Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti įrodymų užtikrinimo priemones.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas, pateikęs patikslintą ieškinį, prašė taikyti įrodymų užtikrinimo priemones ir užtikrinti šiuos įrodymus:

1) Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės V. M. tarnybinio elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) siunčiamųjų ir gautųjų elektroninių laiškų faktinės būklės nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki rugpjūčio 5 d. nuotraukas, išrašus (ištraukas) – uždrausti juos sunaikinti, išduoti ieškovui liudijimą susipažinimui su jais darbo vietoje ir gauti nurodyti duomenų skaitmenines kopijas;

2) Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus vadovybės vizuotų (nukreiptų) prokurorei V. M. ir Vilniaus rajono apylinkės teismui dokumentų (tarnybinių užduočių), registruojamų, siunčiamųjų ir gautųjų dokumentų vidinėje prokuratūros dokumentų valdymo informacinėje sistemoje faktinės būklės nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki rugpjūčio 5 d. nuotraukas, išrašus (ištraukas) - uždrausti juos sunaikinti, išduoti ieškovui liudijimą susipažinimui su jais darbo vietoje ir gauti nurodyti duomenų skaitmenines kopijas;

3) Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus vadovybės (V. P. ir jį pavaduojančių pareigūnų) tarnybinių elektroninių pašto adresų siunčiamųjų ir gautųjų laiškų faktinės būklės nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki rugpjūčio 5 d. nuotraukas, išrašus (ištraukas) - uždrausti juos sunaikinti, išduoti ieškovui liudijimą susipažinimui su jais darbo vietoje ir gauti nurodyti duomenų skaitmenines kopijas;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo vadovybės vizuotų (nukreiptų) teisėjai D. Z., teisėjui T. V. ir Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštajam skyriui (ar tiesiogiai prokurorei V. M.) dokumentų (tarnybinių užduočių), registruojamų, siunčiamųjų ir gautųjų dokumentų vidinėje teismų dokumentų valdymo informacinėje sistemoje faktinės būklės nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki rugpjūčio 5 d. nuotraukas, išrašus (ištraukas) – uždrausti juos sunaikinti, išduoti ieškovui liudijimą susipažinimui su jais darbo vietoje ir gauti nurodyti duomenų skaitmenines kopijas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti įrodymų užtikrinimo priemones atmetė. Teismas nurodė, jog iš esmės analogiškas ieškovo prašymas buvo teikiamas teismui ir anksčiau, jį grindžiant iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurio (prašymo) teismas pasisakė 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi. Šioje proceso stadijoje ieškovas nenurodė kitų reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, kad jo prašomi užtikrinti įrodymai yra nepertekliniai, kad ieškovo argumentai laikytini savaime pakankamais pagrįsti grėsmei pateikti reikalingus įrodymus vėliau, kad minimus įrodymus atsakovas, kiti asmenys gali sunaikinti ar paslėpti ir nebus galimybės jų atkurti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas S. G. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti įrodymų užtikrinimo priemones, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą patenkinti. Nurodo, kad teismas nepateikė motyvų, kodėl atsisakė pranešti prokuratūrai apie ieškinyje nurodytų valstybės pareigūnų veiksmuose BK 228 str., 231 str., 300 str. numatytų nusikaltimų požymius. Teismas nepagrįstai sprendė, kad prašoma įrodymų užtikrinimo priemonė - uždrausti sunaikinti įrodymus ir išduoti liudijimą susipažinti su įrodymais bei gauti jų kopijas laikytina laikinosiomis apsaugos priemonėmis, dėl kurių teismo pasisakyta 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje. Taip pat teismas be pagrindo ir ignoruodamas proceso šalių nuomonę šiuo klausimu, darė išvadą, kad prašymas yra analogiškas tam, kuris atmestas minėta |Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai kartojo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties motyvus, nors prašymai nesutampa. Teismas ignoravo faktus, kad dėl atsakovų nesąžiningumo (trukdymo gauti jų turimus įrodymus) procesas yra vilkinamas - pavėluotai gavus dalį įrodymų iš policijos, buvo patikslintas ieškinys. Teismas nepagrįstai silpnesniajai proceso šaliai nustatė neproporcingą, įstatyme nenumatytą ir protingumui prieštaraujančią įrodinėjimo naštą - įrodyti, kad prašomi užtikrinti įrodymai yra nepertekliniai, iškėlė protingumui prieštaraujančius reikalavimus įrodyti, kad ieškovo argumentai laikytini savaime pakankamais pagrįsti grėsmei pateikti reikalingus įrodymus vėliau, kad minimus įrodymus atsakovas, kiti asmenys gali sunaikinti ar paslėpti ir nebus galimybės jų atkurti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.

Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo.

Ieškovas atskiruoju skundu kelia klausimą, ar teismas pagrįstai atsisakė taikyti įrodymų užtikrinimo priemones ir išreikalauti įrodymus. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo šio atskirojo skundo dalį dėl įrodymų išreikalavimo kaip neskundžiamą, o kitą skundo dalį priėmė. Taigi apeliacinės instancijos teisme šioje byloje nagrinėjama ieškovo skundo dalis dėl atsisakymo taikyti įrodymų užtikrinimo priemones.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų, kodėl atsisakė pranešti prokuratūrai apie BK 228 str., 231 str., 300 str. numatytų nusikaltimų požymius. Tačiau pažymėtina, jog iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas šio klausimo šioje nutartyje nesprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių ieškovo atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškovo prašymo kreiptis į Generalinę prokuratūrą netenkinimu, nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo prašymas taikyti įrodymų užtikrinimo priemones yra iš esmės analogiškas tam, kuris atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi. Tačiau, kaip matyti iš ieškovo teismui pateikto ieškinio ir patikslinto ieškinio, ieškovas šiuose procesiniuose dokumentuose reiškė iš esmės tapatų prašymą taikyti įrodymų užtikrinimo priemones. Priėmęs ieškovo ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė tenkinti minėtą ieškovo prašymą. Išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Minėtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog šioje proceso stadijoje ieškovo prašomų įrodymų užtikrinti nėra būtina, nes ieškovas neįrodė jų užtikrinimo būtinumo, įrodymų ryšio su byla ir nepagrindė aplinkybių, kad jam reikalingus įrodymus vėliau pateikti pasidarys negalima arba sunku. Ieškovas, nei teikdamas patikslintą ieškinį, nei atskirajame skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, jog šiuo atveju būtina taikyti įrodymų užtikrinimo priemones. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą, nepagrįstai kartojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties motyvus.

Apeliantas taip pat nurodo, jog skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai darė išvadą, kad siūloma priemonė uždrausti sunaikinti įrodymus yra laikinoji apsaugos priemonė CPK penktojo skirsnio prasme, t. y., nukreipta į ieškinio reikalavimų apsaugą, o ne į įrodymų užtikrinimą. Tačiau su tokiu apelianto argumentu sutikti nėra pagrindo, nes, kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, teismas tokios išvados nepadarė. Skundžiamoje nutartyje teismas vertinimo ieškovo prašymą uždrausti sunaikinti įrodymus kaip prašymą taikyti įrodymų užtikrinimo priemones, todėl šie apelianto argumentai taip pat atmestini, kaip nepagrįsti.

Atskirajame skunde ieškovas teigia, jog teismas nepagrįstai silpnesniajai proceso šaliai nustatė neproporcingą, įstatyme nenumatytą ir protingumui prieštaraujančią įrodinėjimo naštą - įrodyti, kad prašomi užtikrinti įrodymai yra nepertekliniai, taip pat iškėlė protingumui prieštaraujančius reikalavimus įrodyti, kad ieškovo argumentai laikytini savaime pakankamais pagrįsti grėsmei pateikti reikalingus įrodymus vėliau, kad minimus įrodymus atsakovas, kiti asmenys gali sunaikinti ar paslėpti ir nebus galimybės jų atkurti. Tačiau su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti taip pat neturi pagrindo. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas savo prašymą taikyti įrodymų užtikrinimo priemones iš esmės grindžia aplinkybe, jog ieškovo prašomi užtikrinti įrodymai gali būti sunaikinti. Taigi, šiuo atveju jam tenka pareiga šiuos teiginius pagrįsti. Be to, CPK 222 str. numato, jog asmens prašyme dėl įrodymų užtikrinimo, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, turi būti nurodomos aplinkybės, kurias įrodymas turi patvirtinti, taip pat ir priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus. Kadangi ieškovas nenurodė, kodėl būtent šie duomenys yra reikšmingi bylos nagrinėjimui ir teisingam jos išsprendimui bei kokį ryšį jie turi su ieškovo reikalavimu priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovas savo prašyme nurodytų aplinkybių nepagrindė.

Apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog skundžiamoje nutartyje teismas nepateikė motyvų, kad prašomi užtikrinti įrodymai nesusiję su patikslintame ieškinyje keliamais reikalavimais ir neatitinka įstatyme (CPK 221 ir 222 str.) numatytų sąlygų. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog dėl iš esmės analogiško ieškovo prašymo jau yra pasisakęs 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, konstatavo, jog visiškai nėra aišku, kodėl būtent šie duomenys yra reikšmingi bylos nagrinėjimui ir teisingam jos išsprendimui, bei kokį ryšį jie turi su ieškovo reikalavimu priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą. Patikslintame ieškinyje pateikęs teismui iš esmės analogišką prašymą dėl įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat nepagrindė, jog prašomi užtikrinti įrodymai yra susiję su būsimo ar esamo ieškinio aplinkybių pagrindimu. Todėl darytina išvada, jog ieškovas neįrodė prašomų užtikrinti įrodymų sąsajos su nagrinėjama byla.

Kiti ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.