Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuotas asmuo D. D. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Iš pateiktų duomenų ir vykdomosios bylos Nr. 0172/25/01567 nustatyta, kad antstolio Jono Petriko kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/25/01567 pagal suinteresuoto asmens pateiktą vykdyti Ispanijos Karalystės Monkados 2-ojo pirmos instancijos teismo 2025 m. sausio 31 d. išduotą EVRP pagal 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimą byloje Nr. 186/2014 dėl 42 830,36 Eur skolos ir 14 276,78 Eur teismo išlaidų ir palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo. Vykdomojoje byloje skolininkas pateikė reikalavimą nutraukti neteisėtus vykdymo veiksmus ir vykdomąją bylą. Antstolis skundžiamu patvarkymu šio reikalavimo netenkino.

Byloje iš esmės keliamas klausimas dėl antstolio veiksmų priimti vykdyti Ispanijos Karalystės Monkados 2-ojo pirmos instancijos teismo 2025 m. sausio 31 d. išduotą EVRP pagal 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimą byloje Nr. 186/2014.

Teismas nurodo, kad antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato pareigą vykdymo procese antstoliui veikti aktyviai – antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, nes antstolis neužtikrino visų reikalavimų vykdomojo dokumento priėmimui. Teismui su tokiais motyvais nesutinka.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje. CPK 646 straipsnyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti jo teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

Šiuo atveju antstolis antstolio Jono Petriko kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/25/01567 pagal suinteresuoto asmens pateiktą vykdyti Ispanijos Karalystės Monkados 2-ojo pirmos instancijos teismo 2025 m. sausio 31 d. išduotą EVRP pagal 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimą byloje Nr. 186/2014.

Teismas nurodo, kad Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiami vykdyti pagal ES reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir CPK nustatytą tvarką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą 3 ir 6 straipsnių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog Europos vykdomuoju raštu pripažįstamas pats teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo, jeigu jis atitinka kitas nustatytas sąlygas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2014). Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas tam, kad jis būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu, nurodyti Reglamento Nr. 805/2004 6 straipsnio 1 dalyje ir juos turi patikrinti klausimą dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo sprendžiantis teismas. Atsižvelgiant į tai, teismo priimtus ir teismo išduotus dokumentus gali panaikinti tik teismas. Antstolis ir jokia kita institucija neturi teisės tokių dokumentų kvestionuoti ar atsisakyti juos vykdyti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir aptartai teismų praktikai konstatuotina, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad turėjo būti taikomos Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“, nes šis reglamentas netaikomas iš šeimos teisinių santykių susijusiems klausimams.

Tad Reglamentas Nr. 805/2004 nustato Europos vykdomojo rašto išdavimo ir vykdymo procedūras. Reglamento Nr. 805/2004 1 straipsnyje įtvirtinta, kad Europos vykdomojo rašto reglamento tikslas yra sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, jog, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas. Pripažįstama, kad šio tikslo negalima įgyvendinti kokiu nors būdu susilpninant teisę į gynybą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas byloje Nr. C-484/15, 39 punktas).

Reglamento Nr. 805/2004 20 straipsnis reglamentuoja vykdymo tvarką. minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepažeidžiant šio skyriaus nuostatų, vykdymo procedūros atliekamos vadovaujantis valstybės narės, kurioje vykdomas teismo sprendimas, teisės aktais; Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas yra vykdomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kurioje vykdytinas teismo sprendimas; o 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, kompetentingoms vykdymo institucijoms kreditorius turi pateikti: a) autentiškumui nustatyti būtinas sąlygas atitinkančią teismo sprendimo kopiją; ir b) autentiškumui nustatyti būtinas sąlygas atitinkančią Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopiją; ir c) jei būtina, Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopiją arba jo vertimą į valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, valstybinę kalbą arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos, laikantis tos valstybės narės teisės aktų, į valstybinę kalbą ar vieną iš valstybinių kalbų, naudojamų teismo procese ten, kur reikalaujama vykdyti teismo sprendimą, arba į kitą valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, nurodymu jai priimtiną kalbą. Kiekviena valstybė narė gali nurodyti kitą, nei jos, valstybinę Europos bendrijos institucijos kalbą ar kalbas, kurią ji gali pripažinti pažymėjimui užbaigti. Vertimą patvirtina asmuo, įgijęs tam teisę vienoje iš valstybių narių.

Aptartas teisminis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad turi būti privalomai pateikti su dokumentai: teismo sprendimo kopija ir Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopija. Pažymėtina, kad nėra reikalaujama pateikti teismo sprendimo vertimo į valstybinę kalbą. Šiuo atveju vykdomojoje byloje yra pateikta priimto sprendimo kopija (vykdomosios bylos Nr. 0172/25/01567 l. 76–78). Byloje suinteresuoto asmens Silva D. D. pateiktu prašymo Dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo (vykdomosios bylos Nr. 0172/25/01567 l. 2–15) prieduose nėra nurodoma, kad pateikiama sprendimo kopija, tačiau vykdymo procese šis dokumentas – teismo sprendimas buvo pateiktas. Be to, teismo sprendimas su vertimu į valstybinę kalbą buvo pateiktas suinteresuoto asmens su atsiliepimu į pareiškėjo skundą. Darytina išvada, kad negali būti teisės normos taikomos formaliai, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindu pripažinti, kad antstolis atmesdamas pareiškėjo reikalavimą dėl nutraukti neteisėtus vykdymo veiksmus ir vykdomosios bylos nutraukimo pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Teismas nurodo, kad Reglamento Nr. 805/2004 21 straipsnis reglamentuoja atsisakymą vykdyti teismo sprendimą. Reglamento Nr. 805/2004 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininko prašymu, valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, kompetentingas teismas atsisako vykdyti teismo sprendimą, jei Europos vykdomuoju raštu patvirtintas teismo sprendimas yra nesutaikomas su bet kurioje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje anksčiau priimtu teismo sprendimu, jeigu: a) ankstesnis teismo sprendimas buvo susijęs su ta pačia veiksmo priežastimi ir tomis pačiomis šalimis; ir b) ankstesnis teismo sprendimas buvo priimtas valstybėje narėje, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, arba patenkina sąlygas, būtinas jam pripažinti valstybėje narėje, kurioje vykdytinas teismo sprendimas; ir c) kilmės valstybėje narėje teismo proceso metu dėl nesutaikomumo nebuvo ir negalėjo būti prieštaraujama. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, valstybėje narėje, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, dėl jokių priežasčių teismo sprendimas ar jo patvirtinimas Europos vykdomuoju raštu negali būti peržiūrimi dėl jų esmės.

Iš suinteresuoto asmens pateiktų duomenų bei Teismų informacinės sistemos (LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2026-02-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-23-1097/2026 netenkini pareiškėjo R. Š. prašymo atsisakyti leisti Lietuvos Respublikoje vykdyti Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą procedūroje: teismo sprendimų vykdymas [ETJ] Nr. 000186/2014, ir šio teismo sprendimo pagrindu Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2025 m. sausio 31 d. išduotą Europos vykdomojo rašto pažymėjimą dėl 42 830,36 Eur skolos ir 14 276,78 Eur teismo išlaidų ir palūkanų išieškojimo kreditorei S. Š. iš skolininko R. Š.. Darytina išvada, kad teismas nenustatė pagrindų atsisakyti vykdyti teismo sprendimą Lietuvoje.

Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog jeigu pareiškėja abejoja Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo teisėtumu, ji turi teisę kreiptis į kilmės valstybės narės teismą su prašymu dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo panaikinimo (Reglamento Nr. 805/2004 10 straipsnio 1 dalies b punktas). Šiuo atveju pareiškėjas, nesutikdama su Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimu turėjo kreiptis į Ispanijos teismą, kuris ir nagrinėtų šio dokumento išdavimo teisėtumo klausimą, o ne skųsdama antstolės veiksmus vykdymo veiksmų vietos valstybėje.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad byloje duomenų, kad antstolis priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti pažeidė procesines teisės normas, nėra (CPK 178 straipsnis). Kaip jau buvo minėta, antstolė gavusi vykdyti vykdomuosius dokumentą, tikrino ne vykdomųjų dokumentų teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems dokumentams priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo atveju antstolis nuosekliai ir vadovaujantis įstatymais atliko vykdymo veiksmus. Be to, duomenų, jog egzistavo akivaizdžios vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti kliūtys byloje nėra, t. y. Europos vykdomojo rašto pažymėjimas yra išduotas, byloje nėra duomenų apie jo panaikinimą Reglamente nustatyta tvarka, todėl jis privalo būti vykdomas (Reglamento Nr. 805/2004 5 ir 10 straipsniai). Antstoliui nustačius, jog vykdomasis dokumentas yra vykdytinas, pagrįstai priėmė vykdyti, ėmėsi visų priemonių tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatų nepažeidė, be to suinteresuotas asmuo išieškotoja pateikė tiek teismo sprendimo kopiją, tiek jo vertimą į valstybinę kalbą, tokiu būdu pašalino formalias kliūtis tęsti procesinius veiksmus vykdomojoje byloje.

Suinteresuotas asmuo išieškotoja nurodo, kad bylą turėtų būti nutraukta, nes pateiktas skundas negali sukelti teisinių pasekmių pareiškėjui. Teismas nurodo, kad vykdymo proceso metu asmenys turi teisę teikti prašymus susijusius su vykdymo procesu. Tad šiuo atveju skolininkas pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą ir pateikė prašymą nutraukti vykdymo veiksmus, o ne skundė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Galimai, teismui antstoliui ar teismui nustačius, kad vykdymas pradėtas neteisėtai/nepagrįstai antstolis būtų priėmęs atskirą patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo/nutraukimo ar teismas būtų įpareigojęs tai atlikti antstolį. Darytina išvada, kad šiuo atveju pateiktas skundas turėjo būti nagrinėjamas iš esmės ir sprendžiama dėl antstolio veiksmų priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Kada pareiškėjo ir suinteresuoto asmens išieškotojos interesai priešingi byloje, todėl skundą atmetus atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos –1101,78 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 443 straipsnio 6 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. Š. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuotam asmeniui D. D. D. atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui D. D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1101,78 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Įsiteisėjus nutarčiai grąžinti antstoliui vykdomąją bylą 0172/25/01567.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.