- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-83-569/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02564-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- A. Č.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Šiaulių energija“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovui A. Č. dėl skolos už tiektą šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Šiaulių energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. Č. 859,49 Eur skolą, 18,69 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas netinkamai atsiskaito už suteiktas paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo A. Č. ieškovei AB „Šiaulių energija“ 859,49 Eur skolos, 18,69 Eur delspinigių ir 26,00 Eur žyminio mokesčio.
3. Teismas vertino, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi savo prievolę tiekti šildymo paslaugas atsakovo gyvenamos vietos adresu, tačiau, atsakovas savo prievolės sumokėti už paslaugas nėra įvykdęs iki šiol.
4. Teismas sprendė, jog ieškovė pagrįstai atsakovo atliekamus mokėjimus užskaitydavo kaip senesnės skolos įvykdymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
5. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės AB „Šiaulių energija“ ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nagrinėjamu atveju sąskaitose nebuvo įrašytos nei palūkanos, nei netesybos, todėl ieškovė jų negalėjo nuskaityti. Sąskaitose yra įrašyti delspinigiai. Tačiau jiems taikomos CK 1.125 straipsnio 5 dalies nuostatos – sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas. Teismas net nebandė aiškintis, ar delspinigiai paskaičiuoti teisingai.
5.2. Ieškovė pateikė 2017-05-02 mokėjimų paskaičiavimo ir apmokėjimo lentelę, kurios sumos skiriasi nuo 2017-03-14 lentelės sumų. Teismas nesiaiškino, iš kur atsirado tokie skirtingi skaičiai, t. y. iš kur „atsirado“ 1 583,67 Eur skola.
5.3. Jei 2017-05-03 lentelėje įrašyta Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-27 sprendimu priteista 864,40 Eur suma, tai ji nebegali būti rodoma kaip įsiskolinimas. Priteistą sumą išieško antstoliai. Teismo sprendimu priteistos sumos pati ieškovė, neturėdama VMI ar VSDFV įgaliojimų, negalėjo išieškoti ar išskaityti iš atsakovo mokėjimų už einamą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju negalima taikyti CK 5.55 straipsnio nuostatų, nes teismo sprendimu priteista suma ir skola už einamą laikotarpį nėra tos pačios rūšies skolos.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Šiaulių energija“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Už laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2017 m. sausio mėn. atsakovas yra skolingas 859,49 Eur. Ieškovė atsakovui yra išsamiai išaiškinusi kaip užskaitomi jo sumokėti mokėjimai už anksčiau priteistas sumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog tais atvejais, kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia visos skolos sumos ir šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo, tokių įmokų paskirstymo eiliškumas reglamentuojamas CK. 6.54 straipsnio nuostatomis – įmokos skolai pagal pagrindinę prievolę dengti priskiriamos ketvirtajai, t. y. paskutinei eilei. Bendrovė būtent tuo principu vadovaujasi skirstydama skolininko gautas įmokas.
6.2. Ieškovė pagrįstai skaičiuoja atsakovui delspinigius laiku neatsiskaitant už suteiktas paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Byloje kilo ginčas dėl skolos už šilumos energiją dydžio nustatymo ir atsakovo pareigos atsiskaityti už patiektą šilumos energiją.
9. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su apeliacinio skundo argumentais.
10. Visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 str.), o šilumos energijos pirkimą – pardavimą – ir specialiosios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas, bei jį detalizuojantys teisės aktai, t. y. LR energetikos ministro įsakymu patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, LR Ūkio ministro įsakymu patvirtintos Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinės sąlygos.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.383 straipsnio 1dalis nustato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.
12. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo konkliudentiniais veiksmais sudaryta Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovė centralizuotai tiekė šilumos energiją į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui A. Č.. Už laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2017 m. sausio mėn. ieškovė paskaičiavo, kad atsakovas yra skolingas 859,49 Eur, taip pat apskaičiavo 18,69 Eur delspinigių. Atsakovui ieškovė 2017-05-04 raštu išaiškino, kaip užskaitomi jo sumokėti mokėjimai už anksčiau priteistas sumas, pateikė lenteles su skaičiavimais iki 2017 metų balandžio mėnesio.
13. CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Remiantis CK 6.54 straipsnio 1–4 dalimis, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje. Šalių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienašališkai negali būti keičiama.
14. Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis Nr. e3K-3-101-611/2017, (24 punktas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-378/2017).
15. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovę su atskiru prašymu, jog atsakovo mokamos sumos būtų užskaitomis kaip mokesčiai už einamąjį mėnesį. Kita vertus, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, net atsakovui ir nurodžius atlikto mokėjimo paskirtį, ieškovė turi teisę gautas lėšas paskirstyti savo nuožiūra. Atžvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai dengė atsakovo susidariusias ankstesnio laikotarpio skolas atsakovo mokėtomis sumomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai atsakovo atliekamus mokėjimus užskaitydavo kaip senesnės skolos įvykdymą.
16. Apelianto teigimu ieškovė pateikė 2017-05-02 mokėjimų paskaičiavimo ir apmokėjimo lentelę, kurios sumos kardinaliai skiriasi nuo 2017-03-14 lentelės sumų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2017-03-14 mokėjimų paskaičiavimų ir apmokėjimų lentelėje ir 2017-05-02 mokėjimų paskaičiavimų ir apmokėjimų lentelėje neapmokėti likučiai skiriasi, kadangi skiriasi lentelių sudarymo laikotarpis, o tuo laikotarpiu buvo vykdomi mokėjimai ir skolų dengimai.
17. Apeliantas nurodo, kad sąskaitose yra įrašyti delspinigiai, tačiau jiems taikomos CK 1.125 straipsnio 5 dalies nuostatos – sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas. Teismas net nebandė aiškintis, ar delspinigiai paskaičiuoti teisingai. Apeliacinės instancijos teismas ir šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio senatis taikoma tik bylą nagrinėjant teisme ir tik esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2dalis). Todėl tokiu atveju, jeigu atsakovas teisme neprašo taikyti ieškinio senaties termino, teismas turėtų priteisti ir tuos delspinigius, kurie nepatenka į 6 mėnesių iki ieškinio pareiškimo laikotarpį. Atsakovas byloje neprašė taikyti ieškinio senatį delspinigiams. Taip pat pažymėtina, kad byloje pateiktos 2017-03-14 delspinigių skaičiuoklės matyti, kad ieškovė delspinigius skaičiavo už 6 mėn. laikotarpį, t. y. vadovaudamasi CK 1.125 straipsnio 5 dalies nuostatomis.
19. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
20. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.