- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- e2YT-1912-671/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00287-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Pareiškėjas
- Šiaulių apygardos prokuratūros
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., N. B., T. B.
- Išvadą teikia
- Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės
dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros, ginant viešąjį interesą, atstovei, prokurorei R. D.,
suinteresuotam asmeniui A. B., jo atstovui advokatui A. I.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginant viešąjį interesą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., T. B., N. B., dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse. Institucija teikianti išvadą Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašo pripažinti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimo naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje; pripažinti A. B. ribotai veiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); socialinių paslaugų srityje (asmens gebėjimo kreiptis dėl socialinių paslaugų, gebėjimo naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas).
Pareiškėjo atstovė palaikė patikslintą pareiškimą ir nurodė, jog iš A. B. medicininių dokumentų matyti, jog jam yra konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - kraujagyslinė demencija. VšĮ Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba 2019 m. spalio 7 d. atlikta ekspertizė patvirtino, jog A. B. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, ir iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti dviejose asmeninių neturtinių santykių srityse, šio ekspertizės akto pagrindu pareiškėjas patikslino savo pareiškimą ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens A. B. atstovas su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo A. B. nesutiko, kad jam būtų atlikta ekspertizė, todėl ekspertizė buvo atlikta neteisėtai, apgaule, ekspertizės išvadomis teismas negali remtis. Be to, eksperto išvados dėl A. B. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus parengtos pažeidžiant Civilinio proceso kodekso (toliau LR CPK) 465 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 3, 3.1, 3.2 punktuose nustatytą kompetenciją, todėl pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, teismui pateikto ekspertizės akto išvados negali turėti įrodomosios reikšmės. 2019 m. kovo 5 d. UAB „Žemaitijos psichikos centras“ darbuotojos G. J. 2019-03-05 Išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus (toliau Išvada) Nr. 14 nurodyta, kad A. B. geba tai daryti iš dalies savarankiškai, naudodamasis pagalba. 2019 m. gegužės 29 d. Telšių apylinkės teismo posėdyje apklausti liudytojai: gydytoja Genovaitė A. G. ir socialinė darbuotoja R. S. – B. neigė aplinkybes, kad A. B. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. LR CPK 465 straipsnis nustato, kad be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, tačiau ši pažyma nepateikta. Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad atsižvelgiant į teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvados didesnę įrodomąją galią, darytina išvada, kad teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama pirma, su nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, su išvados trūkumais, o kadangi VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos ekspertizės akto Nr. TPE-354/2019 išvadų nepagrindžia būtini įrodymai, akto išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, ekspertizės akto išvados negali būti lemiamos sprendžiant klausimą dėl A. B. neveiksnumo. A. B. turi fizinę negalią - aklumą, kas trukdo jam pilnai realizuoti savo teises, tačiau ne psichinę, todėl nėra jokio nei medicininio nei teisinio pagrindo suvaržyti A. B. teises ir laisves.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo N. B. ir jos atstovas sutiko su patikslintu pareiškimu ir prašė jį tenkinti.
Liudytojos G. Š., Genovaitė A. G., E. M., M. B., R. S.-B., G. J. teismo posėdžių metu paaiškino, kad bendraujant su A. B., jo būklė yra pakitusi, jis yra piktesnis, irzlesnis, apatiškesnis, tačiau liudytojų nuomone, jis bendrauja adekvačiai, supranta savo poreikius, supranta, kas jam yra sakoma. Mano, kad būtent aklumas įtakoja jo nepilnavertį gyvenimą.
Ekspertai V. M., G. B., L. Š., I. K.-K. pasisakė apie A. B. atliktus ekspertinius tyrimus kitose bylose (2017; 2018 metais) ir konstatavo, kad kiekvienu konkrečiu atveju yra tiriama asmens būsena atsižvelgiant į ekspertams keliamus klausimus. Jau tuo metu buvo konstatuota A. B. nepatikslinta demencija, buvo nustatytas vidutinis pažinimo sutrikimas. Jo liga progresuoja. Siekiant nustatyti ar A. B. yra veiksnus būtina jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Šiam tyrimui neturės tiesioginės įtakos anksčiau atlikti tyrimai, nes bus vertinama dabartinė jo būsena. Teismo psichiatrijos ekspertizę galima pavesti bet kuriai ekspertinei įstaigai.
Žemesnės instancijos teismas
Ekspertas Dr. K. D. palaikė savo išvadą ir papildomai paaiškino, kad A. B. yra diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – kraujagyslinė demencija, ši liga progresuoja ir nuo pavasario jo psichikos būsena galėjo ženkliai pasikeisti. Specifinio gydymo nėra. Ekspertizės išvadai neturėjo tiesioginės įtakos anksčiau atliktų ekspertizių išvados, šios išvados turėjo įtaką tik nustatytos diagnozės patvirtinimui. Jo tyrimui turėjo įtakos gauti medicininiai dokumentai, atlikti radiologiniai tyrimai ir jų rezultatai. Išvadai lemiamą reikšmę turėjo pokalbis su tiriamuoju asmeniu. Atvykęs atlikti tyrimą jis prisistatė, paaiškino, kad turi pavedimą atlikti tyrimą, paklausė ar jis sutinka atsakyti į užduodamus klausimus. A. B. neprieštaravo, nors pradžioje bendravo nenoriai. Jeigu jis būtų atsisakęs bendrauti, būtų neatsakinėjęs į užduodamus klausimus. Tyrimas atliktas tinkamai, vadovaujantis nustatyta metodika.
Institucijos teikiančios išvadą atstovė prašė tenkinti patikslintą pareiškimą, nes tai atitinka A. B. interesus, taip bus apsaugotos jo teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Iš medicininių dokumentų ir teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. TPE-354/2019 išvados, matyti, kad A. B. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – kraujagysline demencija. Ekspertizės išvadoje nurodoma, jog 2009 m. A. B. patyrė išeminį galvos smegenų infarktą, jam nustatytas nežymus pažintinių funkcijų nusilpimas, nesiekiantis kognityvinių funkcijų sutrikimo lygio; 2014 m., atlikus protinės būklės trumpą tyrimą, jam nustatytas lengvas pažinimo sutrikimas, lengvas kognityvinis sutrikimas; 2016 m. atikus pakartotiną galvos smegenų radiologinį tyrimą, jam buvo diagnozuotas galvos smegenų infarktas; 2016 m. birželio 22 d. psichoterapeuto konsultacijos metu jam buvo diagnozuota nepatikslintos kilmės demencija; 2017 m. atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, kad A. B. negali adekvačiai ir pilnavertiškai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai adekvačius, pilnaverčius parodymus dėl įgytos silpnaprotystės reiškinių ir išryškėjusio įtaigumo; 2018-11-21 - 2018-12-19, atlikus teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę civilinėje byloje, buvo konstatuota, kad A. B. šiuo metu serga įgyta silpnaprotyste – nepatikslinta demencija, dėl ko jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, bei kad 2015 m. gruodžio 3 d. A. B. sirgo nepatikslintu psichikos sutrikimu dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kad 2016 m. birželio 22 d., 2018 m. gegužės 25 d. A. B. sirgo įgyta silpnaprotyste - nepatikslinta demencija, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Išvadoje konstatavo, kad A. B. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti bei veikti savarankiškai šiose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimo naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje; A. B. gali iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei veikti savarankiškai šiose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); socialinių paslaugų srityje (asmens gebėjimo kreiptis dėl socialinių paslaugų, gebėjimo naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas).
Bylose dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse labai svarbu kuo išsamiau išanalizuoti asmens psichinės ligos ar proto negalios pasekmes jo socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams, jo paties ir aplinkinių saugumui, įvertinti asmens gebėjimus įvairiose socialinio gyvenimo srityse, ypač tose, kuriose, konstatavus asmens neveiksnumą, kyla sunkių įstatyme nustatytų padarinių – suvaržomos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, nustatomi įvairūs draudimai ir (ar) apribojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2012 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-166/2012; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-220/2012). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat tikslą skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis žmogaus laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, jų lygų dalyvavimą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse įstatyme buvo įtvirtinta galimybė asmenį pripažinti neveiksniu ar apriboti jo veiksnumą tik tam tikrose srityse (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-845-381-381/2015). Teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).
Kaip minėta, 2019 m. spalio 7 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte yra nurodytas konkretus turtinių ir neturtinių sričių sąrašas, kuriose A. B. negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti ir kuriose gali iš dalies suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.
Nors 2019-03-05 Išvadoje “Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus” nurodyta, kad A. B. geba iš dalies savarankiškai, naudodamasis kito asmens pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, o liudytojai taip pat abejojo A. B. neveiksnumu, tačiau Išvadoje A. B. gebėjimus vertino specialių žinių neturinti specialistė, vertino buitiškai, nesigilindama į kiekvieną sritį, šis vertinimas buvo atliktas prieš penkis mėnesius. Liudytojai taip pat su A. B. bendravo paviršutiniškai, kalbėdami apie būtinus paprastus kasdieninius poreikius, todėl teismas neturi pagrindo netikėti eksperto išsamiu paaiškinimu apie A. B. psichinės ligos progresavimą, jo pažintinių funkcijų sutrikimą. Espertizės akte kaip tik ir nurodoma, jog A. B. dezorientuotas laike, jam nustatytas dėmesio, trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sutrikimas, sulėtėjęs, klampus, mažai produktyvus mąstymas, nuskurdusios monotoniškos emocijos, distrofiška nuotaika, nuskurdę interesai, nusilpusi valia, kritikos nebuvimas savo sveikatos būklei. Visi šie eksperto išvadoje nurodyti pažintinių funkcijų sutrikimai turi tiesioginės įtakos asmens teisių ir laisvių įgyvendinimui. Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos Klaipėdos apygardos teisme yra iškelta civilinė byla, kurioje ieškovas A. B. prašo pripažinti sandorius negaliojančiais, ginčas vyksta dėl nekilnojamojo turto, o kaip matyti iš paminėto ekspertizės akto išvadų, A. B. kaip tik ir negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti srityse susijusiose su sandorių sudarymu, su kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valdymu, su gebėjimu kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju A. B. interesų apsaugos tikslais jo teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs ir šis jo privataus gyvenimo apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties interesus ir sveikatą.
Nustačius minėtas aplinkybes, esant medicininiam ir juridiniam pagrindams, A. B. pripažintinas neveiksniu šiose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimo naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje; taip pat pripažintinas ribotai veiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); socialinių paslaugų srityje (asmens gebėjimo kreiptis dėl socialinių paslaugų, gebėjimo naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2. 10; 2.11 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Pripažinti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimo naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje.
Pripažinti A. B. ribotai veiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); socialinių paslaugų srityje (asmens gebėjimo kreiptis dėl socialinių paslaugų, gebėjimo naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.