- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- e2-447-910/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00119-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ūko medis“
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Kategorijos
- 3.4.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūko medis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimus iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūko medis“ bankroto bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) prašė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ūko medis“ iškelti bankroto bylą.
2. Nurodė, kad ieškovė yra atsakovės kreditorė. Atsakovės 46 524,21 Eur mokestinė nepriemoka ieškovei susidarė pagal ieškovės pateiktas deklaracijas: gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) skola susidarė nuo 2021 m. balandžio 16 d., pateikus GPM deklaracijas už 2021 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesius, už 2022 m. rugpjūčio, lapkričio, gruodžio mėnesius, už 2023 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesius; nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) skola susidarė nuo 2023 m. vasario 16 d., pateikus NTM deklaracijas už 2022 metus; pelno mokesčio avanso (toliau – PLM) skola susidarė nuo 2021 m. birželio 16 d., pateikus PLM deklaracijas už 2021, 2022 metus; pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) skola susidarė 2021 m. liepos 27 d., pateikus PVM deklaracijas už 2021 m. birželio, liepos mėnesius, 2023 m. rugpjūčio mėnesį. Nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Bendrovė yra nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes laiku nevykdo turtinių prievolių ieškovei, neturi turto, kurio pakaktų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.
3. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius prašė iškelti atsakovei UAB ,,Ūko medis“ bankroto bylą.
Šalies argumentai
4. Ieškovas nurodė, kad skola VSDFV biudžetui yra 31 811,29 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 585,05 Eur delspinigių. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – registras) 2024 m. kovo 18 d. duomenimis, UAB „Ūko medis“ apdraustųjų nėra. Valstybės įmonės (toliau –VĮ) Registrų centro duomenimis, atsakovė turi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos – 1 010 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „Ūko medis“ vardu įregistruotos 4 transporto priemonės: 2002 m. Delta Caravans, 2015 m. Mercedes Benz, 2020 m. Tiki ir Sued-West Marine automobilio priekabos. Transporto priemonių ir automobilio priekabų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, taikomi apribojimai. Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis, UAB „Ūko medis“ žemės ūkio technikos neturi. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenimis, UAB „Ūko medis“ finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą pateikė už 2021 metus. 2021 m. balanso duomenimis, bendrovės turto vertė – 1 386 169 Eur, įsipareigojimai – 764 234 Eur. 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovės pelnas – 16 476 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš UAB „Ūko medis“ vykdomas išieškojimas 17 vykdomųjų bylų, bendra išieškoma suma – 110 766,93 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsakovės UAB ,,Ūko medis” vadovas K. K. pateikė atsiliepimą į VMI prie FM pareiškimą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad skola ieškovei VMI prie FM atsirado atsakovei nukentėjus per COVID–19 laikotarpį ir sudarius mokestinio atidėjimo sutartį. Bendrovė dalimis dengė skolą ir mokėjo einamuosius mokėjimus, sumokėjo daugiau nei pusę skolos. Tačiau ieškovė nepagrįstai nutraukė mokestinės paskolos sutartį ir pradėjo areštais trukdyti bendrovės finansinę ūkinę veiklą. Pardavus bendrovės turtą ir vykdant veiklą būtų galima atsiskaityti su ieškove, tačiau jos pačios prašymu taikytas turto areštas sutrukdė tai padaryti. Ieškovė neteisingai teigia, kad bendrovė yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. UAB ,,Ūko medis” yra moki, jos turtas kelis kartus viršija pradelstus ieškovės ir kitų kreditorių reikalavimus. Bendrovė vykdė viešosios įstaigos Lietuvos verslo ir paramos agentūros (toliau – ir LVPA) finansuojamą ekoinovacijų projektą, tačiau iki šiol negavo sutartyje numatyto finansavimo, nors įvykdė visas sutarties sąlygas. Šiuo metu nagrinėjamas ginčas administraciniame teisme, atsakovė tikisi gauti numatytą finansavimą, užbaigti ekoinovacijų projektą ir toliau sėkmingai dirbti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi atsakovei UAB „Ūko medis“ iškėlė bankroto bylą.
7. Teismas nurodė, kad pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – bendrovės nemokumas. Atsakovės vadovui iki 2024 m. balandžio 19 d. buvo nustatytas terminas pateikti duomenis apie bendrovės finansinę padėtį, tačiau jis iki pareiškimo nagrinėjimo teismo posėdyje dokumentų nepateikė. Teismas atsakovės finansinę būklę ir gyvybingumą įvertino pagal ieškovų pateiktus bei iš viešųjų registrų gautus duomenis.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė JAR paskutinius finansinės atskaitomybės duomenis pateikė už 2021 metus. Bendrovės 2021 m. balanso duomenimis, atsakovė 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo 1 386 169 Eur vertės turto: 630 396 Eur vertės ilgalaikio turto, 755 773 Eur vertės trumpalaikio turto (atsargos – 2 500 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 753 273 Eur). Pagal atsakovės 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovės pelnas – 16 476 Eur. Bendrovės 2022 ir 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentai nėra pateikti.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovei yra iškelta civilinių bylų, 17 vykdomųjų bylų vykdomas priverstinis skolų, kurių bendra suma – daugiau nei 110 000 Eur, išieškojimas kreditoriams. Atsakovė nuosavybės teise turi žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 010 Eur, ir 4 transporto priemones, kurios suvaržytos daiktinių teisių apribojimais, jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Aktualiais VSDFV duomenimis, bendrovėje nėra nė vieno darbuotojo. Skola VSDFV – 32 396,34 Eur, o VMI prie FM – 45 949,89 Eur.
10. Remdamasis nurodytais duomenimis, teismas priėjo prie išvados, kad UAB „Ūko medis“ yra nemoki, negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams, nemoka privalomų mokesčių valstybei, atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą juridinio asmens nemokumo apibrėžtį. Atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurie, tikėtina, viršija bendrovės turimo turto vertę. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys įrodo blogėjančią bendrovės finansinę padėtį ir nepatvirtina, jog atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini. Nenustatęs, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas, teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovei UAB „Ūko medis“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „Ūko medis“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį ir atmesti ieškovų pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo; 2) išreikalauti ikiteisminio tyrimo Nr. 07-6-00023-22 medžiagą, įvertinti joje priimtus sprendimus ir jų reikšmę atsakovės mokumui ir gyvybingumui; 3) sustabdyti bankroto bylos nagrinėjimą iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas; 4) teismui nusprendus nestabdyti šios bylos, išreikalauti visus atsakovės buhalterinius dokumentus iš ikiteisminio tyrimo bylos, nes atsakovė kitais būdais negali disponuoti dokumentais ir pagrįsti bendrovės mokumo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. Atsakovės vadovas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą su priedais ir prašė pratęsti dokumentų pateikimo teismui terminą dėl to, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 07-6-00023-22 byloje 2023 m. gegužės 23 d. buvo atliktas bendrovės dokumentų ir elektroninių laikmenų poėmis. Atsakovės turtui pritaikytas areštas, dėl to buvo atleisti visi darbuotojai ir faktiškai sustabdyta bendrovės veikla. Dėl taikytų apribojimų atsakovė negali parduoti turto ir atsiskaityti nė su vienu kreditoriumi, negali vykdyti veiklos. Atsakovė prašė grąžinti dokumentus, kompiuterius ar leisti padaryti dokumentų kopijas, tačiau tokia galimybė nebuvo sudaryta. Bendrovė yra moki, jos turtas gerokai viršija įsipareigojimus kreditoriams, jai bankroto byla negali būti keliama.
11.2. Atsakovė per teismo pratęstą dokumentų pateikimo terminą per elektroninių paslaugų portalą (EPP sistemą) 2024 m. balandžio 23 d. pateikė teismui papildomus dokumentus ir papildomą atsiliepimą į ieškinį; padarė ekrano nuotrauką, iš kurios matyti, kad dokumentas sėkmingai išsiųstas, matomi paskutiniai teismo dokumentai – du 2024 m. balandžio 23 d. registrų išrašai. Tačiau atsakovės atsiliepimas su teismui pateiktais dokumentais dingo iš sistemos arba buvo pašalintas. Vėliau buvo įkeltas tuščias blankas, kaip neva atsakovės pateiktas atsiliepimas, kurio atsakovės vadovas neteikė, jis nepasirašytas atsakovės vadovo elektroniniu parašu. Dingo ir ekrano nuotraukoje užfiksuoti 2024 m. balandžio 23 d. teismo įkelti registro išrašai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neišnagrinėjus atsakovės atsiliepimo, svarbių bylai įrodymų ir aplinkybių. Byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kitam teisėjui.
11.3. Bankroto byla turi būti sustabdyta tol, kol bus panaikinti turto apribojimai (areštai) ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-6-00023-22 arba joje bus priimti procesiniai sprendimai dėl areštuoto turto; ikiteisminio tyrimo byla gali turėti prejudicinę reikšmę.
11.4. Perdavus bylą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų išreikalauti ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 07-6-00023-22, susipažinti su ja ir priimti sprendimą, kuri byla turi viršesnę galią ir kuris bylos procesas turi vykti pirmiau už kitą procesą, ar yra reali galimybė šiems procesams vykti kartu.
12. Ieškovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į atsakovės UAB „Ūko medis“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
12.1. UAB „Ūko medis“ skola VSDFV biudžetui 2024 m. gegužės 9 d. – 32 396,34 Eur, registro 2024 m. gegužės 9 d. duomenimis, UAB „Ūko medis“ apdraustųjų nėra. Paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos gautos 2023 m. gegužės 15 d. (239,94 Eur). Ieškovas 2023 m. vasario 20 d. ir 2023 m. rugsėjo 4 d. antstoliams pateikė du sprendimus dėl 31 298,78 Eur skolos išieškojimo priverstine tvarka. 2021 m. rugpjūčio 2 d. buvo priimtas ieškovo sprendimas Nr. VIA_SP10-660 atidėti UAB „Ūko medis“ socialinio draudimo įmokų skolos mokėjimą, kuris 2023 m. sausio 15 d. nutrauktas, nes nebuvo vykdomos susitarimo sąlygos. Atsakovė buvo informuota apie ketinimą inicijuoti jai nemokumo bylą.
12.2. Atsakovė realaus turto turi daug mažiau, negu skolų kreditoriams. Mažai tikėtina, kad tinkamai per EPP pateikti dokumentai dingo. Papildytas atsiliepimas, manytina, esmingai nepakeis informacijos apie UAB „Ūko medis“ galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
12.3. Apeliantė objektyviais duomenimis nepagrindė, kodėl ji pati negali pateikti bendro pobūdžio informacijos iš ikiteisminio tyrimo medžiagos.
12.4. Atsakovė skolos ieškovui VSDFV Kauno skyriui nesumokėjo. Atsakovės vadovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad bendrovė ketina vykdyti veiklą, jos veikla bus pelninga, kaip bus gaunamos pajamos kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Bendrovėje nėra apdraustųjų, tai rodo, kad veikla nevykdoma. Teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad bendrovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Atsakovė UAB „Ūko medis“ su atskiruoju skundu pateikė kompiuterio monitoriaus nuotraukas, kuriomis grindžia aplinkybę, kad jose užfiksuoti dingę atsakovės į bylą teikti dokumentai. Atsakovė neišreiškė procesinės pozicijos dėl teikiamų papildomų įrodymų priėmimo į bylą.
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į su atskiruoju skundu atsakovės pateiktais papildomais įrodymais siekiamų pagrįsti aplinkybių reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, juos priima ir vertina, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
16. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
17. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
18. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Ūko medis“ iškelta bankroto byla. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis yra pagrindas iškelti apeliantei (atsakovei) nemokumo (bankroto) bylą.
Dėl bylos sustabdymo ir ikiteisminio tyrimo Nr. 07-6-00023-22 medžiagos išreikalavimo
19. Atskirajame skunde apeliantė (atsakovė) prašo sustabdyti civilinę bylą tol, kol bus priimtas procesinis sprendimas dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo Nr. 07-6-00023-22; prašo išreikalauti šio ikiteisminio tyrimo medžiagą ir įvertinti joje priimtų procesinių sprendimų reikšmę bendrovės mokumui ir gyvybingumui. Teismui nusprendus nestabdyti civilinės bylos, apeliantė prašo iš ikiteisminio tyrimo bylos išreikalauti visus atsakovės buhalterinius dokumentus, nes bendrovė kitais būdais negali jų gauti ir pagrįsti bendrovės mokumo.
20. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).
21. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo teisės stabdyti civilinę bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo fakultatyviuoju pagrindu, įtvirtintu CPK 164 straipsnio 4 punkte, taip pat yra išaiškinęs, kad vien aplinkybė, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš asmenų, esančių dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
22. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo gali būti stabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo negali būti stabdoma, t. y. negali būti konstatuojamas būtinumas ją stabdyti, jeigu ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės ir civilinei bylai, gali būti nustatomos civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020) .
23. Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas – atsakovės UAB „Ūko medis“ mokumo ir gyvybingumo įvertinimas pagal JANĮ taisykles. Apeliantė (atsakovė) nenurodė bendro pobūdžio duomenų, kokiai galbūt nusikalstamai veikai išaiškinti buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kaip jis susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Apeliantė neįvardijo, kokios ikiteisminio tyrimo byloje nustatinėjamos aplinkybės negali būti savarankiškai nustatytos ir įvertintos šioje civilinėje byloje, kokie ikiteisminio tyrimo byloje nustatytini faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią nagrinėjamai civilinei bylai. Taigi apeliantė nepagrindė būtinybės sustabdyti šią civilinę bylą tol, kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas.
24. Teismui nusprendus nestabdyti civilinės bylos, apeliantė prašė išreikalauti visus bendrovės buhalterinius dokumentus iš ikiteisminio tyrimo bylos, nes, apeliantės teigimu, bendrovė kitais būdais negali gauti dokumentų ir pagrįsti mokumo.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, pareikšdama šį prašymą, tik deklaratyviai nurodė, jog iš jos buvo paimti buhalteriniai dokumentai, tačiau šios aplinkybės nepagrindė poėmio protokolu (BPK 149 straipsnio 10 dalis). Be to, bendrovė turi teisę BPK nustatyta tvarka prašyti leisti padaryti iš jos paimtų dokumentų kopijas. Atsiliepime į pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovė, grįsdama prašymą pratęsti jai procesinį terminą dokumentams pateikti, nurodė, kad ne kartą prašė leisti padaryti dokumentų kopijas, tačiau šis klausimas iki šiol pareigūnų nėra išspręstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytai aplinkybei patvirtinti apeliantė nepateikė nė vieno konkretaus įrodymo. Dėl to konstatuotina, kad apeliantė nepagrindė, jog yra CPK 199 straipsnyje nustatytos sąlygos rašytiniams įrodymams išreikalauti.
26. Atsiliepime į VMI prie FM pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė (apeliantė) nurodė, kad dokumentų poėmis buvo atliktas 2023 m. gegužės 23 d., t. y. prieš vienerius metus. Apeliantė nepateikė į bylą duomenų apie bendrovės veiklą po šio procesinio veiksmo, nepaaiškino, kodėl savo iniciatyva neinventorizavo turimo turto, t. y. bendrovės gyvybingumo nepagrindė kitomis priemonėmis ir dokumentais, surinktais po to, kai buvo atliktas poėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik deklaratyvus teiginys apie atliktą bendrovės dokumentų poėmį savaime nepagrindžia, kad, neišreikalavus ikiteisminio tyrimo duomenų, atsakovė negali pagrįsti savo mokumo ir gyvybingumo.
Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo
27. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi juridinio asmens bankroto byla keliama, kai yra dvi sąlygos: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.
28. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).
29. Aptarta JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo gali laiku vykdyti turtines prievoles (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai neviršija jo turto vertės (balanso testas). Likvidumo testas siejamas su skolininko negalėjimu įvykdyti prievolių, o balanso testas – su juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų santykio vertinimu. Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto matyti, kad: 1) skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas; 2) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.
30. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo iš tiesų yra nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokų juridinį asmenį iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus juridinio asmens nemokumą, greičiau apsaugoti jo kreditorių ir paties juridinio asmens interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
31. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
32. JANĮ 20 straipsnyje reglamentuojamas pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimas. Taikant JANĮ 20 straipsnį, atsižvelgtina ir į iki JANĮ priėmimo formuotą teismų praktiką dėl teismo aktyvumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Tačiau nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Nepaisant to, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent juridinis asmuo, kuriam inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
33. Taigi nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė), siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turi pateikti įrodymų, kad ji vykdo veiklą, ši veikla generuoja pajamas, bendrovė turto turi daugiau negu įsipareigojimų ir yra realių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą, atsiskaityti su visais kreditoriais bei toliau laiku vykdyti prievoles (CPK 12, 178 straipsniai).
34. Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi atsakovės vadovas buvo įpareigotas pateikti aktualius JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus dokumentus. Byloje 2024 m. kovo 19 d. gautas atsakovės atsiliepimas į VMI prie FM pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, kuriame paaiškintos nemokumą sukėlusios aplinkybės ir pareikštas prašymas 60 dienų pratęsti terminą teismo pareikalautiems dokumentams pateikti. Teisėjo 2024 m. kovo 20 d. rezoliucija atsakovei buvo nustatytas terminas iki 2024 m. balandžio 19 d. pateikti teismo reikalautus dokumentus. Taigi atsakovės vadovo pateiktas procesinis prašymas pratęsti terminą teismo pareikalautiems dokumentams pateikti leido manyti, kad į bylą bus pateikti atsakovės mokumą ir gyvybingumą patvirtinantys dokumentai, dėl to jam buvo suteikta pakankamai laiko bylai reikšmingiems įrodymams surinkti ir pateikti.
35. Bylos proceso kortelėje yra užregistruotas 2024 m. balandžio 24 d. gautas atsakovės atsiliepimas į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (DOK-10045). Atskirajame skunde atsakovės vadovas teigia, kad jis tokio dokumento, koks yra užregistruotas, neteikė, jo pateikti bylai reikšmingi dokumentai (balansai pagal ne visus bendrovės duomenis) dingo arba buvo pašalinti iš bylos. Šis atskirojo skundo argumentas grindžiamas aplinkybe, kad kartu dingo ir byloje buvę užregistruoti teismo įkelti išrašai iš registro. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
36. Nagrinėjamos bylos proceso kortelėje yra užfiksuotas 2024 m. balandžio 24 d. įvykis apie pareikalautus papildomus įrodymus, yra sukelti teismo suformuoti viešųjų registrų išrašai. Proceso kortelėje taip pat užregistruotas atsiliepimas į pareiškimą (DOK-10045), kuris 2024 m. balandžio 24 d. 00:23:20 val. pasirašytas elektroniniu parašu, šio dokumento metaduomenų kortelėje nurodyta, kad dokumento sudarytojas yra UAB „Ūko medis“ ir K. K. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neleidžia abejoti civilinės bylos proceso kortelėje užregistruotų dokumentų autentiškumu ir faktu, kad byloje užregistruoti visi į bylą pateikti dokumentai. Atsakovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie dingusius į bylą pateiktus dokumentus nepasitvirtino. Esant tokiems bylos duomenims, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės mokumo ir gyvybingumo pasisakė neįvertinęs visų atsakovės nurodytų reikšmingų aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas objektyviai negalėjo įvertinti dokumentų, kurių atsakovė teismui nepateikė.
37. Pažymėtina ir tai, kad prie atskirojo skundo atsakovė pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais grindžia jos nurodytą aplinkybę apie dingusius bylai reikšmingus dokumentus, tačiau nepridėjo dokumentų, kuriuos, pasak atsakovės, ji teikė teismui 2024 m. balandžio 24 d., bet šie dingo. Galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia galimybę reikšmingus įrodymus, kurių neturėjo galimybės įvertinti pirmosios instancijos teismas, pateikti apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 straipsnis). Atsakovė (apeliantė) tokia galimybe nesinaudojo.
38. Pirmosios instancijos teismas apeliantės (atsakovės) nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad: viešųjų registrų duomenimis, bendrovė turi 1 010 Eur vertės žemės sklypą ir 4 transporto priemones, kurių dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas; atsakovės skola VMI prie FM – 45 949,89 Eur, o VSDFV Kauno skyriui – 32 396,34 Eur; skundžiamos nutarties priėmimo dieną iš atsakovės buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš viso 17 vykdomųjų bylų, o bendra išieškotina suma yra didesnė kaip 110 000 Eur; bendrovėje nėra socialiniu draudimu apdraustų darbuotojų; atsakovė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022–2023 metus.
39. Atskirajame skunde apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrovės nemokumo. Pasak apeliantės, bendrovė turi pakankamai likvidaus turto, gamybos įrenginių, kurių balansinė vertė – 1 050 000 Eur; įrenginiai yra nauji, todėl jų vertei nusidėvėjimas nėra reikšmingas.
40. Jau nurodyta, kad būtent apeliantei (atsakovei) tenka pareiga įrodyti tiek realią turtinę padėtį, tiek gyvybingumą, pagrįsti galimybių susidoroti su ištikusiais finansiniais sunkumais realumą (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina tai, kad bendrovės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu sprendžiama dėl bendrovės turtinės padėties ir mokumo būklės. Tam, kad būtų išsiaiškinta reali bendrovės turtinė padėtis, teismui turi būti pateikti įrodymai, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę.
41. Nagrinėjamu atveju atsakovė į bylą nepateikė ne tik jos paminėtų bendrovės balansų, parengtų pagal ne visus duomenis, bet apskritai jokių dokumentų apie bendrovės turimą turtą, vykdomą veiklą. Atsakovė teigia, kad yra įsigijusi medinių detalių gamybos CNC stakles, automatines medžio masyvų skydų CNC pjovimo stakles, medinių detalių kraštų apdirbimo stakles, dažyklą su džiovykla ir regeneratoriumi, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikta konkrečių rašytinių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai).
42. Regionų administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I3-6915-566/2024 pateiktame bendrovės skunde prašoma panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. sausio 12 d. sprendimą, kuriuo atmestas UAB „Ūko medis“ skundas dėl vienašalio iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 03.3.2-LVPA-K-837-03-0086 „Ekoinovacijų diegimas UAB Ūko medis“ sutarties nutraukimo ir tenkinti UAB „Ūko medis“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija) dėl įsakymo panaikinimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šiame skunde UAB „Ūko medis“ nurodė, kad dėl to, jog kad LVPA nepervedė sutartimi sutartos paramos lėšų, bendrovė neatsiskaitė su įrangos teikėju ir negavo finansavimo iš pagrindinių projekto kreditorių.
43. Byloje pateikto 2021 metų balanso duomenimis, atsakovė 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo 1 386 169 Eur vertės turto (1 t., b. l. 44). Tačiau byloje nėra aktualių duomenų apie šiuo metu atsakovės realiai turimą turtą, jo sudėtį, vertę, veiklą ir pajamas, gautas po to, kai iš bendrovės poėmio metu buvo paimti finansiniai dokumentai. Byloje pateikti registrų išrašai patvirtina, kad iš atsakovės yra vykdomi lėšų išieškojimai. Antstolių informacinės sistemos 2024 m. birželio 13 d. duomenimis, 19 vykdomųjų bylų iš atsakovės išieškoma bendra suma yra 273 413,17 Eur, 2 vykdomosiose bylose vykdomas darbo užmokesčio išieškojimas.
44. Atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis – gerėja ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Iš byloje pateikto apeliantės (atsakovės) finansinių dokumentų rinkinio už 2021 metus (1 t., b. l. 44–45) matyti, kad bendrovė 2021 metais dirbo pelningai, pelnas – 16 476 Eur. Byloje nėra duomenų apie bendrovės veiklos 2022 metais finansinius rodiklius. Tačiau duomenys apie 2023 metais susidariusias skolas VMI prie FM ir VSDFV biudžetams, duomenys apie vykdomus išieškojimus net 19 vykdomųjų bylų, tarp jų – ir darbo užmokesčio išieškojimo, leidžia daryti išvadą apie neigiamą bendrovės finansinių rodiklių dinamiką nuo 2021 metų.
45. Vertinant apeliantės (atsakovės) nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas) matyti, kad apeliantės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais nėra tik laikinas. Lietuvos antstolių informacinės sistemos duomenimis, bankroto bylos iškėlimo metu iš apeliantės (atsakovės) priverstine tvarka išieškomų skolų bendra suma buvo 98 540,36 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, iš apeliantės priverstine tvarka išieškomų skolų bendra suma – jau 273 413,17 Eur. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė realiai vykdo veiklą, generuoja pajamas ir per protingą laikotarpį galėtų sukaupti lėšų, kurios būtų pakankamos įvykdyti įsipareigojimus VMI prie FM, VSDFV Kauno skyriui ir visiems kitiems kreditoriams (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė su VMI prie FM, VSDFV Kauno skyriumi ir kitais kreditoriais neatsiskaito dėl kitų, o ne finansinės būklės nulemtų, priežasčių (CPK 12, 178 straipsniai).
46. Aptarti bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad apeliantė (atsakovė) nepajėgi vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, nemoka privalomų mokesčių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje įtvirtintą nemokaus juridinio asmens apibrėžtį (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
47. Atskirajame skunde apeliantė (atsakovė) tvirtina, kad bendrovės gyvybingumas gali būti vertinamas tik po to, kai bus užbaigti ikiteisminio tyrimo veiksmai, nes vertinti areštais apsunkintos bendrovės mokumą ir gyvybingumą nėra pagrįsta.
48. Juridinio asmens gyvybingumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Pareiga įrodyti bendrovės gyvybingumą tenka apeliantei (atsakovei) (CPK 12, 178 straipsniai).
49. Apeliantė procesiniuose dokumentuose teigia, kad jos ūkinę veiklą apsunkino dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo jos turtui pritaikyti apribojimai. Tačiau apeliantė nepateikė duomenų, kokiam jos turtui, kokia apimtimi pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Pažymėtina tai, kad BPK 151 straipsnyje numatyta procesine prievartos priemone yra siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba civilinio ieškinio atlyginimą. Ši procesinė prievartos priemonė neriboja subjekto, kuriam ji taikoma, teisės verstis ūkine veikla. Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės nesiėmė įrodinėti savo gyvybingumo, nepateikė konkrečių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad bendrovė yra pajėgi generuoti pajamas ir atkurti savo mokumą (CPK 12, 178 straipsniai).
50. Byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantė atskirajame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad nėra pagrindo vertinti bendrovę kaip gyvybingą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302, 338 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas atsakovės atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo išdėstytas aplinkybes apie bendrovės gyvybingumą ir galimybę atkurti mokumą pagrįstai pripažino deklaratyviomis.
51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantė (atsakovė) realiai vykdo veiklą, gauna iš jos pajamų ir yra pagrindas tikėti, kad per protingą laiką bendrovės finansiniai sunkumai galėtų būti įveikti, t. y. kad jos negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas ir kad pinigines prievoles savo kreditoriams apeliantė galėtų įvykdyti ateityje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliantė neįrodė, kad yra pajėgi generuoti pajamas ir atkurti savo mokumą (CPK 12, 178 straipsniai).
52. Apeliantė (atsakovė) nei pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde nenurodė, kad ketina inicijuoti restruktūrizavimo bylą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, restruktūrizavimo byla atsakovei nėra iškelta (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
53. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė atsakovei UAB „Ūko medis“ bankroto bylą, nes yra nustatytos abi JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos būtinos sąlygos: 1) atsakovė yra nemoki; 2) jai nėra keliama restruktūrizavimo byla.
54. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė (atsakovė) bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).
55. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl procesinės bylos baigties
56. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bendrovės nemokumo. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesuponuoja pagrindo panaikinti apskųstą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.