Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens B. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-34113-1080/2019 pagal pareiškėjo M. S. prašymą dėl skolininkės V. K. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkė V. K., B. K., antstolė V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Apeliantui nėra žinoma apie sutuoktinės V. K. susidariusią skolą. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, V. K. 3050,86 EUR skola pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7440-790/2010 susidarė dėl nuomos mokesčio bei skolos už komunalines paslaugas dar 2010 metais. Nors apelianto santuoka su V. K. sudaryta 2009 m. vasario 26 d., tačiau apie jos skolas už nuomą ir komunalines paslaugas suinteresuotam asmeniui nebuvo ir nėra žinoma. Apelianto teigimu, ši prievolė nėra bendra, ji yra išimtinai asmeninė sutuoktinės V. K. prievolė, kuri atsirado dar prieš santuokos sudarymą.

9.2. Tarp apelianto ir V. K. šiuo metu vyksta teismo procesas dėl santuokos nutraukimo. Pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismui buvo pateiktas dar 2018 m. spalio mėn., tačiau nepavykus nutraukti santuokos bendru sutikimu, 2019 m. liepos mėn. suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiuo metu yra šalinami teismo nutartyje nustatyti trūkumai ir rengiamas patikslintas ieškinys su prašymu pripažinti, kad teismo nutartyje nurodyti įsiskolinimai yra V. K. asmeninės prievolės.

9.3. Suinteresuotas asmuo su sutuoktine V. K. negyvena kartu jau daugiau nei 2 metus, o bendro ūkio neveda daugiau nei 5 m. Taigi apelianto pajamos, gautos iš darbinės veiklos, negali būti laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. V. K. jau ilgą laiką niekur oficialiai nedirba ir negauna jokių pajamų bei piktybiškai vengia vykdyti savo prievoles kreditoriams, tikėdamasi, kad santuokos nutraukimo procesas užtruks ir jos asmeninės skolos bus išieškotos iš apelianto. Tokiais savo veiksmais V. K. pažeidžia suinteresuoto asmens teises.

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

14. Apeliantas atskirajame skunde prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą grindžia tuo, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga išsiaiškinti tikrąsias prievolės atsiradimo aplinkybes. Be to, skolininkė V. K. galėtų patvirtinti aplinkybę, jog ji kartu su apeliantu jau keli metai negyvena kartu, jokio bendro ūkio neveda, vienas kito pajamomis nedisponuoja.

15. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Taigi, iš minėtos normos akivaizdu, kad atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė.

16. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliantas savo argumentus išsamiai išdėstė byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pateikė įrodymus, kuriais grindžia procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties apelianto prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl skolininkės turto dalies nustatymo

17. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

18. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.

19. Remiantis bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 27440790/2010 dėl 3 050,86 EUR skolos bei palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. K. išieškotojo M. S. naudai (2019 m. rugpjūčio 1 d. antstolio patvarkymu Nr. S-19-15-8896 pradinis išieškotojas E. V. pakeistas nauju išieškotoju M. S.). Vykdant priverstinį išieškojimą iš skolininkės V. K., areštuotas skolininkei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: negyvenamoji patalpa - ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir butas/patalpa - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tačiau minėtas turtas nerealizuotas nei per pirmąsias, nei per antrąsias antstolės vykdytas varžytynes, kadangi varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, valstybinio ginklų registro duomenimis skolininkei priklausančio kilnojamojo turto nenustatyta. VSDFV duomenimis skolininkė pajamų negauna, o antstolių informacinės sistemos duomenimis skolininkės atžvilgiu yra vykdoma viso 7 aktyvios bylos. Atliekant vykdymo veiksmus taip pat buvo nustatyta, kad skolininkė 2009 m. vasario 26 d. įregistravo santuoką su B. K.. Duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutarčių Vedybų sutarčių registre nėra. Skolininkės sutuoktinis B. K. nuo 2018 m. spalio 1 d. dirba UAB „Arginta engineering“ ir gauna darbo užmokestį. 2019 m. rugpjūčio 21 d. Turto arešto aktu Nr. 9 15 2019 08 21 02388/10 areštuotas skolininkei V. K. ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas (skolininkės sutuoktinio B. K. gaunamos pajamos). 2019 m. rugpjūčio 21 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S1-50371 dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kuriuo skolininkei išaiškinta, kad ji turi teisę pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Minėtu patvarkymu skolininkei taip pat išaiškinta, kad nepateikus antstoliui minėto susitarimo, išieškotojams bus pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo. Procesiniai dokumentai skolininkei įteikti 2019 m. rugpjūčio 28 d. Tačiau skolininkė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu per nustatytą 20 dienų terminą antstolei nepateikė, todėl 2019 m. rugsėjo 17 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S1-50786, kuriuo išieškotojui M. S. pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo M. S. pareiškimu buvo prašoma nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. individualizuoti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad skolininkei priklauso ½ sutuoktinės gaunamų pajamų. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo M. S. prašymą, skundžiama nutartimi jį tenkino ir nustatė, kad skolininkei V. K. bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu B. K. priklauso ½ dalis sutuoktinio B. K. gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų.

21. Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą motyvuoja tuo, jog nors jo santuoka su V. K. sudaryta 2009 m. vasario 26 d., tačiau apie jos skolas už nuomą ir komunalines paslaugas suinteresuotam asmeniui nebuvo ir nėra žinoma. Apelianto teigimu, ši prievolė nėra bendra, ji yra išimtinai asmeninė sutuoktinės V. K. prievolė, kuri atsirado dar prieš santuokos sudarymą. Be to, tarp apelianto ir V. K. šiuo metu vyksta teismo procesas dėl santuokos nutraukimo. Pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismui buvo pateiktas dar 2018 m. spalio mėn., tačiau nepavykus nutraukti santuokos bendru sutikimu, 2019 m. liepos mėn. suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Suinteresuotas asmuo su sutuoktine V. K. negyvena kartu jau daugiau nei 2 metus, o bendro ūkio neveda daugiau nei 5 metus. Taigi apelianto pajamos, gautos iš darbinės veiklos, negali būti laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

22. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

23. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

24. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuoto asmens B. K. ir skolininkės V. K. nutraukta. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui B. K. 2019 m. liepos 8 d. pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo (civilinė byla Nr. 2-26401-869/2019), tačiau 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ieškinys buvo grąžintas ieškovui. Jokių kitų įrodymų, jog šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie B. K. ir skolininkės sudarytą vedybinę (povedybinę) sutartį ar turto padalijimą, todėl skolininkės ir jos sutuoktinio turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667, 737 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl turto dalies nustatymo. Kaip minėta, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), yra bendroji jungtinė nuosavybė( CK 3.88 straipsnio l dalies 5 punktas). CK 3.88 straipsnio l dalies 1 punkte numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi atsižvelgiant į šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą, nustatydamas, kad skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio B. K. gaunamų pajamų - darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų. Kitaip tariant, skolininkės sutuoktiniui mokamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininkei priklausančią darbo užmokesčio dalį.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog tai, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, nesant teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, taip pat nesant nutrauktai jų santuokai ir padalytam turtui, teisiškai neturi jokios reikšmės ir nereiškia, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi, todėl apelianto teiginiai, jog jo pajamos, gautos iš darbinės veiklos, negali būti laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi sutuoktiniai negyvena kartu jau daugiau nei 2 metus, o bendro ūkio neveda daugiau nei 5 metus, taip pat atmestini, kaip neįtakojantys skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog CPK 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, o vykdydamas išieškojimą antstolis turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones (CPK 634 straipsnio 2 dalis, 624 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, jog apeliantui nebuvo žinoma apie sutuoktinės V. K. šioje vykdomojoje byloje susidariusią skolą, nepašalina kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus vykdymo procese iš skolininkei priklausančio turto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkei priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Dėl to apeliantui išlieka teisė reikalauti iš skolininkės kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalies nuostatas.

27. Kiti suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjo prašymą dėl skolininkės V. K. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.