- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-827-524/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., N. S.
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-827-524/2015
Teisėja Kristina Domarkienė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14534-2014-5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. balandžio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens (apeliantės) N. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-06 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., N. S., antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko A. S. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kurį sudaro transporto priemonės „Ford Scorpio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis, mokamas skolininko sutuoktinei N. S., bei 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų. Argumentavo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-28 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-4606-777/2012 dėl skolos išieškojimo iš A. S.. Vykdydamas išieškojimą antstolis areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, ir patvarkymu įpareigojo kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-06 nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Nustatė, kad skolininkui A. S. priklauso 1/2 dalis transporto priemonės „Ford Scorpio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis transporto priemonės „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis transporto priemonės „Mitsubishi Galant‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis sutuoktinės N. S. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš jos darbo ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, ir 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų. Kitą prašymo dalį atmetė. Teismas rėmėsi vykdomosios bylos medžiaga ir nustatęs, kad minėtos transporto priemonės, taip pat 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų įgyta A. S. ir N. S. santuokos metu, sprendė, jog šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Argumentavo, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbo ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Nustatęs, jog skolininko sutuoktinė N. S. nuo 1993-10-01 dirba (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, jog jos pajamos taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjos prašymo nustatyti skolininko turto dalį minėtame bute netenkino, argumentuodamas tuo, jog skolininko turto dalis šiame turte yra nustatyta ir išieškojimas iš šios dalies yra galimas, nes butas įgytas 1998-06-15 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir po 1/2 dalį priklauso A. S. ir N. S..
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-06 nutartį. Argumentuoja, jog pareiškėja (išieškotoja) pateikdama prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo nenurodė išieškotinos sumos dydžio, nesumokėjo žyminio mokesčio. Teismas bylą išnagrinėjo apeliantei nedalyvaujant, taip pažeidė jos teisę duoti paaiškinimus žodine tvarka. Skundžiama nutartis diskriminuoja apeliantę, nes teismas nustatė skolininko dalį tik jos darbo užmokestyje, o skolininko atlyginimą paliko jam vienam. Teismas sukūrė asmeninę prievolę apeliantei, nors tokia nebuvo nustatyta teismo sprendime. Prašymas išnagrinėtas neįvertinus aplinkybės, jog vykdomasis raštas Nr. 2-4606-777/2012 yra negaliojantis, nes Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-662-460/2014 buvo pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-15 nutartis.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir skundžiamą nutartį prašo palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolis tinkamai patikrino skolininko A. S. turtinę padėtį, teisingai nustatė, jog jis asmeninės nuosavybės teise piniginių lėšų, turtinių teisių ar vertybinių popierių, kitokių pajamų neturi, ir pagrįstai priėmė sprendimą nukreipti skolos išieškojimą į skolininko turtą, esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Nesutinka su apeliantės argumentais ir pažymi, kad ji klaidina teismą nurodydama, jog 2012-09-28 vykdomasis raštas yra negaliojantis, nes Klaipėdos apygardos teismas 2014-05-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-662-460/2014 tik pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-15 nutarties dalį dėl priteistos iš skolininko skolos dydžio, tačiau paties 2012-08-03 sprendimo už akių nepanaikino.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-4606-777/2012 būtent dėl 3 500 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojos VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai. Teismas pažymi, kad 2012-09-28 vykdomajame rašte Nr. 2-4606-777/2012 yra įrašytas 11 850,75 Lt skolos dydis, tačiau antstoliui yra žinoma, jog Klaipėdos apygardos teismas 2014-05-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-662-460/2014 pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-15 nutartį, – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-03 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-4606-777/2012, kuriuo iš atsakovo A. S. buvo priteista 11 850,75 Lt skola ieškovei viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“, pakeitė ir priteistą sumą sumažino iki 3 500 Lt (LITEKO, CPK 179 str. 3 d., 185 str.). Įvertinus šias aplinkybes, atmestini apeliantės skundo argumentai, jog pareiškėja nenurodė prašyme išieškotinos sumos dydžio, jog vykdomasis raštas Nr. 2-4606-777/2012 yra negaliojantis. Be to, prašymai tokio pobūdžio ginčuose žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami ir CPK tokios pareigos išieškotojui nenustato, todėl atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pareiškėja nesumokėjo žyminio mokesčio šioje byloje.
Antstolis 2012-11-27 turto arešto aktu Nr. S1-172736 areštavo transporto priemones „Ford Scorpio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-11-27 turto arešto aktu Nr. S1-172735 areštavo transporto priemonę „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); 2012-11-28 turto arešto aktu Nr. S1-172928 areštuota 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 2012-12-07 turto arešto aktu Nr. S1-174954 areštuotas darbo užmokestis, (duomenys neskelbtini) mokamas skolininko sutuoktinei N. S., išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 70 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (MMA) ir 1/2 dalį nuo 20 proc. pajamų dalies, neviršijančios MMA; 2014-11-24 turto arešto aktu Nr. S1-312400 areštuota 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų (vykdomosios bylos Nr. 0010/12/03564 l. 60–62, 66–68, 73–75, 109–111, 192–194). 2014-11-24 patvarkymu antstolis įpareigojo išieškotoją CPK 667 str. nustatyta tvarka iki 2014-12-20 kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies areštuotame turte nustatymo (vykdomosios bylos Nr. 0010/12/03564 l. 202).
CK 3.87 str. numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.).
CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendra nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).
Pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006-06-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų (išieškotojų) H. Ž. ir kt. prašymus nustatyti skolininkės P. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bylos Nr. 3K-3-423/2006).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytu teisiniu reguliavimu, išanalizavęs ir įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, skundžiamos nutarties priėmimo faktinius ir teisinius pagrindus, apeliantės argumentų pobūdį, atsižvelgdamas į tai, jog A. S. ir N. S. nuo 1988-10-01 yra susituokę ir vedybinės sutarties (ikivedybinės ar povedybinės) nėra sudarę, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju A. S. ir N. S. taikytinas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog 1/2 dalis apeliantės pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš jos darbo ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų ir 1/2 dalis minėtų transporto priemonių nuosavybės teise priklauso jos sutuoktiniui (CK 3.88 str. 1 d. 1, 5 punktai, CPK 185 str.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė minėtų transporto priemonių, akcijų vertės, tačiau vien tai nesudaro pagrindo nutartį (ar jos dalį) keisti ar naikinti, nes apeliantė dėl to ginčo nekelia. Be to, akivaizdu, jog išieškotina skolos suma yra daug mažesnė, nei buvo pirmiau teismo priteista, todėl išieškojimas iš ginčo atveju nustatytos skolininko turto dalies problemų nesudarys.
Teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog teismas bylą išnagrinėjo apeliantei nedalyvaujant, taip pažeidė jos teisę duoti paaiškinimus žodine tvarka, nes apie bylos nagrinėjimą visiems dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta tinkamai, be to, į apeliantės prašymą bylą nagrinėti jai dalyvaujant teismas motyvuotai atsakė 2015-01-16 nutartyje (b. l. 20, 21) (CPK 593 str. 3 d.). Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės argumentas, jog skundžiama nutartis diskriminuoja apeliantę. Šiuo atveju teismas nustatinėjo būtent skolininko turto dalį bendrosios jungtinės nuosavybės su apeliante turimo turto masėje, o ne atvirkščiai.
Pažymėtina, kad sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.); prievolei esant asmeninei – iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.). Remdamasis šiuo teisiniu reguliavimu, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, jog teismas sukūrė jai asmeninę prievolę ir pan.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.