Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „S.“, trečiasis asmuo R. M., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

11. Bylos duomenimis nustatyta ir šalys neginčijo, kad 2020 metų sausio mėnesį ieškovė ir trečiasis asmuo R. M. perdavė atsakovės atstovui V. D. du automobilius – Renault Trafic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes Benz GL450“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kad šiuos atsakovas parduotų. Šalys neginčijo, kad automobilius ieškovė norėjo parduoti, kadangi išvyko gyventi į Vokietiją.

12. Iš byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) dviejų transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, kad pardavėja A. M. – M. parduoda, o pirkėjas UAB „S.“ perka automobilį Mercedes Benz GL450“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio kaina 8000 Eur, ir automobilį Renault Trafic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio kaina 2000 Eur.

14. Iš akcinės bendrovės „Regitra“ teismui (duomenys neskelbtini) pateikto rašto matyti, kad P. M., gim. (duomenys neskelbtini), pagal įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), veikdamas A. M. – M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu pranešė apie transporto priemonės Renault Trafic“, numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perdavimą UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) 9 val. 05 min., atvykęs į AB „Regitra“ Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo centro Kretingos grupę, adresu Vytauto g. 159, Kretinga. Be to, P. M., (duomenys neskelbtini) 14.50 val. 50 min., atvykęs į tą patį skyrių, parnešė apie transporto priemonės Mercedes Benz GL450“, numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perdavimą UAB „S.“.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

16. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas ir jame nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).

17. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuojant dispozityviam, bet ne imperatyviam teisinio reguliavimo metodui, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas išsaugant sandorį. CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymas sietinas su šių dviejų būtinųjų sąlygų konstatavimu – kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl šių sąlygų buvimo, esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Kita vertus, vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pirkimo – pardavimo sutartis yra konsensualinė, t. y., sutartis – jos dalyvių suderintos valios – konsensuso – išraiška. Įstatyme konsensualinės sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Pirkimo – pardavimo sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimo – pardavimo sutartis yra konsensualinė, dvišalė ir atlygintinė. Sudarydamos sutartis šalys turi susitarti dėl esminių sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2003).

19. CK 6.431¹ straipsnyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymui nėra privaloma notarinė sutarties forma, pakanka rašytinės sutarties. Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos sutarties formos nesilaikymas ne visada reiškia pirkimo – pardavimo sutarties negaliojimą. CK 6.309 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Ši taisyklė iš esmės nustato pirkimo –pardavimo sutarties šalims gynybos būdą, leidžiantį teismo tvarka patvirtinti sutarties sudarymą. Ši nuostata praktikoje dažniausiai taikoma dėl notarinės formos nesilaikymo. Aiškindamas šią nuostatą kasacinis teismas nurodė, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui – pardavimui taikoma – CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo – pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji su vyru R. M. ketindama nuolatinai išvykti gyventi į Vokietiją, minėtus automobilius norėjo parduoti ir juos atvarė jų šeimos draugui V. D., kad jis juos parduotų. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat patvirtino, kad kaina už kuriuos automobiliai buvo parduoti, ją tenkina. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė nurodė, kad žinojo, kad V. D. verčiasi automobilių pirkimu – pardavimu, ir teigė, kad todėl jam ir patikėjo automobilius parduoti už sutartą kainą. Taigi šiuo atveju šalys aiškiai susitarė ir suderino savo valią, kad automobiliai turėjo būti parduoti už sutartą kainą. Šiuo atveju šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų. Nors ieškovė teigė, kad ji nežinojo, kad automobiliai bus parduoti UAB „S.“, tačiau sutiktina su atsakovo atstovo V. D. nurodytais argumentais, kad jis kaip fizinis asmuo automobilių parduoti negalėjo, nes jam jie nepriklausė, jie asmeninės nuosavybės teise priklausė pačiai ieškovei, todėl pirmiausia jis juos nupirko įmonės vardu ir paskui, siekdamas gauti pelno, juos pardavė įmonės vardu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nežinojo visų teisinių dalykų, kuriuos reikia atlikti norint parduoti automobilius. Ji tiesiog juos perdavė V. D., sutarė kainą ir laukė, kada jie bus parduoti. Taigi, šiuo atveju, pati ieškovė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, ketverius metus laukė ir automobiliais nesidomėjo, kol galiausiai 2024 m. kovo 25 d. pateikė teismui ieškinį.

21. Bylos medžiaga, taip pat, nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) išdavė savo tėvui P. M. įgaliojimą, kuriame, be kita ko, nurodyta teisė P. M. atstovauti ją visose civilinėse bylose, įgyvendinant visas įstatymo jai suteiktas bet kurio proceso dalyvio teises ir pareigas, tiek kiek tokias teises ir pareigas teisės aktų nustatyta tvarka galima įgyvendinti per įgaliojimą, tuo tikslu įskaitant bet neapsiribojant atstovauti jai visose įmonėse, įstaigose, organizacijose, institucijose, visose policijos įstaigose, prokuratūroje, teismo įstaigose, gauti ir pateikti visus dokumentus, pažymas, pažymėjimus, susipažinti su bet kuriais dokumentais ir informacija < ... >.

22. Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str. 1 d.). Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius (CK 2.132 str. 1 d.). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 str. 1 d.).

23. Kaip nurodyta šio sprendimo 14 punkte, iš akcinės bendrovės „Regitra“ teismui (duomenys neskelbtini) pateikto rašto matyti, kad P. M., gim. (duomenys neskelbtini), pagal įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), veikdamas A. M. – M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu pranešė apie transporto priemonės Renault Trafic“, numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perdavimą UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) 9 val. 05 min., atvykęs į AB „Regitra“ Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo centro Kretingos grupę, adresu Vytauto g. 159, Kretinga. Be to, P. M., (duomenys neskelbtini) 14.50 val. 50 min., atvykęs į tą patį skyrių, parnešė apie transporto priemonės Mercedes Benz GL450“, numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perdavimą UAB „S,“. Toks pats įgaliojimas byloje buvo pateiktas ir atsakovės atstovo kai jis kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl duomenų pateikimo. Nors ieškovė bei liudytojas P. M. teigė, kad įgaliojimas buvo sudarytas tik nekilnojamojo turto pardavimui, o ieškovės atstovės advokatas Romanas Lupeika teigė, kad įgaliojimas sudarytas tik dėl ieškovės interesų atstovavimo nagrinėjant civilines bylas, tačiau akivaizdu, kad įgaliojimo turinys apėmė ir P. M. atstovavimą įskaitant bet neapsiribojant visose įmonėse, įstaigose, organizacijose, institucijose ir t. t. Pažymėtina, kad išduotas įgaliojimas nėra ginčijamas ir nors liudytojas P. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nevyko į Kretingoje esančią Regitrą, kad atliktų transporto priemonės registraciją, tačiau bylose medžiaga leidžia daryti priešingas išvadas, t. y. kad P. M. (duomenys neskelbtini) atvyko į AB „Regitra“ Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo centro Kretingos grupę, adresu Vytauto g. 159, Kretinga, pateikė joje jam suteiktą įgaliojimą bei transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis. Šie duomenys taip pat paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji niekada nedavė tėvui įgaliojimo transporto priemonių pardavimui. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas V. D. teigė, kad būtent pati ieškovė ir nurodė, kad išvyksta gyventi į Vokietiją, bet jeigu reikės sutvarkyti transporto priemonių registraciją, ji savo tėvui yra surašiusi įgaliojimą. Kad įgaliojimas buvo surašytas P. M. neneigė nei pati ieškovė, nei pats liudytojas P. M. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo buvęs ieškovės sutuoktinis R. M. nurodė, kad dar gyvendami santuokoje jie su ieškove nusprendė parduoti jai asmenine nuosavybe priklausančias transporto priemones, kadangi išvyko gyventi į Vokietiją, jas pristatė atsakovės atstovui V. D. ir pati ieškovė nurodė V. D., kad tėvas P. M. turi įgaliojimą jei reikės tvarkyti dokumentus. Pažymėtina, kad valstybės įmonė Regitra priėmė liudytojo P. M. įgaliojimą kaip tinkamą atstovaujamojo santykių patvirtinimą ir automobilių duomenų pakeitimo.

24. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė per visą įgaliojimo galiojimo laikotarpį būtų reiškusi savo tėvui pretenzijas dėl įgaliojimo vykdymo. Ieškovė, įgaliojime nurodydama ir apibrėždama atstovui suteikiamų įgalinimų apimtį, suvokė tokio teisinio veiksmo tikslus ir prasmę. Ieškovė neįrodė, kad ji nederino su pačiu atstovu sandorių sudarymo ar jų sąlygų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atstovaujamojo veiksmai sudarant ginčijamus sandorius neatitiko tarpusavio susitarimų su ieškove turinio. Pažymėtina, kad ieškovė neteikė reikalavimo ir neįrodinėjo aplinkybių dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimas pagal CK 1.92 straipsnio taisyklę. Toks sandoris gali būti nuginčytas (pripažintas negaliojančiu) teisme pagal atstovaujamojo (šiuo atveju ieškovės) ieškinį, jeigu jis (atstovaujamasis) sandorio nepatvirtino (CK 1.92, 2.133 straipsniai). Pastarasis teisinis reguliavimas lemia, jog tokių (įgaliojimų) trūkumų turintis (galintis turėti) sandoris galioja, ir galioja tol, kol nėra nuginčijamas įgaliotojo teisme. Pastaroji sandorio galiojimo prezumpcija galėtų būti paneigta tik tuomet, jeigu sandoris būtų niekinis, toks jo (niekinio) pobūdis būtų akivaizdus ir teismas, nagrinėdamas pastarąją bylą, turėtų pagrindo konstatuoti jo negaliojimo teisines pasekmes ex oficcio (savo iniciatyva), tačiau pastaruoju atveju tokios galimybės nėra, nes įgaliojimas buvo išduotas P. M. ir jis yra galiojantis, jo pagrindu atliktas transporto priemonių duomenų pakeitimai ir jis buvo priimtas valstybės įmonės Regitra.

25. Ieškovė taip pat teigė, kad parašas ant transporto priemonių pirkimo – pradavimo sutarčių yra ne jos, liudytojas P. M., turėjęs ieškovės įgaliojimą, taip pat, teigė, kad ant sutarčių jis nepasirašė. Teismas pažymi, kad ieškovė neprašė byloje skirti rašysenos ekspertizės, neįrodinėjo, kad sutartys yra suklastotos ir pan. Priešingai, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino savo valią automobilius parduoti, nurodė, kad pati tuos automobilius ir pristatė atsakovės atstovui V. D., ją tenkina automobilių pardavimo kaina nurodyta transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartyse. Kaip minėta aukščiau, daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo – pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Ieškovė, gavusi iš atsakovės sąskaitos išrašą, patvirtino, kad tai yra jos sąskaita ir kad jai buvo pervesti 5000 Eur už automobilius, tuo patvirtindama, kad pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas. Sutiktina su atsakovės atstovo nurodytomis aplinkybės, kad šiuo atveju tikėtina, kad ieškovė pretenzijas atsakovei pradėjo reikšti po santuokos nutraukimo su trečiuoju asmeniu R. M. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės teiginiai, kad ji su buvusiu sutuoktiniu turi neišspręstų turtinių ir kitų ginčų, vyksta procesai Vokietijoje ir kad savo pažeistas teises dėl į sąskaitą pervestų pinigų ji sieks ginti Vokietijos teismuose.

26. Šiuo atveju sandorių galiojimą ieškovė patvirtino pati, nurodydama, kad pinigai buvo pervesti į jai priklausančią sąskaitą, taip pat, liudytojo P. M. atvykimas į valstybės įmonę Regitrą ir duomenų (įgaliojimo, transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių) pateikimas dėl transporto priemonių duomenų pakeitimo. Nors kaip minėta liudytojas P. M. nurodė, kad nebuvo Regitroje, tačiau pažymėtina, kad jis VĮ Regitrai pateikė ne tik savo įgaliojimą, bet ir transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis, kurias turėjo asmeniškai pats ir kurias teikdamas VĮ Regitrai tvirtino sandorių atlikimą bei šalių valią dėl transporto priemonių pardavimo atsakovei.

30. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas).

31. Plėtodamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

32. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad atsakovės, valstybės įmonės „Regitra“ į bylą pateiktų aukščiau išvardintų duomenų, kurie pripažįstami įrodymais, ir, kurie vieni kitus papildo bei patvirtina, o taip pat sudaro logišką įvykių ir šalių veiksmų grandinę, visuma yra pakankama teismui spręsti, jog kur kas labiau tikėtinos yra būtent atsakovės tvirtinamos aplinkybės nagrinėjamu aspektu (kad tarp šalių buvo sudarytas ir įvykdytas ginčo dviejų automobilių pirkimo – pardavimo sandoris), nei tos, kurias tvirtina ieškovė (kad tarp šalių nebuvo nei pirkimo – pardavimo sandorio, nei jo įvykdymo ir ji nieko apie savo asmenine nuosavybe valdomus automobilius nežinojo nuo to momento, kai juos perdavė atsakovei). Teismo vertinimu, atsakovės vadovo bei trečiojo asmens draugystės ryšiai, kaip objektyvi aplinkybė, patys savaime nepaneigia šių asmenų parodymų ir neteikia pagrindo juos vertinti abejotinais ir nepatikimais tiek, kad paneigti bet kokią jų įrodomąją vertę, juolab, kad nagrinėjamu atveju jie atitinka tiek vieni kitus, tiek rašytinių įrodymų duomenis, - yra patvirtinti kitais faktiniais duomenimis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio. Teismo vertinimu, kaip kur kas labiau tikėtiną priimti būtent atsakovės byloje tvirtinamą ir pakankamai įrodytą įvykių versiją, be kita ko, lemia ir pačios ieškovės veiksmai, t. y. pripažinimas, kad dalį pinigų pagal sandorius ji gavo, jokių pretenzijų nebuvimas labai ilgą laiką, be to, ieškovė byloje nepateikė logiškų ir įtikinančių paaiškinimų tokiam savo elgesiui. Taip pat, atsakovės teiginius pagrindžia pačios atsakovės sąskaitos išrašo pateikimas, iš kurio matyti, kad ieškovei yra pervesta 5000 Eur, atsakovės (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderių pateikimas, patvirtinantys, kad iš įmonės kasos buvo išimti pinigai jų perdavimui A. M. M. už mašiną, liudytojo P. M. įgaliojimo atstovauti savo dukrą turėjimas, jo nuvykimas į valstybės įmonę Regitra įregistruoti transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis.

33. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovės prašomus sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, todėl ieškinys netenkinamas (CPK 178 str.).

Dėl restitucijos taikymo

34. CK 6.222 str. 1 d. nustato, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

35. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad nėra pagrindo ieškovės prašomus sandorius pripažinti negaliojančiais, todėl pagrindo restitucijos taikymui, taip pat, nėra.

36. Ieškovė teigė, kad negavo 5000 Eur už parduotus automobilius. Kaip nurodyta aukščiau, automobiliai buvo parduoti už bendrą 10 000 Eur sumą. Atsakovė į bylą pateikė sąskaitos išrašą iš kurio matyti, kad ieškovei buvo pervesta 5000 Eur. Nors ieškovė nurodė, kad šių pinigų negavo, nes juo pasisavino jos buvęs sutuoktinis R. M., tačiau savo ieškinio reikalavimus sumažino ir prašė iš atsakovės priteisti likusius 5000 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė sumažinusi savo ieškinio reikalavimus, palaikė savo reikštus reikalavimus dėl transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nors ir pripažino, kad dalis pinigų iš sandorių jai buvo sumokėti, tuo patvirtindama savo valią dėl buvusių sandorių sudarymo. Sutiktina su atsakovės atstovo nurodytais argumentas, kad galbūt tuomet ieškovė turėtų reikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo, tačiau pažymėtina, kad teismas savo iniciatyva negali formuluoti ieškinio reikalavimų už ieškovę. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suponuoja, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, jei nenustatoma įstatyme įtvirtintų sąlygų jas peržengti. Šiuo atveju, pagrindų peržengti reikalavimo ribas, nenustatyta. Nors ieškinio rezoliucinėje dalyje ieškovė formuluoja reikalavimą dėl skolos priteisimo, tačiau pačiame ieškinyje yra dėstomos aplinkybės dėl restitucijos taikymo, be to, ieškovės atstovas viso proceso metu palaikė reikalavimą dėl restitucijos taikymo, o pagrindo restitucijos taikymui šiuo atveju nėra.

Dėl baudos skyrimo

37. Atsakovė prašo, esant akivaizdžiam ieškovės piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, vadovaujantis CPK 95 str., skirti ieškovei 4000 eurų baudą, iš kurios 2000 eurų būtų skiriama atsakovei.

38. Vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

39. Procesinės teisinės pasekmės byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiavusiam procesinėmis teisėmis, įtvirtintos CPK 95 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

40. Nagrinėjamu atveju, atsakovė nurodė, kad ieškovė teismui nepateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį. Kitų aplinkybių atsakovė nenurodė ir teismui jokių įrodymų dėl šių aplinkybių pagrindimo neteikė. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien naudojimasis procesinėmis teisėmis, ieškovei pareiškiant ieškinį teisme, pati savaime nėra aplinkybė, patvirtinanti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis tikimybę, kaip šį faktą interpretuoja atsakovė. Byloje atsakovė nepateikė duomenų, jog ieškovė savo teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį, siekia kitoms proceso šalims sąmoningai sukelti esminės žalos. Darytina išvada, kad atsakovė nepagrindė savo argumentų, jog ieškovė, naudodamasi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, jas įgyvendino ne pagal jų paskirtį arba kitais, nei numato civilinis procesas, tikslais, jomis piktnaudžiaudama, todėl atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovei jos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovei iš ieškovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

42. Iš byloje pateikto atsakovės atstovo advokato Mariaus Griciaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sąskaitos už teisines paslaugas, mokėjimo pavedimo matyti, kad atsakovės atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 2000 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos, todėl atsakovei iš ieškovės priteisiama 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo

43. Ieškovė 2024 m. spalio 22 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo ir prašė grąžinti 139 Eur kaip permokėtą žyminio mokesčio dalį. Kadangi ieškovė sumažino savo ieškinio reikalavimą, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu žyminio mokesčio grąžinimą, kai jo sumokėta daugiau nei numato įstatymas, ieškovei grąžinama 139 Eur žyminio mokesčio permoka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. M. – M. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „S.“.

Grąžinti ieškovei A. M. – M., asmens kodas (duomenys neskelbtini),139 Eur (vieno šimto trisdešimt devynių eurų) permokėto žyminio mokesčio, sumokėto (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu banke „Swedbank“ (mokėtojas Z. M.).

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.