Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio, Valdo Vitunsko, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-me sektoriuje (toliau – Komisijos) 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimą, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V., g.(duomenys neskelbtini), nuteistas 2013-04-25 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. (2 epizodai), 63 str.1,4 d. paskirta galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinus su 2010-04-01 nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė – 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

2013-12-16 Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 2013-04-11 nuosprendis subendrintas su 2013-04-25 nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė – 4 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

2015-04-24 Kauno apylinkės teismo nutartimi pakeistas 2013-04-25 nuosprendis: BK 178 str. 1 d. perkvalifikuota į BK 178 str. 4 d. – skirtas 30 parų areštas, 2013-12-16 nutartimi paskirta bausmė sumažinta 6 mėnesiais, skirta galutinė bausmė – 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2013-10-24, bausmės pabaiga – 2017-07-24.

2015 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 91-346 Komisija nutarė taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant šias auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

E. V. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį ir prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą. Nurodė, kad su teismo nutartimi nesutinka. Teismas nepagrįstai nurodė, jog Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą nepakankamai pagrįstas, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta charakteristika, padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtas bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, motyvuojant tuo, jog anksčiau buvo teistas keturis kartus bausmėmis, nesusijusiomis su realiu laisvės atėmimu. Drausminė nuobauda panaikinta prieš pusantrų metų. Po šio įvykio yra paskatintas jau 4 kartus (iš viso 5) ir galiausiai perkeltas į lengvąją grupę. Yra garantuotas, jog atlikęs didžiąją dalį paskirtos bausmės, daugiau nebenusikals ir sugrįžti į pataisos namus neteks. Drausmine tvarka yra baustas už tai, kad per išsiblaškymą ir neapdairumą šiek tiek pavėlavo į rytinę rikiuotę. Tolesnis bausmės atlikimas yra nepriekaištingas. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį stengiasi įrodyti, jog yra atsakingas ir veiklus, asmuo gebantis įsilieti į visuomenę bei būti naudinga jos dalimi. Bausmės atlikimo metu nesiliovė dirbęs bei mokęsis. Dirba ūkio aptarnavimo brigadoje, tobulina anglų kalbos įgūdžius modulinėje anglų kalbos grupėje. Pradėjęs lankyti profesijos kursus, kuriuos lygtinio paleidimo atveju pabaigtų laisvėje. Mano, jog visa tai sudaro pagrindą manyti, jog charakteristika yra nepriekaištinga. Teismas rėmėsi tik mažai reikšmingomis arba visiškai nuteistojo necharakterizuojančiomis smulkmenomis, detalėmis bei visiškai nevertino aplinkybių visumos. Yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pilnai padengė ieškinius nukentėjusiesiems. Turi užsibrėžtus tikslus. Atsisakė alkoholio vartojimo, nori sportuoti bei tęsti studijas LSU. Turi garantuotą darbo vietą, šeimos ir draugų palaikymą. Baigė krikščioniškojo mokymo programą.

Atsiliepimas negautas.

Nuteistojo E. V. skundas atmetamas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis E. V. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą E. V. įvykdė – Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, elgėsi gerai, toliau dalyvavo būrio visuomeniniame gyvenime, organizuojamose socialinės reabilitacijos renginiuose, santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs. Darbinė motyvacija teigiama, dirba ūkio aptarnavimo brigadoje darbininku. Mokosi anglų kalbos modulinėje grupėje. Nuteistųjų subkultūros nuostatų nesilaiko (b.l. 10). Tačiau atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. V. vis dar priklauso vidutinės rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 56 balai. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo rezultatas, E. V. svarstant 2015-06-19 Komisijoje, taip pat buvo 56 balai, kas reiškia, jog nekito, t.y. nusikalstamo elgesio rizika nemažėjo. Todėl, nors nuteistasis skunde nurodė savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, tačiau nekintantis vidutinis jo elgesio rizikos vertinimo rezultatas rodo pažangos nebuvimą, t.y. vienu iš kriterijų, vertinant ar yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo E. V. kriminogeniniais veiksniais išlieka jo ankstesnis teistumas (teistas keturis kartus iki dabar galiojančio nuosprendžio); gali kilti mąstymo ir elgesio problemų; linkęs pasiduoti kompanionų įtakai, ypač jeigu yra neblaivus, galėtų pasielgti impulsyviai (b.l.8).

Apeliantas skunde akcentuoja savo teigiamus elgesio pokyčius: pozityvų elgesį, darbą, mokymąsi bei tobulėjimą dvasinėje srityje. Tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Bylos duomenys parodo, kad E. V. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas vis dar išlieka vidutinis (56 balai), todėl nuteistojo skunde nurodyti elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. V. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.