Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl prokuratūros ir teismo pareigūnų neteisėtu veikimu (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. G. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-25 nutarties, kuria teismas atmetė ieškovo prašymus taikyti įrodymų užtikrinimo priemones, laikinąsias apsaugos priemones, išreikalauti rašytinius įrodymus. Atskiruoju skundu ieškovas prašė panaikinti apylinkės teismo nutarties dalis dėl atsisakymo taikyti įrodymų užtikrinimo priemones ir išreikalauti įrodymus, ir išspręsti klausimus iš esmės – patenkinti ieškinio 2 ir 5 reikalavimus (taikyti įrodymų užtikrinimo priemones ir išreikalauti įrodymus).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-06 nutartimi atsisakė priimti atskirojo skundo dalį dėl įrodymų išreikalavimo; kitą skundo dalį priėmė.Teismas nurodė, jog nutartys dėl įrodymų išreikalavimo, atskiruoju skundu aukštesnės instancijos teismui neskundžiamos, nes jos neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas S. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-06 nutarties dalį nepriimti 2016-08-31 atskirojo skundo dalies dėl bylos eigą užkertančios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-25 nutarties dalies (neišreikalauti įrodymus) panaikinimo ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti ir išnagrinėti 2016-08-31 atskirojo skundo dalį dėl bylos eigą užkertančios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-25 nutarties dalies (neišreikalauti įrodymus) panaikinimo.Nurodo, jog skundžiama nutarties dalis užkerta kelią sąžiningam procesui šioje byloje. Teismas ignoravo atskirajame skunde pateiktus įrodymus ir argumentus, pagrindžiančius išvadą, kad teismo veiksmai jau parengiamojoje bylos dalyje užkirto kelią teisėtam, teisingam ir sąžiningam teismo procesui byloje. Teismas privalėjo pateikti aiškius ir išsamius motyvus, atsakydamas būtent į atskirajame skunde nurodytų argumentų esmę.Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytas reguliavimas neleidžia atskiraisiais skundais skųsti nutarčių dėl atsisakymo išreikalauti įrodymus, prieštarauja materialinei teisei.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atskirojo skundo dalį dėl įrodymų išreikalavimo, nes toks procesinis sprendimas užkerta kelią sąžiningam procesui šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais ieškovo argumentais nesutinka.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti jam suteikta teise į teisminę gynybą, turi laikytis įstatymų nustatytų sąlygų tokiai teisei įgyvendinti.Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti tuo atveju, jei 1) tai numato CPK arba 2) teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). CPK 199 straipsnis, reglamentuojantis rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarką, nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria nutarta išreikalauti ar atsisakyta išreikalauti rašytinius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-215-196/2016).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog vadovaujantis aukščiau pateiktu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirojo skundo dalį dėl įrodymų išreikalavimo, nurodydamas, kad CPK nenumato procesinio sprendimo dėl įrodymų išreikalavimo apskundimo atskiruoju skundu galimybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, priešingai nei teigia ieškovas, CPK nustatyta konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarka, kurios dalimi yra ir reglamentavimas nustatantis, kokie procesiniai sprendimai gali būti apeliacinio apskundimo objektu, o kokie – ne, yra ne kliūtis sąžiningam teismo procesui, o viena iš konstitucinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas aukščiau nurodytą ir susijusius ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dalyje dėl įrodymų išreikalavimo, yra pakankamai motyvuota. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pakako konstatuoti, jog procesinis sprendimas dėl įrodymų išreikalavimo negali būti apeliacinio apskundimo objektu, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir padarė.Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-06 nutarties dalį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo S. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.