- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- 1-2519-1202/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41015-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- T. A. N.
- Nukentėjusysis
- T. V., K. K.
- Advokatai
- Ričardas Kubilius, Ridas Žemkauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
nukentėjusiojo T. V. įgaliotam atstovui advokatui Ričardui Kubiliui, jo atstovei pagal įstatymą G. L.,
nukentėjusiosios K. K. įgaliotam atstovui advokatui Ridui Žemkauskui, jos atstovui pagal įstatymą S. K.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
T. A. N. 2023 m. spalio 19 d. apie 12.30 val., kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu būdamas viešoje vietoje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), norėdamas tariamai sudrausminti (duomenys neskelbtini) T. V. su pastaruoju apsižodžiavo, po ko nenustatytas asmuo laikė už rankos (duomenys neskelbtini) T. V. bei vedė jį link parduotuvės kasų, o T. V. paleidus ir šiam nubėgus į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, jis (T. A. N.), matant nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) K. K., įžūliai, siekdamas išgąsdinti, iš vidinės striukės kišenės išsitraukė pneumatinį pistoletą „MP-654K“ Nr. (duomenys neskelbtini), jį viešai demonstravo bei grasino šauti į (duomenys neskelbtini) nukentėjusįjį T. V., tokiais savo įžūliais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
T. A. N. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis T. A. N. nurodė, kad pripažįsta kaltę. Įvykis įvyko maždaug prieš metus spalio mėnesį, kaltinime nurodytas laikas 2023 m. spalio 19 d. apie 12.30 val. teisingas. Įvykis įvyko „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kaltinime nurodytas adresas (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) teisingas. Jis stovėjo prie kasos, įėjo 3 vaikinukai su paspirtukais. Vienas su paspirtuku trenkė, o po to iš kojos spyrė į parduotuvės apsaugos duris. Neatsimena, kuris vaikinas spyrė į apsaugos duris. Prisimena, kad jie įžūliai elgėsi. Jis šaukė, kad jie atsiprašytų apsaugos darbuotojos. Jis pirmas pašaukė vaikus. Jiems pasakė ateikit čia, atsiprašysit, vaikai atsakė, „ką tu čia“ ir nubėgo. Nusprendė sudrausminti vaikus, nes žmogus (apsaugos darbuotoja) yra amžiuje apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o vaikai išsidirbinėjo. Sudrausminimas vyko taip, jog pasakė, kad ateitų ir atsiprašytų apsaugos darbuotojos. Jis tuo metu stovėjo kasoje, o vaikai tuo metu užėjo. Apsaugos darbuotoja išėjo pasakė, ką čia darote ir jie pradėjo iš jos šaipytis, po to vaikai nubėgo į parduotuvės gilumą. Apsaugos darbuotoja sakė kviečiam policiją, o jis atsakė kviečiam. Apsaugos darbuotoja iškvietė policiją. Vaikai stovėjo už kasų ir ten pradėjo išsidirbinėti. Stovėjo trys vaikinukai ir trys mergaitės, jie ten valgė prie raktų parduotuvės, netoli išėjimo, o jis laukė kol policija atvažiuos. T. draugas T. pasakė „tu prisidirbai eilinį kartą dabar pats aiškinkis“. T. pasakė „jei čia būtų mano tėvas tau nusuktų galvą“. Jis T. nelaikė. Po to T. išbėgo į gatvę, pasakė „nepagausi, viso gero, nepavysi“. Tada labai susinervino, kadangi negali lakstyti, dėl to išsitraukė pistoletą, kad jis grįžtų, o vaikinas maivėsi pakėlęs rankas, kamerų vaizdo įraše turėtų matytis ir grįžo atgal. Pagąsdinimo tikslu išsitraukė ginklą. Gąsdinimo tikslas buvo, kad (duomenys neskelbtini) grįžtų į parduotuvę ir lauktų policijos. Ginklu nenusitaikė į (duomenys neskelbtini), tik užtaisė. Kai ištraukė ginklą T. nuo jo buvo 6-7 metrų atstumu. Rankoje laikė ginklą juosmens lygyje, užtaisė, o vaikinas pamatė užtaisymo veiksmą ir rankas pakėlė bei pasakė „viskas, viskas einu į vidų“. Užtaisant ginklą garso nebuvo. Ginklas yra orinis, jį pirko 2021 metais. Ginklas nebuvo šaudantis, buvo neveikiantis, jis buvo atiduotas ekspertizei, bet ekspertizėje to nepateikė. Ginklo sugadinimas vizualiai nesimatė į jį žiūrint jis atrodė kaip veikiantis, bet iš tikro jis neveikė. Jis ne visada ginklą su savimi vežiojo, taip sutapo, kad įvykio dieną norėjo ginklą nuvežti sutaisyti. Jo veiksmai turėtų matytis kamerų įrašuose, parduotuvėje buvo suaugusieji, jie irgi galėjo matyti. Mergaitės lauke nebuvo. Po to, kai T. grįžo į parduotuvę, jis laukė apie 40 minučių, jam pradėjo labai nugarą skaudėti ir jis išvažiavo. Vaikai irgi laukė policijos. Nepastebėjo ar dar kažkas bandė sudrausminti vaikus. Vaikai tikrai nebuvo išsigandę, šaipėsi. Sutinka su 1000 Eur civiliniu ieškiniu dėl patirtos neturtinės žalos, tačiau jo išmokėti iškarto negalės gal per 2-3 metus išmokės. Dėl savo veiksmų gailisi.
Nukentėjusiojo T. V. įstatyminė atstovė G. L. dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad žalos dydis tuo, jog vaikas patyrė sukrėtimą, gal jo išraiška, to sukrėtimo, kaip kaltinamasis sako, buvo išreikšta šaipymusi ir necenzūrinių žodžių vartojimu. Vaikas turi (duomenys neskelbtini). Yra pateikta išvada, kad jo emocinė išraiška yra kitokia, nei kitų žmonių, jis turi tam tikrų nestandartinių elgesio ypatumų. Jo yra perdėtas jautrumas. Stresas, kurį jis patyrė pasireiškė kurį laiką jo elgesyje. Jo agresija toliau sklindanti kitų atžvilgiu, ką jis patyria, nukreipia į kitus. Mokykloje su juo turėjo dirbti visa gerovės komanda, kadangi viskas vyko prie mokyklos, mokykla buvo įtraukta.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas nusikaltimo padarymo kaltinamasis prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo T. A. N. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2024 m. vasario 6 d. įtariamojo T. A. N. apklausos protokole nurodyta, kad įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta. Galimai įtarime nurodytą dieną ir laiku, t. y. 2023 m. spalio 19 d. apie vidurdienį atvyko į įtarime minimą „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Stovint kasoje pamatė, kaip į parduotuvę atėjo grupė jaunuolių, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vaikinai elgėsi labai nepagarbiai. Vienas iš vaikinų kiek prisimena buvo su paspirtuku, vaikinų apibūdinti negali, nes neįsidėmėjo. Kažkuris iš vaikinų minėtu paspirtuko galiniu ratu pradėjo trankyti apsaugos darbuotojų duris, triukšmavo. Tuo metu išėjo apsaugos darbuotoja, kuri pradėjo vaikinus drausminti. Vaikai buvo labai nemandagūs, keikėsi, šaipėsi ir sakė, kad neva trankė ne jie. Vaikinai elgėsi labai įžūliai ir nepagarbiai. Jis neapsikentė tokio nepagarbaus vaikinų elgesio ir pradėjo jiems sakyti, kad jie turi gerbti vyresnius žmones. Vaikinai pradėjo maivytis ir erzinti jį, po ko vaikinai nuo jo pabėgo į parduotuvės salę. Apsaugos darbuotoja pasakė, kad iškvietė policiją, rodė, kad paspaudė iškvietimo mygtuką ir paprašė jo palaukti. Jis liko laukti, tuo metu vaikinai apsipirko parduotuvėje. Po ko vaikinai vėl kažkaip atsirado netoliese jo. Jis norėjo vienam iš vaikinų ant peties padėti ranką, kad su juo pasikalbėti apie jo netinkamą elgesį, tačiau vaikinas jam iš karto pradėjo sakyti, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir jis neturi teisės jam nieko sakyti, daryti ar jo liesti, dėl to nuo vaikino iš karto atsitraukė, tačiau konkretizuoti kuriam vaikinui buvo uždėjęs ranką ant peties negali, nes neįsidėmėjo, nes jų kaip ir minėjo buvo keli. Po ko toliau laukė policijos pareigūnų, kuriuos neva iškvietė apsaugos darbuotoja. Girdėjo, kaip vienas iš vaikinų pasakė tokią frazę „T., vėl per tave problemos, aiškinkis pats“. Po to jam kalbantis su apsaugos darbuotoja vienas vaikinas pro jį prasmuko link išėjimo ir pasakė „būtų čia jo tėvas galvą tau nusuktų“ ar kažką panašaus. Jis bandė vaikiną pagauti, tačiau jo nepasiekė. Kiti jaunuoliai (buvo ir merginos ir vaikinai) liko parduotuvėje, nes jiems buvo pasakyta, kad jie turi laukti atvykstančios policijos, o tas vienas vaikinas išbėgo iš parduotuvės į lauką erzindamas jį ir sakydamas „nepagausi, nepagausi“. Jis nusekė vaikinui iš paskos ir iš savo drabužių išsitraukė su savimi turėtą orinį pistoletą ir rankomis imitavo, kad orinį pistoletą užtaiso, t. y. imitavo spynos patraukimą. Pradėjo sakyti vaikinui, kad jis grįžta atgal į parduotuvę. Tai pamatęs vaikinas pakėlė rankas, pradėjo juoktis eidamas atgal į parduotuvę sakė jam, kad grįžta ir užėjo į parduotuvės vidų. Su savimi orinį pistoletą turėjo dėl to, kad pistoletą planavo užvežti į ginklų parduotuvę remontui, nes tarpinė praleidžia orą ir nesusidaro slėgis šūviui atlikti, taip pat iš oro balionėlio užtaiso labai greitai išeina oras. Šį orinį pistoletą turi namuose, jis taip ir nepataisytas. Pistoletą įsigijo galimai 2021 ar 2022 metais, tiesiog pramogos tikslais, pašaudyti į taikinius. Pistoletas yra apie 3 džiaulių galingumo, o tokiam ginklui leidimo nereikia. Šį pistoletą pirko ginklų parduotuvėje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuomet visi kartu laukė atvykstančių pareigūnų, tačiau jiems ilgai neatvykus jis išvažiavo namo, nes blogai pasijautė. Turi (duomenys neskelbtini), dėl to ilgai stovėti negali, dėl to išvažiavo namo pareigūnų nesulaukęs. Visa jaunuolių grupė liko parduotuvėje. Nori pabrėžti, kad nei su vienu iš vaikinų fizinio kontakto neturėjo, nei vieno iš jų nelaikė jėga. Dėl to, ką padarė, gailisi, tačiau tikrai nenorėjo niekam pakenkti, be to ir vaikinas, kuriam apsimetė grasinantis ginklu iš jo šaipėsi, keikėsi, nieko nebijojo ir jo grasinimas jo neišgąsdino, nes jis pamatęs ginklą šypsojosi. Viskas įvyko tik dėl to, kad jaunuoliai visą konfliktą išprovokavo savo nepagarbiu elgesiu, o jis norėjo juos nuraminti ir sudrausminti. Orinį pistoletą pateiks tyrėjai savanoriškai. Daugiau nieko apie įvykį paaiškinti negalėjo (2 t., b. l. 21-24).
2024 m. birželio 4 d. įtariamojo T. A. N. apklausos protokole nurodyta, kad įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pareiškia, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Paaiškino panašias aplinkybes, kaip ir pirminės apklausos metu (2 t., b. l. 54-57).
2023 m. spalio 19 d. S. K. protokole-pareiškime nurodyta, kad pareikšėjas pranešė, jog 2023 m. spalio 19 d. apie 12.36 min. jo dukros K. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendraklasiui T. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras suėmęs už striukės grasino daiktu panašiu į ginklą (1 t., b. l. 28-37).
2023 m. spalio 19 d. S. K. apklausos protokole nurodyta, kad jo dukra K. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokinasi (duomenys neskelbtini), kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 19 d. apie 14.14 val. atvažiavo pasiimti savo dukros iš mokyklos. Tuo metu dukra jam papasakojo, kad 2023 m. spalio 19 d. apie 12.36 val. per pietų pertrauką jo dukra su savo bendraklasiais A. P., K., abu mokosi (duomenys neskelbtini), T. mokosi (duomenys neskelbtini), J. mokysis (duomenys neskelbtini), nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Vienas iš bendraklasių į parduotuvę buvo užėjęs su paspirtuku. Visi vaikai norėjo nusipirkti pavalgyti, o būdami grupėje tarpusavyje žaisdami apsistumdė. Į tai dėmesį atkreipė parduotuvėje buvęs nepažįstamas vyriškis. Vaikams atsiskaičius už prekes ir išėjus pro savitarnos kasas vaikai pastebėjo, kad minėtas nepažįstamas vyras kalbasi su apsaugos darbuotoja. Tuo metu prie jų priėjo apsaugos darbuotoja, kuri jo dukrai ir jos bendraklasiams liepė sustoti ir laukti policijos. Jo dukrai asmeniškai apsaugos darbuotoja paaiškino, kad nieko nepadarė ir gali išeiti. Jo dukrai išėjus iš parduotuvės ji laukė savo bendraklasių kieme. Po maždaug 10 minučių iš parduotuvės išbėgo dukros bendraklasis T., o paskui jį iš parduotuvės išbėgo kitas nepažįstamas vyriškis (kuris buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, apie 185 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, trumpa žila barzda), kuris iš dešinės vidinės striukės kišenės išsitraukė juodos spalvos daiktą panašų į ginklą. Tuo metu T. tai pamatęs sustojo ir iškėlė abi rankas į viršų. Tada minėtas vyriškis laikydamas panašų daiktą į ginklą vienoje rankoje, su savo kita ranka trenkė per minėto daikto apačią. Po tokių veiksmų vyras minėtą daiktą įsidėjo į tą pačią vidinę striukės kišenę, o po to savo ranka pradėjo tampyti T. už striukės. Vėliau minėtas vyras paleido T. ir grįžo atgal į parduotuvę. Ar kiti bendraklasiai matė visą įvykį jo dukra pasakyti negali, nes tuo metu kieme prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ji buvo viena. Tuo metu į įvykio vietą atvyko galimai „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojų ekipažas, kuris pabendravo su vaikais ir išvažiavo. Jo dukrai jokie grasinimai nebuvo išsakyti, nenukentėjo (1 t., b. l. 49-52).
2024 m. balandžio 15 d. K. K. apklausos protokole nurodyta, kad apie įvykį, kur buvo grasinama daiktu panašiu į ginklą, nepamena kada įvyko. Buvo T. (duomenys neskelbtini) ir ji buvo liudininke, buvo praeitais metais, buvo ruduo - žiema. Įvyko prie išėjimo parduotuvės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Lauke viena buvo, laukė kol kiti išeis iš parduotuvės. Pertraukos metu ėjo nusipirkti pavalgyti. Stovėjo viena ir kiti dar buvo. T., A., K., daugiau nepamena, pavardžių nežino. Ėjo visi į parduotuvę, K. turėjo paspirtuką. Vyras priėjo prie T. ir užrėkė, kad jie nesąmones daro ir apsiramintų. Tas žmogus paprastas buvo. Jie išdykaudami nuėjo prie kasų. Iš kur vyras atsirado nežino, įsitempė T. iš parduotuvės į lauko išėjimą. Prieš tai stovėjo, matė kaip pirkėjas užrėkė ant T., išsigando, išėjo į lauką, paskambino (duomenys neskelbtini). Papasakojo kas buvo. Stovėjo, laukė draugų. Ne tas vyras įsitempė T., kuris rėkė, o kitas vyras. T. norėjo išeiti, tas vyras nenorėjo paleisti jo, vyras stovėjo priešais duris, o T. tarp durų. T. norėjo išeiti, suerzino vyrą, jis išsitraukė iš vidinės kišenės daiktą panašų į ginklą ir nusitaikė. Iš vidinės kišenės išsitraukė daiktą. Nuo jos iki jų buvo 5 m. Tas vyras trenkė su tuo daiktu į savo ranką ir buvo metalinis garsas. Tarp vyro ir T. buvo atstumas 2 m. T. priėjo, jį paėmė už pakarpos ir nusivedė į parduotuvę. Ginklą įsidėjo, įsitempė už striukės į parduotuvę T.. Rėkė ant jo, kai išsitraukė ginklą, sakė, kad nebėgtų, ateitų, tiesiog rėkė, neleido išeiti. T. buvo išsigandęs, pasakė kažką jisai ramiai, pakėlė rankas į viršų. Pradžioje vyras įspėjo nedūkti, ramiai elgtis, tada susinervavo ir taip padarė, nenorėjo, kad T. išeitų. Ji pasiliko stovėti lauke, baisu buvo, apsiverkė, šalta buvo, vėl paskambino į (duomenys neskelbtini), papasakojo (duomenys neskelbtini), klausė ką daryti, ar skambinti į policiją. Įsidėmėti pasakė, kaip atrodo vyras, pažiūrėti kas viduje parduotuvės vyksta. Pasakė, kad pažiūrės, jie visi patys išėjo iš parduotuvės. Kaip pistoletas daiktas atrodė, kurį išsitraukė, paprastas juodas, 10 cm (parodė) panašus į pistoletą, jai atrodė, kad ginklas. Į ranką trenkė su galu įsidėmėjo, kad metalo garsas buvo. To žmogaus nepažįsta, po įvykio nesilankė daugiau toje parduotuvėje, tai nematė jo. Labai blogai jautėsi. T. buvo išsigandęs, yra automatinės durys. T. bandė išbėgti, vyras pirmiau jo išbėgo. T. pradėjo, tada vyras greičiau pradėjo bėgti, T. pats išėjo į lauką. Parduotuvės viduje su jais kalbėjo vyras ir jį sunervino, nematė, nes parduotuvėje nebuvo. Vyras priėjo prie T., parėkė ir tada pasiėmė už striukės ir nusitempė į parduotuvę. 5 m nuo jos iki T. buvo, 2 m tarp jų buvo. Nežino ką tas vyras padarė, gal užfiksuoti norėjo, kad trenkė galu į savo ranka su tuo daiktu. Nusitaikė jisai į T. tiesiog su ginklu (ištiesta ranka parodo). Nusitaikymas truko neilgai 3 sekundes. Po įvykio grįžo į mokyklą, T. buvo susinervinęs, apsiverkė, išleido jį namo, ji irgi išvažiavo namo, labai išsigando, baisu buvo, kiti mokykloje buvo. Po grasinimo ji su (duomenys neskelbtini) kalbėjosi, nėjo į parduotuvę. Po įvykio pas psichologą lankėsi ir iki šiol lankosi (1 t., b. l. 83-85).
2024 m. vasario 1 d. G. L. apklausos protokole nurodyta, kad ji yra T. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., mama. 2023 m. spalio 19 d. anot sūnaus, jis su mokyklos draugais apie 12.30 nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) g. Užėjus į vidų, pora draugų sumanė pajuokauti ir vienas iš jų spyrė į parduotuvės apsaugos darbuotojų kambario duris. Tuomet išėjo apsaugos darbuotoja ir paklausė, kuris spyrė į duris. Vaikai puolė rodyti į T. ir sakyti, kad tai padarė jis. Jos sūnus ėmė garsiai kalbėdamas gintis, kad tai ne jis. Apsaugos darbuotoja sugrįžo atgal į kambarėlį. Tuo metu prie kasos stovėjęs vyras, anot sūnaus, aukštas ir stambus, kuris pasakė „ateini čia“. Sūnus su draugais iš jo pasijuokė tarpusavyje ir pasuko į prekių skyrių, ketindami nusipirkti atsigert ir užkąst. Kai pasiėmę gėrimų ėjo link bandelių skyriaus, prie jų priėjo vyras, kuris skaudžiai, anot sūnaus, suėmė jį už dešinės rankos virš alkūnės ir nutempė pas tą vyrą, kuris sakė „Ateini čia“. Tada abu vyrai sūnų laikė, vienas už rankos, o kitas už striukės apykaklės (pakarpos). Tuomet priėjo parduotuvėje buvę vyras su moterimi ir pasakė paleisti. Laikę vyrai sūnų paleido. Tada tas, kuris sakė „Ateini čia“ nuėjo prie išėjimo iš parduotuvės ir neleido vaikams išeiti, o kitas vyras, kuris tempė už rankos, kažkur dingo, sūnus daugiau jo nebematė. Sūnus pasuko atgal prie lentynų, pasiėmė gėrimą bei kruasaną ir nuėjo prie kasos susimokėti. Mokyklos draugai (berniukai) stovėjo prie išėjimo, nes jiems neleido išeiti sūnų laikęs vyras, ir tik vienintelė mergaitė buvo jau išėjus ir laukė draugų už durų lauke. Prie išėjimo buvo raktų dirbtuvė, sūnus nuėjo paprašyti darbuotojo, kad padėtų jam atkimšti gėrimo butelį. Tada raktų dirbtuvės darbuotojas jam sakė „Bėk!“, nes tuo metu išėjimą saugojęs vyras buvo nusisukęs. Sūnus išbėgo. Tačiau išėjimą užstojęs vyras pamatė ir išėjo iš paskos į lauką. Tada iš po striukės (kairės pusės ties krūtine) išsitraukė ginklą, jį užtaisė, nusitaikė į galvą ir liepė eiti atgal į vidų. Sūnus pakėlė rankas į viršų ir grįžo į parduotuvę. Anot sūnaus, tada nuėjo pas raktų dirbtuvės darbuotoją, pas kurį buvo palikęs gėrimą. Pasiėmė gėrimą, stovėjo su draugais parduotuvės viduje prie išėjimo, valgė kruasaną ir pykdamas garsiai keikėsi, pasak jo paties, visais įmanomais keiksmažodžiais. Nori pažymėti, kad sūnus jausdamas stresą nekontroliuoja savo emocijų ir pradeda keiktis, ir tokio savo elgesio nekontroliuoja. Maždaug po kokių 5 min (anot sūnaus) išėjimą saugojęs ir ginklu grasinęs vyras tiesiog greitai išėjo. Parduotuvės apsaugos darbuotoja paprašė sūnaus su draugais dar neišeiti, palaukti, nes iškviesta policija. Galiausiai atvyko kažkoks kitas apsaugos darbuotojas, kuris turėjo atitinkamas priemones, anot sūnaus kaip dujų balionėlis ar kažką panašaus. Jis sūnaus paklausė, ar tikrai neleidęs išeiti vyras buvo išsitraukęs ginklą ir nusitaikęs (kad bus galima pažiūrėt per kameras). Gavęs sūnaus patvirtinimą pasakė, kad vaikai gali eiti. Tokią tos dienos įvykių versiją pateikė jos sūnus. Vaikų, kurie buvo įvykio metu su jos sūnumi duomenų nežino, žino, kad su jais buvo viena mergaitė ir vieno berniuko vardas G. Sutinka, kad jos sūnus dėl šio įvykio būtų apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Įvykio metu sūnus fiziškai nenukentėjo, tik kaip ir minėjo jautį fizinį skausmą, kai vyras laikė suėmė jį už rankos, tačiau nepastebėjo, kad būtų likusios mėlynės. Greičiausiai skausmas buvo momentinis. Turtinė žala taip pat padaryta nebuvo. Jos sūnus patyrė stresą ir jam padaryta moralinė žala. Šis įvykis didelių pasekmių neturėjo, tačiau sūnus pačio įvykio metu patyrė didelį sukrėtimą, labai dėl to pergyveno. Prašo ikiteisminio tyrimo metu pripažinti jos sūnų nukentėjusiuoju bei nubausti asmenį įstatymų numatyta tvarka už jo netinkamus veiksmus prieš jos sūnų (1 t., b. l. 60-63).
2024 m. balandžio 12 d. T. V. apklausos protokole nurodyta, kad susitiko pakalbėti apie tą, kur nušauti bandė, kažkada. Savaitę pagalvojo apie tai ir pamiršo. Ne pavasaris buvo, gal žiema buvo, kai į mokyklą reikėjo, neatsimena paros laiko. Prie „(duomenys neskelbtini)“ įvyko, E. kur anksčiau buvo, adreso neatsimena, mokykla ten „(duomenys neskelbtini)“. Nuėjo su draugais į parduotuvę, J. užkabino apsaugines duris, kas daužo pasakė, pamanė, kad jis. Pasakė, kad ne jis, ateini čia pasakė. Ir toliau nuėjo į parduotuvę. Atėjo dar vienas, paėmė už rankos, nutempė prie apsauginio, po to paleido, paskui dingo. Tas kitas neišleido, išsitraukė ginklą, užtaisė ir nusitaikė. Ėjo iš mokyklos su draugais, pavardžių neatsimena, J., K., G. lygtais, K., kuri skambino į (duomenys neskelbtini), neatsimena, kažkas dar buvo. J. užkabino apsauginio duris su paspirtuku gal, gal su ranka, neatsimena. Kai ėjome būryje, gal atsitrenkė. Išėjo apsauginė moteris, kas trenkė klausė, pasakė, kad nežino. Su ginklu kur buvo pasakė, kad ateini čia, jis pirkosi kasoje. Atstumas tada nuo jo iki tos kasos buvo gal 10, 5 metrai. Su draugais pradėjo juoktis ir išėjo pirktis į parduotuvę. Dar vienas diedas iš kažkur išlindo, paėmė už rankos jį ir nutempė prie kasos. Moteris buvo, apsauginė buvo, nieko nedarė ji. Moteris pasakė, kad paleistų vaiką, tada paleido. Liko tik tas kur su ginklu, stovėjo prie durų, tas, kuris nutempė, dingo, su ginklu liko, sakė, kad iškvietė policiją ir lauks pasakė. Išbėgo į aikštelę parkingo, jis išsitraukė ginklą ir nusitaikė, jis irgi išėjęs buvo su ginklu į aikštelę. Neatsimena, ką sakė jis. Iš striukės išsitraukė, iš vidinės striukės kišenės išsitraukė. Neatsimena ką sakė, kai išsitraukė. Pistoletas ten buvo, normalus pistoletas juodos spalvos. Žino kaip ginklas atrodo P250. Užtaisė matė ir nusitaikė (rodo ištiestą ranką, pistoleto dydį ir kaip nusitaiko), nebūtų jis pataikęs. Atstumas buvo gal 15 metrų tarp jo ir jo ir į jį nusitaikė. Kai ėjo atgal, dar buvo išsitraukęs ginklą, o kai įėjo į parduotuvę įsidėjo į kišenę atgal. Išsitraukė ir laikė gal 1 minutę ginklą. Atgal į parduotuvę nuėjo jis ir įsidėjo ginklą tada. Visi matė, kurie ėjo pakeliui. Žmonės matė, parduotuvėje draugai iš nugaros atrodo matė. Kai atgal nuėjo, pabuvo jis 5-10 minučių parduotuvėje ir paskui pabėgo. Jis vėl jų neišleido, sako jis, stovit prie durų ir viskas, niekur neisit, gal jam su galva turbūt negerai buvo. Norėjo jį patį nušauti, piktas labai buvo, kai išsitraukė ginklą. Dabar jam jau neįdomu, nėra anksčiau matęs jo ir po įvykio nematė jo. Kai ėjo atgal į parduotuvę praėjo pro jį, arti praėjo. Kai išsitraukė ginklą, jis nieko jam nesakė. Gal ir buvo jį jis palietęs, neatsimena. Parduotuvėje tik keikėsi ir rėkė ant jo. (duomenys neskelbtini) keikėsi. Kai išsitraukė ginklą, nedaug išsigando. Tas vyras tik į jį nusitaikė. Draugai buvo parduotuvėje, kai išėjo į aikštelę. Draugai matė, nes priekyje buvo, turėjo matyti draugai, jie buvo už parduotuvės durų. Garsas buvo, kai užtaisė ginklą (parodo, kaip užsitaiso ir garsą). Neatsimena, gal sakė eiti atgal į parduotuvę, neatsimena, kodėl grįžo į parduotuvę. Nelabai matė žmones, nežino, nieko nesakė, turbūt bijojo kažką sakyti. Kitas žmogus paėmė už rankos (rodo aukščiau alkūnės) su ranka ir tempė, skaudėjo, sužnybė, ten buvo prie durų, 30 sekundžių buvo. Nebuvo stipriai, nieko nebuvo, suėmė, bet ne per stipriai. Su striuke, megztiniu ir maike buvo. K. paskambino į (duomenys neskelbtini), jos nematė, ji buvo lygtai išėjusi už parduotuvės, nežino, ar matė kaip tas žmogus išsitraukė ginklą (1 t., b. l. 113-115).
2023 m. spalio 25 d. liudytojos G. L. apklausos protokole nurodyta, kad dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 19 d. apie 12.35 val. nepažįstamas ir jai nematytas berniukas, jos paprašė rakto į tualetą, atidavusi raktą, išgirdo, kad šalia parduotuvėje esančių prekių apmokėjimo kasų girdisi triukšmas, tačiau parduotuvėje tuo metu buvo labai daug žmonių, todėl nieko neįprasto nepastebėjo. Matė, kad parduotuvėje esantis (duomenys neskelbtini) amžiaus, stambaus sudėjimo, žilų plaukų vyras kalbėjosi su grupele vaikų( grupelėje 3-4 vaikai). Po kelių minučių vaikai pradėjo šūkauti garsiau, kadangi turėjo labai daug darbo, vykdė (duomenys neskelbtini) pavestas užduotis, iškvietė apsaugos „(duomenys neskelbtini)“ reagavimo darbuotojus. Atvykę apsaugos darbuotojai nieko nepastebėjo, jai nieko nepasakė 2023 m. spalio 19 d. apie 18-19 val. į parduotuvę, kurioje dirba atvyko policijos pareigūnai. Iš parduotuvės direktorės gavo nurodymą, peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, kurie filmuoja, pagrindines įėjimo į parduotuvę duris iš kiemo pusės, dėl įvykusio konflikto tarp vyriškio ir vaikų. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, pastebėjo, kad 2023 m. spalio 19 d. kieme, šalia pagrindinio įėjimo į parduotuvę, minėtas (duomenys neskelbtini) amžiaus, stambaus sudėjimo vyriškis, pradėjo vytis vaiką, iš striukės išsitraukė daiktą panašų į ginklą, vaikui pabėgus vyras minėtą daiktą įsidėjo į striukę. Nori paminėti, kad vyras į parduotuvę atvyko su sidabrinės spalvos automobiliu, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) automobilio markė nesimatė, dėl vaizdo įrašo kokybės. Įvykio metu turėjo daug darbo, stebėjo vaizdo stebėjimo kameras esančias parduotuvės prekybos salėje, konflikto įvykusio kieme nematė, todėl daugiau nieko pakomentuoti negalėjo. Apie minėta įvykį sužinojo tik tada, kai gavo nurodymą peržiūrėti vaizdo stebėjimo kameras. Vyrą ir vaikus užfiksuotus vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašuose matė pirmą kartą (1 t., b. l. 139-142).
2024 m. balandžio 17 d. liudytojo I. S. apklausos protokole nurodyta, kad dirba VšĮ „ (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Nori paaiškinti, kad jų mokymo įstaigoje yra taikoma praktika, kad mokiniai, kurie nevalgo mokykloje, ilgųjų pertraukų metu yra išleidžiami į miestą, t. y. į šalia mokymo įstaigos esančias parduotuves, nusipirkti maisto, užkandžių. dažniausiai vaikai eina į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančia netoli mokyklos. 2023 metų spalio mėnesį, tiksliai datos pasakyti negali, nes jau neprisimena, į jį kreipėsi (duomenys neskelbtini) T. V., kuris buvo šokiruotas, verkė, trankė kumščiai į langus, spinteles, tokiu būdų išreikšdamas savo būseną ir nepasitenkinimą. T. buvo labai susijaudinęs, isterikavo ir tiesiog išrėkė apie prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įvykusio konflikto aplinkybes. Kiek prisimena T. sakė, kad prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kažkoks vyras buvo išsitraukęs ginklą bei tuo ginklu mosikavo bei grasino T. T. turi (duomenys neskelbtini) ir sunkiai valdo savo emocijas, dėl to į konflikto smulkmenas nesileido, be to, kaip ir minėjo T. buvo labai susijaudinęs, suirzęs ir negalėjo nurimti bei smulkiai paaiškinti situacijos. Kartu su T. jei gerai prisimena atėjo ir kita jų mokyklos mokinė K. K., kuri paaiškino, kad kartu su T. ir dar keliais mokiniais buvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. K. paaiškino, kažkas iš vaikų atsitrenkė į apsaugos duris, po ko tarp vaikų ir parduotuvėje buvusių suaugusių kilo konfliktas, kurio metu vienas vyras išsitraukė ginklą ir juo grasino T.. Kadangi jis pats įvykio nematė žino tik tiek kiek jam papasakojo vaikai dalyvavę konflikte. Kartu su K. ir T. buvę K.ir A. galimai pačio įvykio net ir nematė, nes jie po įvykio į jį nesikreipė ir jokių neigiamų emocijų jiems įvykis nesukėlė. Esant reikalui mokykla galės pateikti minėtų berniukų duomenis, tačiau nemano, kad jie ką nors matė ir žinodamas šių vaikų savybes mano, kad juos apklausinėti ir traukti į procesą nėra tikslinga, nes tai jiems gali sukelti stresą. Po šio įvykio tiek T. tiek K. buvo kartu su tėvai išvyko į namus, nes toliau dalyvauti mokymo procese jiems būtų buvę sudėtinga, kadangi T. ir K. dėl šio įvykio patyrė stresą, buvo šokiruoti, išsiblaškę. Jei gerai prisimena T. po šio įvykio kelias dienas į mokyklą nėjo, liko namuose. Apibendrinant situaciją gali pasakyti, kad T. ir K. minėtas įvykis tą dieną tikrai padarė neigiamą įtaką, sukėlė stresą, vaikai buvo išmušti iš vėžių, susijaudinę, išsigandę. Ar minėti vaikai po šio įvykio lankėsi pas psichologus nežino, taip pat nepastebėjo, kad šis įvykis būtų palikęs vaikams ilgalaikes neigiamas pasekmes, mano tokią informaciją galėtų suteikt vaikų tėvai. Taip pat tuo metu, kai vaikiai kreipėsi į jį kartu buvo ir mokyklos psichologė. Daugiau nieko paaiškinti negalėjo (1 t., b. l. 144-147).
2023 m. spalio 19 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas yra parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos bei pagrindinio įėjimo prieigos. Į parduotuvę yra patenkama pro stiklines automatines duris, nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės. Parduotuvės pagrindinio įėjimo kairėje pusėje yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, fiksuojanti parduotuvės įėjimo vaizdą. Patekus į parduotuvę pro stiklines automatines duris, patalpos kairėje yra parduotuvės kasos bei savitarnos kasos. Parduotuvės patalpos bei pagrindinis įėjimas yra filmuojami vaizdo stebėjimo kameromis. Daiktų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, neaptikta ir nepaimta (1 t., b. l. 38-46).
2023 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas yra vaizdo įrašai pateikti apsaugos darbuotojos:
- vaizdo įrašas pavadinimu „20231025_085646“. Vaizdo įrašas apžiūrimas naudojantis Windows DLC media player grotuvu. Vaizdo įraše matosi nurodyta data 2023 m. spalio 19 d., kameros pavadinimas „CAMERA 03“ ir laikas 11.58.56. Vaizdo stebėjimo kamera randasi ant pastato, nukreipta į automobilių stovėjimo aikštelę. Vaizdo įraše nuo 00.16 matosi, kaip į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiuoja sidabrinės spalvos automobilis ( automobilio markė nesimato dėl vaizdo įrašo kokybės ). Minėto automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Iš automobilio išlipa (duomenys neskelbtini) amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų moteris, apsirengusi tamsiai mėlynos spalvos striuke, juodomis kelnėmis. Iš automobilio, taip pat išlipa jį vairavęs vyras, kuris yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, žilų plaukų, apsirengęs juodos spalvos švarku, juodomis kelnėmis. Abu minėti asmenys nueina link vaizdo stebėjimo kameros nestebimos zonos. Daugiau naudingos informacijos neužfiksuota.
- vaizdo įrašas pavadinimu „20231023_135348“. Vaizdo įrašas apžiūrimas naudojantis Windows DLC media player grotuvu. Vaizdo įraše matosi nurodyta data 2023 m. spalio 19 d., kameros pavadinimas „CAMERA 03“ ir laikas 12.29.40. Vaizdo stebėjimo kamera randasi ant pastato, nukreipta į automobilių stovėjimo aikštelę. Vaizdo įraše nuo 00.02 matosi, kaip minėtas vyras išbėga į automobilių stovėjimo aikštelę ir iš po švarko išsitraukia daiktą panašų į ginklą. Su minėtu daiktu vyras mojuoja ir kažką sako automobilių stovėjimo aikštelėje esančiam berniukui. Berniukas pakelia rankas ir nueina link vaizdo stebėjimo kameros nestebimos zonos. Vyras įsideda daiktą panašų į ginklą atgal į švarką ir nueina paskui berniuką. Minėtas berniukas tamsių plaukų, apsirengęs juodos spalvos striuke, juodomis kelnėmis, su savimi turintis pilkos spalvos kuprinę (1 t., b. l. 160-168).
2023 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 25 d., buvo atlikta vaizdo stebėjimo kamerų, vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu užfiksuota, kad vyras, kuris vaikui grasino su daiktu panašiu į ginklą, į įvykio vietą esančią adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo su sidabrinės spalvos automobiliu, v. n (duomenys neskelbtini) Naudojantis Policijos duomenų registru „POLIS II“, nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso T. A. N., a. k (duomenys neskelbtini) Sulyginus minėto asmens nuotraukas esančias policijos registruose ir apžiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, matyti, kad tai tas pats asmuo (1 t., b. l. 168).
2024 m. vasario 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad T. A. N. savanoriškai pateikė orinį pistoletą ir dėtuvę su oro balionėliu, kuris yra tuščias, kurį turėjo su savimi įvykio metu 2023 m. spalio 19 d., parduotuvėje (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 29).
2024 m. kovo 20 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 1 - 4. Tirti pateiktas pistoletas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (gamintojas – (duomenys neskelbtini) mechanikos gamykla, (duomenys neskelbtini)) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis pistoletas „MP-654K“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti metalinėmis 4,5 mm kalibro rutuliuko formos (BBs tipo) kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pneumatinis pistoletas ginklams nepriskiriamas (iššautų kulkų kinetinė energija nesiekia 2,5 J) (2 t., b. l. 36-41).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį taikyti būtina nustatyti ir tokiu įžūliu elgesiu sukeltus padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Sprendžiant veikos pavojingumo klausimą, būtina atsižvelgti į jos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013; 2K-171/2015; 2K-198/2015; 2K-310-942/2016).
Remiantis teismų praktika dėl BK 284 straipsnio taikymo, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-511/2018, Nr. 2K-160-697/2019).
Teismų praktikoje yra pažymėta, jog viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (2017 m. gruodžio 5 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. A. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis T. A. N., apklausiamas ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo pripažino. Nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kaltinime nurodytu adresu, būdamas prie kasos pamatė, kaip atėję į parduotuvę jaunuoliai įžūliai elgėsi, spardė apsaugos darbuotojos duris. Jis norėjo sudrausminti vaikus, pašaukė juos prieiti arčiau prie jo ir pasakė atsiprašyti apsaugos darbuotojos, bet jie jo neklausė. Apsaugos darbuotoja nurodė, kad kviečia policiją. Vaikai buvo už kasų, valgė prie raktų parduotuvės netoli išėjimo, o jis laukė, kol policija atvažiuos. Vaikų nelaikė. Vienas iš jaunuolių T. V. išbėgo iš parduotuvės, sakydamas jam, kad nepavys, o jis dėl to labai susinervino. Kadangi negali lakstyti, dėl to išsitraukė pistoletą, kad vaikinas grįžtų į parduotuvę laukti policijos. Vaikinas maivėsi pakėlęs rankas, bet grįžo į parduotuvę. Ginklą išsitraukė siekdamas pagąsdinti ir sulaikyti vaikiną, kad jis grįžtu. Ginklu nenusitaikė į (duomenys neskelbtini), tik užtaisė. Kai ištraukė ginklą T. V. nuo jo buvo 6-7 metrų atstumu. Rankoje laikė ginklą juosmens lygyje, užtaisė, o vaikinas pamatė užtaisymo veiksmą ir rankas pakėlė bei pasakė „viskas, viskas einu į vidų“. Užtaisant ginklą garso nebuvo, ginklas yra orinis ir neveikiantis. Ginklą turėjo su savimi, nes planavo vežti į taisyklą. Mergaitės lauke nematė, bet aplinkui buvo kitų žmonių, kurie galėjo matyti įvykį. Po to, kai T. V. grįžo į parduotuvę, jis laukė apie 40 minučių, jam pradėjo labai nugarą skaudėti ir jis išvažiavo. Vaikai irgi laukė policijos.
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kurie atitinka esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
Nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) T. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad po parduotuvėje kilusio kivirčo, jam nepažįstamas vyriškis atvedė jį prie kasų, bet po to kažkur dingo, o kitas vyras jam ir draugams neleido išeiti iš parduotuvės, o jam išbėgus į automobilių stovėjimo aikštelę, vyras išsitraukė ginklą ir nusitaikė. Ginklą išsitraukė iš vidinės striukės kišenės. Ten buvo pistoletas normalus juodos spalvos. Matė kaip užsitaisė ir nusitaikė. Garsas buvo, kai užtaisė ginklą. Atstumas buvo gal 15 metrų tarp jo, kai į jį nusitaikė. Kai ėjo atgal, dar buvo išsitraukęs ginklą, o kai įėjo į parduotuvę įsidėjo į kišenę atgal. Ištrauktą ginklą laikė gal 1 minutę. Visi matė, kurie ėjo pakeliui. Žmonės matė, parduotuvėje draugai iš nugaros matė.
Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) K. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji paaiškino, kad įvykio dieną atėjo į parduotuvę, išdykavo su draugais ir buvo sudrausminti parduotuvėje buvusio vyro, kuris rėkė ant T. V. Ji išėjo į lauką ir laukė draugų, paskambino į (duomenys neskelbtini). T. V. norėjo išeiti iš parduotuvės, suerzino vyrą ir šis išsitraukė iš vidinės kišenės daiktą panašų į ginklą ir nusitaikė. Kaip pistoletas daiktas atrodė, kurį išsitraukė, paprastas juodas, 10 cm (parodė) panašus į pistoletą, jai atrodė, kad ginklas. Nuo jos iki jų buvo 5 m. Tas vyras trenkė su tuo daiktu į savo ranką ir buvo metalinis garsas. Tarp vyro ir T. V. buvo 2 m atstumas. Rėkė ant jo, kai išsitraukė ginklą, sakė, kad nebėgtų, ateitų, tiesiog rėkė, neleido išeiti. Nusitaikė jisai į T. tiesiog su ginklu. Nusitaikymas truko neilgai 3 sekundes. T. buvo išsigandęs, pasakė kažką jisai ramiai, pakėlė rankas į viršų. T. V. priėjo, jį paėmė už pakarpos ir nusivedė į parduotuvę. Ginklą įsidėjo, įsitempė už striukės į parduotuvę T. V.. Ji pasiliko stovėti lauke, baisu buvo, apsiverkė, šalta buvo, vėl paskambino į (duomenys neskelbtini), papasakojo (duomenys neskelbtini). Labai blogai jautėsi. Po įvykio grįžo į mokyklą, T. V. buvo susinervinęs, apsiverkė, išleido jį namo, ji irgi išvažiavo namo, labai išsigando. Po įvykio ji su (duomenys neskelbtini) kalbėjosi, nėjo į parduotuvę. Po įvykio pas psichologą lankėsi ir iki šiol lankosi.
Nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad T. A. N. viešoje vietoje prie parduotuvės, dienos metu buvo išsitraukęs su savimi turėtą pneumatinį pistoletą siekdamas pagąsdinti (duomenys neskelbtini) T. V., tai matė nukentėjusioji K. K., kurią įvykis labai sukrėtė.
Liudytojos G. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad įvykio dieną parduotuvėje nieko neįprasto nepastebėjo, atsimena, kad buvo stambus (duomenys neskelbtini) amžiaus vyras ir vaikai, kurie parduotuvėje tarpusavyje kalbėjosi ir šūkavo. Apie įvykį sužinojo, tik peržiūrėjusi vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Liudytoja patvirtino, kad įvykio dieną parduotuvėje buvo vyras ir vaikai, kurie garsiai šūkavo, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kad vaikai parduotuvėje būtų elgęsi nederamai ar konfliktavę su ja ar vyriškiu.
2023 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip vyras išbėga į automobilių stovėjimo aikštelę ir iš po švarko išsitraukia daiktą panašų į ginklą. Su minėtu daiktu vyras mojuoja ir kažką sako automobilių stovėjimo aikštelėje esančiam berniukui. Berniukas pakelia rankas ir nueina link vaizdo stebėjimo kameros nestebimos zonos. Vyras įsideda daiktą panašų į ginklą atgal į švarką ir nueina paskui berniuką. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti minėtame apžiūros protokole aptartos aplinkybės. Papildomai pažymėtina, kad vaizdo įraše matyti, kad T. V. nuo parduotuvės durų eina atbulomis į jas atsisukęs. Išėjus T. A. N. vaikas apsisuka ir pradeda bėgti. T. A. N. iš vidinės švarko kišenės išsitraukia daiktą panašų į ginklą (pistoletą), užtaiso jį (imituoja užtaisymą) (perbraukia viršutinę daikto dalį) ir tuojau pat nuleidžia prie juosmens, ginklą laiko prie kojos, kažką sako (duomenys neskelbtini) ir modamas parodo ginklu sau už nugaros, T. V. pakėlęs rankas prieina prie kaltinamojo, T. V. praeinant pro kaltinamąjį, šis rankose laiko daiktą panašų į ginklą, po to nueina paskui vaikiną ir įsideda daiktą panašų į ginklą atgal į švarko vidinę kišenę.
Vaizdo įrašas iš esmės patvirtina nukentėjusiųjų ir paties T. A. N. nurodytas aplinkybes dėl pneumatinio pistoleto išsitraukimo viešoje vietoje, jo užtaisymo imitavimo. Nors vaizdo įraše nesimato, kad kaltinamasis išsitraukęs pneumatinį pistoletą būtų nusitaikęs į T. V., tačiau matyti, kad šį išsitraukęs užsitaisė (imitavo užtaisymą), demonstratyviai sudarydamas įspūdį, kad ginklas tikras ir gali būti panaudotas, juo mojuoja, laiko ginklą rankose vaiko akivaizdoje ir taip šiuo ginklu grasino (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajam ir nebuvo inkriminuota aplinkybė, kad jis buvo nusitaikęs į T. V.. Vaizdo įraše matyti, kad įvykio metu aplink buvo ir kitų žmonių.
2024 m. kovo 20 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos pneumatinis pistoletas „MP-654K“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti metalinėmis 4,5 mm kalibro rutuliuko formos kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pneumatinis pistoletas ginklams nepriskiriamas (iššautų kulkų kinetinė energija nesiekia 2,5 J). T. A. N. teigė, kad pneumatinis pistoletas buvo neveikiantis. Pažymėtina, kad nagrinėjamos veikos kvalifikavimui neturi įtakos aplinkybės dėl pneumatinio ginklo veikimo fakto. Šioje situacijoje svarbu paties įrenginio išvaizda, o ne jo funkcionalumas. Teismo posėdžio metu T. A. N. pripažino, kad trūkumai, dėl kurių neveikė jo turėtas pneumatinis pistoletas išoriškai nesimatė. Nukentėjusieji patvirtino, kad kaltinamojo turėtas daiktas buvo panašus į tikrą pistoletą.
Nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmai padaryti dienos metu viešoje matomoje ir kitiems asmenims lengvai prieinamoje vietoje – šalia prekybos centro, kitų asmenų akivaizdoje. Neteisėti veiksmai pasižymintys įžūliu elgesiu (agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis), atlikti siekiant išgąsdinti (duomenys neskelbtini) T. V.. Neteisėti veiksmai tęsėsi iki vienos minutės, tą iš esmės patvirtina kaltinamasis ir nukentėjusysis, o taip pat ir vaizdo įrašo duomenys (įvykis lauke truko iki 15 sekundžių). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog be kaltinamojo ir nukentėjusiojo T. V., įvykį matė bei stebėjo nukentėjusioji K. K., o aplink įvykio metu buvo ir kitų žmonių. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo veiksmai neigiamai paveikė ne tik tiesiogiai įvykyje dalyvavusį T. V. bet ir situaciją mačiusią nukentėjusiąją K. K., kuri išsigando, dėl įvykio skambino į (duomenys neskelbtini), patyrė stresą dėl draugo gerovės, po įvykio jautėsi labai blogai, iš mokyklos anksčiau išvyko namo, dėl įvykio lankėsi pas psichologą. Taigi kaltinamojo veiksmai atkreipė su konfliktu nesusijusio asmens dėmesį, sukėlė nukentėjusiajai K. K. nemalonius jausmus. Akivaizdu, kad kaltinamojo veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad T. A. N. savo veika sukėlė BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytus padarinius.
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, Nr. 2K-3-489/2018 ir kt.). Byloje nustatyta, kad T. A. N. matant aplinkiniams praeiviams, įžūliu elgesiu siekdamas išgąsdinti viešai demonstravo pneumatinį pistoletą ir grasino šauti į nukentėjusįjį T. V. Remiantis surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog T. A. N. suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą ir įžūlų elgesį, numatė, kad dėl to gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nors T. A. N. teigia, kad (duomenys neskelbtini) nukentėjusįjį norėjo pagąsdinti siekdamas sulaikyti, kad šis nepabėgtų ir liktų laukti policijos, tačiau tokie jo veikos motyvai nepateisina jo neteisėto elgesio.
Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime klaidingai nurodyta nukentėjusiojo pavardė. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo T. pavardė yra ne V., o V. Ši techninė klaida ištaisytina ir reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.
Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad T. A. N. 2023 m. spalio 19 d. apie 12.30 val., kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu būdamas viešoje vietoje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), norėdamas tariamai sudrausminti (duomenys neskelbtini) T. V. su pastaruoju apsižodžiavo, po ko nenustatytas asmuo laikė už rankos (duomenys neskelbtini) T. V. bei vedė jį link parduotuvės kasų, o T. V. paleidus ir šiam nubėgus į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, jis (T. A. N.), matant nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) K. K., įžūliai, siekdamas išgąsdinti, iš vidinės striukės kišenės išsitraukė pneumatinį pistoletą „MP-654K“ Nr. (duomenys neskelbtini), jį viešai demonstravo bei grasino šauti į (duomenys neskelbtini) nukentėjusįjį T. V., tokiais savo įžūliais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.
Teismas, skirdamas bausmę T. A. N., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. A. N. padarė vieną tyčinį baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kuri priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
T. A. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. T. A. N. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, turintis nedarbingumo pažymą dėl (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 8), bauda sumokėta. T. A. N. nebuvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. A. N. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį (Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Pripažintina, kad kaltinamajam skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, nėra tikslinga, kadangi jis niekur nedirba, finansinė padėtis pakankamai sudėtinga. BK 284 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi T. A. N. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju T. A. N. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamų nusikalstamų veikų pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros T. A. N. skirtinas įpareigojimas visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. išskyrus jei tai susiję su darbu, mokslu ar gydymusi.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, T. A. N. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paliekant paskirtą įpareigojimą – visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. išskyrus jei tai susiję su darbu, mokslu ar gydymusi.
V. Civilinio ieškinio išsprendimas ir kiti klausimai
Nukentėjusiojo T. V. įgaliotas atstovas advokatas V. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 1000 Eur neturtinę žalą, kuri pasireiškė dėl įvykio patirtais neigiamais išgyvenimais (1 t., b. l. 130-131). Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodoma, kad nukentėjusysis dėl įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumą, emocinę depresiją, pažeminimą.
BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).
Teisiamojo posėdžio metu pasisakydama dėl civilinio ieškinio T. V. atstovė pagal įstatymą G. L. teigė, kad vaikas įvykio metu patyrė sukrėtimą. Patirto sukrėtimo išraiška buvo išreikšta šaipymusi ir necenzūrinių žodžių vartojimu. Vaikas turi (duomenys neskelbtini). Jo emocinė išraiška yra kitokia, nei kitų žmonių, jis turi tam tikrų nestandartinių elgesio ypatumų, yra perdėtai jautrus. Stresas, kurį jis patyrė pasireiškė kurį laiką jo elgesyje. Jo agresija toliau sklindanti kitų atžvilgiu. Mokykloje su juo turėjo dirbti visa gerovės komanda.
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, panašaus pobūdžio bylose. Bylose dėl viešosios tvarkos sutrikdymo dažnai būna atvejų, kai nukentėjusiesiems yra pakenkiama sukėlus skausmą asmeniui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą, tokie padariniai atitinka ir BK 140 straipsnyje numatytą nusikalstamą. Atvejais, kai dėl kaltininko veiksmų asmeniui nežymiai sutrikdoma sveikata arba sukeliamas fizinis skausmas neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 100–1200 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-227/2017, 2K-347/2018, 2K-70-942/2022, 2K-130-387/2023 ir kt.).
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų neabejotina, jog nukentėjusysis įvykio metu ir po jo patyrė įvairius nemalonius išgyvenimus, stresą, pažeminimą bei nepatogumus. Kita vertus neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą ir įgaliotos atstovės reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, teismui yra suprantamas ir pagrįstas, tačiau reikalaujama 1000 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina. Sumažindamas civilinį ieškinį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo sveikata nebuvo sutrikdyta, jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas, nebuvo reikalinga medicinos pagalba, duomenų apie kokius nors neigiamus liekamuosius reiškinius nėra. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – T. A. N. niekur nedirba dėl turimų sveikatos problemų ir jo finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga.
Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, į tai, jog neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, nukentėjusysis yra (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas 250 Eur nukentėjusiajam padarytos priteistinos neturtinės žalos dydis. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka padarytos veikos pavojingumą, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai teismų praktikai bei yra proporcinga nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams. Taigi nukentėjusiojo T. V. įgalioto atstovo advokato V. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo T. A. N. priteisiama 250 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
VI. Kiti klausimai
T. A. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 79-80) nustatė, kad nukentėjusiesiems T. V. ir K. K. būtinas įgalioto atstovo dalyvavimas vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi. T. V. buvo paskirtas atstovauti advokatas Ričardas Kubilius, kuris bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajai teikė teisines paslaugas, o K. K. paskirtas atstovauti advokatas Ridas Žemkauskas. Byloje buvo pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminiai prašymai ir pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 133,33 Eur už R. Žemkausko darbo užmokesčio priteisimo valstybės naudai, 485,42 Eur už R. Kubiliaus (taip pat V. B. ikiteisminio tyrimo metu) darbo užmokesčio priteisimo valstybės naudai (2 t., b. l. 110-118). Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, nukentėjusiųjų įgaliotųjų atstovų dalyvavimas byloje buvo būtinas, kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti nukentėjusių asmenų interesų užtikrinimą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, T. A. N. niekur nedirba, turi (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto neturi, todėl darytina išvada, kad jo finansinė padėtis yra sudėtinga. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš T. A. N. nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti:
- byloje esantis vokas su 3 laikmenomis (CD) su įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;
- vokas su pistoletu (MP-654K) ir dėtuve su oro balionėliu priduoti, saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui konfiskuotini, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir sunaikintini.
Proceso išlaidų nėra, asmuo nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
T. A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu, mokslu ar gydymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. A. N. paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu, mokslu ar gydymusi.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
T. A. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Iš T. A. N. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus.
Nukentėjusiojo T. V. įgalioto atstovo V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti T. V. iš T. A. N. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą G. L.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti:
- byloje esantį voką su 3 laikmenomis (CD) su įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;
- voką su pistoletu (MP-654K) ir dėtuve su oro balionėliu priduotus, saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę ir sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
0 laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.
1 Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
2 Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3 Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4 Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el. p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.