Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginant viešąjį interesą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., T. B., N. B., dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, institucija teikianti išvadą Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo A. B. pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Susipažinęs su apeliaciniu skundu ir bylos įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą remiantis visumos į bylą pateiktų įrodymų pagrindu.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Šiaulių apygardos prokuratūra 2019 m. vasario 5 d. gavo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. B. serga psichikos liga, dėl kurios jis negali vesti bylos civiliniame procese savo vardu ar pavesti tai atstovui. Nutartyje nurodyta, kad iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto, gauto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis civilinė bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), matyti, jog A. B. 2015 m. gruodžio 3 d. sirgo nepatikslintu psichikos sutrikimu dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nuo 2016 m. birželio 22 d. jis sirgo ir dabar serga įgyta silpnaprotyste - nepatikslinta demencija, dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kadangi gauti asmens psichikos būklę patvirtinantys duomenys liudija, kad yra medicininių prielaidų spręsti ieškovo A. B. pripažinimo neveiksniu ar asmens veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje klausimą, dėl to apie šias aplinkybes pranešta prokurorui, įgalintam inicijuoti asmens pripažinimo neveiksniu procesą. Ieškovas surinko duomenis apie A. B. psichinę sveikatos būklę ir juos pateikė teismui. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras 2019 m. vasario 8 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad A. B. buvo konsultuotas psichiatro 2014 m. balandžio 2 d., jam nustatyta diagnozė – lengvas pažinimo sutrikimas. Nuo 2019 m. liepos 9 d. A. B. yra prisirašęs (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno V teritorinio skyriaus pateiktame 2014 m. gegužės 13 d. Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), 9 punkte (Diagnozė (-ės) specialiesiems poreikiams nustatyti) nurodyta H40.5 Antrinė glaukoma dėl kitų akies ligų, H 54.0 Abiejų akių aklumas. A. B. nuo 2014 m. gegužės 9 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. 2019 m. kovo 5 d. UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centro Išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo,- bei asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžiu sritis, sveikatos priežiūros sritis, gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas sritis,- geba tai daryti iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba. 2018 m. lapkričio 21 d. - gruodžio 19 d. kompleksinės Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ekspertinio tyrimo metu A. B. stebėta nepilna orientacija laike, vietoje, savyje (nesugebėjo nurodyti savo amžiaus), klampus, neproduktyvus mąstymas, sutrikusios pažintinės funkcijos, labai nusilpęs dėmesys ir atmintis tiek praeičiai, tiek ir dabarčiai, sąvokų painiojimas, negebėjimas nuosekliai išreikšti mintis, produktyviai, kryptingai mąstyti, analizuoti ir įvertinti, daryti argumentuotus sprendimus, kritikos savo būsenai ir galimybėms praradimas. Ekspertizės metu nustatyta, kad A. B. pažintinė veikla, turėti gebėjimai ir įgūdžiai labai ryškiai nusilpę ir siekia įgytos silpnaprotystės - demencijos lygį. Psichologinio tyrimo rezultatai parodė šiuo metu esantį vidutinio sunkumo kognityvinį sutrikimą, dominuojant atminties sutrikimams.

12. 2019 m. spalio 7 d. A. B. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta tokia išvada, kad „daug metų A. B. yra sutrikusi rega, 2009 m. jis patyrė išeminį galvos smegenų infarktą, ko pasėkoje išsivystė dalinė motorinė afazija bei dešinių galūnių parezė, dėl to buvo gydytas stacionare, gydymo metu, atlikus pažinimo funkcijų vertinimą, nustatytas nežymus pažinimo funkcijų nusilpimas (MMSE - 25 balai), nesiekiantis kognityvinių funkcijų sutrikimo lygio. Vėliau dėl patirto galvos smegenų infarkto padarinių jis buvo gydomas ambulatoriškai neurologų, šeimos gydytojo. 2014 m., atlikus protinės būklės trumpą tyrimą, jam buvo nustatytas lengvas pažinimo sutrikimas (MMSE-24 balai), diagnozuotas lengvas kognityvinis sutrikimas. Tais pačiais metais dėl įgimtos glaukomos bei dėl nepatikslinto smegenų infarkto A. B. buvo neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, o 2014-07-02 jis apgyvendintas (duomenys neskelbtini) globos namuose, kur gyvena iki šiol. 2015 m., įtariant galvos smegenų piktybinį auglį, jam buvo atliktas galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas, kurio metu onkologinis susirgimas nepatvirtintas, tačiau nustatytos išemijos zonos abipus smegenų pusrutuliuose, smegenų atrofijos požymiai bei ramolicinė zona kairiajame pusrutulyje, 2016 m atlikus pakartotiną galvos smegenų radiologinį tyrimą, jam buvo diagnozuotas galvos smegenų infarktas. ~ 2016 m. pradėjo blogėti jo psichikos sveikatos būklė, kuri pasireiškė pažinimo funkcijų nusilpimu, mąstymo, emocijų bei dėmesio sutrikimais. 2016-06-22 psichoterapeuto konsultacijos metu jam buvo diagnozuota nepatikslintos kilmės demencija. 2017 m., atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę baudžiamojoje byloje, buvo konstatuota, kad A. B. negali adekvačiai ir pilnavertiškai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, ir duoti apie tai adekvačius, pilnaverčius parodymus dėl įgytos silpnaprotystės reiškinių ir išryškėjusio įtaigumo. 2018-11-21 - 2011-12-19, atlikus teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę civilinėje byloje, buvo konstatuota, kad A. B. šiuo metu serga įgyta silpnaprotyste - nepatikslinta demencija, dėl ko jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti bei, kad 2015 m. gruodžio 3 d. A. B. sirgo nepatikslintu psichikos sutrikimu dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kad 2016 m. birželio 22 d., 2018 m. gegužės 25 d. A. B. sirgo įgyta silpnaprotyste -nepatikslinta demencija, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Civilinėje byloje dėl A. B. veiksnumo apribojimo pateiktoje UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centro socialinio darbuotojo 2019-03-05 išvadoje dėl A. B. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad jis geba iš dalies savarankiškai, naudodamasis pagalba, pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus visose nutartyje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Šioje išvadoje pagrindine A. B. buitinės ir socialinės dezadaptacijos priežastimi įvardinama jo fizinė negalia, t. y. aklumas. Atlikus dabartinį teismo psichiatrinį ekspertinį tyrimą, nustatyta, kad A. B. klinikiniame vaizde šiuo metu vyrauja vidutinis pažinimo funkcijų sutrikimas (dezorientacija laike, dėmesio, trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sutrikimai), sulėtėjęs, klampus, mažai produktyvus mąstymas, nuskurdusios, monotoniškos emocijos, disforiška nuotaika, nuskurdę interesai, nusilpusi valia bei kritikos nebuvimas savo sveikatos būklei. Jo gebėjimas vykdyti produktyvią, tikslingą veiklą ryškiai sutrikęs, o jo apsitarnavimą save buityje ryškiai apsunkina ne tik sutrikę pažinimo funkcijos, bet ir jo turima fizinė negalia - aklumas.“ A. B. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - kraujagyslinė demencija (F01.9).

13. 2019 m. spalio 7 d. išvadoje konstatuota, kad A. B. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti bei veikti savarankiškai šiose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimo naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje; A. B. gali iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei veikti savarankiškai šiose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); socialinių paslaugų srityje (asmens gebėjimo kreiptis dėl socialinių paslaugų, gebėjimo naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas).

Dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse

14. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje; teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą.

15. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

16. Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (pvz., (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

17. Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad EŽTT jurisprudencija teikia pagrindą daryti išvadą, kad nepaisant to, jog asmens veiksnumo ribojimą EŽTT laiko kraštutine priemone, asmens veiksnumo apribojimas yra siejamas su tokio asmens gebėjimu veikti tam tikrose srityse, t. y. suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse reikšmę ir juos valdyti. Todėl, vadovaujantis EŽTT praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Todėl jeigu teismas, remdamasis išsamia ir visapusiška eksperto medicinine išvada bei išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad asmuo tikrai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu visose tose srityse yra pagrįstas ir teisėtas (pvz., (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

18. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrindė kaip ekspertizės akte nurodyti A. B. sveikatos sutrikimai nulemia jo negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kokie įrodymai pagrindžia, kad šis negalėjimas yra tokio pobūdžio, jog A. B. gali būti pripažintas neveiksniu. Spręsdamas suinteresuoto asmens A. B. pripažinimo neveiksniu klausimą, suabsoliutino medicininį neveiksnumo nustatymo kriterijų ir savo išvadas grindė iš esmės tik dokumentiniu įrodymu – teismo psichiatrijos ekspertizės išvada ir ją pateikusio eksperto teismo posėdžio metu duotais šios išvados išaiškinimais. Apeliacinis teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina nepagrįstais. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tyrė bylos įrodymų visumą ir motyvavo būtinumą sričių, kuriose suinteresuotas asmuo A. B. pripažintinas neveiksniu, o kuriose – ribotai veiksniu.

19. Pirmosios instancijos teismas vertino 2019-03-05 išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus” nurodytas aplinkybes, kad A. B. geba iš dalies savarankiškai, naudodamasis kito asmens pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus ir pasisakė, kad išvadoje A. B. gebėjimus vertino specialių žinių neturinti specialistė, vertino buitiškai, nesigilindama į kiekvieną sritį, be to, šis vertinimas buvo atliktas prieš penkis mėnesius, todėl sprendė, kad nėra pagrindo netikėti eksperto išsamiu paaiškinimu apie A. B. psichinės ligos progresavimą, jo pažintinių funkcijų sutrikimą. Šioms išvadoms pritaria ir apeliacinis teismas.

20. 2019 m. spalio 7 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. klinikiniame vaizde šiuo metu vyrauja vidutinis pažinimo funkcijų sutrikimas (dezorientacija laike, dėmesio, trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sutrikimai (tiriamojo fiksacinės ir ilgalaikės atminties gebėjimai, naujos informacijos įsiminimo, išsaugojimo ir atgaminimo procesai nusilpę (iš trijų paprašytų įsiminti žodžių iš karto atkartoja visus 3, tačiau po 3 min. - tik 2), sutrikę jo skaičiavimo įgūdžiai (sugeba atlikti tik elementarius aritmetinius veiksmus 10 ribose), sulėtėjęs, klampus, mažai produktyvus mąstymas, nuskurdusios, monotoniškos emocijos, disforiška (subjektyviai nemaloni nuotaika – depresija, nerimas, dirglumas) nuotaika, nuskurdę interesai, nusilpusi valia bei kritikos nebuvimas savo sveikatos būklei. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visi šie eksperto išvadoje nurodyti pažintinių funkcijų sutrikimai turi tiesioginės įtakos asmens teisių ir laisvių įgyvendinimui.

21. Klaipėdos apygardos teisme yra iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurioje ieškovas A. B. prašo pripažinti sandorius negaliojančiais, ginčas vyksta dėl nekilnojamojo turto, o 2019 m. spalio 7 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodyta, kad A. B. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti srityse, susijusiose su sandorių sudarymu, su kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valdymu, su gebėjimu kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju A. B. interesų apsaugos tikslais jo teisų ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs ir šis jo privataus gyvenimo apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui – apsaugoti jo paties interesus ir sveikatą.

22. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų ir kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu nepažeidė. Nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas vadovaujantis A. B. interesų apsaugos tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse tikslais, įsitikinus, kad šiuo konkrečiu atveju jo teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami.

23. Apelianto manymu, ekspertizė atlikta pažeidžiant Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-616, 23.3.10. papunkčio reikalavimus, numatančius, kad turi būti pateiktas raštiškas tiriamojo asmens ar jo atstovo pagal įstatymą sutikimas atlikti tiriamajam ekspertizę, bei 33.1. papunkčio reikalavimus, numatančius, kad atliekant ekspertizę draudžiama pažeisti asmens teises, naudoti prievartą, grasinimus, apgaulę ar kitas neteisėtas priemones, siekiant išgauti duomenis iš tiriamojo asmens.

24. CK 2.26 straipsnio 4 dalis numato, kad asmens psichikos būklė gali būti tiriama tik jo sutikimu arba teismo leidimu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-616 „Dėl teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino aprašo 23.3.10. papunktis nustato, kad ekspertizei atlikti turi būti pateiktas raštiškas tiriamojo asmens ar jo atstovo pagal įstatymą sutikimas atlikti tiriamajam ekspertizę (tais atvejais, kai ekspertizė asmeniui negali būti atlikta be sutikimo).

25. Nagrinėjamu atveju remiantis CPK 466 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens A. B. psichinei būklei nustatyti 2019 m. birželio 3 d. nutartimi paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę. Nors raštiško A. B. sutikimo nėra, tačiau teismo psichiatras ekspertas Dr. K. D. byloje nurodė, kad tiriamajam asmeniui A. B. jis prisistatė ir paaiškino, kad turįs pavedimą atlikti tyrimą jo psichinei būklei nustatyti, A. B. tam neprieštaravo, atsakinėjo į užduodamus klausimus. Iš 2019 m. spalio 7 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. B. bendravo su ekspertu, į jo užduodamus klausimus atsakinėjo. Iš nurodytų duomenų matyti, kad iš pradžių A. B. į ekspertą reagavo piktai, vizitu nepatenkintas, tačiau jis neatsisakė bendrauti. Pokalbio metu nesakė, kad nenori kalbėtis. Apeliantas taip pat nurodo, kad ekspertizė atlikta pažeidžiant ir Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-616, 33.1. papunkčio reikalavimus, tačiau nepateikė tam patvirtinti jokių objektyvių įrodymų. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog vien tai, kad nebuvo raštiško A. B. sutikimo, nesudaro pagrindo pripažinti ekspertizės aktą nepatikimu įrodymu.

27. Aprašo bendruose nuostatuose numatyta, kad asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas nustato asmens, kurį teismo prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečioje srityje nustatymo principus, reikalavimus socialiniams darbuotojams, vertinimo tvarką, kriterijus, kuriais vadovaudamasis socialinis darbuotojas rengia ir teikia išvadas apie asmenų, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Aprašo 3 dalyje nurodyta, kad asmens galimybes pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečioje srityje vertina ir išvadą rengia socialinių paslaugų centro, psichikos sveikatos centro ar kitų įstaigų (išskyrus seniūnijos, savivaldybės administracijos) socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės institucijos. Pažymėtina, jog byloje yra tokia išvada – 2019 m. kovo 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.

28. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi byloje taip pat paskirta A. B. ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė dėl jo psichikos sveikatos būklės įvertinimo pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą pripažinti jį neveiksniu tam tikrose srityse. Teismo ekspertizė – proceso veiksmas, kuriuo teismas ar teisėjas skiria teismo ekspertui atlikti ekspertizę ir atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus, o teismo ekspertas atlieka jam pavestus tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte. Šiuo atveju teismas teismo ekspertui pateikė klausimus. Ekspertizės akte pateikti atsakymai į teismo iškeltus klausimus dėl A. B. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo vertinti, kad ekspertizė buvo netinkamai atlikta ar yra nepagrįsta ir, kad negalėjo turėti įrodomosios reikšmės.

29. Apelianto teigimu, Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė su pareiškimu ir patikslintu pareiškimu nepateikė CPK 465 str. numatytos sveikatos priežiūros įstaigos pažymos, 2019-11-08 atsiliepime į patikslintą pareiškimą buvo nurodyti argumentai, kad yra procesinio dokumento turinio trūkumai, tačiau Telšių apylinkės teismas nesprendė klausimo dėl pareiškimo trūkumų pašalinimo. Telšių apylinkės teismas neišsprendė klausimo dėl Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės pareiškimo trūkumų pašalinimo, todėl nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti CPK 177 str. 3 d., CPK 465 str. reikalavimai ir netinkamai išnagrinėta civilinė byla. Šiuos argumentus apeliacinis teismas laiko nepagrįstais.

30. CPK 465 str. nurodyta, jog pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuoto išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Šiame straipsnyje numatytame pareiškime turi būti nurodytos sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį neveiksniu.

31. Nagrinėjamu atveju su pareiškimu dėl A. B. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse buvo pateiktos sveikatos priežiūros įstaigos pažymos apie suinteresuoto asmens A. B. sveikatą: UAB Telšių sveikata 2019 m. vasario 12 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centro 2019 m. vasario 8 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini); VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2019 m. vasario 8 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie S AM Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. - gruodžio 19 d. kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. gegužės 13 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno V teritorinio skyriaus Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. kovo 5 d. Išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Apeliacinio teismo vertinimu tiek pareiškimas, tiek jo patikslinimas atitinka CPK 465 str. reikalavimus.

32. Apeliacinio teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

33. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinis teismas daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, jam neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.