- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-27
- Bylos Nr.
- e2S-518-883/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00287-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- Šiaulių apygardos prokuratūros
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., T. B., N. B.
- Išvadą teikia
- Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) A. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-1912-671/2019 pagal pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės (ginančios viešąjį interesą) pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys byloje A. B., T. B. ir N. B.; institucija teikianti išvadą – Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė ginanti viešąjį interesą (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama A. B. paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę; teismo psichiatrijos ekspertizei nustačius, kad A. B. dėl psichikos sutrikimų negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir/ar jų valdyti turtinių santykių srityse bei asmeninių neturtinių santykių srityse, pripažinti A. B. neveiksniu minėtose srityse.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. birželio 3 d. nutartimi A. B. paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš byloje esančios medžiagos (kitose bylose atliktų teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktų; prieštaringų liudytojų paaiškinimų; byloje dalyvavusių ekspertų pasisakymų) kyla abejonių dėl A. B. šiuo metu esamos psichikos būklės. Nurodė, jog psichinei būklei įvertinti reikalingos specialios žinios, todėl skirtina teismo psichiatrijos ekspertizė bei civilinė byla sustabdyta iki teisme bus gautas ekspertizės aktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 164 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atskiruoju skundu apeliantas (suinteresuotas asmuo A. B.) prašo 2019 m. birželio 3 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 3 d. teismo nutartimi civilinę bylą iki kol bus atlikta ekspertizė ir teisme bus gautas ekspertizės aktas, sustabdė formaliai ir nesavalaikiai.
3.2. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e2-549-253/2019 nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1912-671/2019, todėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi formalus ir nesavalaikis civilinės bylos sustabdymas vilkina Klaipėdos apygardos teisme iškeltos bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė prašo atskirojo skundo netenkinti, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-1912-671/2019 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sustabdyti nagrinėjamą bylą yra neracionalus, skubotas ir užvilkinantis bylos nagrinėjimą – deklaratyvaus turinio ir nepagrįsti. Teismas nagrinėjamu atveju ėmėsi priemonių, jog procesas byloje vyktų operatyviai ir ekonomiškai. Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą pagrįstai padarė išvadą, kad kyla abejonių dėl A. B. psichinės būklės (galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti), todėl teismas šį klausimą ėmėsi spręsti paskirdamas teismo psichiatrijos ekspertizę.
4.2. CPK 164 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskirią ekspertizę. Pareiškėja akcentuoja, kad įstatymas suteikia teismui teisę sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kuomet yra paskiriama ekspertizė. Teismo ekspertizė skiriama nustatyti tam tikras aplinkybes, kurių nustatymui teismas neturi specialių žinių, todėl galima daryti išvadą, jog iš esmės tolesnis bylos nagrinėjimas nėra galimas iki bus gauta eksperto išvada.
4.3. Apeliantas nepateikė argumentų, kodėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis sustabdyti bylos nagrinėjimą yra nepagrįsta, kokius procesinius veiksmus dar būtų galima atlikti po to, kai teismas priėmė sprendimą paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę.
4.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi procesinėmis teisės normomis, kurios reguliuoja fakultatyvų bylos sustabdymą ir nepažeidė proceso koncentruotumo bei operatyvumo principų, todėl teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutarties dalį, kuria civilinė byla iki ekspertizės atlikimo buvo sustabdyta, nėra.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo N. B. prašo atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1912-671/2019 atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš byloje esančios medžiagos kyla abejonių dėl A. B. šiuo metu esamos psichinės būklės. Kadangi psichinei būklei įvertinti reikalingos specialios žinios – paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę ir civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė.
5.2. Ekspertizės byloje paskyrimas iš esmės reiškia, jog tolesnis bylos nagrinėjimas nėra galimas iki bus gauta eksperto išvada. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė ekspertizę, kuri suteikė pagrindą bylą sustabdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Atskirojo skundo objektas – teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas paskyrė psichiatrijos ekspertizę ir civilinę bylą sustabdė, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
8. Civilinės bylos sustabdymo pagrindai reglamentuojami CPK 162³–164 straipsniuose. Remiantis CPK 162³ straipsniu, byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK 164 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kai teismas paskirią ekspertizę.
9. CPK 465 straipsnyje nustatyta, kad pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta gydytojo pažyma bei kiti įrodymai apie asmens psichinę būseną. Teismas gali skirti teismo psichiatrinę ekspertizę tik tada, kai yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą (CPK 466 straipsnis).
10. CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų įrodinėjimo priemonių panaudojimo galimybės civilinėse bylose yra ribojamos (įrodinėjimo priemonių leistinumas). CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Ši CPK norma yra bendro pobūdžio, nes joje nenurodoma, kokiais atvejais ji turėtų būti taikoma. Jos taikymo konkrečius atvejus nustato kitos CPK ir materialinės teisės normos. Minėta, kad pagal CPK 466 ir 469 straipsnių nuostatas asmens psichinei būsenai nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Šiuo atveju būtinai turi būti taikoma įstatymo konkrečiai nurodyta privaloma įrodinėjimo priemonė, tačiau tai nedraudžia šių aplinkybių papildomai įrodinėti dar ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau nesant teismo psichiatrinės ekspertizės išvados, teismas neturi teisės, remdamasis papildomomis įrodinėjimo priemonėmis, kurios išoriškai ir akivaizdžiai lyg ir leistų taikyti medicininį ir teisinį kriterijus, konstatuoti, kad asmuo yra neveiksnus. Atitinkama fizinio asmens būsena taip pat nesuteikia teismui teisės konstatuoti, kad asmuo serga psichine liga arba silpnaprotyste ir dėl to negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
11. Iš nagrinėjamoje byloje esančios medžiagos pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl A. B. psichinės būklės, todėl teismas skyrė teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismas bylos nagrinėjimą sustabdė remdamasis CPK 164 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu – teismo teise bylą sustabdyti tuo atveju, kai teismas paskiria ekspertizę (psichinei būklei įvertinti reikalingos specialios žinios). Pagal CPK 166 straipsnio 1 dalies 6 punktą bylos nagrinėjimas sustabdomas iki bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdyta byla. Nagrinėjamu atveju teismas bylą sustabdė iki kol bus gauta ekspertizės išvadą. Ekspertinės išvados (specialių žinių) buvimas gali turėti esminės reikšmės tiriant ir vertinant faktinius ginčo santykius (CPK 185 straipsnis).
12. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl bylos sustabdymo, argumentuodamas tuo, kad A. B. nesutinka, jog jam būtų skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė, todėl bylos sustabdymas yra formalus ir nesavalaikis, be kita ko, stabdantis ir kitos civilinės bylos nagrinėjimą. Apelianto nurodyta situacija, kai asmuo nesutinka su ekspertizės paskyrimu, nėra pagrindas, nespręsti ekspertizės jam skyrimo klausimo. Teismas, būdamas aktyvus bylose dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse yra neribojamas dėl įrodinėjimo priemonių rinkimo dar iki juos vertinant (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 179 straipsnis), be to, įstatymas nenumato galimybės nutarties dalį, kuria paskirta ekspertizė, skųsti atskiruoju skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų atskirojo skundo argumentų nepasisako.
13. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas bylos nagrinėjimą, nepažeidė procesinės teisės normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.