Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-37135-592/2016 pagal ieškovo S. G. ieškinį Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas 2016 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 40000 Eur neturtinės žalos. Ieškinyje nurodė, jog žalą patyrė dėl prokuratūros ir teismo pareigūnų neteisėtų veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. spalio 17 d. gautas ir priimtas patikslintas ieškovo ieškinys. Ieškovas 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui patikslintą ieškinį..

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo 2016 m. lapkričio 10 d. pateikto ieškinio pagrindas, dalykas ir ginčo šalys yra tos pačios kaip ir pradiniame bei patikslintame ieškinyje, kas sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Teismas konstatavo, jog reiškiamas ieškinys nesukels teisinių pasekmių, todėl nenagrinėtinas teisme.

Atskiruoju skundu ieškovas S. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-14 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti 2016-11-10 patikslintą ieškinį su pagrindo pakeitimais, visais priedais, tenkinti jame reiškiamus prašymus dėl įrodymų užtikrinimo, įrodymų išreikalavimo.Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nes jis nėra tapatus anksčiau pateiktiems ieškiniams. Ieškovas ieškinyje pakeitė faktinį pagrindą, pateikė naujus įrodymus ir kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės priimti tokį ieškinį nagrinėti.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsniai).CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.138 straipsnyje numatyti civilinių teisių gynimo būdai įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka. CPK 111-114, 135 straipsniuose nustatyti formalūs reikalavimai procesinio dokumento turiniui – turi būti nurodomas ieškinio (pareiškimo) dalykas ir ieškinio pagrindas, pridedant tai patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktai).Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Pabrėžtina, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Jeigu ieškovas nevykdo ar netinkamai vykdo šią procesinę pareigą, teismas taiko CPK 115 straipsnyje nustatytas procesines priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su tapačiu ieškiniu – toks pat ieškinio faktinis pagrindas, tos pačios šalys, iš esmės tapatūs argumentai, papildomos aplinkybės, neturinčios reikšmės ieškinio tenkinimui ar netenkinimui. Pažymėtina, jog papildomų aplinkybių, neturinčių reikšmės ieškinio dalyko perkvalifikavimui bei ieškinio sakinių perfrazavimas nėra laikytinas visiškai nauju ieškiniu su nauju faktiniu pagrindu. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovo pateikto procesinio dokumento negalimumo priimti pagrindus, todėl pagrįstai atsisakė tokį ieškinį priimti.Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuojama, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.