- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-1199-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00686-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- D. D., L. D. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. D. ir L. D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. D. ir L. D. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SAM Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai D. D. ir L. D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nustatyti, kad atsakovas A. K. yra L. D. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. D. K. yra A. K. sūnus; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko L. D. K. išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko L. D. K. išlaikymui susidariusią 6.445,00 Eur skolą už trijų metų laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2018-02-28; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei ir atsakovui nebūnant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. D. K.. Gimus sūnui atsakovas neturėjo noro gyventi kartu su ieškove, ryšių nepalaikė, nors apie nėštumą žinojo. Ieškovė jautėsi ignoruojama nuo pat nėštumo pradžios, todėl išduodant vaiko gimimo liudijimą nuslėpė vaiko tėvo duomenis ir gimimo liudijime įrašyta tik ji - vaiko motina, vaikui buvo suteikta motinos mergautinės pavardės pagrindu sudaryta pavardė K.. Sulaukęs 16 metų amžiaus L. D. K. ėmė domėtis savo tėvu ir nori ji pažinti bei būti jo pripažintas kaip sūnus. Atsakovas tinkamai nevykdo savo kaip tėvo pareigų ir nepadeda ieškovei išlaikyti nepilnamečio sūnaus. Vaikas sparčiai auga, jo poreikiai keičiasi, kiekvieną dieną brangsta pragyvenimas, didėja išlaidos, susijusios su jo išlaikymu. Vaikui augant didėja maitinimo poreikiai, dažnai reikia pirkti naujus rūbus ir avalynę, kadangi vaikas išauga rūbus, nespėja jų sunešioti. Sūnus lanko mokyklą, šiuo metu mokosi 10-je klasėje. Mokyklos lankymas taip pat reikalauja išlaidų. Nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį skirtina suma turėtų būti ne mažesnė, nei Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA). Kadangi atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų nuo pat jo gimimo, todėl susidariusi išlaikymo skola skaičiuotina nuo 2015-03-01 iki 2018-02-28 (36 mėn.) ir sudaro 6 445,00 Eur sumą.
3. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko interesus, nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, palaiko ieškovės prašymą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
4. Atsakovas A. K. sutiko, kad yra L. D. K. tėvas. Dėl išlaikymo dydžio, įsiskolinimo sumos ir bylinėjimosi išlaidų padengimo su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad kai ieškovė buvo ketvirtą mėnesį nėščią, informavo jį apie tėvystę, tačiau atsakovas nepatikėjo, kad laukiasi nuo jo. Atsakovas tik paskutinius du metus dirba užsienyje. Dabar yra susilaužęs koją, negauna jokių pajamų, jį išlaiko žmona. Atsakovas siūlė ieškovei sumokėti pusę išlaikymo įsiskolinimo sumos, bet ieškovė kategoriškai atsisakė. Atsakovas sutiko dėl išlaikymo įsiskolinimo pusės sumos, nurodė, kad išmokėtų šią sumą per pusę metų. Nurodė, kad sūnui per mėnesį gali skirti po 180,00 Eur išlaikymui. Atsakovą ieškovė matydavo, bet niekada nepasiūlė DNR tyrimo pasidaryti. Tuo metu kai atsakovas buvo darbingas, jis būtų galėjęs mokėti išlaikymą ir jį būtų mokėjęs. Dabar atsakovas turi žmoną ir 4 metų 8 mėnesių sūnų. Jokių pajamų šiuo metu neturi, 2017-05-05 jis neteko darbo, laukė kito darbo, bet susilaužė koją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad atsakovas A. K. yra L. D. K. biologinis tėvas, o L. D. K. yra A. K. biologinis sūnus; priteisė iš atsakovo A. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. D. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 180,00 Eur dydžio išmokomis nuo sprendimo byloje priėmimo (2018-10-29) iki jo pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo A. K. išlaikymo nepilnamečiui sūnui L. D. K. 3.225,75 įsiskolinimą; priteisto išlaikymo sūnui tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę D. D.; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas yra sudaręs santuoką ir turi dar vieną nepilnametį sūnų P. K., gim. 2014-01-28 (4 metų amžiaus). Ieškovė be šalių bendro nepilnamečio sūnaus L. D. K. kitų išlaikytinių neturi. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad 2018-03-16 atsakovas patyrė traumą (susilaužė kulnikaulį) ir dėl to šiuo metu negali dirbti. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog maksimaliai kiek gali ir sutinka skirti sūnaus išlaikymui sudarytų 180,00 Eur sumą. Teismo vertinimu, nurodyta 180,00 Eur suma sūnaus išlaikymui užtikrintų jo būtinųjų poreikių patenkinimą, atitiktų šalių protingumo ir proporcingumo principus, šalių dabartinę finansinę situaciją dėl atsakovo netektos galimybės dirbti ir užsidirbti.
7. Teismas sprendė, jog prašytas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis, o pagrindų, kuriais vadovaujantis būtų galima išlaikymo įsiskolinimo dydį mažinti atsakovas nurodė jo dabartinę finansinę padėtį ir turėjimą dar vieną išlaikytinį nepilnametį sūnų. Šią situaciją teismas laikė pagrindu mažinti išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, nes priešingu atveju atsakovas galimai neišgalėtų mokėti įsiskolinimo ir išlaikymo pagal teismo sprendimą, o tai prieštarautų ieškovo interesams, ir atsakovo mažamečio sūnaus interesams (CK 1.5 str.). Teismas sprendė, jog už trejus metus per laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2018-02-28 skaičiuojant pagal tuo metu galiojusį MMA iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas sūnui 3.225,75 Eur.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei D. nepilnamečio vaiko L. D. K. išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko L. D. pilnametystės, periodinių mėnesinių išmokų indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir priteisti iš atsakovo A. K. nepilnamečio vaiko L. D. K. išlaikymui susidariusį 6.445,00 Eur įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2018-02-28, bei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Pirmos instancijos teismo sprendimas priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. D. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 180,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis neatitinka pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, todėl išlaikymo dydis keistinas 200,00 Eur dydžio kasmėnesinėmis išmokomis, išmokų dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
8.2. Ieškinio padavimo dienai, ieškovės skaičiavimais, atsakovas buvo skolingas savo nepilnamečio vaiko L. D. K. išlaikymo išlaidų už periodą nuo 2015-03-01 iki 2018-02-28, 6.445,00 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas buvo suskaičiuotas kaip neįrodinėtinas teismų praktikoje. Sprendimas dalyje, kuria sumažintas išlaikymo įsiskolinimas, nėra visiškai teisingas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl išlaikymo dydžio
10. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).
11. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.).
12. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).
13. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).
14. Atsakovas nurodė, jog maksimaliai gali ir sutinka skirti sūnaus išlaikymui 180,00 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nurodyta 180,00 Eur suma sūnaus išlaikymui, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymą vaikui teiks abu vaiko tėvai, užtikrintų jo būtinųjų poreikių patenkinimą, atitiks šalių protingumo ir proporcingumo principus, šalių dabartinę finansinę situaciją dėl atsakovo netektos galimybės dirbti ir užsidirbti (CK 3.198 str.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokia išvada nesutikti. Apeliantai nurodo, jog priteisto išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis neatitinka pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, o būtent – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, todėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis turi būti pakeistas į 200,00 Eur sumą per mėnesį. Spręsdama šalių ginčą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį jog apeliantės minimas šeimos ginčų sprendimo principas nėra vienintelis ir visa lemiantis. Jau buvo minėta, kad vadovaujantis įstatymu ir sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio klausimą, turi būti įvertinti ne tik vaiko poreikiai, bet ir abiejų vaiko tėvų faktinės galimybes tenkinti vaikų poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas A. K. yra šešiasdešimties metų amžiaus. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, be 2001 m. gimusio apelianto sūnaus L. D. K., atsakovui A. K. yra gimę dar trys vaikai – (duomenys neskelbtini) ginęs L. K. (38 m. amžiaus), (duomenys neskelbtini) gimusi G. K. (22 metų amžiaus) ir (duomenys neskelbtini) ginęs P. K., kuris yra nepilnametis (e.b.l. 38). Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme (garso įrašas) atsakovas paaiškino, kad yra sukūręs naują šeimą – yra vedęs, turi keturių su puse metų nepilnametį sūnų. Atsakovas paaiškino, kad prieš tris metus jis išvyko į Vokietiją, dirbo lietuvių kompanijoje, kuri turėjo kontraktą su vokiečiais, tačiau kontraktas buvo nutrauktas, 2017-05-05 jis prarado darbą. Laukė kito darbo - jam buvo pažadėtas vairuotojo darbas, tačiau susilaužė koją, yra nedarbingas. Koja blogai sugijo, reikia laužti kaulą ir sugydyti iš naujo, laukia operacija. Ateityje gaus senatvės pensiją, dabar jokių pajamų negauna. Atsakovas nurodė, kad jo namas Zujūnuose sudegė, jokio turto nekilnojamojo atsakovas neturi. Vokietijoje nuomoja butą, jo žmona dirba keliuose darbuose ir viena išlaiko šeimą, moka už buto nuomą, atsakovas namuose rūpinasi vaiku. Šios aplinkybės CPK leistinais įrodymais nėra paneigtos. Byloje esantys Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenys patvirtina, jog deklaruotas atsakovo nepilnamečio sūnaus P. K. išvykimas į Vokietiją 2017-06-26 (e.b.l. 40). Atsakovo A. K. pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018-03-16 atsakovas patyrė traumą (e.b.l. 59-64). Byloje nustatyta, kad ieškovė D. D. turi vienintelį išlaikytinį – šalių sūnų L. D. K., turi nuolatines pajamas, yra darbingo amžiaus (keturiasdešimt ketverių metų). Byloje nėra duomenų, kad nepilnametis šalių sūnus turėtų kokių nors specialiųjų poreikių. Vaikas lanko mokyklą, taigi, jo poreikiai įprastiniai.
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus argumentus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proporcingumo principą, priteisdamas 180,00 Eur per mėnesį išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš atsakovo nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. vasario 28 d.). Nurodyto dydžio išlaikymas, kuris bus teikiamas kartu su vaiko motinos teikiamu išlaikymu, užtikrins nepilnamečiui vaikui jo poreikių užtikrinimą. Sutiktina, jog aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu yra patyręs koją traumą apsunkina jo galimybes įsidarbinti ir teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo, o taip pat ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Pažymėtina, kad pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
17. Teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas – pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis įstatymu teisingai priteisė iš atsakovo apeliantui išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (sprendimo motyvuojamoji dalis), tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą nurodydamas, jog išlaikymas priteisiamas nuo sprendimo priėmimo dienos. Ši klaida taisytina remiantis CPK 276 straipsniu.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
18. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
19. Apeliantai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma ir prašo patenkinti ieškinį visoje apimtyje bei priteisti iš atsakovo 6.445,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą, kurią apeliantė apskaičiuoja sumuodama trijų metų laikotarpiu (iki kreipimosi į teismą) buvusio nustatyto MMA dydžiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.
20. Priteistinas išlaikymo ar išlaikymo įsiskolinimo dydis išimtinai nesietinas vien su MMA, kurios dydis kasacinio teismo praktikoje laikomas tik orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šios nutarties penkioliktame punkte išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti apeliantų prašomą iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 3.225,75 Eus sumos. Teisėjų kolegija sutinka, kad priešingu atveju atsakovas galimai neišgalėtų mokėti įsiskolinimo ir periodinio išlaikymo pagal teismo sprendimą, o tai prieštarautų ne tik paties atsakovo interesams, bet ir atsakovo mažamečio sūnaus Pijaus interesams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Įvertinus šioje nutartyje aksčiau išdėstytas aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, išlaikymo įsiskolinimo sumažinimas atitiks šalių interesų pusiausvyrą, be to, neprieštaraus abiejų atsakovo nepilnamečių vaikų interesams.
21. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo apeliantams nepriteistinos. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje trečioje pastraipoje, ir ją išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 180,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt eurų 00 ct) dydžio išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. vasario 28 d.) iki jo pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.