Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelna“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelna“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arsenalas“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 3183,77 EUR nuostolius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2019 m. liepos 12 d. įskaitytinai pašalinti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus ir išaiškino, kad trūkumų nepašalinus per nustatytą terminą, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas. Teismas taip pat nustatė atsakovei terminą iki 2019 m. liepos 12 d. įskaitytinai pašalinti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus atsiliepimo į ieškinį trūkumus ir atsakovei išaiškino, kad nustatytu terminu neįvykdžius nutarties, atsakovės atsiliepimas į ieškinį gali būti laikomas nepaduotu ir grąžintas atsakovei. Pirmosios instancijos teismo argumentai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl ieškovės ieškinio trūkumų nustatė, kad krovinio pakrovimo, vežimo santykiuose dalyvavo užsienio įmonės – krovinio pardavėjas buvo Prem Marbles PVT.LTD., ieškovės agentas bendrovė „Divya Shipping & Clearing Services Private Limited“, laivybos įmonė „Cosco Shipping“. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje nenurodė minėtų įmonių bei jų draudikų dalyvaujančiais byloje asmenimis, nusprendė, kad būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos užsienio įmonės Prem Marbles PVT.LTD. bei jos draudiko įmonės teisėms ir pareigoms, todėl išaiškino ieškovei, kad ji ieškinyje turi nurodyti šių asmenų procesinę padėtį, pavadinimą, įmonės kodą bei procesinių dokumentų įteikimo adresus, taip pat pateikti teismui išverstą ieškinį ir jo priedus, skirtus šiems asmenims, į jiems suprantamą kalbą. Išaiškino ieškovei, kad trūkumų nepašalinus per nustatytą terminą, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas.

3.2. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas atsakovės pateikto atsiliepimo ir jo priedų priėmimo klausimą, nustatė, kad atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė priedus, kurie nėra išversti į lietuvių kalbą. Atsižvelgdamas į tai teismas nurodė, kad teismui procesiniai dokumentai ir jų priedai teikiami valstybine kalba ir jeigu teismui teikiami dokumentai, surašyti užsienio kalba, tokie dokumentai turi būti pateikti su jų vertimu į valstybinę kalbą. Dėl šios priežasties teismas nustatė terminą atsakovei pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančius leistinus rašytinius įrodymus, tai yra pateikti atsiliepimo į ieškinį priedų vertimus į lietuvių kalbą. Išaiškino, kad nustatytu terminu neįvykdžius nutarties, atsakovės atsiliepimas į ieškinį gali būti laikomas nepaduotu ir grąžintas atsakovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Gelna“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį, panaikinant nutarties dalį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, likusią nutarties dalį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Apeliantė dėl procesinių teisės normų taikymo pažeidimų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutarties dalyje neteisingai aiškino ir taikė trūkumų šalinimą ir trečiųjų asmenų įtraukimą į bylą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikoje formuojamo šių normų aiškinimo, todėl nepagrįstai įpareigojo apeliantę pašalinti ieškinio trūkumus nurodant papildomus proceso dalyvius. Teigia, kad ta aplinkybė, jog ieškovė trečiuoju asmeniu neįtraukė įmonės ,,Prem Marbles Private Limited“ ir jos draudiko, nelaikytina ieškinio trūkumu. Teigia, kad nepriklausomai nuo ginčo šalių pozicijos, teismas, manydamas, kad ,,Prem Marbles Private Limited“ ir jos draudikas turėtų būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, tai galėtų padaryti savo iniciatyva.

4.2. Apeliantė dėl faktinių bylos aplinkybių nurodo, kad ,,Prem Marbles Private Limited“ įtraukimas gali būti atsakovės interesas, nes tarp atsakovės ir ,,Prem Marbles Private Limited“ buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau atsakovė savo procesiniame dokumente taip pat neišreiškė pageidavimo į bylą įtraukti ,,Prem Marbles Private Limited“. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat konstatuodamas, kad, jo manymu, būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos įmonės ,,Prem Marbles Private Limited“ bei jos draudiko teisėms ir pareigoms, nenurodė ir nepagrindė, kaip konkrečiai būsimu teismo sprendimu būtų paveikta nurodytų asmenų teisinė padėtis ir kokias teisines pasekmes sukeltų toks teismo sprendimas.

5. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Arsenalas“ pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Atsakovė dėl bylos faktinių aplinkybių nurodo, kad atsakovė kreipėsi į apeliantę dėl krovinio pervežimo iš Indijos, tačiau rašytinė krovinio vežimo sutartis nebuvo sudaryta, sutartis nebuvo pradėta vykdyti, krovinio pervežimo paslauga nebuvo suteikta. Teigia, kad paties ieškovės pavedimu, jos agentas „Divya Shipping & Clearing Services Private Limited“ kreipėsi į laivybos įmonę „Cosco Shipping“, kuri rezervavo vietą laive kroviniui. Atsakovė teigia, kad apeliantė žinojo, kad krovinio siuntėjas bus Prem Marbles PVT.LTD ir būtent apeliantė buvo atsakinga už krovinio sugadinimo riziką iki jo įkėlimo į laivo denį. Atsakovė teigia, kad pati apeliantė po eismo įvykio prašė atsakovės pagalbos gauti nuostolių atlyginimą iš Prem Marbles PVT.LTD, o tik nepavykus gauti nuostolių atlyginimo, jų pradėjo reikalauti iš atsakovės.

5.2. Atsakovė dėl apeliantės veiksmų nurodo, kad šiuo atveju apeliantė pavesdama savo agentui bendrovei „Divya Shipping & Clearing Services Private Limited“ kreiptis į laivybos įmonę dėl konteinerio išdavimo ir perduoti šį konteinerį pardavėjui Prem Marblies PVT. LTD., pati prisiėmė riziką, o padengdama nuostolius savo agentui bendrovei „Divya Shipping & Clearing Services Private Limited“ sutiko prisiimti žalą, nors ir žinojo, kad už žalos padarymą atsakingas pardavėjas Prem Marbles PVT.LTD. Teigia, kad apeliantė savo ieškinyje nenurodydama anksčiau minėtų įmonių ir jų draudikų vengia išsiaiškinti tiesą civilinėje byloje, siekdama bet kokiu atveju savo patirtus nuostolius išsiieškoti iš atsakovės, nors atsakovė dėl ieškovės patirtų nuostolių nėra ir negali būti laikoma kalta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo procesą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

8. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės nurodo, kad ta aplinkybė, jog apeliantė trečiuoju asmeniu neįtraukė įmonės ,,Prem Marbles Private Limited“ ir jos draudiko, nelaikytina ieškinio trūkumu. Teigia, kad nepriklausomai nuo ginčo šalių pozicijos, teismas, manydamas, kad ,,Prem Marbles Private Limited“ ir jos draudikas vis dėlto turėtų būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, tai galėtų padaryti ne taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o savo iniciatyva. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nepagrindė, kaip konkrečiai būsimu teismo sprendimu būtų paveikta nurodytų asmenų teisinė padėtis ir kokias realias teisines pasekmes neįtrauktiems į bylą asmenims sukeltų toks teismo sprendimas. Atsakovė su nurodytais argumentais nesutinka, nurodo, kad faktiškai byloje žalą padarė Prem Marbles PVT.LTD ir apeliantė vengia išsiaiškinti tiesą civilinėje byloje.

9. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 8 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

10. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nurodydamas ieškovei į bylos nagrinėjimą įtraukti įmonę Prem Marbles PVT. LTD. bei jo draudiko kompaniją nurodė, kad būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos šio juridinio asmens ir jo draudiko kompanijos teisėms ir pareigoms, todėl apeliantė turi į bylos nagrinėjimą įtraukti šiuos asmenis nurodydama jų procesinę padėtį, pavadinimą, įmonės kodą bei procesinių dokumentų įteikimo adresus, bei pateikti dokumentų vertimus į jiems suprantamą kalbą. Išaiškino, kad priešingu atveju ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas.

11. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Šią savo teisę asmuo turi įgyvendinti laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus. Teismas, nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, priima nutartį trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad ne visi procesinio dokumento trūkumai yra pagrindas taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą. Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes tuomet įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami.

12. Ieškinys yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 straipsnis), todėl ieškinio formai ir turiniui keliami tie patys bendrieji reikalavimai, kurie įstatyme nustatyti visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams. Bendrieji procesinio dokumento turiniui keliami reikalavimai nurodyti CPK 111 straipsnyje, papildomi – CPK 135 straipsnyje. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, ieškovui tenka pareiga nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį.

13. Pažymėtina, kad prieš taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą ieškinyje nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, būtina atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis) į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Šios teisės normos turinys rodo, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą nėra šalies procesinė pareiga, bet yra jos teisė, realizuojama motyvuotu suinteresuoto asmens prašymu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens įtraukimo į procesą klausimą visais atvejais sprendžia teismas, dėl to priimdamas atitinkamą teismo nutartį (CPK 47, 290 straipsniai), tai yra ne bylos šalis, o būtent teismas įtraukia arba atsisako įtraukti į bylą tam tikrą asmenį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, jeigu pagal pareikštų reikalavimų turinį matyti, kad ginčas gali turėti įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms.

14. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris savo praktikoje yra nurodęs, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas nėra esminis ieškinio trūkumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1; Teismų praktika 36).

15. Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio matyti, kad teismui pateiktas ieškinys yra aiškus, jo reikalavimai (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas), aiškiai ir suprantamai išdėstytos, ieškovė nurodė dalyvaujančius byloje asmenis ir jų procesinę padėtį, tai yra atsakovę, kuriai bylos išsprendimas, ieškovės manymu, turės įtakos teisėms ir pareigoms.

16. Tai, kad ieškinyje nenurodyti, teismo nuomone, būtini įtraukti į bylą tretieji asmenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo manyti, kad šie trūkumai yra esminiai ir sudarantys pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą. Pažymėtina, kad klausimą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo teismas gali išspręsti savo iniciatyva, o ne per trūkumų šalinimo institutą. Pagal CPK 225 straipsnio 5 punktą teismas priėmęs ieškinį atlieka veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje; tai reiškia, kad teismas gali, jo manymu, reikalingus asmenis įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, taip pat bylos nagrinėjimo metu (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Be to, pažymėtina, kad įstatymas numato, jog visi teismui kilę neaiškumai dėl ginčo esmės, dėl pareikštų reikalavimų turinio, taip pat ir būtinų įtraukti į bylos nagrinėjimą asmenų, gali būti išspręsti teismo pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijoje metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

17. Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutarties dalį, kuria nustatytas terminas apeliantei (ieškovei) pašalinti ieškinio trūkumus, panaikinti ir likusią nutarties dalį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas uždarajai akcinei bendrovei „Gelna“ pašalinti ieškinio trūkumus panaikinti ir kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.