Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-662-460/2014

Teisėja Audronė Gaižutienė (Proceso Nr. 2-06-3-02393-2012-3)

NUTARTIS

2014 m. gegužės 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. (apelianto) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-723-637/2014 pagal atsakovo A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4606-777/2012 pagal ieškovės viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Juo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo dėstomus samprotavimus, nepagrįstai ginčija teismo konstatuotus faktus ir byloje surinktus įrodymus, tai leidžia daryti išvadą apie siekį užvilkinti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-15 nutarties, kuria nutarta sprendimą už akių palikti nepakeistą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas mano, jog klaidingas ir teisiškai nereikšmingas yra atsakovo teiginys, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ turi teisę teikti automobilių priverstinio nuvežimo paslaugas Klaipėdos mieste. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą atnaujinus procesą, pakartotinai konstatavo faktus, kurie buvo nustatyti priimant 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ teikia automobilių nuvežimo ir saugojimo paslaugas, vykdydama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. T2-138. Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų ir mokesčių, taip pat savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės, gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Teismas taip pat pakartotinai konstatavo faktą, kad nustatyti prievoliniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo – ieškovė suteikė atsakovui automobilio nuvežimo ir saugojimo paslaugą, o atsakovas savo prievolės nevykdė ir už suteiktas paslaugas su ieškove neatsiskaitė.

Teismas mano, kad yra klaidingi atsakovo teiginiai dėl transporto priemonių saugojimo sutarčių, sudarytų tarp VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, UAB „Statyba“ bei UAB „Transadria“, tinkamo vykdymo. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ teismui pateikė 2008 m. spalio 22 d. Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „Statyba“, bei 2010 m. rugpjūčio 6 d. Transporto priemonių pasaugos sutartį, sudarytą su UAB „Transadria“, kaip įrodymą, kad A. S. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Mitsubishi Galant“ teisėtai saugomas iki ieškinio teismui padavimo dienos – 2012 m. vasario 23 d.

Atskirajame skunde apeliantas nepagrįstai nurodo, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ ir UAB „Statyba“ galbūt vykdo neskaidrią komercinę veiklą, nes prie sutarties pateikiama ataskaita dėl skolos už suteiktas paslaugas, bet nepateikiami kiti atsiskaitymo tarp šalių įrodymai. Šis atsakovo teiginys vertintinas kaip teisiškai nereikšmingas. Apylinkės teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovų duotus parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, konstatavo, kad A. S. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Mitsubishi Galant“ priverstinio nuvežimo paslaugos suteikimas yra tinkamai įrodytas. Priverstinai nuvežtas automobilis yra saugojamas iki šiol, šio fakto neginčija ir pats atsakovas, t. y. nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, kad atsakovas iki šios dienos nėra atlyginęs už suteiktas automobilio nuvežimo ir saugojimo paslaugas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus įkainius, transporto priemonės saugotoja yra UAB „Transadria“, su kuria ieškovė yra sudariusi Transporto priemonių pasaugos sutartį, o automobilio saugojimo įkainiai yra nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T2-138, todėl abejoti teismo sprendimu pagrindo nėra. Faktą, kad automobilių saugojimo įkainiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu, konstatavo Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimtame sprendime už akių, todėl šio fakto ginčijimas prieštarauja CPK 279 straipsnio 4 daliai. Atsakovo samprotavimai apie neskaidrios komercinės veiklos vykdymą nepatenka į civilinio proceso ribas.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad policijos pareigūnai nepateikė įrodymų, kad buvo užfiksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, kuriais grindžiamas A. S. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Mitsubishi Galant“ priverstinio nuvežimo teisėtumas, pagrįstai konstatavo, kad automobilis buvo pastatytas pažeidžiant Kelių eismo taisykles ir nuvežtas teisėtai. Teismas nustatė, kad automobilio priverstinio nuvežimo metu policijos pareigūnų darytose nuotraukose matyti, kad jos darytos automobilio nuvežimo dieną – 2010 m. balandžio 15 d., automobilio nuvežimo metu gatvėje buvo ištisa ištisinė kelio ženklinimo linija. Iš policijos pareigūno A. Mačiulio sudarytos schemos matyti, kad atsakovo automobilis buvo pastatytas taip, kad iki ištisinės ženklinimo linijos liko 1,30 metro. Kelių eismo taisyklių 155.7 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) – mažesnis kaip 3 metrų atstumas. Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nustatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą magistraliniuose keliuose. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą ar stovėjimo vietą. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo faktą, kad A. S. automobiliui stovint arčiau nei 3 metrų atstumu nuo ištisinės linijos, kiti automobiliai buvo priversti kirsti ištisinę liniją ir pažeisti Kelių eismo taisykles. Atsakovas nepaneigė šių teismo nustatytų faktų jokiais įrodymais, todėl abejoti teismo sprendimu teisinio pagrindo nėra.

Apeliantas neteisingai nurodo, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nevykdė teismo įpareigojimo pateikti įrodymus dėl automobilio nutempimo metu buvusios ženklinimo linijos ir ženklo, draudžiančio sustoti. Ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą pateikti įrodymą dėl ištisinės ženklinimo linijos ar ženklo, draudžiančio sustoti, buvimo fakto automobilio priverstinio nuvežimo metu, paprašė teismo apklausti pareigūnę Sandrą Černovą, surašiusią transporto priemonės nutempimo aktą 2010 m. balandžio 15 d. Nr. 30-184PK-172. S. Černova patvirtino faktą, kad atsakovui priklausantis automobilis buvo pastatytas prie šaligatvio, šiek tiek toliau nuo Bijūnų g. ir Taikos pr. sankryžos, transporto priemonė trukdė eismui, kadangi nuo ištisinės linijos iki transporto priemonės turėjo būti 3 metrų atstumas, tokio atstumo nebuvo, automobilis stovėjo per arti kelio ženklinimo linijos. Kadangi automobilis kliudė saugiam eismui, surašius transporto priemonės nutempimo aktą, jis priverstinai nuvežtas. Teismas S. Černovos liudijimu rėmėsi priimdamas nutartį, nenustatė ieškovės teismo įpareigojimų nevykdymo, todėl A. S. nepagrįsti samprotavimai dėl to, kaip ieškovė įgyvendina jai priklausančias procesines pareigas, yra teisiškai nereikšmingi ir nevertintini.

Atsakovas nepagrįstais samprotavimais ginčija pareigūno A. Mačiulio sudarytą schemą, nepateikdamas jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi. Teismas konstatavo, kad A. S. nepaneigė byloje surinktų įrodymų dėl transporto priemonės nuvežimo teisėtumo, taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareigūno A. Mačiulio sudarytoje schemoje atstumai nurodyti neteisingai, todėl nėra pagrindo abejoti tarnybines funkcijas atlikusių policijos pareigūnų nustatytomis aplinkybėmis.

Atsakovas, nesivadovaudamas teisės aktų nuostatomis, klaidingai ginčija automobilio priverstinio nuvežimo teisėtumo faktą, vadovaudamasis subjektyviu išaiškinimu, kad nesant administracinio teisės pažeidimo protokolo nėra ir pažeidimo. Apeliantas mano, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto nepakanka. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarka bei priverstinio nuvežimo akto apskundimo tvarka išaiškinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtintame Transporto priemonės priverstinio nuvežimo tvarkos apraše. Šiame apraše nustatyta, kad užtenka automobilio, kuris turi būti priverstinai nutemptas, užfiksavimo nuotraukose ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto surašymo (aprašo II dalies 5 punktas). ATPK 271 straipsnyje numatyta, kad priverstinį transporto priemonės nuvežimą, kaip ir kitas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones, suinteresuotas asmuo gali apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (apylinkės) teismui. A. S. teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto, kurio pagrindu buvo priverstinai nutemptas A. S. priklausantis automobilis, taigi pripažino šio akto teisėtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad A. S. neįrodė, kad esant policijos pareigūnų surašytam transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktui, ieškovas neturėjo teisės nuvežti A. S. nuosavybės teise priklausančio automobilio į saugojimo aikštelę. Apeliantas pateikė teismui klaidinančius įrodymus – Bijūnų g. ir Taikos pr. sankryžos nuotraukas, kurios padarytos praėjus dvejiems metams po automobilio priverstinio nuvežimo ir kuriose užfiksuota pasikeitusi kelio ženklų bei vertikalaus kelio ženklinimo padėtis. Bylos nagrinėjimo metu A. S. pripažino, kad nuotraukas darė prieš dvi savaites, iki paduodant pareiškimą į teismą. Atsakovas iki šios dienos jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Mitsubishi Galant“ nėra atsiėmęs. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo dėstomus samprotavimus, nepagrįstai ginčija teismo konstatuotus faktus ir byloje surinktus įrodymus.

Apeliacinės teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais dėl skolos dydžio. Šiam teisiniam santykiui reguliuoti yra svarbus CK 6.843 straipsnio reglamentavimas. Jame nurodyta, kad jeigu davėjas neatsiima daikto, saugotojas turi teisę, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, raštu įspėjęs davėją savarankiškai parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą; jeigu saugomo daikto vertė didesnė nei du tūkstančiai litų, saugotojas turi teisę jį parduoti tik aukciono būdu; pardavus daiktą gauta suma, atskaičius saugotojui priklausančias sumas, perduodama davėjui (CK 6.843 straipsnio 2, 3 dalys). Minėtas reglamentavimas suponuoja išvadą, kad paslaugos davėjas privalo būti aktyvus, ilgą ar neribotą laiką nelaikyti / nesaugoti automobilio aikštelėje ir skolos dydis už suteiktas pasaugos paslaugas, šiuo atveju už automobilio saugojimą, neturi viršyti saugomo daikto vertės. Praktinis automobilio saugojimo išlaidų dydis yra įtvirtintas teismų praktikoje. „Nustatant ieškovui atlygintiną sumą svarbi ir ta aplinkybė, kad saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių išsiaiškinti savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Pareiga pranešti savininkui apie jo saugojamą automobilį kyla ir iš CK 6.229 straipsnio 3 dalies normos, kurioje nustatyta, kad apie viską, ką yra atlikęs, asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam kaip įmanoma greičiau pranešti, kai tai tampa galima, ir pateikti raštu išsamią gautų pajamų, išlaidų bei nuostolių ataskaitą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartis Nr. 3K-3-436/2009). Minėtoje nutartyje išlaidų dydis paslaugos davėjui už nepagrįstai ilgą laiką saugotą transporto priemonę nuo 9 040 Lt buvo sumažintas iki 1 500 Lt.

Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimo ir teismų praktika, nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pati aikštelė atsakovui priminimų apie automobilio saugojimą nesiuntė, atsakovui pranešimas apie jam priklausančios transporto priemonės priverstinį nuvežimą į saugojimo aikštelę Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės buvo siųstas 2010 m. balandžio 29 d. A. S. nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau pranešta tik apie tai, kad apelianto automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę, į kokią aikštelę konkrečiai – nenurodyta. Taigi, ne tik apeliantas automobilio neatsiėmė iš saugojimo vietos, aplaidžiai rūpinosi savo turtu, didino automobilio saugojimo išlaidas, tačiau ir ieškovė nepagrįstai ilgą laiką – beveik 2 metus delsė ir nesiėmė aktyvių ir CPK reglamentuotų veiksmų dėl skolinių įsipareigojimų sureguliavimo (CK 6.229 straipsnio 3 dalis, CK 6.843 straipsnio 2, 3 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos duomenų visetą ir viešoje erdvėje prieinamą informaciją, mano, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į automobilio vertę šiuo metu ir nuvežimo metu (1 500–5 000 Lt ), atsižvelgdamas į tai, kad automobilis buvo apgadintas, į tai, kad šalys nesiėmė aktyvių veiksmų ginčui sureguliuoti, į paslaugos atlygintinumą ir draudimą nepagrįstai iš to praturtėti, mano, kad yra pagrindas apylinkės teismo priteistą 11 850,75 Lt sumą sumažinti iki 3 500 Lt.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2014-01-15 nutartis pakeistina, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas už akių, kuriuo priteista iš atsakovo A. S. 11 850,75 Lt skola ieškovei viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“, pakeistinas ir priteistina suma sumažintina iki 3 500 Lt (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį pakeisti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių, kuriuo priteista iš atsakovo A. S. 11 850,75 Lt skola ieškovei viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“, pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 3 500 Lt.

Priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 3 500 Lt sumos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.