Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-472-278/2015

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-08-28
Bylos Nr.: 2A-472-278/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-54-3-00385-2013-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė
Atsakovas: UAB „Degesa“
Trečiasis asmuo: UAB „Kraštų miškas“, A. J.
Ieškovas: MSK „Miško žemė“

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-472-278/2015

Teisėja Vaida Sinkevičienė Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00385-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 42.10; 52.1; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Degesa“ apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-834/2015 pagal ieškovo miško savininkų kooperatyvo (toliau - MSK) „Miško žemė“ ieškinį atsakovei UAB „Degesa“, tretiesiems asmenims UAB „Kraštų miškas“, A. J. dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Degesa“ priešieškinį ieškovui MSK „Miško žemė“ dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas miško savininkų kooperatyvas „Miško žemė“ prašė teismą priteisti iš atsakovės UAB „Degesa“ 80 000 Lt skolą, 11 581,14 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, 5 175,30 Lt delspinigių, kurių bylos nagrinėjimo metu atsisakė. Nurodė, jog 2010 metais atsakovei teikė miško kirtimo paslaugas. Teigė, jog už kiekvieną atliktą darbą buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo priimamos ir pasirašomos atsakovės atstovo, jokių pretenzijų dėl atliekamų paslaugų iš atsakovės negavo. Nurodė, jog pateiktas sąskaitas faktūras atsakovė iš dalies apmokėjo ir liko skolinga 80 000 Lt.

Atsakovė UAB „Degesa“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo be pagrindo įgytus 116 020 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo to momento, kai ieškovas sužinojo apie nepagrįstą pinigų gavimą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teigė, kad miško savininkų kooperatyvas „Miško žemė“ įmonei realiai neatliko jokių miško kirtimo paslaugų, todėl nuo 2010-10-25 pateikdamas fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo gauti iš įmonės 116 020 Lt. Nurodė, jog šalių nesiejo sutartiniai santykiai, taip pat nebuvo įstatyminio pagrindo ieškovui įgyti 116 020 Lt atsakovės lėšų, o ši suma ieškovui buvo sumokėta suklaidinus atsakovę.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį patenkino, bylą dalyje dėl delspinigių priteisimo nutraukė, o priešieškinį atmetė. Nustatė, kad tarp šalių 2010-09-02 buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 100902-01, kurios dalykas – medienos sortimentų gamyba Rusijos Federacijoje, Kirovo srityje, Luzos rajone. Konstatavo, jog sutartis nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia. Darė išvadą, jog tarp šalių buvo susiklostę rangos santykiai. Atsakovės teiginius dėl PVM sąskaitų faktūrų nepagrįstumo laikė paneigtais liudytojo A. J. paaiškinimais. Atmesdamas trečiojo asmens UAB „Kraštų miškas“ teiginius, kad nei jie, nei ieškovo darbuotojai jokių miško darbų neatliko, o medkirtė buvo išnuomota Rusijos įmonei „Kirovles“, pripažino, jog technikos nuomos sutartis buvo pasirašyta su UAB „Kraštų miškas“ medkirtės Ponsse Ergo įvežimui į Rusijos Federaciją, nes ją galėjo įvežti tik bendrovė pasirašiusi sutartį su Rusijos įmone. Tokią sutartį turėjo UAB „Kraštų miškas su RAB „Kirovles“. Nurodė, jog technikos nuomos sutarties Nr. 040110-1 Papildymo Nr. 1 4.1.5. punkte nurodyta, kad nuomotojas MSK „Miško žemė“ pats dirba ir apmoka darbuotojams už atliktus darbus, o liudytojas G. P. patvirtino pats dirbęs su medkirte. Darė išvadą, kad ieškovas gamino atsakovei UAB „Degesa“ medienos sortimentus Rusijos Federacijoje, t.y. atliko kirtimo darbus, už kuriuos atsakovė nėra visiškai atsiskaičiusi. Pripažinęs ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo pagrįstu, tenkino reikalavimą priteisti palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas. Nurodė, kad liudytojo A. J. parodymai nepaneigė, jog ieškovas atliko darbus atsakovei ir ši bendrovė turi prievolę sumokėti už miško kirtimo darbus, todėl dalinis sąskaitų apmokėjimas nelaikytinas be teisinio pagrindo turto įgijimu. Sprendė, kad nesant nuginčytai tarp šalių sudarytai rangos sutarčiai ir susiklosčiusiems sutartiniams santykiams, negali būti taikomos nepagrįsto praturėjimo instituto nuostatos. Ieškovo atsisakymą ieškinio dalyje dėl delspinigių priteisimo priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Degesa“ prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys patenkintas ir atmestas priešieškinys, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodo, jog byloje neįvertinta, kad ieškovo pozicija nenuosekli ir kintanti, priklausomai nuo atsakovės pateiktų į bylą įrodymų. Teigia, jog prie ieškinio nebuvo pridėta nei sutartis, kurios pagrindu tariamai ieškovas atsakovei UAB „Degesa“ atliko darbus, nei kiti darbų atlikimą patvirtinantys dokumentai, net ir tai, kad darbai buvo atliekami Rusijos Federacijoje ir tik po atsakovės atsiliepimo į ieškinį, ieškovas pateikė sutartį. Nurodo, jog ieškovas iš karto nesikreipė pagal rangos sutartį nurodytą sutartinį teismingumą. Teigia, jog teismui pateikta PVM sąskaita faktūra MŽT Nr. 0012 ir 2010-10-25 kasos pajamų orderis AGVT Nr. 255 buvo pasirašyta ne atsakovės direktoriaus D. B., kas rodo, kad minėtus parašus suklastojo ieškovo atstovai, siekdami pateikti į bylą jų poziciją patvirtinančius įrodymus. Nurodo, jog byloje surinktų įrodymų visuma, D. B. ir A. J. parodymai patvirtina atsakovės poziciją, kad ieškovas sąskaitas už Rusijos Federacijoje atliktus darbus pateikdavo išimtinai tik jų suklaidintam A. J., kuris nežinojo, kad jokie darbai atsakovei Rusijos Federacijoje nėra atliekami ir siekdami, kad apgaulė nepaaiškėtų visą laiką vengė jas pateikti atsakovės vadovui D. B.. Tvirtina, jog atsakovė neturėjo galimybių ginčyti Rangos sutartį, kadangi apie jos egzistavimą nežinojo, o sutartį pasirašė A. J., manydamas pasirašant sutartį dėl visai kitų darbų Buriatijoje. Teigia, kad jeigu atsakovė ir būtų prisiėmusi kokius nors įsipareigojimus pagal rangos sutartį, joje susitarta dėl visiškai kitų darbų atlikimo, nei teigia ir pateiktose sąskaitose nurodo ieškovas. Be to, nurodo, jog nėra jokių darbų priėmimo-perdavimo aktų, o sąskaitose nėra jokių nuorodų į rangos sutartį, atsakovės vadovas D. B. apie neva atliktus miško kirtimo darbus nieko nežinojo, o pats ieškovas, pradžioje teigė, kad darbus atliko Lietuvoje. Pažymi, jog liudytojas A. K. nurodė, kad UAB „Kraštų miškas“ nuomojo RAB „Kirovles“ medkirtę Ponsse Ergo, su šia medkirte dirbo RAB „Kirovles“ darbuotojai, lietuviškos įmonės Kirovo srityje buvo suinteresuotos lėšų iš technikos nuomos gavimu. Tvirtina, kad ieškovo darbuotojai nei legaliai, nei nelegaliai su medkirte nedirbo, o Kirovo srityje buvę J. J. ir G. P. padėjo mechanizmą techniškai aptarnauti. Tvirtina, kad viso bylos nagrinėjimo metu ieškovas sąmoningai arba nesąmoningai nuolat painiojo du skirtingus subjektus - UAB „Kraštų miškas“ ir UAB „Degesa“, kai atsakovė neturėjo Rusijos Federacijoje jokių interesų (nebuvo nei įsigijusi, nei išsinuomojusi miško, nevykdė jokių darbų). Teigia, kad teismas visiškai nevertino atsakovės, trečiųjų asmenų ir liudytojų parodymų, dėl jų nepasisakė ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bei pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias nuostatas. Kelia abejones dėl ieškovo papildomų dokumentų, susijusių su darbų Rusijos Federacijoje atlikimu. Teigia, kad pateiktos PVM sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina buvus teisiniams santykiams tarp šalių, o vien rangos sutarties pateikimas neįrodo realaus rangos sutarties vykdymo. Pažymi, jog ieškovas nepateikė realų rangos sutarties vykdymą pagrindžiančių dokumentų ir neįrodė teisinio pagrindo įgyti piniginių lėšų iš atsakovės, todėl teismas be pagrindo pripažino atsakovės priešieškinį nepagrįstu. Nurodo, kad teismui pripažinus tarp UAB „Kraštų miškas“ ir RAB „Kirovles“ buvus pasirašytai 2010-01-04 Miško kirtimo technikos nuomos sutarčiai Nr. 1 ir konstatavus, kad ši sutartis nebuvo vykdoma, medkirtė Ponsse Ergo RAB „Kirovles“ perduota nebuvo, ja disponavo ir su ja dirbo ieškovo darbuotojai, kurie dirbo ne RAB „Kirovles“, o teikė miško kirtimo paslaugas atsakovei, bet kokie suinteresuoti asmenys pagrįstai galėtų prašyti pripažinti negaliojančia RAB „Kirovles“ pasirašytą sutartį, kaip negaliojančią arba niekinę. Mano, kad toks teismo sprendimas turi tiesioginės įtakos neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens - RAB „Kirovles“ materialiosioms teisėms ir pareigoms, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti liudytoja RAB „Kirovles“ vadovę O. P., kuri galėtų nurodyti svarbias bylai aplinkybes, ir kurios apklausti pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės, nes nebuvo žinoma jos gyvenamoji vieta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas MSK „Miško žemė“ prašo skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad atsakovės teiginiai dėl ieškovo pozicijos nenuoseklumo nepagrįsti, o priešingai pačios atsakovės pozicija 2010-09-02 rangos sutarties atžvilgiu nenuosekli. Nurodo, jog dėl 2010-10-25 PVM sąskaitos faktūros ir 2010-10-25 kasos pajamų orderio atsiradimo aplinkybių teismui, išklausius liudytojo T. T. parodymus, abejonių neiškilo. Teigia, kad su ieškovui priklausančia medkirte Ponsse Ergo atliekami darbai gali būti vadinami ir miško kirtimo darbais, ir medienos sortimentų gamyba. Teigia, jog painiavą dėl UAB „Degesa“ ir UAB „Kraštų miškai“ įvedė atsakovės atstovai. Nurodo, kad atsakovės teiginius ieškovo darbuotojams nedirbus su medkirte, paneigia byloje esantys įrodymai. Paaiškina, jog ieškovo 2010-09-01 valdybos pirmininko potvarkyje klaidingai įrašyta jo sudarymo data ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina potvarkio turinio realumą. Teigia, jog atsakovė teismui pati teikė suklastotus dokumentus. Nurodo, jog teismas nepasisakė dėl 2010-01-04 sutarties tarp UAB „Kraštų miškas“ ir RAB „Kirovles“, ja nesirėmė ir jokios išvados nepateikė, o sutarties nevykdymas nėra pagrindas sutartį pripažinti niekine ar negaliojančia. Teigia, kad atsakovė nenurodė, kokias aplinkybes gali nurodyti naujai kviestina liudytoja, be to, nė karto neprašė į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu RAB „Kirovles“ ar apklausti liudytoju jos atstovą. Tvirtina, kad apie ieškovui sumokėtas sumas atsakovei ir jos atstovams buvo žinoma, atsakovės skola užfiksuota rašytiniuose dokumentuose.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. J. prašo jį tenkinti. Nurodo, kad leidimų kirsti mišką nei Lietuvoje, išskyrus 2010-01-23, nei Rusijos Federacijoje atsakovei nebuvo išduota, todėl jai nebuvo poreikio pirkti iš ieškovo paslaugas. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų darbų atlikimą Rusijos Federacijoje, ieškovo darbuotojai nedirbo Kirovo srityje, o atsakovė jokių interesų minėtoje srityje neturėjo. Teigia, kad bylos duomenys patvirtina ieškovui neturėjus medkirtės, kuria jis atliko darbus. Patvirtina, kad neturėjo jokių įgaliojimų atstovauti atsakovę Rusijos Federacijos Kirovo srityje. Nurodo, jog ieškovas pasinaudojo jo pasitikėjimu, teikdamas jam sąskaitas, o ne atsakovės vadovui. Teigia, kad gavusi ieškovo sąskaitas, atsakovės buhalterė nesigilindavo į jų turinį ir atlikdavo apmokėjimus, o pasikeitus buhalterei, išaiškėjo dokumentų, kurių pagrindu išrašydavo sąskaitas, trūkumas. Nurodo, kad jo parašai ant sąskaitų faktūrų negali būti aiškinami kaip atsakovės įsipareigojimas jas apmokėti. Teigia, kad ieškovas nepagrįstai įgijo atsakovės turtą, kuris turi būti grąžintas. Sutinka su atsakovės nurodytu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Tretysis asmuo UAB „Kraštų miškas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti. Teigia, kad teismas privalėjo vadovautis ne suklydimo įtakoje atsakovės priimtomis ir dalinai apmokėtomis sąskaitomis, o išsiaiškinti visas su miško kirtimo darbais susijusias aplinkybes. Nurodo, jog vien tai, kad sąskaitas faktūras gavo, jas pasirašė ir perdavė atsakovės buhalterijai A. J., neatstovavęs atsakovės, nesukuria atsakovei prievolės mokėti už neatliktus miško kirtimo darbus. Tvirtina nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimą mokėti sąskaitose nurodytas sumas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Kolegija daro išvadą, jog skundžiamu sprendimu nebuvo pasisakyta dėl neįtraukto dalyvauti į bylą RAB „Kirovles“ materialiųjų teisių ir pareigų, nes byloje nebuvo keliamas klausimas dėl UAB „Kraštų miškas“ ir RAB „Kirovles“ sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Be to, teismas nėra konkrečiai konstatavęs 2010-01-04 medienos paruošimo technikos nuomos sutarties Nr. 1 nevykdymo ir nenustatė iš to išplaukiančių pasekmių ginčo šalims, todėl konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta ir pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Atsakovė prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, pakviečiant liudyti RAB „Kirovles“ vadovę O. P.. Tokį prašymą palaiko ir tretieji asmenys A. J. bei UAB „Kraštų miškas“. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, jog žodinis šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra būtinas ir nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį bei skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir šių duomenų pagrindu galima įvertinti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija nemato pagrindo kviesti liudytoja RAB „Kirovles“ vadovę O. P., nes apeliantė nenurodė, kokias aplinkybes ji gali nurodyti ar patvirtinti konkrečiai dėl ginčo skolos susidarymo aplinkybių. Juo labiau minėtas asmuo jokiais santykiais nėra susijęs nei su ieškovu, nei su atsakove.

Iš bylos duomenų matyti, kad MSK „Miško žemė“ ir UAB „Degesa“, atstovaujama pagal įgaliojimą akcininko A. J. (užsakovas), 2010-09-02 sudarė rangos sutartį Nr. 100902-01, galiojančią iki 2010-12-31, pagal kurią rangovas MSK „Miško žemė“ įsipareigojo savo rizika ir savo įrankiais pagaminti medienos sortimentus, o užsakovas UAB „Degesa“ - apmokėti už medienos sortimentų pagaminimą (1 t., b. l. 122-123). MSK „Miško žemė“ pagal šalių sudarytą rangos sutartį išrašė UAB „Degesa“ PVM sąskaitas faktūras MŽT Nr. 0013, MŽT Nr. 0014, MŽT Nr. 0017, MŽT Nr. 0018 ir MŽT Nr. 0012 (1 t., b. l. 12-15; 2 t., b. l. 19). 2010-12-31 MSK „Miško žemė“ ir UAB „Degesa“ pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, patvirtinant UAB „Degesa“ 119 350 Lt skolą ieškovui (1 t., b. l. 16). UAB „Degesa“ pagal MSK „Miško žemė“ išrašytas ir pateiktas apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras dalį skolos sumokėjo (1 t., b. l. 17-23). MSK „Miško žemė“ pateikus pretenziją dėl likusios skolos dalies bei nurodžius, jog sutartį pasirašė A. J. ir ji patvirtinta UAB „Degesa“ antspaudu, atsakovė 2013-04-17 raštu prašė pateikti priėmimo priėmimo-perdavimo aktus ir sutartį bei pasiūlė skolos padengimo grafiką (1 t., b. l. 24-27).

Iš bylos medžiagos matyti, kad MSK „Miško žemė“ ir UAB „Kraštų miškas“ 2010-01-04 sudarė technikos nuomos sutartį Nr. 040110-1, pagal kurią MSK „Miško žemė“, be kitų daiktų, išnuomojo medkirtę Ponsse Ergo, Nr. 050641 (2 t., b. l. 33-35). Šios sutarties šalys sutarė, kad sutartis galios iki 2010-04-10 (sutarties 6.1 p.). Tos pačios šalys 2010-01-08 sudarė Papildymą Nr. 1 prie Technikos nuomos sutarties Nr. 040110-1, pagal kurį nuomotojas MSK „Miško žemė“, sutiko, kad nuomininkas – UAB „Kraštų miškas“, su išnuomotais daiktais dirbs Rusijos Federacijoje, Kirovo srities Luzos rajono Borovicos kaime, darbus atliekant nuo 2010-01-17 iki 2010-04-01, nuomotojas pats dirbs ir apmokės darbuotojams už atliktus darbus (2 t., b. l. 36-37). 2010-01-04 UAB „Kraštų miškas“ ir ribotos atsakomybės bendrovė (toliau - RAB) „Kirovles“ sudarė medienos paruošimo technikos nuomos sutartį Nr. 1, pagal kurią UAB „Kraštų miškas“ išnuomojo ribotos atsakomybės bendrovei medienos apdirbimo techniką, tame tarpe ir ieškovui piklausančią medkirtę Ponnse Ergo, Nr. 050641 (68-71, 74-77). Minėta sutartis galiojo iki 2010-12-31 (Sutarties 10 p.). Duomenų, kad 2010-01-08 Papildymu Nr. 1 sutarta sąlyga dėl MSK „Miško žemė“ darbo su medkirte Rusijos Federacijoje, Kirovo srities, Luzos rajono Borovicos kaime buvo pakeista ar panaikinta, byloje nepateikta (CPK 178 str.). UAB „Kraštų miškas“ atsiskaitymą su MSK „Miško žemė“ patvirtina byloje esanti atsiskaitymų istorija 2010 m., iš kurios matyti, jog atsiskaitymai tarp minėtų juridinių asmenų vyko iki 2010-10-12 (2 t., b. l. 4). MSK „Miško žemė“ ir UAB „Degesa“ 2010-09-02 sudarė rangos sutartį Nr. 100902-1, pagal kurią kooperatyvas įsipareigojo iki 2010-12-31 savo rizika ir įrankiais pagaminti UAB „Degesa“ medienos sortimentus Rusijos Federacijoje, Kirovo srities Luzos rajone (1 t., b. l. 122-123). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Vertinant įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, daro išvadą, jog ginčo sutartis įteisino MSK „Miško žemė“ atliekamus darbus Rusijos Federacijoje, nes 2010-01-04 technikos nuomos sutartis Nr. 040110-1, sudaryta tarp MSK „Miško žemė“ ir UAB „Kraštų miškas“ pasibaigė dar 2010-04-01 ir sutartyje nebuvo numatytas automatinis sutarties pratęsimas, pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Šią išvadą suponuoja ir tai, kad UAB „Kraštų miškas“ išnuomojo MSK „Miško žemė“ priklausančią medkirtę užsienio įmonei iki 2010-12-31. Be to, tiek UAB „Degesa“, tiek UAB „Kraštų miškas“ akcininkai iš esmės buvo tie patys asmenys: P. S., V. S., A. J. (1 t., b. l. 105, 124). Liudytojai J. J., T. T. patvirtino 2010-09-02 rangos sutarties Nr. 100902-1 galiojimo laikotarpiu dirbę su medkirte Ponnse Ergo Rusijos Federacijoje, Kirovo srities Luzos rajone (2 t., b. l. 89-90). Ši aplinkybė taip pat patvirtina aukščiau nurodytą kolegijos išvadą dėl ieškovo Rusijos Federacijoje atliktų darbų įteisinimo, nes darbų atlikimo schema iš esmės identiška 2010-01-08 Papildymu Nr. 1 sutartai sąlygai dėl MSK „Miško žemė“ darbo su medkirte Rusijos Federacijoje, Kirovo srities, Luzos rajono Borovicos kaime. Apeliantė, neigdama ieškovo darbuotojus dirbus Luzos rajono Borovicos kaime su medkirte Ponnse Ergo, vadovaujasi liudytojo A. K. parodymais, tačiau, kolegija, susipažinusi su 2014-03-27 teismo posėdžio protokolu, su tokiais argumentais nesutinka. Minėto teismo posėdžio metu liudytojas A. K. tvirtino ieškovo darbuotojams nedirbus, jiems tik prižiūrėjus techniką, tačiau kartu nurodė, jog į pačias kirtavietes jis nevyko (2 t., b. l. 89-90). Taigi, šio liudytojo parodymai negali vienareikšmiškai patvirtinti ieškovo darbuotojams nedirbus Rusijos Federacijoje (CPK 178 str.). Iš byloje esančios sudėtinės išklotinės matyti, jog laikotarpiu nuo 2010-08-14 iki 2010-12-08 medkirte Ponnse Ergo dirbo ieškovo darbuotojai G. P., J. J. (2 t., b. l. 9-12, 14-18, 168-170; 3 t., b. l. 20-24). Kad minėta išklotinė suklastota ar joje nurodyti duomenys neteisingi, byloje nenustatyta. Be to, 2010-01-04 medienos paruošimo technikos nuomos sutartimi Nr. 1, kuria buvo išnuomota ieškovui priklausiusi medkirtė Ponnse Ergo, sutarties šalys susitarė skaičiuojant paruoštos medienos kiekį, vadovautis borto kompiuterio, esančio atitinkamame mechanizme, parodymais (Sutarties 4.1 p.). Duomenų, kad minėtos sutarties šalys šio punkto nesilaikė, byloje nėra. Pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie pagrįstų apeliantės teiginius negalėjus ir neturėjus teisės dirbti ieškovės darbuotojams Rusijos Federacijoje, apeliantė nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Be to, įvertintina, jog ieškovas išnuomavo pakankamai brangią techniką, nes nei UAB „Degesa“, nei UAB „Kraštų miškas“ jos neįsigijo, ar tokios technikos turėjo mažą kiekį, todėl abejotina, jog brangi technika darbui buvo perduota pašaliniams asmenims. Be to, ir technikos priežiūra yra darbas.

UAB „Degesa“ nurodo, jog įmonė leidimą vykdyti kirtimo darbus Lietuvos miškuose turėjo 2010-01-22, darbus vykdė ieškovas, su kuriuo pilnai buvo atsiskaityta 2010-01-21 ir daugiau leidimų kirsti mišką neturėjo, todėl nebuvo pagrindo daryti sutarčių su ieškovu. Iš 2010-09-02 rangos sutarties matyti, kad sutartį pasirašė UAB „Degesa“ atstovaujantis pagal įgaliojimą A. J., kuris, kaip nurodyta aukščiau, buvo UAB „Degesa“ ir UAB „Kraštų miškas“ akcininkas, todėl neatmestina, jog tarp minėtų bendrovių buvo susitarimas dėl apmokėjimo ieškovui už miško kirtimą Rusijos Federacijoje (1 t., b. l. 124). Apeliantė tvirtina, kad tretysis asmuo A. J., pasirašant ginčo sutartį, buvo suklaidintas ir manė pasirašęs sutartį dėl darbų Buriatijoje, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog A. J. turėjo atsakovės išduotą generalinį įgaliojimą, kas leidžia daryti išvadą, jog jis turėjo teisę pasirašyti aktus, sąskaitas-faktūras ir apie ieškovo vykdomus darbus bet kurioje Rusijoje teritorijoje (2 t., b. l. 178). Be to, MSK „Miško žemė“ pateiktas atskiras PVM sąskaitas yra priėmęs bei ieškovo kasą įnešęs pinigines lėšas už kirtimo paslaugas ir atsakovės vadovas D. B. (1 t., b. l. 17, 2 t., b. l. 19), kas reiškia sandorio, kurį asmuo ginčija, patvirtinimą (Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.79 str.). Atsakovės teiginys, jog A. J. suklydo pasirašydamas rangos sutartį, sąskaitas faktūras, buvo apgautas, vertintinas kritiškai, nes viešo registro duomenimis tretysis asmuo A. J. nuo 2005 metų vykdo veiklą, susijusią su miško darbais, yra dviejų įmonių savininkas (akcininkas), todėl neabejotinai turi patirties ūkinėje veikloje ir jam turėtų būti žinomos sandorių sudarymo pasekmės (2 t., b. l. 19). Įvertintina, jog ginčo nagrinėjimo metu apeliantė nereiškė savarankiško reikalavimo pripažinti niekine ar nuginčyti 2010-09-02 rangos sutartį Nr. 100902-1 (CK 1.78-1.79 str.). Aiškinant 2010-09-02 rangos sutartį, kaip sudarytą dėl suklydimo, apeliantė tvirtina sutarties dalyko neatitikimą sąskaitose faktūrose nurodytiems darbams, kas patvirtina ginčo sutarčiai nebuvus vykdomai. LR aplinkos ministro 2001-07-05 įsakymu Nr. 358 buvo patvirtintos Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklės, pagal kurias sortimentas apibūdinamas kaip numatytos paskirties apvaliosios medienos gaminys (Taisyklių 3.15 p.). Kaip minėta, Rusijos Federacijos Kirovo srities Luzos rajono Borovicos kaime buvo atliekami miško kirtimo darbai, kurie buvo apmokami pagal paruoštos medienos kiekį. Šiuo atveju spręstina, jog nenurodžius konkretaus asortimento, t. y., apvaliosios medienos gaminio paskirties, miško kirtimo darbai, kurių rezultatas – nupjauti ir paruošti rąstai, iš esmės gali būti siejami su medienos sortimento pagaminimu, kas nurodyta ginčo rangos sutartyje. Kritiškai vertintini UAB Degesa“ teiginiai ieškovui nepateikus realų rangos sutarties vykdymą pagrindžiančių dokumentų, nes ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros buvo, nors ir iš dalies, apmokamos. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji prašė ieškovo pateikti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, todėl darytina išvada, jog minėtas sąskaitas faktūras vertino kaip pagrindžiančias atliktus pagal rangos sutartį darbus (CPK 185 str.). Taigi, apeliantės argumentai dėl 2010-09-02 rangos sutarties Nr. 100902-1 visiško nevykdymo atmestini kaip neįrodyti.

Atsakovės UAB „Degesa“ teiginiai, jog ieškovui MSK „Miško žemė“ įmonė nėra skolinga atmestini ir tuo pagrindu, jog skolą atsakovė yra pripažinusi ir aiškinamuose raštuose prie įmonės balansų. UAB „Degesa“ 2010-12-31, 2011-12-31 aiškinamaisiais raštais prie minėtų metų balansų deklaravo bendrovės skolą MSK „Miško žemė“ - 2010 metais skola buvo 119 350 Lt, o 2011 metais - 80 000 Lt (1 t., b. l. 125-140). Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas (teisės akto redakcijos, galiojusios aiškinamųjų raštų pateikimo metu) numato pareigą ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantiems juridiniams asmenims pateikti viešajam registrui finansines ataskaitas, kurios turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus (Įstatymo 1 str., 2 str., 4 str.). Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją (Įstatymo 27 str.). 2010-12-31 ir 2011-12-31 aiškinamuosius raštus prie tų metų balansų Juridinių asmenų registrui pateikė UAB „Degesa“ vadovas D. B., kuris UAB „Degesa“ įstatų 7.3.6 ir 7.3.12 papunkčius, atsako už metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui (2 t., b. l. 21-28). Šiuo atveju nepagrįstais laikytini apeliantės teiginiai, jog skolą nurodė įmonės buhalterė, nesigilinant į jos atsiradimo pagrindą. Duomenų, kad viešajame registre būtų pakeisti apeliantės finansiniai dokumentai bei duomenys dėl įmonės skolų, byloje nepateikta, apklausti bendrovės buhalterę teismo atsakovė neprašė. Dėl minėtų duomenų konstatuotina, jog apeliantė 2010 ir 2011 metais pripažino skolą ieškovui, ją viešai deklaravo, todėl, neturint duomenų, kad skola sumokėta, teismas pagrįstai tenkino ieškinį.

Byloje buvo keliamas klausimas dėl 2010-10-25 PVM sąskaitos faktūros MŽT Nr. 0012 ir 2010-10-25 Kasos pajamų orderio AGVT Nr. 255 klastojimo, apeliantės vadovui D. B. neigiant pasirašius minėtus dokumentus. Anykščių rajono apylinkės teismas 2015-02-19 atskirąja nutartimi pranešė Utenos apylinkės prokuratūrai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką – suklastojus UAB „Degesa“ vadovo D. B. parašą 2010-10-25 PVM sąskaitoje faktūroje MŽT Nr. 0012 ir 2010-10-25 Kasos pajamų orderyje AGVT Nr. 255 (3 t., b. l. 89). Utenos apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius 2015-03-05 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2015-02-19 teismo atskirąją nutartį, nenustačius nusikalstamos veikos sudėties (3 t., b. l. 101). Duomenų, kad minėtas nutarimas būtų apskųstas ir panaikintas, byloje nepateikta. Kolegija daro išvadą nesant pagrindo pripažinti buvus suklastotiems apeliantės vadovo D. B. parašams ant finansinių dokumentų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2010-10-25 PVM sąskaita faktūra MŽT Nr. 0012 buvo apmokėta 2010-10-25 Kasos pajamų orderiu AGVT Nr. 255 ir 2010-11-08 mokėjimo nurodymu Nr. 11051519 (1 t., b. l. 17, 20).

Apeliantė tvirtina, kad nebuvo atlikti darbai, kuriems apmokėti ieškovas teikė PVM sąskaitas faktūras, ir pagal šiuos dokumentus gauti pinigai laikytini nepagrįstai gautais. Tačiau nenuginčijus rangos sutarties ar nepripažinus jos niekine, tik tvirtinant neatlikus darbų, priešieškiniu prašoma priteisti suma negali būti vertintina kaip nepagrįstas praturtėjimas (CPK 178 str., 185 str.). Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-313/2015).

CK 1.137 straipsnis suteikia asmenims teisę laisvai savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, tame tarpe ir teise į gynybą. Tai, kad ieškovas ginčo sutartį pateikė tik apeliantei pateikus atsiliepimą į ieškinį, ar ieškovas iš karto nesikreipė į teismą pagal sutartinį teismingumą, neduoda pagrindo vertinti ieškovo veiksmus kaip ydingus. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovas tokiais veiksmais piktnaudžiavo savo teise (CK 1.137 str. 3 d.). Be to, teismas negali nurodyti tam tikro elgesio modelio ginant savo pažeistas teises, šiuo atveju, ieškovas pasirinko, jo manymu, tuo metu tinkamą pažeistų teisių gynimo būdą.

Dėl paminėto, naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Už apeliacinio skundo parengimą bei pateikimą teismui UAB „Degesa“ sumokėjo 597 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1 210 Eur išlaidų už advokato teiktą pagalbą (3 t., b. l. 116-118). MSK „Miško žemė“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 480 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 t., b. l. 129-130). Trečiasis asmuo UAB „Kraštų miškas“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 605 Eur (3 t., b. l. 140-141). Netenkinus apeliacinio skundo ir atsižvelgus į trečiojo asmens UAB „Kraštų miškas“ suinteresuotumą bylos baigtimi, tenkintinas tik ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, priteisiant 480 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės UAB „Degesa“ (CPK 93 str. 1 d., 3d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Degesa“ (į. k. 187855844) miško savininkų kooperatyvo „Miško žemė“ (į. k. 154294930) naudai 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė