- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-671-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04004-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Atsakovas
- V. S., K. U., D. G.
- Ieškovas
- A. G., D. A.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, E. M., D. M., D. B.
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. S., K. U. ir D. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių A. G., D. A. ieškinį atsakovams K. U., V. S., D. G. dėl teisės vykdyti rekonstrukcijos darbus be savininkų sutikimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, E. M., D. M., D. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovių A. G. ir D. A. ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti ieškovėms teisę rekonstruoti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EFI Projektai“, 2020 m. parengtą „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, turtinių vienetų formavimą į dviejų butų gyvenamąjį namą“, neturint atsakovų sutikimo.
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė kreiptis į teismo pirmininko pavaduotoją dėl civilinių bylų Nr. e2-5237-1162/2023 ir Nr. e2-908-1088/2023 sujungimo, bei sustabdė civilinę bylą Nr. e2-908-1088/2023 iki bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5237-1162/2023.
3. Atsakovai K. U., V. S. ir D. G. 2023 m. vasario 27 d. pateikė Kauno apylinkės teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties (DOK-26160), kuriuo prašė panaikinti nutartį dėl bylos sustabdymo.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovų K. U., V. S., D. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties.
5. Teismas nurodė, kad dėl dalies nutarties, priimtos 2023 m. vasario 17 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, 7 dienų terminas atskirajam skundui paduoti baigėsi 2023 m. vasario 24 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 73 straipsnio 3 dalis, 335 straipsnio 1 dalis). Skundas teismui paduotas 2023 m. vasario 27 d. Skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsakovai nenurodė jokių priežasčių ir aplinkybių, kodėl praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, prašymo jį atnaujinti nepateikė. Byloje nenustatyta priežasčių, sudarančių pagrindą teismui savo iniciatyva atnaujinti skundo padavimo terminą (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
6. Teismas nustatė, kad atskirasis skundas paduotas praleidus nutarties apskundimo terminą ir neprašant jo atnaujinti, atsakovų skundą atsisakė priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (CPK 75 straipsnis, 338 straipsnis).
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovai V. S., K. U. ir D. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2023 m. vasario 17 d. 09.30 val., tačiau jis iš esmės neįvyko, nes buvo sprendžiamas ieškovių atstovės prašymas dėl bylos sustabdymo. Išklausius šalis, byloje buvo paskelbta pertrauka, bylos dalyviai visi išvyko ir nutartis buvo priimta visiems nedalyvaujant.
1.2. Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. vasario 17 d. nutartis, tos pačios dienos lydraščiu buvo išsiųsta šalims. Elektroninės bylos skyriuje „dokumentai“ paskutinėje grafoje fiksuota dokumento gavimo data – 2023 m. vasario 18 d., todėl dėl šios priežasties nutarties gavimo data turėtų būti laikoma 2023 m. vasario 18 d. Pagal CPK 73 straipsnio 3 dalį, terminai skaičiuojami nuo sekančios dienos, t. y. šiuo atveju terminas skaičiuojamas nuo 2023 m. vasario 19 d. ir baigiasi 2023 m. vasario 25 d. – šeštadienį. Terminui pasibaigus nedarbo dieną, vadovaujantis CPK 74 straipsniu, jis perkeliamas į sekančią darbo dieną. Dėl šios priežasties atskirojo skundo pateikimas 2023 m. vasario 27 d. (pirmadienį), laikytinas termino nepraleidimu.
8. Ieškovės A. G. ir D. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioji Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Byloje 2023 m. vasario 17 d. vyko teismo posėdis, kurio metu buvo sprendžiamas ieškovių prašymas dėl bylos sustabdymo bei atsakovų prašymas dėl bylų sujungimo. Posėdžio metu, teismas nusprendė nutartį paskelbti 2023 m. vasario 17 d. 11.30 val. Atsakovų atstovė buvo informuota apie tai, kada bus paskelbta teismo nutartis, dėl ko atskirąjį skundą turėjo pateikti per 7 dienas nuo nutarties priėmimo, t. y. iki 2023 m. vasario 24 d. Skundą pateikus 2023 m. vasario 27 d. buvo praleistas nutarties apskundimo terminas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirasis skundas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
12. Visi procesiniai veiksmai atliekami per įstatyme ar teismo nustatytus terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti atsakovų atskirąjį skundą, konstatavęs, kad atskirasis skundas buvo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Atsakovai nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, argumentuodami, jog terminas atskirajam skundui paduoti nebuvo praleistas.
14. Teisinio pagrįstumo stokoja atsakovų nurodyta aplinkybė, jog 2023 m. vasario 17 d. teismo posėdis iš esmės nevyko, nutartis buvo priimta šalims nedalyvaujant dėl ko terminas atskirajam skundui skaičiuotinas nuo sekančios dienos po nutarties nuorašo gavimo. Nagrinėjamu atveju 2023 m. vasario 17 d. vyko žodinis teismo posėdis, kuriame buvo sprendžiami šalių pareikšti prašymai sustabdyti bylą bei kreiptis dėl bylų sujungimo. Atsakovė V. S. ir atsakovų atstovė advokatė K. Č. dalyvavusios 2023 m. vasario 17 d. teismo posėdyje buvo informuotos, kad procesinis sprendimas dėl bylos sustabdymo ir bylų sujungimo bus priimtas ir paskelbtas 2023 m. vasario 17 d. 11.30 val. (2023 m. vasario 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 05 s. – 14 min. 50 s.). Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio lydraščio matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartis tą pačią dieną per elektroninių paslaugų portalą (EPP) buvo išsiųsta atsakovių atstovei. Teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, jog nutartis dalyje dėl bylos sustabdymo per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Tai, jog atsakovai ir jų atstovė neatvyko į skundžiamos nutarties paskelbimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nutartį jie turėjo teisę nutartį skųsti per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jiems dienos. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovai ir jų atstovė nutartį turėjo teisę apskųsti per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo ir paskutinė diena atskirajam skundui paduoti buvo 2023 m. vasario 24 d.
15. Kaip minėta, atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnį). Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, jis gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Ši taisyklė taikoma ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
16. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą ir turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą; 2023 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023).
17. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018). Iš nagrinėjamos bylos duomenų negalima nustatyti, dėl kokių priežasčių atsakovai praleido terminą atskirajam skundui paduoti, nes atsakovai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių priežasčių ir aplinkybių, kodėl praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, be to net nepateikė prašymo jį atnaujinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovus atstovauja profesionali teisininkė – advokatė K. Č., kuriai žinomos procesinių terminų skaičiavimo taisyklės, taip pat procesinių terminų praleidimo teisiniai padariniai (CPK 75 straipsnis, 315 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nebuvo nustatyta priežasčių, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva atnaujinti skundo padavimo terminą (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
18. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.