Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-826-465/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-07
Bylos Nr.: e2-826-465/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08087-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Margarita Ambrazaitienė
Ieškovas: R. I.-M.
Atsakovas: V. M.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.4.1.1Bendri šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai
3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2-826-465/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08087-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1; 3.4.1.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,sekretoriaujant Linai Kelevišienei, Birutei Adamonienei,dalyvaujant ieškovei R. I.-M., ieškovės atstovei advokatei J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. I.-M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė R. I.-M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui V. M., kurį patikslinusi, prašo: 1) panaikinti santuokos įrašą Nr. 6006, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, kuriuo į apskaitą buvo įtraukta (duomenys neskelbtini) Salonikų m., Graikijoje sudaryta bažnytinė santuoka tarp ieškovės R. I.-M. ir atsakovo V. M.; 2) neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti; 3) po santuokos įrašo panaikinimo ieškovei R. I.-M. palikti santuokinę pavardę „I.-M.“, o atsakovui V. M. - „M.“; 4) po santuokos įrašo panaikinimo R. I.-M. nepriteisti išlaikymo iš atsakovo V. M.; 5) nustatyti N. M. gyvenamąją vietą su ieškove motina R. I.-M.; 6) nustatyti tokią atsakovo V. M. ir nepilnamečio sūnaus N. M. bendravimo tvarką: 6.1. Nepilnametis sūnus N. M. įprastinėmis darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) gyvena nustatytoje gyvenamojoje vietoje, lanko nustatytą ugdymo įstaigą, būrelius, papildomus užsiėmimus ir pan. Pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais tėvas V. M. bendrauja su nepilnamečiu vaiku vaizdo ir garso ryšį užtikrinančiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis nuo 19 valandos iki 20 valandos, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko užimtumą formalaus bei neformalaus ugdymo įstaigose ir dienos režimą, vaiko tėvo V. M. užimtumą darbe. 6.2. Būdamas Lietuvoje tėvas V. M. bendrauja su sūnumi N. M. vaiko ugdymo proceso laikotarpiu vaiką pasiimdamas ir prižiūrėdamas metų lyginių savaičių savaitgaliais tokia tvarka: vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos 17:45 val. ir grąžina vaiką sekmadienį 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą. 6.2.1. Metų nelyginių savaičių savaitgaliais su nepilnamečiu vaiku N. M. bendrauja vaikų motina R. I.-M.. 6.3. Būdamas Lietuvoje tėvas V. M. bendrauja su sūnumi N. M. vasaros atostogų metu 10 kalendorinių dienų per mėnesį. Tėvas su vaiku bendrauja nuo liepos mėnesio 1 dienos iki liepos mėnesio 10 dienos ir nuo rugpjūčio mėnesio 1 dienos iki rugpjūčio mėnesio 10 dienos. Vasaros atostogų metu tėvas pasiima vaiką iš vaiko buvimo vietos pirmąją bendravimo dieną 12 valandą ir grąžina paskutinės bendravimo dienos 19 valandą. 6.4. Vaiko ugdymo (pradėjus laikyti mokyklą) pavasario, rudens, Kalėdų ir žiemos atostogų metu: 6.4.1. Nelyginiais metais tėvas V. M., būdamas Lietuvoje, bendrauja su sūnumi N. M. žiemos (vasario mėn.) ir rudens atostogų metu, o motina R. I.-M. su sūnumi N. M. bendrauja Kalėdų (gruodžio bei sausio mėn.) ir pavasario atostogų metu; 6.4.2. Lyginiais metais tėvas V. M., būdamas Lietuvoje, bendrauja su sūnumi N. M. Kalėdų (gruodžio bei sausio mėn.) ir pavasario atostogų metu, o R. I.-M. su sūnumi N. M. bendrauja žiemos (vasario mėn.) ir rudens atostogų metu; 6.4.3. Atostogų metu tėvas V. M. pasiima sūnų N. M. iš vaiko buvimo vietos pirmosios atostogų dienos 12 valandą ir grąžina paskutinės bendravimo dienos 19 valandą. Šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokios vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. 6.5. Būdamas Lietuvoje tėvas V. M. bendrauja su sūnumi N. M. kiekvienų metų savaitgalį, einantį prieš pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) ir tos pačios savaitės sekmadienį (Tėvo dieną). Šiuo atveju vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį, einantį prieš pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos 17:45 val. ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį (Tėvo dieną) 19 val. 6.6. Nepilnamečio sūnaus N. M. motina R. I.-M. neprivalo gauti raštiško tėvo V. M. sutikimo su šalių nepilnamečiu sūnumi keliaudama į Šengeno erdvėje esančias valstybes. 6.7. Nepilnamečio sūnaus N. M. motina R. I.-M. privalo raštu (rašytinis pranešimas gali būti pateikiamas visomis ryšio priemonėmis) informuoti vaiko tėvą apie vaiko sveikatos būklę vaikui susirgus ar nutikus nelaimingam atsitikimui, gydymo įstaigas, lankomas formalaus ir neformalaus ugdymo įstaigas. Siekdamas išsamios su vaiku susijusios informacijos, vaiko tėvas savarankiškai kreipiasi į vaiko ugdymo, gydymo, vaikų teisių apsaugos ir kitas įstaigas bei institucijas, kurios turi ryšį su jo vaiku.; 7) įpareigoti V. teikti sūnaus N. M. išlaikymą po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, pervedant jas į N. M. sąskaitą: (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 15 d., lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skiriant ieškovę R. I.-M. bei kasmet indeksuojant išlaikymo dydį Vyriausybės nustatyta tvarka; 8) priteisti iš V. M. 6 160 Eur sūnaus N. M. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. iki ieškinio pateikimo dienos; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas R. I.-M. naudai pagal pateiktus dokumentus.

2. Ieškovė nurodo, kad ieškovės R. I.-M. ir atsakovo V. M. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Salonikų m., Graikijoje ir įregistruota (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto CMS, Santuokos sudarymo įrašo Nr. 6006). Šalys turi nepilnametį sūnų N. M., gimusį (duomenys neskelbtini) Šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nuo 2017 m. gruodžio 11 d. yra deklaruota Lietuvoje (adresu (duomenys neskelbtini)), čia užtikrinama vaiko sveikatos priežiūra, jis yra skiepijamas. Vaikas turi didelių specialiųjų poreikių, susijusių su mokymosi sunkumais ne gimtąja kalba bei sulėtėjusia vaiko raida (kalbos, pažintine, motorine, socialine). Šiuo metu švietimo pagalbą (duomenys neskelbtini) vaikui teikia logopedas, psichologas, socialinis bei specialusis pedagogai. Vaikas prie šių specialistų yra įpratęs, su jais jaučiasi jaukiai. Iki 2020 m. šalys gyveno Kipre, kur ieškovės teigimu, patyrė psichologinį sutuoktinio V. M. smurtą. Atsakovas siekė kontroliuoti visus ieškovės veiksmus, riboti ryšius su kitais asmenimis, ieškovė buvo žeminama, menkinama jos savivertė. 2020 m. atsakovas pradėjo prieš ieškovę naudoti ir fizinį smurtą. Ši aplinkybė paskatino ieškovę R. I.- M., su nepilnamečiu sūnumi N. M., 2020 m. liepos 7 d. palikti atsakovą bei grįžti pas tėvus į Lietuvą. Nors ieškovė buvo įsipareigojusi su nepilnamečiu šalių vaiku grįžti į Kiprą 2020 m. liepos 16 d., ši to nepadarė, siekdama apsaugoti save bei nepilnametį sūnų N. M. nuo atsakovo V. M. naudojamo fizinio bei psichologinio smurto. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas prieš ieškovę naudodavo smurtą net ir šalių nepilnamečiam vaikui būnant šalia. Ieškovė R. I.-M. su nepilnamečiu šalių vaiku gyvendama Lietuvoje užtikrina, kad būtų pasirūpinta vaiko sveikatos priežiūra, vaiko ikimokykliniu ugdymu bei nustatyti šalių nepilnamečio vaiko specialieji poreikiai, taip įvairiapusiškai suteikdama geriausias įmanomas sąlygas N. M. augti ir vystytis. Pabrėžė, kad šias aplinkybes patvirtina ir 2023 m. kovo mėn. vaiko situacijos vertinimo anketa. Sprendimą dėl santuokos nutraukimo ieškovė priėmė dar 2021 m., šiuo pagrindu kreipėsi dėl teisinės pagalbos, buvo pradėti rengti dokumentai reikalingi santuokos nutraukimui abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau susitarti nepavyko. 2023 m. vasario 24 d. ieškovė R. I.-M. kreipėsi dėl privalomos mediacijos vykdymo. 2023 m. kovo 23 d., buvo gauta pažyma, patvirtinanti, kad ieškovė R. I.-M. tinkamai įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąją mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. Ieškovė, visą laiką būdama Lietuvoje, sudaro tinkamas sąlygas šalių nepilnamečiam sūnui bendrauti su atsakovu, atsakovo viešnagių Lietuvoje metu. Atsakovui esant Kipre ieškovė sudaro sąlygas nepilnamečiam šalių sūnui bendrauti su atsakovu vaizdo ir garso ryšį užtikrinančiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Atsakovas yra kreipęsis dėl Europos arešto orderio išdavimo ieškovės atžvilgiu atsakovas į atitinkamas institucijas kreipėsi tik 2023 m., kas pažeidžia Hagos konvencijos 12 str. 2 d., įtvirtinančią, kad procesas dėl vaiko grąžinimo turi būti pradėtas per vienerius metus nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos. Atsižvelgiant į atsakovo naudotą psichologinį bei fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, atsakovo nenorą spręsti su šalių santykiais ir nepilnamečiu sūnumi susijusius klausimus taikiu būdu, akivaizdu, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo V. M. kaltės (CK 3.60 str. 2 d.). Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, prašo panaikinti santuokos įrašą Nr. 6006, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, kuriuo į apskaitą buvo įtraukta (duomenys neskelbtini) Salonikų m., Graikijoje sudaryta bažnytinė santuoka tarp ieškovės R. I.-M. ir atsakovo V. M.. Termino susitaikymui paskyrimas pažeistų ieškovės interesus, būtų sudarytos prielaidos atsakovui toliau žeminti ieškovę bei menkinti jos savivertę, kas vienareikšmiškai darytų neigiamą įtaką ir šalių nepilnamečio vaiko vystymuisi, jo santykių tarp vyro ir moters supratimui, dėl to susitaikymo terminas neskirtinas. Po santuokos įrašo panaikinimo ieškovei R. I.-M. paliktina santuokinė pavardė „I.-M.“, o atsakovui - jo pasirinkimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra darbinga, jos turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 d.), ieškovė R. I.-M. išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovui akivaizdžiai atsisakant taikiai tartis dėl su šalių nepilnamečiu sūnumi N. M. susijusių klausimų bei, ieškovės nuomone, kad atsakovas V. M. nėra pajėgus sudaryti saugias ir tinkamas sąlygas šalių sūnui vystytis, atsižvelgiant į artimą sūnaus ir motinos ryšį, N. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove R. I.-M.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsisako su šalių nepilnamečiu sūnumi N. M. susijusius klausimus spręsti taikiai, atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo bei dalyvavimo jo ugdyme tvarka yra nustatytina teismo (CK 3.175 str. 3 d.). Ieškovė, siekdama užtikrinti vaiko interesus bei sudaryti galimybę atsakovui dalyvauti auklėjant šalių nepilnametį sūnų (CK 3.175 str. 2 d.), prašo nustatyti tokio atsakovo V. M. ir nepilnamečio sūnaus N. M. bendravimo tvarką: 1. Nepilnametis sūnus N. M. įprastinėmis darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) gyvena nustatytoje gyvenamojoje vietoje, lanko nustatytą ugdymo įstaigą, būrelius, papildomus užsiėmimus ir pan. Pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais tėvas V. M. bendrauja su nepilnamečiu vaiku vaizdo ir garso ryšį užtikrinančiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis nuo 19 valandos iki 20 valandos, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko užimtumą formalaus bei neformalaus ugdymo įstaigose ir dienos režimą, vaiko tėvo V. M. užimtumą darbe. 2. Būdamas Lietuvoje tėvas V. M. bendrauja su sūnumi N. M. vaiko ugdymo proceso laikotarpiu vaiką pasiimdamas ir prižiūrėdamas metų lyginių savaičių savaitgaliais tokia tvarka: vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos 17:45 val. ir grąžina vaiką sekmadienį 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą. 2.1. Metų nelyginių savaičių savaitgaliais su nepilnamečiu vaiku N. M. bendrauja vaiko motina R. I.-M.. 3. Būdamas Lietuvoje tėvas V. M. bendrauja su sūnumi N. M. vasaros atostogų metu 10 kalendorinių dienų per mėnesį. Tėvas su vaiku bendrauja nuo liepos mėnesio 1 dienos iki liepos mėnesio 10 dienos ir nuo rugpjūčio mėnesio 1 dienos iki rugpjūčio mėnesio 10 dienos. Vasaros atostogų metu tėvas pasiima vaiką iš vaiko buvimo vietos pirmąją bendravimo dieną 12 valandą ir grąžina paskutinės bendravimo dienos 19 valandą. 4. Vaiko ugdymo įstaigos (pradėjus lankyti mokyklą) pavasario, rudens, Kalėdų ir žiemos atostogų metu: 4.1. Nelyginiais metais tėvas V. M., būdamas Lietuvoje, bendrauja su sūnumi N. M. žiemos (vasario mėn.) ir rudens atostogų metu, o motina R. I.-M. su sūnumi N. M. bendrauja Kalėdų (gruodžio bei sausio mėn.) ir pavasario atostogų metu; 4.2. Lyginiais metais tėvas V. M., būdamas Lietuvoje, bendrauja su sūnumi N. M. Kalėdų (gruodžio bei sausio mėn.) ir pavasario atostogų metu, o R. I.-M. su sūnumi N. M. bendrauja žiemos (vasario mėn.) ir rudens atostogų metu; 4.3. Atostogų metu tėvas V. M. pasiima sūnų N. M. iš vaiko buvimo vietos pirmosios atostogų dienos 12 valandą ir grąžina paskutinės bendravimo dienos 19 valandą. 4.4. Šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokios vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. 5. Būdamas Lietuvoje tėvas V. M. bendrauja su sūnumi N. M. kiekvienų metų savaitgalį, einantį prieš pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) ir tos pačios savaitės sekmadienį (Tėvo dieną). Šiuo atveju vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį, einantį prieš pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos 17:45 val. ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį (Tėvo dieną) 19 val. 6. Nepilnamečio sūnaus N. M. motina R. I.-M. neprivalo gauti raštiško tėvo V. M. sutikimo su šalių nepilnamečiu sūnumi keliaudama į Šengeno erdvėje esančias valstybes. 7. Nepilnamečio sūnaus N. M. motina R. I.-M. privalo raštu (rašytinis pranešimas gali būti pateikiamas visomis ryšio priemonėmis) informuoti vaiko tėvą apie vaiko sveikatos būklę vaikui susirgus ar nutikus nelaimingam atsitikimui, gydymo įstaigas, lankomas formalaus ir neformalaus ugdymo įstaigas. Siekdamas išsamios su vaiku susijusios informacijos, vaiko tėvas savarankiškai kreipiasi į vaiko ugdymo, gydymo, vaikų teisių apsaugos ir kitas įstaigas bei institucijas, kurios turi ryšį su jo vaiku. Remiantis CK 3.192 str., Lietuvos teismų praktika bei 2022 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1014, kuriuo 2023 m. ½ minimalaus mėnesinio atlyginimo (atskaičius mokesčius) yra 316,6 Eur, ieškovė prašo įpareigoti atsakovą V. M. teikti sūnaus N. M. išlaikymą po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pervedant jas į šalių sūnaus N. M. sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d., lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skiriant ieškovę R. I.-M.. Iš atsakovo V. M. ieškovė prašo priteisti šalių nepilnamečio vaiko N. M. išlaikymą nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukiama šalių santuoka, priėmimo dienos (CK 3.194 str. 2 d.) iki nepilnamečio vaiko pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad šalys ir šalių nepilnametis sūnus kartu negyvena jau nuo 2020 m., o atsakovas nuo 2021 m. pradžios neteikia šalių nepilnamečiam sūnui išlaikymo (CK 3.192 str.), ieškovė prašo iš atsakovo priteisti sūnaus N. M. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021 m. iki ieškinio pateikimo dienos (t. y. iš viso už 28 mėn.) (CK 3.200 str.). Atitinkamai, skaičiuojant po 220 Eur kas mėnesį, išlaikymo įsiskolinimas sudarytų 6160 Eur (220*28=6160 Eur). Santuokos metu ieškovė R. I.-M. ir atsakovas V. M. bendro turto ar prievolių neįgijo. Ieškovei R. I.-M. asmeninės nuosavybes teise priklauso butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66,70 kv. m bendro ploto, vidutinė rinkos vertė 19260 Eur), įgytas 2011-01-10 Apylinkės teismo sprendimas Nr. 2- 383/96/2011 pagrindu, esantis (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įgytas iki santuokos sudarymo (2011 m. vasario 25 d.), taigi, yra nedalijamas (CK 3.116 str. 1 d.). Atsakovas prie turto pagerinimo neprisidėjo.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė patikslintą ieškinį palaikė. Ieškovė nurodė, kad santuoka buvo sudaryta ir bažnytinė (cerkvėje), ir civilinė, taip pat registruota Lietuvoje. Po santuokos sudarymo prasidėjo vyro pykčio protrūkiai, nesulaukus vaikui metų, sutuoktinis ėmė smurtauti (trenkė ieškovei per veidą). 2020 metų pradžioje santykiai ėmė prastėti. Kilo vaiko sveikatos problemų, todėl teko registruotis pas gydytojus, ieškovė taip pat turėjo lankytis pas gydytojus dėl savo pačios sveikatos būklės kontrolės. 2020 metų liepos 2 d. ieškovė nusprendė nebegrįžti į Kiprą. Dėl vaiko sveikatos būklės teko registruotis pas gydytojus toliau. Tada informavo atsakovą, kad pas jį nebegrįš, atsakovas bandė būti geresniu, bet kas kartą jis išvykdavo su kažkokiais išpuoliais. Ieškovė nusprendė skirtis, atsakovas pradžioje prieštaravo, paskui sutiko, bet tik pagal jo šalies įstatymus. Kipre ieškovė kreipėsi į ambasadą, atstovybę, kad jeigu jai kas bus blogai, ji galėtų išeiti į moterų centrą. Išvažiuoti padėjo tik ieškovės sveikatos būklė. Lietuvoje buvo vienas kreipimasis į policiją, kai vyko smurtas vaiko akivaizdoje (atsakovas išmetė ją už durų). Bendrauja su atsakovu tik dėl vaiko. Apie skyrybų procesą atsakovas žino. Po 2020 m. liepos mėnesio atsakovas buvo atvykęs septynis kartus. Paskutinį kartą atsakovas buvo Lietuvoje 2022 m. balandį-gegužę. Kipras neatsisako savo pozicijos, jie kaltina ieškovę vaiko grobimu, ieškovės atžvilgiu galioja Europos arešto orderis, jis išduotas jau ilgą laiką vaikui gyvenant Lietuvoje. Vaiko raidai įtaką darė aplinka, dabar jis daro pažangą, buvo naudotasi logopedo, kitų specialistų paslaugomis. Ieškovės žiniomis, atsakovas kitų išlaikytinių neturi, gyveno nuomojamame bute, dirba. Atsakovas išlaikymo neteikia, paskutinį kartą davė 200 Eur. Iš viso 500 Eur per visus metus nuo 2020 metų, taip pat teikė dovanas vaikui. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių priverstinio vykdymo nesikreipė. Vaikas visada prieinamas nuotoliniams bendravimui su atsakovui, kai tik ieškovė yra laisva, atvažiuoti atsakovas bijo, nes jam nebeleidžiama gyventi kartu, kadangi atsakovas nepagarbiai elgėsi su ieškovės motina. Ieškovė pasirengusi sudaryti atsakovui sąlygas bendrauti su vaiku, jeigu atsakovas atvyktų į Lietuvą. Vaikas kol kas nesutinka važiuoti į Kiprą be ieškovės. Dirba (duomenys neskelbtini) gauna apie 1700 Eur. Mano, kad pakaktų vaiko išlaikymui 600 Eur. Kipre ieškovė nedirbo, nes nemoka kalbos. Atsakovas šalims gyvenant kartu gaudavo apie 1000 Eur “į rankas“, dar papildomai uždarbiaudavo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotas už 28 mėnesius, nesiekia net pusės MMA, gaunasi po 220 Eur. Dėl kaltės surinkti įrodymus iš Kipro sunku. Mano, kad tai nėra kaltė, bet skirtingų kultūrų ir mentaliteto klausimas, atsakovas yra patriarchato šalinininkas, skiriasi šalių supratimas apie vyro ir moters padėtį šeimoje. Klausimą dėl išlaikymo atsakovas spręsti atsisakė, laikė, kad išvykus ieškovei, jai tenka visa išlaikymo našta. Bendravimo tvarka realiai galios, kai atsakovas atvyks į Lietuvą. Mano, kad tikslinga nustatyti kokį nors pereinamąjį laikotarpį, sumažinant nakvynes arba pasimatant be nakvynių, nes vaikas nėra atsakovo gyvai matęs beveik dvejus metus. Nėra prašoma visų savaitgalių bendrauti, bet tik kol atsakovas būtų Lietuvoje. Paaiškino, kad bendravimo tvarkos 6 punktas reiškia, kad atsakovo sutikimo nereikia, kai keliaujama be tikslo gyventi. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus įrodymus.

5. Atsakovas V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje, apie kurio laiką ir vietą informuotas tinkamai, atsakovas nedalyvavo, prašymų atidėti teismo posėdį nepareiškė.

6. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos vyriausioji specialistė apsilankė Ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu buvo nustatyta, jog ieškovė kartu su vaikais gyvena trijų kambarių bute, kuris, Ieškovės teigimu, nuosavybės teise priklauso jai. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Būstas su visais patogumais. Ieškovė nurodė, jog N. su mama miega viename kambaryje, kuriame yra dvigulė lova, sieninė spinta, spintelės, minkšti žaislai. Kitame kambaryje – svetainėje – yra daug vaiko žaislų, žaidimų, stalo žaidimų, knygučių, žaislinė palapinė ir kt. Balkone yra vaiko dviratukai, augalai, kuriuos berniukas augina ir prižiūri pats – pomidoras, agurkas, avokadas. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai bei reikalingi baldai. Ieškovė nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), operacinės slaugytoja. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro – apie 1 500 Eur/mėn. gaunamas atlyginimas, 85,75 Eur/mėn. vaiko pinigai. Ieškovė pokalbio metu nurodė, kad su atsakovu skyriumi gyvena apie 3 metus, kai ji su vaiku grįžo iš Kipro į Lietuvą. Pasak ieškovės, dėl šios priežasties atsakovo iniciatyva yra pradėtas tyrimas dėl vaiko pagrobimo. Ieškovės teigimu, atsakovas gyvai su vaiku matėsi maždaug prieš metus laiko, kai buvo atvykęs į Lietuvą, o nuotoliu tėvas su sūnumi bendrauja beveik kasdien vaizdo skambučiais. R. teigimu, V. prie vaiko išlaikymo neprisideda N. M. lanko (duomenys neskelbtini)“, papildomai lankosi pas psichologą ir logopedą darželyje. Sveikatos problemų neturi. Sveikatos priežiūra atliekama Grigiškių poliklinikoje. N. nurodė, kad gyvena su mama ir močiute. Berniuko teigimu, jo tėtis gyvena toli – Kipre. N. pasakojo, kad su tėčiu gyvai jis matėsi labai seniai, kai tėtis buvo atvažiavęs į svečius. Anot berniuko, dabar jie su tėčiu susiskambina, tuomet kalbasi apie dovanas, N. tėčiui pasakoja įvairias paslaptis. Pasak vaiko, jis norėtų, kad tėtis vėl atvažiuotų į svečius, tuomet jie kartu pažaistų. Berniukas nurodė, kad su mama gyventi jam labai patinka. N. teigimu, mama jį „myli labiausiai pasaulyje“ ir jis mamą taip pat. Mama, pasak berniuko, yra labai gera, nebūna pikta, net kai N. išdykauja. Su mama, anot vaiko, kartu jie mokosi raideles, žaidžia, eina į parduotuvę, kur perka įvairius siurprizus, rūbus, žaislus. N. nurodė, kad su mama jis niekada nesipyksta. Nuo paskutinių pateiktų dokumentų Teismui, naujų pranešimų apie galimą vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimą šeimoje neregistruota, taip pat netaikomas atvejo vadybos procesas. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuo gimimo iki dabar gyvena ir auga su Ieškove, Tarnybos duomenų bazėje nėra jokių duomenų apie Ieškovės, kaip sūnaus motinos, netinkamą elgesį nepilnamečio atžvilgiu, todėl Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečio N. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina R. I.-M.. Ieškovė ieškinyje pateikia gan konkrečias ir detalias bendravimo tvarkos sąlygas. Skyriaus vertinimu, ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos sąlygos galimai neprieštarauja vaiko geriausiems interesams. Patvirtinus tokią bendravimą tvarką atsakovui būtų sudaroma galimybė nuosekliai ir tęstinai bendrauti su sūnumi. Skyrius primena, jog bendravimo tvarka pirmiausia turi atitikti vaiko geriausius interesus, ją nustatant turi būti atsižvelgta į vaiko amžių, dienos režimą, jo užimtumą, santykį su kiekvienu iš tėvų ir turi būti realiai įgyvendinama, nes nustatytos bendravimo tvarkos privalės laikytis abu tėvai. Atkreipė dėmesį, jog tėvai tarpusavyje turi bendradarbiauti, laikytis kooperavimosi principo, todėl visada gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos ir pan., svarbiausia, jog prioritetas būtų teikiamas vaikui, o ne savo asmeniniams norams. Ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pareikšti vadovaujantis nepilnamečio vaiko geriausiais interesais. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti išlaikymą po 300 Eur/mėn. ir 6 160 Eur įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui. Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas. Skyriaus vertinimu, galimai prašoma priteisti išlaikymo suma atitiktų nepilnamečio vaiko geriausius interesus, taip pat nustačius, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą dienos nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo turėtų būti tenkinamas. Pažymėjo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti vertinamos nepilnamečio berniuko geriausių interesų naudai, jog jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimaliausius ir būtiniausius savo poreikius. Skyrius primena, kad tėvai savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu turi įgyvendinti aktyviai, atsakingai ir tinkamai, atsižvelgti į vaiko poreikius, prioritetinius interesus, pateisinti jo lūkesčius, sukurti saugią ir stabilią aplinką. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys iš esmės tenkintinas

Dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl vieno sutuoktinio kaltės

7. Byloje nustatyta, kad ieškovė R. I.-M. ir V. M. (duomenys neskelbtini) Salonikų m., Graikijoje, sudarė santuoką, kuri apskaityta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašas Nr. 6006. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, t. y. kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), šalys nuo 2020 m. liepos 2 d. gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, nesirūpina vienas kitu ir nepalaiko santuokinių ryšių, ieškovė prašo nenustatyti jiems termino susitaikyti, daro išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 2 dalis).

8. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, jog atsakovas fiziškai ir psichologiškai prieš ją smurtavo. Ieškovė atsakovo kaltę grindė savo pačios paaiškinimais, į bylą atsakovo kaltę dėl smurto pagrindžiančių įrodymų nepateikė, ieškovė išvyko iš Kirpo kartu su šalių sūnumi, dėl ko atsakovo iniciatyva jos atžvilgiu yra išduotas ir galioja Europos arešto orderis, ieškovės atstovė pripažino, kad atsakovo kaltę pagrindžiančius įrodymus surinkti Kipre yra sudėtinga, šalių santuokos baigtį iš esmės lėmė skirtingas ieškovės ir atsakovo mentalitetas, kultūrų skirtumai, vyro ir moters padėties įsivaizdavimas santuokoje.

10. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl šalių, kaip sutuoktinių, pareigų nesilaikymo bei santuokinio gyvenimo nesusiklostymo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

11. Ieškovei jos prašymu po santuokos nutraukimo paliekama jos santuokoje turėta pavardė – „I.-M.“, o atsakovui paliekama jo pavardė - „M.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

12. Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko

13. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė vaikas N. M.. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo nustatyti šalių sūnaus N. M. gyvenamąją vietą su motina.

14. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

15. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo metu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui daro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija).

16. Iš Tarnybos į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad Tarnybos vyriausioji specialistė apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu buvo nustatyta, jog ieškovė kartu su vaikais gyvena trijų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso jai. Ieškovė pokalbio metu nurodė, kad su atsakovu skyriumi gyvena apie 3 metus, kai ji su vaiku grįžo iš Kipro į Lietuvą. N. nurodė, kad gyvena su mama ir močiute. Berniuko teigimu, jo tėtis gyvena toli – Kipre. N. pasakojo, kad su tėčiu gyvai jis matėsi labai seniai, kai tėtis buvo atvažiavęs į svečius. Anot berniuko, dabar jie su tėčiu susiskambina, tuomet kalbasi apie dovanas, N. tėčiui pasakoja įvairias paslaptis. Pasak vaiko, jis norėtų, kad tėtis vėl atvažiuotų į svečius, tuomet jie kartu pažaistų. Berniukas nurodė, kad su mama gyventi jam labai patinka.

17. Vertinant buities sąlygų vaikui užtikrinimą, akivaizdu, jog ieškovė gali suteikti tinkamas sąlygas sūnaus gyvenimui. Be to, remiantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimą, svarbus ir stabilumo vaikams užtikrinimo aspektas. Tarnybos atstovams mažametis nurodė, kad su mama gyventi jam patinka, byloje nėra duomenų, kad juo būtų rūpinamasi netinkamai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad vaikas su motina Lietuvoje gyvena jau daugiau kaip trejus metus, atsakovas gyvena užsienyje, į Tarnybos pateiktą išvadą bei prie jos pridėtus dokumentus, teismas sprendžia, jog geriausiai vaiko interesus atitinka, leidžia užtikrinti aplinkos stabilumą būtent vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove).

18. Nustačius nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui.

19. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

20. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

22. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

23. Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 924 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 709 Eur) (taigi, jeigu išlaikymas teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. abiem tėvams yra apie 355 Eur, įskaičius vaiko pinigus (96,25 Eur) apie 306 Eur). Šioje byloje ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo iš esmės atitinka orientacinį kriterijų, todėl teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat įvertinęs Tarnybos pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovės prašomas nustatyti vaiko išlaikymo dydis galimai atitiktų nepilnamečio vaiko geriausius interesus, įvertinęs byloje turimus duomenis apie motinos turtinę padėtį, panašaus dydžio Kipro ir Lietuvos vidutinį darbo užmokestį, sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkinamas. Sprendžiama, kad vaiko poreikiams šiuo metu užtikrinti reikalinga iš tėvo pusės 300 Eur. Teismas neturi byloje duomenų, kad atsakovas negalėtų teikti tokio dydžio išlaikymo, ar kad yra nedarbingas, negalėtų gauti pajamų (užsidirbti). Todėl iš atsakovo priteistinas 300 Eur dydžio išlaikymas sūnui N. M. nuo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės.

24. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui N. M. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė R. I.-M., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

25. Ieškovė prašo ieškiniu priteisti iš atsakovo V. M. 6 160 Eur sūnaus N. M. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. iki ieškinio pateikimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotas neviršijant pusės MMA, t.y. skaičiuojant po 220 Eur kas mėnesį, išlaikymo įsiskolinimas sudarytų 6160 Eur (220*28=6160 Eur). Ieškovė paaiškino, kad nuo minėtos datos atsakovas neteikė išlaikymo vaikui, išskyrus dalimis sumokėtą 500 Eur sumą ir dovanas. Kaip minėta, byloje nustatyta, jog nuo 2020 m. liepos mėnesio šalys jau gyveno skyriumi. Atsakovas neginčijo šių aplinkybių ir nepateikė teismui priešingų įrodymų.

26. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

27. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai nustatyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo praktikos apžvalga). Taigi esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Minėta, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

28. Kasacinis teismas taip pat laikosi nuosekliai nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo išlaikymo praktikos apžvalga; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Šiuo atveju teismui nepateikta jokių duomenų, kad atsakovas būtų teikęs kokį nors išlaikymą, kai pradėjo gyventi skyrium (nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d.).

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas per nurodytą ir įrodinėjamą byloje išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį gyveno tik su motina (ieškove), atsakovas kartu negyveno.

30. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Todėl teismas sprendžia pagal bylos medžiagą ir atsakovui neginčijant, jog būtų teikęs išlaikymą per laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos 2023 m. gegužės 30 d. (t. y. iš viso už 28 mėn.), teismas vertina visas abejones vaiko naudai ir laiko, jog per šį laikotarpį atsakovas neteikė vaikui reikalingo išlaikymo ir tinkamai neprisidėjo prie išlaikymo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas per šį išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį būtų mokėjęs išlaikymą vaikui ar būtų teikęs išlaikymą kita forma, neskaitant kelių pervedimų, visa finansinė vaiko išlaikymo našta teko motinai (ieškovei). Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas, priteisiamas iš atsakovo susidaręs 6160 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK) 3.175 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

32. Ieškovė teigė, kad šalių vaikas nuo gyvenimo skyrium pradžios su atsakovu negyveno, tačiau vaikas su atsakovu bendrauja nuotoliu pakankamai dažnai, ieškovė sutinka, kad atsakovas bendrautų su sūnumi, todėl prašo nustatyti sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką. Šiuo atveju atsakovas gyvena skyrium nuo ieškovės ir sūnaus, susitarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi nėra, todėl nustatytina atsakovo ir šalių sūnaus bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant į ieškovės bei išvadą teikiančio institucijos procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei teismo posėdžio metu išsakytus pageidavimus, patikslinant bendravimo tvarkos 6 punktą, nurodant, kad atsakovo sutikimo nereikia, kai keliaujama be tikslo gyventi. Dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos prieštaravimų neišreikšta, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau nustatytina ieškovės prašoma skyrium gyvenančio tėvo ir šalių sūnaus bendravimo tvarka. Teismas pažymi, kad nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriškai, atsižvelgiant į vaiko, šalių galimybes ir interesus. Teismas atkreipia šalių dėmesį, kad bendravimas su vaiku yra ne tik tėvų teisė, bet ir pareiga. Bendravimo tvarka nustatoma ne tam, kad tėvas turėtų tik teisę savo pasirinkimu bendrauti su sūnumi teismo nustatyta tvarka, bet labiausiai geriausiais šalių sūnaus interesais, užtikrinant, kad vaikas galėtų palaikyti nuolatinį ryšį su tėvu. Ieškovė privalo užtikrinti sūnaus teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, atsakovas privalo su sūnumi bendrauti teismo nustatyta tvarka, jei tarp šalių nėra kito susitarimo arba bendravimas negalimas dėl svarbių priežasčių ir ieškovė apie tai yra tinkamai informuota.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

33. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalys turto, kuris būtų pripažįstamas bendrąją jungtine nuosavybe, neįgijo. Vadovaujantis teismui ieškovės pateiktais viešųjų registrų duomenimis, nustatyta, jog šalys nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių) santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo, todėl turto padalijimo klausimai byloje nespręstini.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

34. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad santuokoje šalys bendrų kreditorių neįgijo, byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys turėtų prievolių tretiesiems asmenims, todėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo klausimas nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

36. Ieškovė patyrė 161 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 21 Eur dokumentų įteikimo mokesčio išlaidų (Aítima Epídosis Engráfon), 261 Eur vertimo išlaidų, 423,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 866,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys iš esmės patenkintas, iš atsakovo priteistina 866,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

37. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 14,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį patenkinus, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

38. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi šioje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas laikinas išlaikymas, mokamas po 275 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Kadangi šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.65 straipsnio 1 dalis), o nutartyje nurodytas jų galiojimo terminas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, laikinosios apsaugos priemonės šiuo sprendimu panaikintinos (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį iš esmės tenkinti.

Panaikinti ieškovės R. I.-M. (iki santuokos turėta pavardė – Š.) (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Salonikų m., Graikijoje, ir apskaitytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašą Nr. 6006, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos įrašo panaikinimo ieškovei R. I.-M. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę „I.-M.“, o atsakovui V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) - „M.“.

Nustatyti N. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove motina R. I.-M. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią atsakovo V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus N. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. Nepilnametis sūnus N. M. įprastinėmis darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) gyvena nustatytoje gyvenamojoje vietoje, lanko nustatytą ugdymo įstaigą, būrelius, papildomus užsiėmimus ir pan. Pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais tėvas V. M. bendrauja su nepilnamečiu vaiku vaizdo ir garso ryšį užtikrinančiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis nuo 19 valandos iki 20 valandos, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko užimtumą formalaus bei neformalaus ugdymo įstaigose ir dienos režimą, vaiko tėvo V. M. užimtumą darbe.

2. Būdamas Lietuvoje tėvas V. M. bendrauja su sūnumi N. M. vaiko ugdymo proceso laikotarpiu vaiką pasiimdamas ir prižiūrėdamas metų lyginių savaičių savaitgaliais tokia tvarka: vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos 17:45 val. ir grąžina vaiką sekmadienį 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

2.1. Metų nelyginių savaičių savaitgaliais su nepilnamečiu vaiku N. M. bendrauja vaikų motina R. I.-M..

3. Būdamas Lietuvoje tėvas V. M. bendrauja su sūnumi N. M. vasaros atostogų metu 10 kalendorinių dienų per mėnesį. Tėvas su vaiku bendrauja nuo liepos mėnesio 1 dienos iki liepos mėnesio 10 dienos ir nuo rugpjūčio mėnesio 1 dienos iki rugpjūčio mėnesio 10 dienos. Vasaros atostogų metu tėvas pasiima vaiką iš vaiko buvimo vietos pirmąją bendravimo dieną 12 valandą ir grąžina paskutinės bendravimo dienos 19 valandą.

4. Vaiko ugdymo (pradėjus laikyti mokyklą) pavasario, rudens, Kalėdų ir žiemos atostogų metu:

4.1. Nelyginiais metais tėvas V. M., būdamas Lietuvoje, bendrauja su sūnumi N. M. žiemos (vasario mėn.) ir rudens atostogų metu, o motina R. I.-M. su sūnumi N. M. bendrauja Kalėdų (gruodžio bei sausio mėn.) ir pavasario atostogų metu;

4.2. Lyginiais metais tėvas V. M., būdamas Lietuvoje, bendrauja su sūnumi N. M. Kalėdų (gruodžio bei sausio mėn.) ir pavasario atostogų metu, o R. I.-M. su sūnumi N. M. bendrauja žiemos (vasario mėn.) ir rudens atostogų metu;

4.3. Atostogų metu tėvas V. M. pasiima sūnų N. M. iš vaiko buvimo vietos pirmosios atostogų dienos 12 valandą ir grąžina paskutinės bendravimo dienos 19 valandą. Šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokios vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.

5. Būdamas Lietuvoje tėvas V. M. bendrauja su sūnumi N. M. kiekvienų metų savaitgalį, einantį prieš pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) ir tos pačios savaitės sekmadienį (Tėvo dieną). Šiuo atveju vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį, einantį prieš pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos 17:45 val. ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį (Tėvo dieną) 19 val.

6. Nepilnamečio sūnaus N. M. motina R. I.-M. neprivalo gauti raštiško tėvo V. M. sutikimo su šalių nepilnamečiu sūnumi keliaudama į Šengeno erdvėje esančias valstybes be tikslo gyventi.

7. Nepilnamečio sūnaus N. M. motina R. I.-M. privalo raštu (rašytinis pranešimas gali būti pateikiamas visomis ryšio priemonėmis) informuoti vaiko tėvą apie vaiko sveikatos būklę vaikui susirgus ar nutikus nelaimingam atsitikimui, gydymo įstaigas, lankomas formalaus ir neformalaus ugdymo įstaigas. Siekdamas išsamios su vaiku susijusios informacijos, vaiko tėvas savarankiškai kreipiasi į vaiko ugdymo, gydymo, vaikų teisių apsaugos ir kitas įstaigas bei institucijas, kurios turi ryšį su jo vaiku.

Priteisti iš atsakovo V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) sūnaus N. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) 6 160 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų) sūnaus N. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimo.

Paskirti ieškovę R. I.-M. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui N. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) 866,50 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. I.-M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 14,20 Eur (keturiolika eurų 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė