Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2T-23-1097/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-02-10
Bylos Nr.: e2T-23-1097/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-60-3-00007-2026-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Pareiškėjas: A. T.
Suinteresuotas asmuo: B. G. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2T-23-1097/2026Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00007-2026-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.4.1; 3.6.4.2; 3.1.7.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. T. prašymą atsisakyti leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 000186/2014 ir šio teismo sprendimo pagrindu Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2025 m. sausio 31 d. išduotą Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, suinteresuotas asmuo – B. G. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas atsisakyti leisti Lietuvos Respublikoje vykdyti Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą procedūroje: teismo sprendimų vykdymas [ETJ] 000186/2014, ir šio teismo sprendimo pagrindu Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2025 m. sausio 31 d. išduotą Europos vykdomojo rašto pažymėjimą (toliau – ir EVRP) dėl 42 830,36 Eur skolos ir 14 276,78 Eur teismo išlaidų ir palūkanų išieškojimo kreditorei B. T. (dabartinė pavardė – G. G.) (toliau – ir suinteresuotas asmuo, išieškotoja) iš skolininko A. T.

2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio Jono Petriko kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/25/01567 pagal suinteresuoto asmens pateiktą vykdyti Ispanijos Karalystės Monkados 2-ojo pirmos instancijos teismo 2025 m. sausio 31 d. išduotą EVRP pagal 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimą byloje Nr. 186/2014 dėl 42 830,36 Eur skolos ir 14 276,78 Eur teismo išlaidų ir palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo. Iš suinteresuoto asmens pateiktų dokumentų pareiškėjui tapo žinoma, kad Monkados 2-ojo pirmos instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimas buvo priimtas ir yra tiesiogiai susijęs su nepilnamečio vaiko V. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo skola, priteista iš pareiškėjo kaip neva vaiko tėvo. Apie šį teisminį procesą pareiškėjas nebuvo informuotas, jame nedalyvavo, negalėjo pareikšti su tuo susijusių prieštaravimų, ir toks prašomas vykdyti Ispanijos Karalystės Monkados 2-ojo pirmos instancijos teismo sprendimas yra nesuderinamas su anksčiau Lietuvos Respublikoje priimtu, įsiteisėjusiu ir nepanaikintu teismo sprendimu, todėl yra pagrindas atsisakyti Lietuvos Respublikoje vykdyti suinteresuoto asmens pateiktą 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimą procedūroje [ETJ] Nr. 000186/2014.

3. Pareiškėjas argumentavo, kad egzistuoja visos sąlygos, nustatytos 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (toliau – Reglamentas Nr. 805/2004), 21 straipsnyje, atsisakyti Lietuvos Respublikoje vykdyti Ispanijos Karalystėje priimtą teismo sprendimą, dėl kurio yra išduotas 2025 m. sausio 31 d. EVRP civilinėje byloje Nr. 000186//2014.

Žemesnės instancijos teismas

4. Pirma, pareiškėjo teigimu, 2004 m. jis sužinojo, jog jo buvusi sutuoktinė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje įregistravo Ispanijoje gimusio V. T. gimimo faktą ir šio vaiko gimimo dokumentuose nurodė pareiškėją vaiko tėvu. Pareiškėjas kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl šio vaiko tėvystės nuginčijimo. Kelmės rajono apylinkės teismas 2005 m. spalio 27 d. sprendimu tenkino pareiškėjo ieškinį ir pripažino negaliojančia Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje V. T. tėvu įrašytas pareiškėjas, taip pat atmetė suinteresuoto asmens priešieškinio dalį dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo iš pareiškėjo. Taigi, iki 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimo priėmimo Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ajame pirmos instancijos teisme, Kelmės rajono apylinkės teisme buvo priimtas 2005 m. spalio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-80-322/2005 tarp tų pačių šalių dėl vaiko tėvystės nuginčijimo ir išlaikymo šiam vaikui priteisimo; ankstesnis teismo sprendimas buvo priimtas valstybėje narėje – Lietuvos Respublikoje, kur šiuo metu yra reikalaujama vėlesnio Ispanijos Karalystėje priimto teismo sprendimo vykdymo dėl išlaikymo išieškojimo iš pareiškėjo to paties vaiko išlaikymui. Lietuvos Respublikoje pateiktas vykdyti Ispanijos Karalystės teismo sprendimas yra nesuderinamas su anksčiau Lietuvos Respublikoje priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

5. Antra, pareiškėjas nurodė, kad proceso, kurio vykdymo Lietuvoje šiuo metu yra reikalaujama, Ispanijos Karalystėje metu suinteresuotas asmuo sąmoningai ir žinomai klaidingai nurodė pareiškėjo adresą Ispanijoje, nors pareiškėjas tuo metu gyveno Lietuvoje; atitinkamai, apie procesą Ispanijoje pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, bylų procesiniai dokumentai pareiškėjui nebuvo įteikti, todėl šis neturėjo galimybės dalyvauti atitinkame procese ir prieštarauti. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 25 d. buvo išvykęs laikinai gyventi į Ispaniją ir deklaravo savo išvykimą. 2012 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas grįžo gyventi į Lietuvą, nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje ir visą laiką nuo 2012 m. rudens gyvena Lietuvoje. Nors suinteresuotam asmeniui tai buvo žinoma, tačiau proceso metu Ispanijoje buvo nurodytas pareiškėjo adresas: (duomenys neskelbtini); procesiniai dokumentai pareiškėjui šiuo adresu negalėjo būti ir nebuvo įteikti. EVRP 11.1 papunktyje nurodyta, kad bylos iškėlimo dokumentas buvo įteiktas skolininkui (pareiškėjui) laikantis 13 straipsnio nuostatų, tačiau tai neatitinka tikrovės. Atitinkamai, skolininkui nebuvo ir negalėjo būti suteikta Reglamento Nr. 805/2004 16 ir 17 straipsniuose nurodyta informacija, apie ką nepagrįstai yra nurodyta EVRP 11.2 papunktyje. Teismo šaukimas pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti įteiktas laikantis Reglamento Nr. 805/2004 13 straipsnio nuostatų, kaip yra pažymėta EVRP 12.1 papunktyje; atitinkamai, teismo sprendimas taip pat nebuvo ir negalėjo būti pareiškėjui įteiktas laikantis Reglamento Nr. 805/2004 13 straipsnio nuostatų, kaip yra pažymėta EVRP 13.1 papunktyje. Procesinių dokumentų pareiškėjui neįteikus ir jo neinformavus apie procesą, pareiškėjas negalėjo pareikšti jokių prieštaravimų.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo B. G. G. atsiliepime prašo pareiškėjo prašymą atmesti, priteisti suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Argumentuoja, kad neegzistuoja Reglamento Nr. 805/2004 21 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta sąlyga, nes pareiškėjas buvo asmeniškai teismo informuotas apie bylą dėl vaiko išlaikymo iš jo priteisimo, joje dalyvavo, galėjo pareikšti prieštaravimus, buvo teismo informuotas apie Ispanijoje pradėtą ir vykdomą skolos išieškojimo procedūrą. Pareiškėjas prašyme sąmoningai teikia melagingus argumentus, neva nežinojo apie teisminius procesus, nepripažino tėvystės, nėra vaiko tėvas, nesutiko su jokiais turtiniais reikalavimais, negavo pretenzijų ir kt. Suinteresuoto asmens teigimu, išieškojimas yra kilęs iš 2011 m. Ispanijos Karalystės teisme pradėtos bylos Nr. 612/11 pagal išieškotojos pateiktą ieškinį pareiškėjui dėl vaiko (jų bendro sūnaus V. T.) išlaikymo reikalavimų. Byloje 2013 m. liepos 22 d. priimtu sprendimu iš pareiškėjo buvo priteistas 270 Eur per mėnesį vaiko išlaikymas. Pareiškėjas įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdė, todėl 2014 m. išieškotojos pradėtoje teismo sprendimų vykdymo byloje Nr. 186/2014 priimta 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, nurodanti pradėti išieškojimo vykdymą. Teismą informavus, kad pareiškėjas nemoka skolos, Ispanijos teisės aktų nustatyta tvarka byloje Nr. 186/2014 būdavo automatiškai priimami procesiniai sprendimai tęsti išieškojimą ir nurodoma tuo metu neišieškota išlaikymo skola su palūkanomis. 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimas tik atspindi Ispanijos Karalystės teismo byloje Nr. 186/2014 apskaičiuotą šiai datai galutinę skolininko mokėtiną išlaikymo ir palūkanų sumą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad, nepaisant 2005 m. Lietuvoje priimto sprendimo, dalyvaudamas vėlesniuose teisminiuose procesuose Ispanijoje, pareiškėjas pripažino, kad V. T. yra bendras šalių vaikas ir sutiko jam mokėti alimentus. Šias aplinkybes patvirtina 2013 m. liepos 22 d. teismo sprendimo turinys, taip pat ieškinio ir šaukimo įteikimą asmeniškai pareiškėjui patvirtinantis dokumentas. Taigi, pareiškėjas procese dalyvavo, o prašyme nepagrįstai teigia priešingai. Laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 27 d. iki 2013 m. liepos 16 d. kitoje byloje Nr. 526/2011 dėl tėvystės nustatymo, nagrinėtoje Sagunto pirmosios instancijos teisme Nr. 5, buvo atliktas DNR tyrimas, nustatyta, kad pareiškėjas yra vaiko tėvas. Todėl 2013 m. liepos 16 d. teismo posėdyje šalys pareiškė, kad pasiekė susitarimą dėl bendro vaiko atžvilgiu taikytinų priemonių. Be to, pareiškėjas yra registruotas vaiko tėvu vaiko gimimo vietos valstybės registre. Gimimo įrašas yra galiojantis ir nėra nuginčytas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas Ispanijoje buvo tinkamai informuotas ne tik apie vykstantį procesą dėl vaiko išlaikymo reikalavimų, bet ir apie procesą dėl išlaikymo skolos išieškojimo vykdymo. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas dalyvavo Ispanijos Karalystės teisminiame procese dėl išlaikymo vaikui iš jo priteisimo, galėjo pareikšti prieštaravimus ir juos reiškė, o vėliau su išlaikymo priteisimu sutiko, buvo teismo informuotas apie Ispanijoje pradėtą ir vykdomą skolos išieškojimo procedūrą, taigi – pareiškėjas kilmės valstybėje narėje teismo proceso metu dėl nesutaikomumo galėjo prieštarauti, todėl pagrindų atsisakyti vykdyti teismo sprendimą remiantis Reglamento Nr. 805/2004 21 straipsnio 1 dalimi nėra. Nei 2013 m. liepos 22 d. Ispanijos teismo sprendimas, nei jo vykdymo procedūros 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimas nėra nesutaikomi su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu Reglamento Nr. 805/2004 21 straipsnio 1 dalies prasme. Dėl to pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kelmės rajono apylinkės teismas 2005 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-80-322/2005 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei B. T. dėl tėvystės nuginčijimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovės B. T. priešieškinį ieškovui A. T. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, be kita ko, tenkino A. T. ieškinį ir pripažino negaliojančia Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje V. T. tėvu įrašytas A. T., bei atmetė atsakovės priešieškinio dalį dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo iš ieškovo (1 t., b. l. 6–8). Teismas minėtame sprendime konstatavo, kad ieškovas (šioje byloje – pareiškėjas) nėra V. T. tėvas.

8. Ispanijos Karalystės Monkados pirmosios instancijos ir ikiteisminio tyrimo teismo Nr. 2 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi byloje Nr. 000612/2011 priimtas nagrinėti ieškovės B. T. ieškinys dėl išlaikymo priteisimo atsakovui A. T.; nutarta bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, įteikti atsakovui ir prokuratūrai ieškinį bei susijusių dokumentų kopijas ir nustatyti jiems pareigą pateikti atsiliepimą per nustatytą terminą, terminą skaičiuojant nuo kitos dienos po dokumentų įteikimo (1 t., b. l. 118–119). Teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis, ieškinys, šaukimas A. T. įteikti asmeniškai, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 123).

Atsiliepimas

9. Į bylą dėl išlaikymo Nr. 000612/2011 pateiktame 2011 m. spalio 25 d. atsiliepime atsakovas (pareiškėjas), be kita ko, nurodė, kad Sagunto pirmosios instancijos teisme Nr. 5 yra nagrinėjama byla pagal B. T. ieškinį A. T. dėl tėvystės nustatymo Nr. 526/2011; sprendimas, kuriuo bus užbaigtas tėvystės nustatymo procesas Nr. 526/2011, yra reikšmingas šiai bylai, nes tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad pareiškėjas nėra nepilnamečio tėvas (kaip jau buvo konstatavusi Lietuvos teisingumo sistema), ši byla netektų dalyko, todėl tikslinga procesą sustabdyti iki tol, kol minėtas tėvystės nustatymo procesas bus užbaigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (1 t., b. l. 124).

Žemesnės instancijos teismas

10. Iš byloje pateikto Ispanijos Karalystės Valensijos teismo medicinos instituto Teismo genetikos ir kriminalistikos skyriaus išvados papildymo tėvystės byloje Nr. 000526/2011 matyti, kad DNR tyrimas patvirtino, jog pareiškėjas yra V. T. tėvas (1 t., b. l. 153–154). Iš Gimimo įrašą liudijančio išrašo matyti, kad pareiškėjas yra registruotas V. T. tėvu vaiko gimimo vietos valstybės registre (1 t., b. l. 159–163).

11. Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) antrojo pirmos instancijos teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 113/2013 civilinėje byloje Nr. 000612/2011 B. T. pareikštas ieškinys A. T. patenkintas iš dalies, be kita ko, nurodant, kad dėl nepilnamečio V. T., bendro bylos šalių vaiko, susitariama taikyti tokias priemones: A. T. nepilnamečio vaiko išlaikymui moka 270 Eur alimentų per mėnesį, nepaprastąsias būtinąsias vaiko išlaidas po lygiai pasiskirstys abu tėvai (1 t., b. l. 126–128). Sprendime, be kita ko, pažymėta, kad: 2011 m. liepos 27 d. B. T. padavė ieškinį prieš A. T. dėl vaiko išlaikymo, ieškinys buvo priimtas, apie jį pranešta atsakovui, kuris buvo pakviestas pateikti atsiliepimą į ieškinį; 2012 m. spalio 25 d. A. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo pareiškė su juo nesutinkantis ir neigė tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu; 2013 m. liepos 16 d. įvyko teismo posėdis, kuriame dalyvavo šalys ir nepriklausomas nepilnamečių teisių atstovas, posėdžio metu šalys pareiškė, kad pasiekė susitarimą dėl bendro vaiko atžvilgiu taikytinų priemonių, o prokuroras išreiškė sutikimą su minėtu susitarimu; sprendime pažymėta, kad pareiškėjo tėvystė visiškai nustatyta.

12. Ispanijos Karalystės Monkados pirmosios instancijos ir ikiteisminio tyrimo teismas Nr. 2 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi byloje „Teismo sprendimų vykdymas“ Nr. 000186/2014 išieškotojos B. T. iniciatyva pradėta 2013 m. liepos 22 d. sprendimo, priimto šio teismo nagrinėtoje byloje dėl nesantuokinio vaiko atžvilgiu taikytinų priemonių nustatymo Nr. 612/11, vykdymo byla, t. y. nutarta pradėti vykdymą dėl tuo metu susikaupusių 8 370 Eur pagrindinės alimentų skolos sumos, priteistų įprastinių ir pradelstų mokestinių palūkanų, ir papildomai dėl 2 151 Eur palūkanų (1 t., b. l. 130–131). Šioje nutartyje, be kita ko, nurodyta pranešti vykdymo skolininkui A. T., kad vykdymo apimtis bus automatiškai padidinta, jei, suėjus mokėjimo terminui, į šio teismo sąskaitą nebus įmokėtos atitinkamos sumos už pradelstus mokėjimus. Papildomai 2014 m. balandžio 11 d. priimtas dekretas dėl pareiškėjo turto arešto (1 t., b. l. 132–133).

13. Ispanijos Karalystės Monkados 2-ojo pirmos instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teismo procedūroje (procesas: Teismo sprendimo vykdymas [ETJ], 000186/2014) pratęstas 2014 m. balandžio 11 d. nutartyje nurodyto išieškojimo vykdymas, nustatant, kad, perskaičiavus išieškojimo pagrindinę sumą, ją iš viso sudaro 36 344,04 Eur ir 10 543,21 Eur palūkanų ir vykdymo išlaidų (1 t., b. l. 19–26).

14. Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-asis pirmos instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu teismo procedūroje (Teismo sprendimo vykdymas [ETJ]) Nr. 000186/2014 tenkino išieškotojos prašymą ir padidino sprendimo vykdymo apimtį, nurodydamas, kad bendra nurodoma vykdymo suma yra 42 830,36 Eur pagrindinės skolos ir 14 276,78 Eur palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų. Sprendime nurodyta, kad šis teismo sprendimas (nutarimas) yra galutinis ir neskundžiamas pagal Civilinio proceso kodekso (LEC) 555.1 ir 556 straipsnius, tačiau skolininkas nuo šio nutarimo įteikimo dienos per dešimt dienų gali pateikti prieštaravimą dėl bylos vykdymo (1 t., b. l. 14–15).

Žemesnės instancijos teismas

15. Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-asis pirmos instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo teismo procedūroje (Teismo sprendimo vykdymas [ETJ]) Nr. 000186/2014 pagrindu Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismas 2025 m. sausio 31 d. išdavė EVRP dėl 42 830,36 Eur skolos ir 14 276,78 Eur teismo išlaidų ir palūkanų išieškojimo kreditorei B. T. iš skolininko A. T. (1 t., b. l. 36–38).

16. Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2025 m. sausio 31 d. EVRP teismo nurodyta, kad: skolininko (pareiškėjo) atžvilgiu priimtas teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje (EVRP 6 punktas); EVRP 8 punkte yra nurodyta, jog vykdytinas teismo sprendimas yra dėl neginčytino reikalavimo pagal Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalį; EVRP 11.1 papunktyje nurodyta, kad bylos iškėlimo dokumentas buvo įteiktas skolininkui laikantis 13 straipsnio nuostatų; skolininkui buvo suteikta Reglamento Nr. 805/2004 16 ir 17 straipsniuose nurodyta informacija (EVRP 11.2 papunktis); teismo šaukimas įteiktas laikantis Reglamento Nr. 805/2004 13 straipsnio nuostatų (EVRP 12.1 papunktis); teismo sprendimas pareiškėjui įteiktas laikantis Reglamento Nr. 805/2004 13 straipsnio nuostatų (EVRP 13.1 papunktis).

17. Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmosios instancijos ir ikiteisminių tyrimų teismo 2025 m. birželio 10 d. pažymoje nurodyta, kad B. T. ir A. T. dalyvavo teismo sprendimų vykdymo procedūroje Nr. 186/2014, kilusioje iš procedūros Nr. 612/2011, kuri taip pat buvo vykdoma šiame teisme, bei kad ši procedūra yra baigta ir archyvuota (1 t., b. l. 46–47).

18. Iš byloje pateiktos Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas buvo deklaravęs nuolat gyvenantis Ispanijoje, nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvoje (1 t., b. l. 31).

19. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos, nustatytos Reglamento Nr. 805/2004 21 straipsnio 1 dalyje, atsisakyti Lietuvos Respublikoje vykdyti Ispanijos Karalystėje priimtą teismo sprendimą, dėl kurio yra išduotas 2025 m. sausio 31 d. EVRP civilinėje byloje Nr. 186//2014. Be to, pareiškėjo vertinimu, EVRP nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, turinčios reikšmės Reglamento Nr. 805/2004 21 straipsnio taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Dėl Reglamento Nr. 805/2004 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų atsisakyti vykdyti teismo sprendimą

20. Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiami vykdyti pagal ES reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytą tvarką.

21. Reglamentas Nr. 805/2004 nustato Europos vykdomojo rašto išdavimo ir vykdymo procedūras. Reglamento Nr. 805/2004 1 straipsnyje įtvirtinta, kad Europos vykdomojo rašto reglamento tikslas yra sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, jog, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas. Pripažįstama, kad šio tikslo negalima įgyvendinti kokiu nors būdu susilpninant teisę į gynybą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas byloje Nr. C-484/15, 39 punktas).

22. Reglamento Nr. 805/2004 21 straipsnis reglamentuoja atsisakymą vykdyti teismo sprendimą. Reglamento Nr. 805/2004 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininko prašymu, valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, kompetentingas teismas atsisako vykdyti teismo sprendimą, jei Europos vykdomuoju raštu patvirtintas teismo sprendimas yra nesutaikomas su bet kurioje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje anksčiau priimtu teismo sprendimu, jeigu: a) ankstesnis teismo sprendimas buvo susijęs su ta pačia veiksmo priežastimi ir tomis pačiomis šalimis; ir b) ankstesnis teismo sprendimas buvo priimtas valstybėje narėje, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, arba patenkina sąlygas, būtinas jam pripažinti valstybėje narėje, kurioje vykdytinas teismo sprendimas; ir c) kilmės valstybėje narėje teismo proceso metu dėl nesutaikomumo nebuvo ir negalėjo būti prieštaraujama. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, valstybėje narėje, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, dėl jokių priežasčių teismo sprendimas ar jo patvirtinimas Europos vykdomuoju raštu negali būti peržiūrimi dėl jų esmės.

23. Prašymas dėl atsisakymo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą pateikiamas Lietuvos apeliaciniam teismui (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis).

Dėl Europos vykdomuoju raštu patvirtinto teismo sprendimo (ne)sutaikomumo su Lietuvos Respublikoje anksčiau priimtu teismo sprendimu

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas atsisakyti vykdyti ES valstybės narės teismo sprendimą, nurodo, kad prašomas Lietuvoje vykdyti Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-asis pirmos instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimas teismo procedūroje Nr. 000186/2014 yra nesutaikomas su anksčiau Lietuvos Respublikoje priimtu įsiteisėjusiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-80-322/2005, todėl, pareiškėjo teigimu, yra pagrindas atsisakyti Lietuvos Respublikoje vykdyti 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimą procedūroje Nr. 000186/2014. Teismas nenustatė pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo teiginiais.

25. Kaip matyti iš pirmiau šioje nutartyje aptartų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, išieškojimas pagal Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą teismo procedūroje (Teismo sprendimo vykdymas [ETJ]) Nr. 000186/2014, kurio pagrindu išduotas EVRP, yra kilęs iš 2011 metais Ispanijos Karalystės teisme pradėtos bylos Nr. 000612/2011 pagal suinteresuoto asmens pateiktą ieškinį A. T. (pareiškėjui šioje byloje) dėl vaiko išlaikymo. Įsiteisėjusiu Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 113/2013 civilinėje byloje Nr. 000612/2011 B. T. (suinteresuoto asmens šioje byloje) pareikštas ieškinys pareiškėjui patenkintas iš dalies, be kita ko, nurodant, kad dėl bendro bylos šalių vaiko susitariama taikyti tokias priemones: A. T. nepilnamečio vaiko išlaikymui moka 270 Eur alimentų per mėnesį, nepaprastąsias būtinąsias vaiko išlaidas po lygiai pasiskirstys abu tėvai (1 t., b. l. 126–128). Sprendime taip pat pažymėta, kad: B. T. padavė ieškinį prieš A. T. dėl vaiko išlaikymo reikalavimų, susijusių su jų bendru sūnumi V. T., gim. (duomenys neskelbtini); 2013 m. liepos 16 d. įvyko teismo posėdis, kuriame dalyvavo šalys, posėdžio metu šalys pareiškė, kad pasiekė susitarimą dėl bendro vaiko atžvilgiu taikytinų priemonių.

26. Nagrinėjamu atveju, nepaisant 2005 metais Lietuvoje priimto teismo sprendimo, dalyvaudamas vėlesniame teisminiame procese civilinėje byloje Nr. 000612/2011 Ispanijoje, pareiškėjas pripažino, kad V. T. yra bendras šalių vaikas, ir sutiko jam mokėti išlaikymą. Iš į bylą dėl išlaikymo Nr. 000612/2011 pateikto 2011 m. spalio 25 d. atsakovo (pareiškėjo) atsiliepimo matyti, jog Ispanijos Karalystės Sagunto pirmosios instancijos teisme Nr. 5 buvo nagrinėjama byla pagal B. T. ieškinį A. T. dėl tėvystės nustatymo Nr. 526/2011 (1 t., b. l. 124), o iš suinteresuoto asmens šioje byloje pateiktos Ispanijos Karalystės Valensijos teismo medicinos instituto Teismo genetikos ir kriminalistikos skyriaus išvados papildymo tėvystės byloje Nr. 000526/2011 matyti, kad DNR tyrimas patvirtino, jog pareiškėjas yra vaiko tėvas (1 t., b. l. 153–154). Iš suinteresuoto asmens pateikto Gimimo įrašą liudijančio išrašo matyti, jog pareiškėjas yra registruotas vaiko tėvu vaiko gimimo vietos valstybės registre, duomenų, kad šie duomenys nuginčyti, byloje nėra (1 t., b. l. 159–163).

27. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad, pareiškėjui nevykdant minėto Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 113/2013 civilinėje byloje Nr. 000612/2011, Ispanijos Karalystės Monkados pirmosios instancijos ir ikiteisminio tyrimo teismas Nr. 2 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi byloje Nr. 000186/2014 išieškotojos B. T. iniciatyva pradėta 2013 m. liepos 22 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 000612/2011, vykdymo byla (1 t., b. l. 130–131), kurioje ir buvo priimtas Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimas teismo procedūroje (Teismo sprendimo vykdymas [ETJ]) Nr. 000186/2014. Pažymėtina, kad minėtu 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu teismo procedūroje (Teismo sprendimo vykdymas [ETJ]) Nr. 000186/2014 nustatytas 2024 m. rugsėjo 30 d. skolininko (pareiškėjo) mokėtinas vaiko išlaikymo įsiskolinimas ir mokėtina palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų suma.

28. Atsižvelgiant į aptartas faktines aplinkybes, į tai, kad vėlesniame procese dalyvavęs pareiškėjas teismui priimant 2013 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 113/2013 civilinėje byloje Nr. 000612/2011 pripažino tėvystę, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, jog Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 113/2013 civilinėje byloje Nr. 000612/2011 yra nesutaikomas su Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-80-322/2005 Reglamento Nr. 805/2004 21 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Atitinkamai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad su šio sprendimo vykdymo įsiskolinimu susijęs Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimas teismo procedūroje (Teismo sprendimo vykdymas [ETJ]) Nr. 000186/2014 yra nesutaikomas su Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-80-322/2005 Reglamento Nr. 805/2004 21 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.

29. Apibendrinant paminėtą, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad prašomas Lietuvoje vykdyti Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-asis pirmos instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimas teismo procedūroje Nr. 000186/2014 yra nesutaikomas su anksčiau Lietuvos Respublikoje priimtu Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-80-322/2005. Taigi, nenustačius EVR patvirtinto teismo sprendimo nesutaikomumo su Lietuvos Respublikoje priimtu Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-80-322/2005, nėra pagrindo šiuo aspektu atsisakyti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimą procedūroje [ETJ] Nr. 000186/2014.

Dėl Reglamento Nr. 805/2004 21 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos sąlygos (ne)egzistavimo

30. Pareiškėjas nurodo, kad proceso, kurio vykdymo Lietuvoje šiuo metu yra reikalaujama, Ispanijos Karalystėje metu suinteresuotas asmuo sąmoningai ir žinomai klaidingai nurodė pareiškėjo gyvenamąjį adresą Ispanijoje, atitinkamai, šiuo adresu siunčiant procesinius dokumentus, pareiškėjo teigimu, apie procesą Ispanijoje jis nežinojo ir negalėjo žinoti, bylų procesiniai dokumentai pareiškėjui nebuvo įteikti, todėl jis neturėjo galimybės dalyvauti atitinkame procese ir prieštarauti. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo įteikti Ispanijos Karalystės teismo priimti procesiniai dokumentai: Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimas teismo procedūroje (Teismo sprendimo vykdymas [ETJ]) Nr. 000186/2014; Monkados 2-ojo pirmos instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartis teismo procedūroje (procesas: Teismo sprendimo vykdymas [ETJ]) Nr. 000186/2014; Monkados 2-ojo pirmos instancijos teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 111/2013, todėl pareiškėjo prieštaravimai, taip pat ir dėl nesutaikomumo, negalėjo būti pateikti.

31. Teismas, susipažinęs su bylos duomenimis, nenustatė pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo argumentais. Byloje esantys duomenys, priešingai negu nurodo pareiškėjas, patvirtina, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir žinojo tiek apie teismo procesą dėl vaiko išlaikymo priteisimo, tiek apie teismo procesą dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo vykdymo; pareiškėjo minimi procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti, jis dalyvavo procese dėl išlaikymo priteisimo, todėl pateikta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę teismo procesuose teikti prieštaravimus dėl nesutaikomumo.

32. Pirma, byloje esantys rašytinai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Ispanijos Karalystėje vykusį teismo procesą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, jame dalyvavo, reiškė prieštaravimus dėl ieškovės reikalavimo nesutaikomumo su Lietuvos Respublikoje priimtu Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-80-322/2005, bet vėliau proceso metu su ieškovės reikalavimu iš dalies sutiko. Kaip matyti iš Ispanijos Karalystės Monkados pirmosios instancijos ir ikiteisminio tyrimo teismo Nr. 2 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarties byloje Nr. 000612/2011, šia nutartimi buvo priimtas nagrinėti ieškovės B. T. ieškinys atsakovui A. T. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nutarta bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, įteikti atsakovui ir prokuratūrai ieškinį bei susijusių dokumentų kopijas ir nustatyti jiems pareigą pateikti atsiliepimą per nustatytą terminą, terminą skaičiuojant nuo kitos dienos po dokumentų įteikimo (1 t., b. l. 118–119). Teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis, ieškinys, šaukimas pareiškėjui įteikti asmeniškai (1 t., b. l. 123). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Ispanijos Karalystėje pradėtą procesą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Iš į bylą dėl išlaikymo Nr. 000612/2011 pateikto 2011 m. spalio 25 d. atsakovo atsiliepimo matyti, kad atsiliepime atsakovas (pareiškėjas) su ieškiniu nesutiko ir, be kita ko, nurodė, jog Sagunto pirmosios instancijos teisme Nr. 5 yra nagrinėjama byla pagal B. T. ieškinį A. T. dėl tėvystės nustatymo Nr. 526/2011, sprendimas, kuriuo bus užbaigtas tėvystės nustatymo procesas Nr. 526/2011, yra reikšmingas bylai dėl išlaikymo, nes tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad pareiškėjas nėra nepilnamečio tėvas (kaip jau buvo konstatavusi Lietuvos teisingumo sistema), ši byla netektų dalyko, todėl tikslinga procesą sustabdyti iki tol, kol minėtas tėvystės nustatymo procesas bus užbaigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (1 t., b. l. 124). Iš Ispanijos Karalystės Monkados 2-ojo pirmos instancijos teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 111/2013 turinio matyti, kad pareiškėjas (jo atstovas) dalyvavo 2013 m. liepos 16 d. teismo posėdyje, kuriame šalys pareiškė, kad pasiekė susitarimą dėl bendro vaiko atžvilgiu taikytinų priemonių (1 t., b. l. 26–28). Taigi, pareiškėjas ne tik turėjo galimybę, bet ir reiškė prieštaravimus dėl ieškovės reikalavimo nesutaikomumo su Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-80-322/2005, tačiau vėliau su ieškinio reikalavimais iš dalies sutiko, šalys susitarė dėl pareiškėjo vaikui teiktino išlaikymo dydžio ir teismas šį susitarimą patvirtino.

33. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra konkrečių duomenų apie Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 113/2013 civilinėje byloje Nr. 000612/2011 įteikimą pareiškėjui, tačiau pirmiau aptartų faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į pareiškėjo aktyvų dalyvavimą procese, nėra pagrindo pripažinti esant Reglamento Nr. 805/2004 21 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą sąlygą nurodyto teismo sprendimo pagrindu priimtiems dokumentams atsisakyti vykdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo informuotas apie bylos dėl išlaikymo priteisimo iškėlimą, teikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdyje, kuriame iš dalies sutiko su ieškiniu, taigi, pareiškėjas turėjo (galėjo) domėtis tokio proceso eiga, jo pabaiga ir, atitinkamai, priimtu sprendimu. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jis nereiškė prieštaravimų ir neturėjo galimybės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 000612/2011 teismo proceso metu prieštarauti dėl nesutaikomumo, nes, kaip minėta, bylos medžiaga patvirtina buvus priešingai.

34. Antra, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Ispanijos Karalystėje pradėtą 2013 m. liepos 22 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 000612/2011, vykdymo bylą. Minėta, Ispanijos Karalystės Monkados pirmosios instancijos ir ikiteisminio tyrimo teismo Nr. 2 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi byloje Nr. 000186/2014 pradėta 2013 m. liepos 22 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 000612/2011, vykdymo byla. Minėtoje nutartyje, be kita ko, nurodyta pranešti vykdymo skolininkui A. T., kad vykdymo apimtis bus automatiškai padidinta, jei, suėjus mokėjimo terminui, į šio teismo sąskaitą nebus įmokėtos atitinkamos sumos už pradelstus mokėjimus (1 t., b. l. 130–131). Iš Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) pirmosios instancijos teismo Nr. 2 2014 m. balandžio 11 d. procesinių veiksmų pavedimo matyti, kad juo nurodyta įteikti pranešimą A. T., gyvenančiam (duomenys neskelbtini)), apie 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą. Kartu su kitais dokumentais yra pateiktas pranešimas, kuriame padarytas įrašas, jog dokumentai išsiųsti į (duomenys neskelbtini); ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135). Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad pareiškėjas buvo deklaravęs gyvenamąją vietą nurodytais adresais Lietuvoje. Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) pirmosios instancijos teismo Nr. 2 2016 m. rugsėjo 22 d. tvarkomuoju procesiniu aktu, priimtu byloje Nr. 000186/2014, nutarta įteikti vykdymo pradžios patvarkymą skolininko sutuoktinei H. T., taikant Civilinio proceso įstatymo 541 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 136). Iš Ispanijos Karalystės teismo dokumentų matyti, kad, vykdant 2016 m. rugsėjo 22 d. teismo procesinių veiksmų pavedimą įteikti 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą (nutartis ir dekretas), 2016 m. spalio 14 d. minėti dokumentai asmeniškai įteikti pareiškėjo sutuoktinei H. T., gyvenančiai Calle L’Estacio 3, 2 aukštas–8 (1 t., b. l. 137–138). Teismo vertinimu, toks minėtos 2014 m. balandžio 11 d. nutarties įteikimas, kuris atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatytą tinkamą teismo procesinių dokumentų įteikimą šeimos nariui, Ispanijos Karalystės teismui išnaudojus visas galimas priemones tinkamai įteikti procesinius dokumentus pareiškėjui, laikytinas tinkamu. Juolab kad pareiškėjas, žinodamas apie Ispanijos Karalystėje vykusį teismo procesą dėl vaiko išlaikymo priteisimo, turėjo pareigą domėtis proceso eiga. Taigi, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą bylą dėl vaiko išlaikymo išieškojimo.

35. Trečia, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad jam nebuvo įteikta Ispanijos Karalystės Monkados 2-ojo pirmos instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartis teismo procedūroje (procesas: Teismo sprendimo vykdymas [ETJ]) Nr. 000186/2014. Ispanijos Karalystės teismas, nepavykus pareiškėjui žinomais adresais įteikti vykdomojoje byloje priimtą Monkados 2-ojo pirmos instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį, apie jos priėmimą 2022 m. lapkričio 14 d. paskelbė viešai (1 t., b. l. 142–145). Teismo vertinimu, toks minėtos 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties, priimtos byloje Nr. 000186/2014, įteikimas pripažintinas tinkamu, atsižvelgiant į tai, kad Ispanijos Karalystės teismas išnaudojo turimas galimybes įteikti pareiškėjui nutartį žinomais adresais, be to, toks įteikimas nagrinėjamu atveju laikomas tinkamu ir vadovaujantis CPK 130 straipsniu. Tuo tarpu pareiškėjas, dalyvavęs procese dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir, atitinkamai, žinojęs (turėjęs žinoti) apie priimtą vykdytiną teismo sprendimą, nevykdydamas tokio sprendimo ir neinformuodamas apie savo pasikeitusį gyvenamąjį adresą, prisiėmė su tokiu įstatymo nustatytu procesinių dokumentų įteikimu susijusią riziką.

36. Ketvirta, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad jam nebuvo įteiktas Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimas teismo procedūroje (Teismo sprendimo vykdymas [ETJ]) Nr. 000186/2014. Viena vertus, EVR pažymėta, kad teismo sprendimas pareiškėjui įteiktas, laikantis Reglamento Nr. 805/2004 13 straipsnio nuostatų (EVRP 13.1 papunktis). Teismas neturi pagrindo abejoti EVR nurodytais duomenimis. Be to, kaip nustatyta, pareiškėjas tinkamai informuotas apie Ispanijos Karalystės Monkados pirmosios instancijos ir ikiteisminio tyrimo teismo Nr. 2 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi byloje „Teismo sprendimų vykdymas“ Nr. 000186/2014 pradėtą 2013 m. liepos 22 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 000612/2011, vykdymo bylą, taigi, turėjo pareigą domėtis proceso eiga, byloje priimamais sprendimais ir suvokti jam tenkančias pasyvumo procesines pasekmes. Kita vertus, šioje nutartyje konstatuota, kad bylos medžiaga tiesiogiai patvirtina, jog pareiškėjas turėjo galimybę Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 000612/2011 teismo proceso metu prieštarauti dėl reikalavimo nesutaikomumo.

37. Apibendrinant, pripažintina, kad nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja Reglamento Nr. 805/2004 21 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta sąlyga, atitinkamai, nenustatyta priežasčių ir šiuo aspektu atsisakyti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-asis pirmos instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimą procedūroje [ETJ] Nr. 000186/2014.

Dėl Europos vykdomajame rašte nurodytos informacijos teisingumo

38. Pareiškėjas kvestionuoja dalies EVRP nurodytos informacijos teisingumą. Pareiškėjo teigimu, EVRP nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės: neteisingas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas; nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjo atžvilgiu priimtas teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje; jog vykdytinas teismo sprendimas yra dėl neginčytino reikalavimo pagal Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalį; kad bylos iškėlimo dokumentas buvo įteiktas skolininkui laikantis 13 straipsnio nuostatų; nurodyta neteisinga informacija apie skolininkui suteiktą Reglamento Nr. 805/2004 16 ir 17 straipsniuose nurodytą informaciją; neteisingai pažymėta apie teismo šaukimo įteikimą pareiškėjui; neteisingai nurodyta, kad teismo sprendimas įteiktas pareiškėjui laikantis Reglamento Nr. 805/2004 13 straipsnio nuostatų.

39. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą Lietuvos apeliacinis teismas neturi jurisdikcijos iš esmės vertinti pareiškėjo kvestionuojamos EVRP nurodytos informacijos teisingumo. Reglamento Nr. 805/2004 preambulėje nurodyta, kad valstybių narių abipusis pasitikėjimas vykdant teisingumą valstybėse narėse patvirtina vienos valstybės narės teismo įvertinimą, kad visos sąlygos Europos vykdomajam raštui pripažinti yra įvykdytos ir visose kitose valstybėse narėse suteikia galimybę vykdyti teismo sprendimą, neatliekant teisinės minimalių procedūrinių reikalavimų tinkamo taikymo peržiūros valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas teismo sprendimas. Reglamento Nr. 805/2004 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybėje narėje, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, dėl jokių priežasčių teismo sprendimas ar jo patvirtinimas Europos vykdomuoju raštu negali būti peržiūrimi dėl jų esmės.

40. Reglamento Nr. 805/2004 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kilmės teismui pateikus prašymą, Europos vykdomojo rašto pažymėjimas: a) ištaisomas, kai dėl esminės klaidos teismo sprendime ir pažymėjime yra neatitikimų; b) panaikinamas, kai jis, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus reikalavimus, buvo aiškiai neteisėtai išduotas. Taigi, remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, Europos vykdomąjį raštą ištaiso arba panaikina kilmės teismas. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas tam, kad jis būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu, nurodyti Reglamento Nr. 805/2004 6 straipsnio 1 dalyje, ir juos turi patikrinti klausimą dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo sprendžiantis teismas. Atsižvelgiant į tai, teismo priimtus ir teismo išduotus dokumentus gali panaikinti (keisti) tik juos išdavęs teismas.

41. Atsižvelgiant į paminėtą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog minėtas Europos vykdomasis raštas būtų panaikintas (pakeistas), Lietuvos apeliacinis teismas neturi pagrindo abejoti Europos vykdomajame rašte nurodyta informacija ir jos teisingumu.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

42. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė pagrindų, nustatytų Reglamento Nr. 805/2004 21 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių būtų galima atsisakyti leisti Lietuvos Respublikoje vykdyti Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą procedūroje: teismo sprendimų vykdymas [ETJ] Nr. 000186/2014, ir šio teismo sprendimo pagrindu Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2025 m. sausio 31 d. išduotą Europos vykdomojo rašto pažymėjimą (CPK 185 straipsnis). Dėl to pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

43. Atmetus prašymą, pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo pateikė duomenis (DOK-585), kad patyrė 1 294,70 Eur bylinėjimosi išlaidų: 726 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms už atsiliepimo į pareiškėjo prašymą parengimą apmokėti ir 568,70 Eur dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidų.

44. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas, šalių procesinį elgesį bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 papunktis).

45. Pareiškėja patyrė išlaidų 2026 metų pirmą ketvirtį. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, užpraėjusio ketvirčio (2025 metų trečias ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 427,60 Eur. Taigi, maksimali atlygintina suma už atsiliepimo į prašymą parengimą – 971,04 Eur (2 427,60 Eur x 0,4).

46. Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, konstatuoja, kad suinteresuoto asmens prašomos priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, nėra nepagrįstai didelės, todėl priteistinos suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Taip pat suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo, kaip pagrįstos ir būtinos, priteistinos patirtos 568,70 Eur dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812 straipsnio 1 dalimi, 814 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, 21 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo A. T. prašymo atsisakyti leisti Lietuvos Respublikoje vykdyti Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą procedūroje: teismo sprendimų vykdymas [ETJ] Nr. 000186/2014, ir šio teismo sprendimo pagrindu Ispanijos Karalystės Monkados (Valensija) 2-ojo pirmos instancijos teismo 2025 m. sausio 31 d. išduotą Europos vykdomojo rašto pažymėjimą dėl 42 830,36 Eur skolos ir 14 276,78 Eur teismo išlaidų ir palūkanų išieškojimo kreditorei B. T. iš skolininko A. T..

Priteisti iš pareiškėjo A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) suinteresuotam asmeniui B. G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 294,70 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Prašymas peržiūrėti ar skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas Lietuvos apeliaciniam teismui per trisdešimt dienų nuo nutarties įteikimo šaliai dienos. Jeigu šalies nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinės vieta) yra ne Lietuvos Respublikoje, skundo padavimo terminas yra šešiasdešimt dienų ir jis skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo šiai šaliai asmeniškai arba pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos.

Teisėja Rūta Latvelė