Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

2024-05-01, apie 15.28 val., adresu Vilniuje, Nemenčinės pl., už Miškonių k. link Vilniaus, ties kelio susiaurėjimu, už Miškonių k., būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį „Hyundai Tucson ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra ne mažesnė kaip 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija,

Tokiais veiksmais A. B. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jos kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat pačios veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. B. nagrinėjamu atveju vairavo automobilį „Hyundai Tucson ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jos iškvėptame ore nustatyta ne mažesnė kaip 1,87 prom. etilo alkoholio koncentracija ir tokiais veiksmais įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Visi A. B. įvykdyto nusikaltimo požymiai yra numatyti BK 281¹ str. 1 d. nedarant blanketinės nuorodos į kitų teisės aktų pažeidimus. Todėl jam pareikšti kaltinimai tikslintini, šalinant iš jų nurodytą kaip perteklinę aplinkybę, susijusią su Kelių eismo taisyklių 14 p. pažeidimu.

Dėl A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio str. 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš d. atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai.

A. B. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 str. 3 d. laikytinas nesunkiu (BK 40 str. 1 d.).

Byloje esantys įrodymai liudija, kad A. B. teisiamas pirmą kartą. Taigi yra ir BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga.

A. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi prasikaltęs, todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytos sąlygos.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 str. 2 d. 4 p. nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 str. nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad per paskutinius 5 metus A. B. vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris nelaikytinas šiukščiu, už jį paskirta 15 Eur bauda sumokėta. Teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai išgyveno dėl savo neteisėtų veiksmų, tvirtino, kad daugiau niekada neprasikals. Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagristai manyti, kad A. B. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 4 p. numatytos sąlygos.

BK 40 str. 1 ir 3 d. taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, nurodant, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 str. taikymo laiduotojas turi atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010, Nr. 2K-P-82/2010 ir kt.).

Vertinant laiduotoja siekiančios būti L. S. charakterizuojančius duomenis pirmiausiai pažymėtina, kad ji, būdama prisaikdinta ir įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų paaiškinimų teikimą, teismo posėdyje iš pradžių teikė melagingus parodymus – aiškino, kad tą dieną, kai A. B. buvo sustabdytas vairuojantis neblaivus, kartu su juo laiko neleido, jis buvo kažkur išvykęs; vėliau grįžęs pasipasakojo, jog reido metu buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nustatytas girtumas. Tvirtino, kad prieš tai su kaltinamuoju buvo susipykę, jis išvažiavo iš namų kažkur pas pažystamus, kartu su juo automobiliu nevažiavo. Vėliau gi teismo posėdžio metu vis tik patvirtino, kad buvo kartu su kaltinamuoju pas draugus, kartu šventė, visi vartojo alkoholį išvakarėse iki sustabdymo. Kaltinamasis gėrė degtinę, išgėrė apie butelį degtinės, jautėsi prastai, pamiegojo gal kokias 5 valandas. Tvirtino, kad A. B. nutaręs vairuoti lyg jautėsi normaliai, tuo metu kai jiedu važiavo automobiliu namo buvo susipykę, pati ji nesuvokė, kad kaltinamasis vairuodamas automobilį buvo neblaivus, be to reikėjo važiuoti namo.

Taigi, siekiančios būti laiduotoja L. S. teisme teikti paaiškinimai yra painūs, klaidinantys, iš dalies melagingi. Teismo nuomone, meluojantis teismo posėdžio metu asmuo nevertas pasitikėjimo.

Be to, kaip minėta, A. B. nagrinėjamu atveju buvo nustatytas 1,87 prom. girtumas. Todėl L. S. aiškinimai, kad ji nesuvokusi, jog kaltinamasis nagrinėjamu atveju vairuoja girtas, yra neįtikėtini. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju L. S. elgdamasi bent minimaliai atsakingai ir rūpestingai, žinodama, kad A. B. buvo pavartojęs, kaip pati nurodė, didelį alkoholio kiekį, turėjo suvokti, jog nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairuoja neblaivus. Todėl darytina išvada, kad L. S. arba neturi reikiamos įtakos kaltinamojo veiksmams, arba ji šia įtaka nepasinaudojo, neužkardino neteisėtų veiksmų.

Įvertinęs aptartas A. B. charakterizuojančias aplinkybes, tai, jog jį teismo posėdžio metu melavo, jos toleruojantį požiūrį į A. B. neteisėtą elgesį, taip pat neturėjimą jokios realios įtakos tokiam elgesiui, teismas nemano, kad ji laikytina asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo, taip pat galinčiu daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad A. B. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį L. S. atsakomybėn pagal laidavimą, todėl laidavimas netaikytinas.

Skirdamas kaltinamajam A. B. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, baigtas nusikaltimas), kaltės formą (veika tyčinė), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas; per pastaruosius 5 metus 1 kartą baustas administracine tvarka, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta 15 Eur bauda sumokėta; nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant A. B. BK 281¹ str. 1 d. sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį artimą sankcijoje nustatytam šios bausmės minimumui, t. y. 51 MGL dydžio baudą.

Atsižvelgus į tai, A. B. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 34 MGL dydžio baudos.

Apskaičiuojant paskirtos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. yra lygus BK nurodytam MGL.

Atsižvelgus į tai, A. B. turtinę padėtį, tai jog jis šuo metu nedirba, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 6 str. 2 d., nustatytinas 10 mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti.

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 7 metų (BK 68 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.).

A. B. nustatytas girtumo laipsnis gerokai viršijo ribą, nuo kurios kyla BK 281¹ str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė. Taigi, padarytas itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant mažesnį negu vidutinės trukmės, t. y. 1 metų 8 mėnesių, tokio draudimo terminą (BK 68 str.), kurio eigos pradžia skaičiuotina nuo 2024-05-03 paskirtos kardomosios priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo – taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto str. 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d., be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ str. numatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto požymius (pvz., kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-788/2022 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Hyundai Tucson ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viešajame registre registruotas kaltinamojo vardu. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ir L. S. nurodė, kad šis automobilis įgytas už judviejų lėšas, sukauptas bendro gyvenimo metu. Kita vertus, teisminėje praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 d. 1 p. ar 5 d., todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-291-699/2016). Tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams (sugyventiniams) nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui.

Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2, 3 d., taikydamas aptartą baudžiamojo poveikio priemonę gali konfiskuoti kaltininko vairuotą automobilį.

Vertinant ar nagrinėjamu atveju A. B. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. B. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 2, 3 d. nuostatos ir konfiskuotinas kaltinamajam priklausantis automobilis „Hyundai Tucson ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam A. B. 2024-05-03 nutarimu (b. l. 47–48) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos; iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) parduotinas saugojimui VĮ „Regitra“

2024-05-03 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. B. priklausančiam automobiliui „Hyundai Tucson ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis (b. l. 27), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam už tai 51 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., A. B. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 34 MGL (1 700 Eur)

Paskirti A. B. Baudžiamojo kodekso 68 str., 72 str. 2, 3 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir:

1) 1 metams 8 mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-05-03;

2) konfiskuoti valstybės naudai automobilį „Hyundai Tucson ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas Nr. (duomenys neskelbtini).

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui VĮ „Regitra“.

A. B. vardu registruotam automobiliui „Hyundai Tucson ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas Nr. (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

1) jam paskirta 34 MGL (1 700 Eur) bauda turi būti sumokėta per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą nuteistasis turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

2) vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.