- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2-1143-1120/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Poilsis pajūryje“, E. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Balturas“, K. B., I. P., R. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Poilsis pajūryje“ ir E. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties, kuria, be kita ko, netenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1168-513/2019 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Poilsis pajūryje“ ir E. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Balturas“, K. B., I. P. (buvusi pavardė B.) ir R. B. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės paslapties įgijimo (gavimo), atskleidimo bei naudojimo, veiksmų uždraudimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2019 m. birželio 4 d. gautas ieškovų ieškinys, kuriame ieškovai prašo: 1) uždrausti atsakovams I. P., R. B., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Balturas“, K. B. naudotis, perduoti, skelbti, atskleisti ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ informaciją, kuri yra ieškovės komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie turistų apgyvendinimo paslaugas teikiančius ieškovės partnerius (viešbučius, sanatorijas ir kt.), turistų pervežimo paslaugas teikiančius parnerius (vežėjus), turistų maitinimo, ekskursijų, gidų paslaugas teikiančius partnerius, partnerių paieškos būdus ir sistemą, paslaugų kodavimo sistemą, paslaugų kainodarą, nuolaidų sistemą, klientus (turistus) (jų pavardes, adresus ir kitus klientą leidžiančius atpažinti požymius), informaciją apie konkretiems klientams taikomas paslaugų pardavimo sąlygas, nuolaidas, ieškovės sudarytų komercinių sutarčių ar susitarimų su klientais, sąlygas, atsiskaitymo tvarką, sutarčių ir užsakymų formas, o bet kuriam atsakovui, nevykdančiam šio teismo draudimo, skirti 10 000 Eur baudą už kiekvieną draudimo pažeidimo atvejį; 2) priteisti iš atsakovų solidariai 558 474 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Poilsis pajūryje“; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Balturas“ 38 595,11 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Poilsis pajūryje“; 4) priteisti iš atsakovų solidariai 150 000 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas ieškovui E. K..
Šalies argumentai
2. Ieškovai prašė skubiai, nepranešus atsakovams, taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) atsakovams I. P., R. B., K. B., UAB „Balturas“ nuosavybės teise priklausančių bei pas atsakovus ir / ar trečiuosius asmenis esančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą už 558 474 Eur sumą, o atsakovei UAB „Balturas“ – papildomai 38 595,11 Eur, ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ naudai; 2) atsakovams I. P., R. B., K. B., UAB „Balturas“ nuosavybės teise priklausančių bei pas atsakovus ir / ar trečiuosius asmenis esančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą už 150 000 Eur sumą ieškovui E. K., pavedant surasti areštuojamą turtą ir taikyti areštą ieškovų pasirinktam antstoliui; 3) uždrausti atsakovams I. P., R. B., K. B., UAB „Balturas“ naudotis, perduoti, skelbti, atskleisti ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ informaciją, kuri yra ieškovės komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie turistų apgyvendinimo paslaugas teikiančius ieškovės partnerius (viešbučius, sanatorijas ir kt.), turistų pervežimo paslaugas teikiančius parnerius (vežėjus), turistų maitinimo, ekskursijų, gidų paslaugas teikiančius partnerius, partnerių paieškos būdus ir sistemą, paslaugų kodavimo sistemą, paslaugų kainodarą, nuolaidų sistemą, klientus (turistus) (jų pavardes, adresus ir kitus klientą leidžiančius atpažinti požymius), informaciją apie konkretiems klientams taikomas paslaugų pardavimo sąlygas, nuolaidas, ieškovės sudarytų komercinių sutarčių ar susitarimų su klientais sąlygas, atsiskaitymo tvarką, sutarčių ir užsakymų formas; 4) sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/00189.
3. Ieškovai nurodė, kad atsakovai ėmėsi neteisėtų veiksmų, juos atliko veikdami organizuotai, sistemingai, savo tikslams įsteigę naują juridinį asmenį UAB „Balturas“, sąmoningai, tyčia neteisėtai gavo, perdavė vienas kitam ir panaudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, nesąžiningai konkuravo ir iš to gavo pajamas, veiksmai tęsiasi kelerius metus, veikla yra tęstinio pobūdžio ir ją toliau vykdyti atsakovai yra suinteresuoti, todėl prašė taikyti Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (toliau – KPTAĮ) 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad nepritaikius prašomų draudimų būtų nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes jos interesus atitinkantys reikalavimai liktų neužtikrinti, o atsakovai atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti tiek ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, tiek visu savo turtu ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo priimtą sprendimą. Ieškovų žiniomis, atsakovės I. P. ir K. B. turi Rusijos Federacijos pilietybę, o R. B. turi leidimą nuolat gyventi Rusijos Federacijoje, todėl labai tikėtina, kad neareštavus jų turimo turto, atsakovai, siekdami išvengti teismo sprendimo vykdymo, šį turtą gali perleisti tretiesiems asmenims – Rusijos Federacijos piliečiams ar minėtoje šalyje registruotiems juridiniams asmenims, įskaitant atsakovių ten įsteigtas ir valdomas RAB „Balturas“, RAB „Litovskij turoperator“, RAB „Kompanya Balturas“, dėl to teismo sprendimo įvykdymas, atsakovams neturint turto, taptų negalimas. Be to, yra itin didelė ieškinio suma, o dar būtų priteistas žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos.
4. Nurodė, kad 2014 – 2015 m. UAB „Poilsis pajūryje“ I. P. ir R. B. per kelis kartus į asmeninę ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ vadovo ieškovo E. K. banko sąskaitą pervedė apie 285 000 Eur, ši suma buvo pervesta įmonei ir naudojama įmonės veikloje, tačiau atsakovai kreipėsi į teismą dėl skolos iš E. K. priteisimo, 2017 m. vasario 28 d. civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 šalys sudarė taikos sutartį, pagal kurią E. K. likusią gautos sumos dalį, t. y. 195 888,64 Eur, įsipareigojo sumokėti dalimis iki 2018 m. gruodžio 31 d. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų nuo 2017 m. balandžio 1 d. nutraukta RAB „Balturas“ ir ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ bendradarbiavimo sutartis ir ieškovė UAB „Poilsis pajūryje“ neteko pajamų, negalėjo atsiskaityti su E. K., o jis negalėjo iki galo įvykdyti taikos sutartį. Išduotas vykdomasis raštas ir antstolis nukreipė išieškojimą į ieškovo gyvenamąjį būstą ir į jo valdomų 80 proc. UAB „Poilsis pajūryje“ akcijų dalį. B. perimant akcijas faktiškai perimamas jo išvystytas verslas ir kelionių organizatoriaus reputacija. Šias akcijas B. perimant vykdymo procese, tai reikštų faktinį per daugelį metų išvystyto ir reputaciją turinčio ieškovo sukurto kelionių organizavimo verslo perėmimą.
5. Nurodė, kad ieškovas E. K. turi 150 000 Eur reikalavimo teisę į atsakovus I. P. ir R. B., ieškinio tenkinimo atveju galima būtų įskaityti jų reikalavimus vykdymo procese ir taip būtų įgyvendintas teisingumas, užtikrintas protingumo kriterijus – E. K. ir B. tarpusavyje būtų atsiskaitę, o E. K. išsaugotų savo du dešimtmečius kurtą ir puoselėtą verslą ir gyvenamąjį būstą, B. būtų užkirstas kelias perimti ieškovo verslą ir būstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi, be kitų procesinių sprendimų, netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje ieškovai tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, tačiau neįrodyta kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Didelė ieškinio suma (597 069 Eur) pati savaime nekelia grėsmės įvykdyti galbūt palankų ieškovams būsimą teismo sprendimą. UAB „Balturas“ teikia turizmo paslaugas, dirba du darbuotojai, skolų socialiniam biudžetui neturi, daugiau bylų įmonei neiškelta. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad ieškinio suma atsakovams, iš kurių prašoma žalos atlyginimą priteisti solidariai, yra didelė, kad jų finansinės galimybės, palyginus su jų nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, turimais įsipareigojimais neleistų įvykdyti galbūt ieškovams palankų teismo sprendimą. Ieškovų motyvai, kad atsakovai galbūt slėps, perleis savo turtą tretiesiems asmenims Rusijos Federacijoje, nes turi galimybę ten gyventi, nepagrįsti net ir nesant įrodymų apie jų turtinę padėtį, be to, tokie sandoriai, turint tam pagrindą, gali būti nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Šioje proceso stadijoje ieškovai nepateikė objektyvių įrodymų, suteikiančių galimybę konstatuoti atsakovų nesąžiningus veiksmus turint tikslą sumažinti savo turimo turto masę ar jų siekį kitaip išvengti arba pasunkinti galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymą. Ieškovų nuoroda į kitą civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl asmeninės ieškovo skolos atsakovams, aplinkybės dėl taikos sutartimi pasibaigusio proceso, priverstinio neįvykdytos taikos sutarties vykdymo, atliekamų priverstinio išieškojimo veiksmų nėra atsakovų nesąžiningumo įrodymas, nes išieškotojai turi teisę į priverstinį teismo sprendimo įvykdymą.
8. Dėl prašomo įpareigojimo uždrausti atlikti veiksmus teismas pasisakė, kad ieškinio preliminarus pagrįstumas, kai teismo dar nebuvo iš esmės vertinamas atsakovų sąžiningumas, jų veiksmų pagrįstumas ir (ar) pan., nėra pakankamas daryti prielaidas apie galimą atsakovų nesąžiningumą ir (ar) siekį pasunkinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymą. Ieškovų prašomas taikyti draudimas atlikti veiksmus galimas tik teismo sprendimu, išnagrinėjus bylą iš esmės, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra ir negali būti būdas išspręsti ginčą ar jo dalį iš esmės ir įrodžius atsakovų nesąžiningumą, jų veiksmų (ne)teisėtumą ir pan. Sustabdyti vykdymo veiksmus yra pagrindas tada, kai asmuo ginčija vykdomąjį dokumentą ar kitais atvejais, kai teismo sprendimo vykdymo atgręžimas būtų ypač sunkus ar neįmanomas. Ieškovų nuodytoje byloje vykdymo pagrindas – teismo išduotas vykdomasis raštas. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, anksčiau buvo kilęs ir išnagrinėtas ginčas dėl paskolos sutarties, sudarytos tarp fizinių asmenų, vykdymo, taigi nėra ryšio su byla dėl žalos atlyginimo priteisimo, be to, vykdomosios bylos sustabdymas ar nesustabdymas neturi įtakos šioje byloje galbūt ieškovams palankaus sprendimo vykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams taikymo tenkinti – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) atsakovams I. P., R. B., K. B., UAB „Balturas“ nuosavybės teise priklausančių bei pas atsakovus ir / ar trečiuosius asmenis esančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą 558 474 Eur sumai, o atsakovės UAB „Balturas“ atžvilgiu – papildomai 38 595,11 Eur sumai, ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ naudai; 2) atsakovams I. P., R. B., K. B., UAB „Balturas“ nuosavybės teise priklausančių bei pas atsakovus ir / ar trečiuosius asmenis esančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą 150 000 Eur sumai ieškovo E. K. naudai, pavedant surasti areštuojamą turtą ir taikyti areštą ieškovų pasirinktam antstoliui; 3) uždrausti atsakovams I. P., R. B., K. B., UAB „Balturas“, naudotis, perduoti, skelbti, atskleisti ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ informaciją, kuri yra ieškovės komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie turistų apgyvendinimo paslaugas teikiančius ieškovės partnerius (viešbučius, sanatorijas ir kt.), turistų pervežimo paslaugas teikiančius parnerius (vežėjus), turistų maitinimo, ekskursijų, gidų paslaugas teikiančius partnerius, partnerių paieškos būdus ir sistemą, paslaugų kodavimo sistemą, paslaugų kainodarą, nuolaidų sistemą, klientus (turistus) (jų pavardes, adresus ir kitus klientą leidžiančius atpažinti požymius), informaciją apie konkretiems klientams taikomas paslaugų pardavimo sąlygas, nuolaidas, ieškovės sudarytų komercinių sutarčių ar susitarimų su klientais, sąlygas, atsiskaitymo tvarką, sutarčių ir užsakymų formas; 4) sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/00189. Nurodo šiuos argumentus:
9.1. Ieškinys, be kita ko, yra grindžiamas ir specialiame KPTAĮ nustatytais teisių gynimo būdais, t. y. atlyginti žalą (KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 8 straipsnis) ir uždrausti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą (KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be šių teisių gynimo būdų ieškovė taip pat atskirai prašė taikyti KPTAĮ 6 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones (KPTAĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovų prašymą, taikė tik CPK nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl KPTAĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidų egzistavimo. Lietuvos apeliacinis teismas visiškai analogišku atveju 2018 m. gruodžio 6 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2-1734-370/2018) yra nurodęs, kad KPTAĮ, yra specialusis įstatymas CPK atžvilgiu, todėl CPK normos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taikomos tiek, kiek šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nereglamentuotas KPTAĮ (KPTAĮ 6 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalėjo visų pirma taikyti KPTAĮ 6 straipsnyje nustatytus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimus, o tik tiek, kiek pastarieji nereglamentuoti – taikyti CPK. Pirmosios instancijos teismui tokio vertinimo neatlikus, šioje klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmė nebuvo atskleista.
9.2. Pagal KPTAĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas komercinės paslapties turėtojo prašymu gali laikinai nutraukti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą arba, atsižvelgdamas į aplinkybes, uždrausti naudoti ar atskleisti komercinę paslaptį ir kitas CPK nustatytas laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai, nei nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, šiuo atveju nėra privaloma įrodyti atsakovo nesąžiningumą, o pagal KPTAĮ 6 straipsnio 3 dalį asmuo, kuris prašo taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, turi teismui pateikti įrodymus tik dėl to, kad: 1) komercinė paslaptis egzistuoja; 2) jis yra komercinės paslapties turėtojas; 3) komercinė paslaptis neteisėtai gauta, naudojama ar atskleista arba kyla grėsmė, kad komercinė paslaptis bus neteisėtai gauta, panaudota ar atskleista. Visus šiuos įrodymus ieškovė pateikė su ieškiniu, tačiau, teismui nepasisakius dėl KPTAĮ nuostatų taikymo, minėti įrodymai nebuvo įvertinti ir nepagrįstai nebuvo konstatuota esant visas KPTAĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
9.3. Netaikius ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, susidaro situacija, kuomet ir toliau sudaromos palankios sąlygos atsakovams neteisėtai naudotis ieškovės komercinėmis paslaptimis, gauti naudą iš atliekamų neteisėtų veiksmų. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinio pobūdžio, nes susijusios su draudimais ir ribojimais atsakovams toliau atlikti neteisėtus veiksmus. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėtų būti tenkinamas, kadangi ieškinyje pateikti argumentai ir nurodytos aplinkybės teikia pakankamą pagrindą manyti, kad neuždraudus atsakovams atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, t. y. nesinaudoti bet kokia forma ir būdu bei neviešinti bet kokia forma ir būdu informacijos apie UAB „Poilsis pajūryje“ komercines paslaptis, neabejotinai atsiras neigiamų padarinių.
9.4. Ieškovai, prašydami teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo nurodę objektyvias faktines aplinkybes: 1) visi atsakovai B. yra šeimos nariai, o atsakovės UAB „Balturas“ vienintelė akcininkė ir steigėja yra atsakovė K. B., t. y. visi atsakovai tarpusavyje susiję; 3) I. P. ir K. B. turi Rusijos Federacijos pilietybę, o R. B. turi leidimą nuolat gyventi Rusijos Federacijoje; 4) I. P. yra steigėja Rusijos Federacijoje registruotų juridinių asmenų – RAB „Balturas“ ir RAB „Kompanya Balturas“, o K. B. yra steigėja Rusijos Federacijoje registruotos RAB „Litovskij turoperator“, R. B. nuo 2019 m. gegužės 24 d. yra RAB „Balturas“ vadovas (iki tol vadove buvo I. P.), 5) atsakovė I. P. ir K. B. yra atsakovės UAB „Balturas“ darbuotojos; 6) atsakovai visi kartu, veikdami organizuotai, sistemingai, savo tikslams įsteigę naują juridinį asmenį UAB „Balturas“, sąmoningai, tyčia, neteisėtai gavo, perdavė vienas kitam ir panaudojo ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją, gautą bendradarbiavimo sutarties pagrindu ir I. P. ir R. B. dirbant ieškovės įmonėje, nesąžiningai konkuravo ir iš to gavo pajamas, t. y. atsakovai neteisėtai disponuodami ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija jau padarė jai žalos. Atsakovų neteisėta veikla (t. y. pasinaudojimas komercine paslaptimi bei jos atskleidimas) yra tęstinio pobūdžio, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovai ir toliau tokiu pačiu būdu (t. y. neteisėtai disponuodami ieškovės komercine paslaptimi) atliks neteisėtus veiksmus, taip pat ir veiksmus, kuriais galėtų būti paslėptas, perkeltas jų turimas turtas; 7) ieškovų reikalavimų suma atsakovams – 708 474 Eur, ir papildomai reikalavimo UAB „Balturas“ suma – 38 595,11 Eur, neabejotinai yra didelė. Labiau tikėtina, jog atsakovai ir toliau ieškovų atžvilgiu elgsis nesąžiningai ir, siekdami išvengti realaus teismo sprendimo įvykdymo, galimai imsis veiksmų perleisdami jiems priklausantį turtą savo pačių įsteigtiems Rusijos Federacijoje registruotiems juridiniams asmenims arba Rusijos Federacijos piliečiams arba kitiems tretiesiems asmenims, taip pat įsteigs dar kitus naujus juridinius asmenis ir turtą perleis jiems bei jų vardu toliau vykdys neteisėtą ieškovų atžvilgiu nesąžiningą veiklą.
9.5. Ieškovai neturi galimybių gauti bei teismui pateikti dokumentų, susijusių su atsakovų B. pilietybe ir teisiniu statusu Rusijos Federacijoje (pasų, leidimų nuolat gyventi ir pan.). Taip pat laikytinas neįmanomu teismo reikalavimas pateikti įrodymus, kad atsakovai slėps, perleis savo turtą tretiesiems asmenims. Realus ketinimas perleisti nekilnojamąjį turtą gali būti įrodomas tik turint duomenų apie atsakovų sudarytas preliminariąsias sutartis dėl įsipareigojimo tokį turtą perleisti, tačiau tokios sutartys yra išimtinai tik susitariančių šalių dispozicijoje, jos nėra viešos, todėl ieškovai neturi galimybių nei sužinoti apie atsakovų tokių sutarčių sudarymą, nei, juolab, gauti pačias šias sutartis ir pateikti teismui kaip atsakovų nesąžiningumo įrodymą. Ieškovai taip pat neturi galimybių gauti bent kokius kitus atsakovų ketinimus perleisti turimą turtą įrodančius duomenis (telefoninių pokalbių išklotines, elektroninį susirašinėjimą ir pan.) ir juos pateikti teismui. Ieškovams taip pat yra neįmanoma sužinoti ir kontroliuoti atsakovų piniginių lėšų bankų sąskaitose judėjimo ir sužinoti apie šių lėšų arba kito kilnojamojo turto perleidimą tretiesiems asmenims. Teismo reikalavimas tokius ieškovams neįmanomus gauti duomenis pateikti pažeidžia teisingumo, protingumo kriterijus, yra neproporcingas ir pernelyg apsunkinantis bei padarantis neįmanomu ieškovų teisės į pažeistų teisių realų apgynimą įgyvendinimą. Juo labiau, kad teismas ta pačia skundžiama nutartimi netenkino ieškovų prašymo išduoti teismo liudijimą gauti duomenis apie atsakovų banko sąskaitas. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog ieškinio suma, atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį, atsakovams yra didelė, nes pats teismas užkirto ieškovams galimybę tokius duomenis gauti netenkindamas jų prašymo išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę kreiptis į valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Registrų centras“ ir gauti UAB „Balturas“ finansinės atskaitomybės duomenis už 2016, 2017, 2018 m.
9.6. Netenkindamas ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas sutiko, kad atsakovai gali imtis nesąžiningų veiksmų, bet atsakovų nesąžiningumas bus įrodytas tik atsakovams turimą turtą jau perleidus kitiems asmenims ir tik po to laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos. Tokiu būdu, teismas paneigė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir tikslą užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, ir užprogramavo teisminius procesus ateityje, net nurodė, kaip ieškovai tokiu atveju galėtų ginti savo teises – pareikšti ieškinius dėl sandorių nuginčijimo. Šiuo atveju, kadangi atsakovės I. P. ir K. B. yra Rusijos Federacijos pilietės, turi įsteigtų juridinių asmenų minėtoje šalyje, atsakovas R. B. vadovauja Rusijoje įsteigtam ir veikiančiam juridiniam asmeniui RAB „Balturas“, yra didelė tikimybė, kad atsakovų turtas būtų perleistas būtent minėtos net ne Europos Sąjungos valstybės asmenims, kas žymiai apsunkintų ne tik pačius teisminius procesus dėl atitinkamų sandorių ginčijimo, bet ir teismų sprendimų vykdymą. Atsakovų, kurie pažeidė ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ teises bei padarė ieškovei žalą, interesus teismas gina labiau nei ieškovų interesus, kadangi ne tik reikalauja pateikti įrodymus, kurių gauti ieškovams yra neįmanoma, bet ir užprogramuodamas teisminius ginčus ir teismo procesus ateityje. Atsakovų interesai, jų atžvilgiu taikius laikinąsias apsaugos priemones, tiesiogiai ir neproporcingai nenukentėtų, kadangi jie tik laikinai, iki bylos išnagrinėjimo negalėtų disponuoti nekilnojamuoju turtu, neprarandant teisės šio turto valdyti ir juo naudotis.
9.7. Nežinodami apie ketinamą jų atžvilgiu inicijuoti teismo procesą atsakovai gali būti dar nesiėmę priemonių perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, nes tam nėra priežasčių, tačiau tokius veiksmus, atsižvelgiant į kelerius metus trukusį nesąžiningą atsakovų elgesį ieškovės atžvilgiu (inter alia nesąžiningą konkurenciją), labai tikėtina, atsakovai imsis atlikti gavę ieškinį ir siekdami išvengti realaus didelės žalos ieškovams atlyginimo.
9.8. Skundžiama nutartimi teismui atsakovų atžvilgiu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstai yra bloginama ieškovų padėtis, nes jų interesus atitinkantys reikalavimai lieka neužtikrinti, o teisę pažeidę atsakovai atsidūrė geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti tiek ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, tiek visu savo turtu ir taip išvengti realaus ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
9.9. Net teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai turėtų galimybę prašyti tokias priemones panaikinti pateikdami įrodymus (banko sąskaitų išrašus, finansines atskaitomybes ir pan.), užtikrinančius jų galimybes ir ketinimus įvykdyti teismo sprendimą. Vietoj laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai galėtų sumokėti tam tikrą sumą į teismo sąskaitą arba surasti sau laiduotoją, arba įkeisti turimą turtą ieškovų naudai, tokiu būdu pademonstruodami ir patvirtindami savo sąžiningumą, ir tokie veiksmai ieškovus tenkintų.
9.10. Ieškovas E. K. prašė byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/00189. Tokį savo prašymą jis motyvavo tuo, kad pagal kitoje civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 sudarytą 2017 m. vasario 28 d. taikos sutartį, jis yra įsipareigojęs B. sumokėti 195 888,64 Eur sumą, kurią anksčiau B.i (iš tikro – RAB „Balturas“) buvo pervedę kaip apyvartines lėšas UAB „Poilsis pajūryje“ veiklai vykdyti ir kurių dėl tų pačių B. nesąžiningų veiksmų nuo 2017 m. balandžio 1 d. nutraukus bendradarbiavimo su ieškove sutartį, ieškovė negalėjo grąžinti E. K., o šis savo ruožtu negalėjo grąžinti B., ir šiuo metu skola B. naudai yra išieškoma vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/00189. 2019 m. vasario 7 d. turto arešto aktu Nr. S1d-14959 vykdomojoje byloje areštuotas E. K. turtas – 320 vnt. UAB „Poilsis pajūryje“ paprastųjų vardinių akcijų (80 proc.) ir ieškovo vienintelė gyvenamoji patalpa. Tenkinus ieškovo E. K. ieškinį šioje civilinėje byloje, jis įgys teisę ir galimybę priteistą skolą iš B. išreikalauti, o atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 E. K. B. nesumokėta skolos dalis ir E. K. reikalavimo šioje civilinėje byloje suma iš esmės sutampa, išnagrinėjus šią civilinę bylą bus galimas priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas, kurį atlikus neliktų pagrindo priverstinio išieškojimo iš E. K. veiksmams. Tokiu būdu būtų įgyvendintas teisingumas, užtikrintas protingumo kriterijus, kadangi E. K. ir B. tarpusavyje būtų atsiskaitę, o E. K. išsaugotų savo du dešimtmečius kurtą ir puoselėtą verslą (UAB „Poilsis pajūryje“ akcijas) bei gyvenamąjį būstą, o B. būtų užkirstas kelias ir galimybė nesąžiningai perimti ieškovo verslą (80 proc. UAB „Poilsis pajūryje“ akcijų) ir gyvenamąjį būstą.
9.11. Siekiant užkirsti kelią tokiai situacijai bei užtikrinti būsimo galimai ieškovui E. K. palankaus teismo sprendimo dėl 150 000 Eur sumos iš B. priteisimo įvykdymo užtikrinimą, atsižvelgiant į nuoseklius neteisėtus B. veiksmus siekiant perimti E. K. valdomas UAB „Poilsis pajūryje“ akcijas, kas rodo atsakovų nesąžiningumą bei pagrįstą manymą, kad B. sieks išvengti teismo sprendimo vykdymo, neturint informacijos apie B. turimą turtą, esant ieškinio reikalavimui tikėtinai pagrįstam, teismas turėjo pagrindą ieškovo prašymą dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo tenkinti. Juolab, kad teismas netenkino ieškovo prašymo dėl atsakovų turto arešto taikymo. Taikius minėtą laikinąją apsaugos priemonę būtų užtikrintas realus ieškovui E. K. palankaus teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymas. Teismui šioje byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, susiklostytų situacija, kai vykdymo procese Nr. 0010/19/00189 būtų išieškoma ir E. K. netektų viso savo turto (80 proc. UAB „Poilsis pajūryje“ akcijų ir gyvenamojo būsto), o šioje civilinėje byloje jam palankaus sprendimo dėl skolos iš B. išieškojimo realiai negalėtų įvykdyti, nes B., nuosekliai elgdamiesi nesąžiningai, galimai perleis savo turtą tretiesiems asmenims. Tokiu būdu E. K. ne tik (neužtikrinus būsimo teismo sprendimo įvykdymo) negaus jam iš B. būsimos priteistos skolos, bet ir neteks viso savo turto tų pačių B. naudai.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuo argumentus:
10.1. Sistemiškai aiškinant KPTAĮ nuostatas su CPK įtvirtintomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančiomis teisės normomis, negalima sutikti su ieškovais neva šiuo atveju nėra privaloma įrodyti atsakovų nesąžiningumą. Atsakovų sąžiningumas kaip būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kildinama iš KPTAĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punkto. Nei iš ieškinio, nei iš atskirojo skundo turinio nėra aišku, kokios tariamai ieškovų komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimu yra kaltinami atsakovai. Didžioji dalis ieškovų nurodytos informacijos apskritai neatitinka komercinę paslaptį sudarančioms paslaptims keliamų reikalavimų. Tiek UAB „Poilsis pajūryje“, tiek UAB „Balturas“ iš esmės yra tapačioje rinkoje veikiantys verslo subjektai, teikiantys iš esmės panašaus pobūdžio paslaugas, susijusias su turizmu ir poilsio organizavimu, todėl akivaizdu, jog jie naudojasi tais pačiais paslaugų teikėjais, siekdami suteikti paslaugas savo klientams. Informacija apie turistų apgyvendinimo paslaugas teikiančius subjektus (viešbučius, sanatorijas ir kt.), turistų pervežimo paslaugas teikiančius partnerius (vežėjus) ir turistų maitinimo, ekskursijų, gidų paslaugas teikiančius partnerius yra viešai prieinama, todėl negali būti laikoma ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informacija. Informacija apie partnerių paieškos būdus ir sistemą ar paslaugų kodavimo sistemą bei sutarčių ir užsakymų formas teoriškai galėtų būti pripažįstamos komercine paslaptimi, tačiau kartu su ieškiniu nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas savo veikloje naudoja išskirtinius paslaugų partnerių paieškos būdus, paslaugų kodavimo sistemą ar sutarčių ir užsakymų formas, kurie turėtų tam tikrą ekonominę vertę, dėl to, kad jie yra nežinomi tretiesiems asmenims. Taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovas naudoja savo veikloje informaciją apie paslaugų kainodarą ir nuolaidų sistemą, klientus (turistus) (jų pavardes, adresus ir kitus klientą leidžiančius atpažinti požymius), konkretiems klientams taikomas paslaugų pardavimo sąlygas, nuolaidas ir ieškovės sudarytų komercinių sutarčių ar susitarimų su klientais, sąlygas, atsiskaitymo tvarką iš esmės galėtų būti pripažįstamos komercine paslaptimi, turinčią tam tikrą ekonominę vertę, ši informacija atsakovams nėra žinoma ir nėra jų naudojama savo veikloje. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų ieškovai nepateikė.
10.2. Prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina pateikti įrodymus tiek apie atsakovo veiksmų neteisėtumą, tiek ir apie tokiais veiksmais ieškovams daromą žalą. Ieškovai neįrodė nei vienos iš aptariamų laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygos. Ieškovai nepateikė tariamai patirtą žalą patvirtinančių įrodymų. Priešingai nei nurodo ieškovai, UAB „Poilsis pajūryje“ nuostolių atsiradimą galbūt lėmė ne tariamai neteisėtas komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas, bet teisėtas UAB „Poilsis pajūryje“ ir RAB „Balturas“ sudarytos bendradarbiavimo sutarties nutraukimas. Šio ieškinio pateikimą lėmė ne tariamas ieškovų komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas, bet 2017 m. balandžio 1 d. įvykdytas bendradarbiavimo sutarties nutraukimas. Po bendradarbiavimo sutarties nutraukimo atsakovai nenaudojo ieškovų komercinę paslaptį sudarančios informacijos savo veikloje, todėl žalos ieškovai dėl to negalėjo patirti.
10.3. Siekis išvengti taikos sutartimi prisiimtų prievolių vykdymo yra pagrindinis tikslas, kurio ieškovai siekė, kreipdamiesi į teismą su ieškiniu šioje byloje. Įvykdęs pirmąjį mokėjimą pagal šią sutartį, E. K. nuo to laiko sąmoningai siekia išvengti prievolių pagal šią sutartį vykdymo. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje e2-976-538/2017 atidėjo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties, kuria patvirtinta tarp ieškovų R. B., I. P. ir atsakovo E. K. sudaryta taikos sutartis, vykdymą 7 mėnesiams. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria E. K. prašymas tenkintas, ir klausimą išsprendė iš esmės – E. K. prašymą atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įvykdymą 7 mėnesiams, atmetė. Atsakovai 2018 m. birželio 15 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydami išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018, kadangi E. K. nevykdo taikos sutarties sąlygų, t. y. negrąžina skolos pagal suderintą skolos grąžinimo grafiką. E. K. 2018 m. birželio 18 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu paskirti teismo posėdį, kuriame nagrinėti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o, išduodant vykdomąjį raštą, atidėti taikos sutarties vykdymą (neįvykdytoje dalyje) 4 mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 tenkino R. B. ir I. P. prašymą išduoti vykdomąjį raštą, t. y. nutarė išduoti ieškovams R. B. ir I. P. vykdomąjį raštą dėl 50 000 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo E. K.. E. K. atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo Lietuvos apeliacinio teismo atmestas. E. K. taip pat ne kartą kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo ar ieškiniu dėl taikos sutarties ginčijimo, tokiais būdais, siekdamas vilkinti prievolių pagal taikos sutartį vykdymo. Net ir suėjus galutiniam Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 patvirtintos taikos sutarties terminui, kuomet jis turėjo grąžinti visą skolą (2018 m. gruodžio 31 d.), E. K. yra sumokėjęs tik pirmąją įmoką pagal šią sutartį, dėl ko pradėta vykdomoji byla Nr. 010/19/00189, kurioje E. K. taip pat elgiasi nesąžiningai, siekdamas nepagrįstai perleisti jam priklausančias UAB „Poilsis pajūryje“ akcijas su juo artimai susijusiam asmeniui (jo motinai) tik už nominalią jų vertę, nenustačius jo realios rinkos vertės, ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto bei atitinkamai priverstinio teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo.
10.4. Atsakovų finansinės galimybės įvykdyti galimai palankų ieškovams teismo sprendimą savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovai nepateikė įrodymų apie atsakovų turtinę padėtį, nors nemaža informacijos dalis yra prieinama viešai. Ieškovai nenurodė duomenų apie tai, kad egzistuoja bent minimali nesąžiningo atsakovų elgesio rizika, dėl kurios egzistuotų pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovai nepagrįstai siekia suvaržyti atsakovų teises šiame procese, taip nepagrįstai siekdami įgyti geresnę padėtį šiame procese.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
4. Ieškovai pareiškė du savarankiškus reikalavimus – dėl komercinės paslapties naudojimo uždraudimo ir žalos, padarytos pažeidus komercinę paslaptį, atlyginimo ir prašė taikyti KPTAĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte, CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti naudoti informaciją, sudarančią komercinę paslaptį, taikyti nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą ir stabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje.
5. Kaip teisingai nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovų prašymą, vertino tik CPK nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl KPTAĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidų egzistavimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl KPTAĮ numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ši norma yra speciali bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių normų (CPK 144 – 152 straipsnių) atžvilgiu, šis trūkumas ištaisytinas vertinant ieškovų reikalavimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą apeliacinės instancijos teisme.
Dėl KPTAĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
6. KPTAĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas komercinės paslapties turėtojo prašymu CPK nustatyta tvarka gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) laikinai nutraukti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą arba, atsižvelgdamas į aplinkybes, uždrausti naudoti ar atskleisti komercinę paslaptį; 2) uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas importuoti, eksportuoti arba saugoti šiais tikslais; 3) sulaikyti arba pristatyti galimai su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes, įskaitant importuotas prekes, siekdamas užkirsti kelią joms patekti į rinką ar išleisti į apyvartą; 4) kitas CPK nustatytas laikinąsias apsaugos priemones. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi teismui pateikti įrodymus, kad: 1) komercinė paslaptis egzistuoja; 2) jis yra komercinės paslapties turėtojas; 3) komercinė paslaptis neteisėtai gauta, naudojama ar atskleista arba kyla grėsmė, kad komercinė paslaptis bus neteisėtai gauta, panaudota ar atskleista. Straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones ir vertindamas jų proporcingumą, turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, prireikus įskaitant: 1) komercinės paslapties vertę ir kitas konkrečias jos ypatybes; 2) priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti; 3) atsakovo veiksmus gaunant, naudojant arba atskleidžiant komercinę paslaptį; 4) neteisėto komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo poveikį; 5) teisėtus šalių interesus ir galimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo poveikį šalims; 6) teisėtus trečiųjų šalių interesus; 7) viešąjį interesą; 8) pagrindinių teisių apsaugą.
7. Komercinės paslapties sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnyje. Komercinė paslaptis – informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; 5) kita įstatymų nustatyta informacija.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumas nėra vertinamas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o vertinamas preliminarus (prima facie) ieškinio reikalavimų pagrįstumas, atsižvelgiant į prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pobūdį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus KPTAĮ 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir CK įtvirtintą komercinės paslapties sąvoką, spręstina, kad pagal ieškovų pateiktą informaciją, preliminariai spręsti apie pagrindą laikyti ieškovų nurodomą informaciją komercine paslaptimi, nagrinėjamu atveju, duomenų nepakanka.
9. Sutiktina su atsakovais, kad nei iš ieškinio, nei iš atskirojo skundo turinio nėra aišku, kokią galbūt ieškovų komercinę paslaptį sudarančią informaciją naudoja atsakovai. Kaip jau buvo minėta, tam, kad komercinė paslaptis būtų apskritai ginama, reikia įrodyti, kad informacija, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija, kad ji turi komercinę vertę dėl savo slaptumo ir šią informaciją teisėtai valdantis asmuo ėmėsi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. Šių aplinkybių ieškovai neįrodinėjo, be to, didžioji dalis ieškovų nurodytos informacijos yra viešai prieinama ir galėjo būti nesunkiai surinkta pačių atsakovų, nes tiek UAB „Poilsis pajūryje“, tiek UAB „Balturas“ iš esmės yra tapačioje rinkoje veikiantys verslo subjektai, teikiantys iš esmės panašaus pobūdžio paslaugas, susijusias su turizmu ir poilsio organizavimu, jie naudojasi tais pačiais paslaugų teikėjais. Informacija apie turistų apgyvendinimo paslaugas teikiančius subjektus (viešbučius, sanatorijas ir kt.), turistų pervežimo paslaugas teikiančius partnerius (vežėjus) ir turistų maitinimo, ekskursijų, gidų paslaugas yra viešai prieinama. Kaip teisingai nurodo atsakovai, informacija apie partnerių paieškos būdus ir sistemą ar paslaugų kodavimo sistemą bei sutarčių ir užsakymų formas, kainodarą, nuolaidų sistemą, klientų sąrašus galėtų būti pripažįstamos komercine paslaptimi, tačiau ieškovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad savo veikloje naudoja išskirtinius paslaugų ir partnerių paieškos būdus, paslaugų kodavimo sistemą, klientų sąrašus, kainodarą ar sutarčių ir užsakymų formas, kurie turėtų tam tikrą ekonominę vertę, ir kad jie ėmėsi protingų pastangų šią informaciją apsaugoti. Kadangi ieškovai neįrodė, kad informacija, kuria galbūt neteisėtai pasinaudojo atsakovai, atitinka komercinės paslapties kriterijus, apibrėžtus CK 1.116 straipsnyje, galima pagrįstai spręsti, kad neįrodžius KPTAĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, kad komercinė paslaptis egzistuoja, nėra pagrindo spręsti dėl KPTAĮ numatytų specialiųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo.
10. Nenustačius pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal KPTAĮ, spręstina ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CPK, taikymo. Kaip jau buvo minėta, ieškovai prašė trijų rūšių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus, taikyti nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą, stabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytoji laikinoji apsaugos priemonė - draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų yra analogiška KPTAĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatytosioms specialiosioms laikinosioms apsaugos priemonėms, skirtoms užtikrinti reikalavimus, kylančius iš komercinės paslapties pažeidimo. Kadangi įstatymas numato specialią draudimo atlikti tam tikrus veiksmus taikymo tvarką komercinės paslapties apsaugos atveju, spręstina, kad bendroji tvarka šiuo atveju netaikytina. Todėl žemiau pasisakoma tik dėl kitų dviejų ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
11. Dėl prašymo taikyti nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą pirmos instancijos teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo spręsti apie galimą atsakovų nesąžiningumą ir (ar) siekį pasunkinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymą. Taip pat sprendė, kad nėra pagrindo sustabdyti išieškojimo vykdymo procese.
Dėl prašymo taikyti nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; turi būti nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
13. Dėl antrosios sąlygos teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).
14. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų nustatyti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, ieškovui nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
15. Apeliantai teigia, kad jų galimybės įrodyti atsakovų nesąžiningumą yra ribotos ir buvo išnaudotos pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir paneigė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir tikslą užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą. Apeliantų teigimu, neatsižvelgta į aplinkybę, kad ieškovai neturi galimybių gauti informacijos apie ieškovų turtą, nes pats teismas užkirto ieškovams galimybę tokius duomenis gauti netenkindamas jų prašymo išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę kreiptis į VĮ Registrų centrą ir gauti UAB „Balturas“ finansinės atskaitomybės duomenis už 2016, 2017, 2018 m. Be to, atsakovės yra Rusijos Federacijos pilietės, turi įsteigtų juridinių asmenų minėtoje šalyje, atsakovas R. B. vadovauja Rusijoje įsteigtam ir veikiančiam juridiniam asmeniui RAB „Balturas“, be to, yra didelė tikimybė, kad atsakovų turtas būtų perleistas būtent minėtos ne Europos Sąjungos valstybės asmenims, kas apsunkintų ne tik pačius teisminius procesus dėl atitinkamų sandorių ginčijimo, bet ir teismų sprendimų vykdymą.
16. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantų argumentas, jog jie neturi galimybių gauti informacijos apie ieškovų turtą, nes teismas netenkino jų prašymo išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę kreiptis į VĮ Registrų centrą, neturi pagrindo. Vėliausiai juridinio asmens pateiktų finansinių ataskaitų ir kitų kartu su jomis pateiktų dokumentų kopijas galima įsigyti per elektroninę Registrų centro klientų savitarnos sistemą. Norint patikrinti, kokius dokumentus Juridinių asmenų registrui yra pateikęs juridinis asmuo, galima pasinaudoti paieška Juridinių asmenų registre. Norint gauti ankstesnių metų finansinių ataskaitų kopijas ir (arba) dokumentus galima kreiptis su prašymu į bet kurį VĮ Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį, o šiems veiksmas atlikti ir įrodymams gauti, teismo liudijimas nėra reikalingas.
17. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Taigi ir apeliantų teiginiai, susiję su aplinkybe, kad nėra nustatytas ir ieškovų negali būti įrodytas atsakovų turimo turto ir gaunamų pajamų dydis, negali būti laikomi pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018). Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra konservacinė, siekiant išsaugoti skolininko turtą nuo galimai nesąžiningų jo veiksmų, tačiau šios priemonės nėra skirtos skolininko turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 2-1494-464/2017).
18. Reikalavimas įrodyti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningumą neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės. Tokiu reikalavimu siekiama užtikrinti, kad asmens tam tikro masto turtinės teisės būtų ribojamos tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių, jog jis imsis veiksmų tam turtui nuslėpti / perleisti ir tokiu būdu apsunkins jam galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018). Teismų praktikoje išaiškinta, kad prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Taigi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti.
19. Nagrinėjamu atveju apeliantų nurodomos aplinkybės, kad atsakovės yra Rusijos Federacijos pilietės, kad atsakovai turi verslą toje šalyje ir dėl to ieškovai neturi galimybės įrodyti galimų nesąžiningų veiksmų, neįrodo atsakovų nesąžiningumo. Teismas sprendė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, suteikiančių galimybę konstatuoti atsakovų nesąžiningus veiksmus turint tikslą sumažinti savo turimo turto masę ar jų siekį kitaip išvengti arba pasunkinti galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovų motyvai, jog atsakovai galbūt slėps, perleis savo turtą tretiesiems asmenims Rusijos Federacijoje, nes turi galimybę ten gyventi, vertintini kaip nepagrįsti, nepriklausomai nuo aplinkybės, kad nėra žinoma jų turtinė padėtis.
Dėl prašymo sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje
20. Ieškovas E. K. prašė sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/00189. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, kadangi tęsiant išieškojimo veiksmus bus padaryta neproporcinga žala, kurios atlyginimui prisiteisti ateityje kils būtinybė inicijuoti teisminius ginčus.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese yra tiesiogiai susijusi su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; kt.). Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sustabdyti vykdymo veiksmus yra pagrindas tada, kai asmuo ginčija vykdomąjį dokumentą ar kitais atvejais, kai teismo sprendimo vykdymo atgręžimas būtų ypač sunkus ar neįmanomas, taip pat teisinga teismo išvada, jog vykdomosios bylos sustabdymas ar nesustabdymas neturi įtakos šioje byloje galbūt ieškovams palankaus sprendimo vykdymui. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pritarti apeliantų atskirajame skunde nurodytiems teiginiams ir sustabdyti pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą teisėtai vykstančio vykdymo proceso, nes apeliantai neįrodė, kad teismo sprendimo vykdymo atgręžimas būtų ypač sunkus ar neįmanomas.
22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, teismų praktiką ir aktualų teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmę pagrįstą ir teisingą nutartį, o atskirojo skundo motyvais pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.