirtino, jog E. V. dalyvavo vakarėlyje, ko neneigė ir pats apeliantas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis E. V. nepagrįstai skundžia jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir teigia, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 1 d., ir nepripažįsta kaltės, t. y. nesutinka su įrodymų vertinimu ir pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį E. V. atžvilgiu, pagrįstai pripažino jį kaltu dėl dviejų vagysčių tame pačiame bute adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-08-05 21.00 val. iki 2011-08-06 10.00 val., ir laikotarpiu nuo 2011-08-06 22.00 val. iki 2011-08-07 11.00 val.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 str. 4 d.). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

Šioje byloje pagrindo netikėti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nėra. Apeliantas E. V. nepagrįstai abejoja apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nors E. V. kaltu neprisipažino nė dėl vieno jam inkriminuojamo nusikaltimo, tačiau jo kaltę, padarius nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas, patvirtina byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.

Kito nuteistojo šioje byloje L. A. parodymais nustatyta, kad besisvečiuojant bute (duomenys neskelbtini), vakarėlio metu, E. V. pakviestas apžiūrėti, ar bute nėra ko nors vertingo, jis nuėjo į kambarį ir paėmė auksinę grandinėlę, kurią davė E. V.. Kitą dieną, E. paprašytas, L. S. ją pridavė į lombardą. Vagystės metu E. V. stovėjo prie durų ir saugojo, kad niekas nepamatytų. Antro epizodo metu tame pačiame bute L. A. saugojo, o E. paėmė dėžutę su žiedais. Ryte E. V. du žiedus pridavė į lombardą. L. A. matė, kaip E. V. juos paėmė, jis patvirtino, kad E. V. visus vogtus daiktus pasiliko sau, o kitą dieną L. A. davė du šimtus litų, bet neįvardijo, už ką. Liudytoja A. A. parodė, kad sūnus jai sakė, jog vogti jį įkalbėjo E. V., ji neabejoja, kad vagystę įvykdė abu, kad E. V. mėgino išvengti baudžiamosios atsakomybės ir įkalbinėjo L. atsakomybę prisiimti sau. Liudytojo L. S. parodymais nustatyta, kad jis pridavė į lombardą grandinėlę, kurią jam davė L. A., kad gautus už ją pinigus atidavė L. A.. Liudytoja N. S. parodė, kad 2011-08-06 ji priėmė lombarde aukso grandinėlę iš L. S., o 2011-08-11 – aukso žiedus iš E. V.. Liudytojas D. K. parodė, kad jis matė Karmėlavoje E. V. su dviem žiedais, jis siūlė juos pirkti, tačiau iš kur juos gavo, liudytojas nežino. Liudytojos M. B. parodymais nustatyta, kad jos namuose vyko vakarėlis, kad iki įvykio E. V. ir L. A. ji nepažinojo, kad E. V. buvo išvykęs, vėliau grįžo ir visą naktį prabuvo bute. Vėliau sužinojusi, kad E. ir L. yra teisti, ji išsigando ir dėl dingusių papuošalų kreipėsi į policiją. Daiktų atpažinimo protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis R. B. atpažino savo vestuvinį ir geltono metalo vyrišką žiedą, D. B. atpažino savo geltono metalo grandinėlę ant rankos.

Taigi, aukščiau paminėtų liudytojų L. A., A. A., N. S., L. S., D. K. parodymai, rašytinė bylos medžiaga pilnai patvirtina E. V. kaltę, įvykdžius abi vagystes iš R. ir D. B. buto bendrais veiksmais su L. A.. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas E. V. kaltę grindė vien tik L. A. parodymais, atmetamas kaip nepagrįstas.

Nuteistojo manymu, nukentėjusiojo R. B. ir liudytojos D. B., liudytojų D. K., L. S. parodymai jo kaltės įvykdžius vagystes neįrodo, tačiau nukentėjusiojo R. B. ir liudytojos D. B. parodymais nustatyta, kad jiems grįžus namo, auksinė grandinėlė ir keturi aukso žiedai iš buto buvo pavogti, L. S. atpažino grandinėlę, kurią jam davė L. priduoti į lombardą, o D. K. atpažino E. V. turėtus du žiedus, kurių atsiradimo aplinkybių jis nenurodė.

Tai, kad nė vienas liudytojas negalėjo patvirtinti matęs vagiant E. V. ir tai, kad M. B. patvirtino, kad jis visą antrą dieną buvo su ja, nenusveria aukščiau paminėtų nenuginčijamų E. V. kaltės įrodymų.

Nuteistasis skundžiasi, kad apylinkės teismas nesivadovavo jo nekaltumą patvirtinančiais L. S. parodymais, tačiau šis liudytojas buvo asmuo, pridavęs L. A. duotą grandinėlę į lombardą, kurią vėliau sužinojęs, kad vogta, atpirko, ir pats vagystės fakto nematė. Taigi, šio liudytojo parodymai susiję su kitomis nustatytomis aplinkybėmis ir jas patvirtina, kas visumoje sudaro nenutrūkstamą nusikalstamos veikos grandinę.

Apeliacinio skundo teiginys, kad nuteistasis iš buto nieko nevogė, o tik pridavė L. A. pavogtus papuošalus į lombardą, demonstruoja E. V. nenorą atskleisti objektyvią tiesą. Kolegijos nuomone, tai yra jo siekis suklaidinti teismą ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu L. A. parodymai yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jis nuoširdžiai paaiškino abiejų vagysčių aplinkybes, kaltę prisipažino pilnai, todėl netikėti juo pagrindo nėra. L. A. parodymais nustatyta, kad abu nuteistieji veikė kartu, abiejuose epizoduose pasidalindami vaidmenis, ko pasėkoje buvo bendrai įvykdytos abi vagystės. Kadangi abu kaltininkai į svetimą kambarį ėjo turėdami nusikalstamą ketinimą ką nors pavogti, bet nebuvo konkrečiai numatę, ką, tai reiškia, kad jie abu veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o neapibrėžtos tyčios atveju veikę bendrai asmenys atsako pagal faktiškai atsiradusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16/2013). Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, abiejų nuteistųjų nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal tas pačias BK specialiosios dalies normas.

Pagrindiniai vagystės nusikaltimo kiekvienu atveju sudėties požymiai nustatyti, todėl kitų nuosprendyje paminėtų liudytojų (D. K., K. K., E. B., E. R., V. K., J. V., E. B., K. A., J. V., D. D., A. M., A. K., G. P. ir kt.) parodymai E. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi. Jie yra reikšmingi tiek, kad patvirtino E. V. nusikalstamų veikų padarymo metu buvus vakarėlyje, tai yra nusikaltimo vietoje.

Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė įrodymais, įvertintais vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino E. V. kaltu pagal BK 178 str. 1 d. už jo įvykdytas vagystes iš R. ir D. B. buto (duomenys neskelbtini). Baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimų, vertinant įrodymus teisme, nenustatyta. Todėl kolegija daro išvadą, kad nuteistojo E. V. apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendį palikti galioti.