- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- e2-464-1019/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01659-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Justinas Poderis
- Kategorijos
- 2.6.10.4Prevencinis ieškinys
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui Justinui Poderiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ prevencinį ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateiktu teismui prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų ribojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybė naudoti (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotame leidime įrengti išorinę reklamą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus reklaminius įrenginius iki tol, kol bus išspręstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės gauti išorinės reklamos leidimą galiojančio (duomenys neskelbtini) leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu klausimas.
Ieškovė prevenciniame ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu ieškovė įgijo teisę įrengti ir eksploatuoti (duomenys neskelbtini) reklamos įrenginius Vilniaus mieste. Leidime nurodytų reklamos įrenginių eksploatavimo terminas buvo 5 metai, kitų – 10 metų. (duomenys neskelbtini) atsakovės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pratęstas Leidime nurodytų įrenginių, kurių galiojimas buvo 5 metai, galiojimo terminas iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimų galiojimo termino pratęsimo“ buvo pratęstas Leidime nurodytų reklamos įrenginių, kurių galiojimo terminas turėjo pasibaigti (duomenys neskelbtini), galiojimo terminas iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos prašymą iš Leidimo priedo pašalinti eilėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti reklamos įrenginiai. Atsakovė (duomenys neskelbtini) skelbimu paskelbė viešus konkursus dėl reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste (toliau – Konkursai), dėl kurių sąlygų teisėtumo atsakovei pareikšti 5 ieškiniai. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sustabdant Konkursų vykdymą (toliau – VAT nutartis). Po VAT nutartimi, kuria siekta užtikrinti status quo situaciją civilinėje byloje, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo ieškovę, kad Leidimo priede nurodytų reklaminių skydų galiojimo terminas pasibaigia (duomenys neskelbtini) bei atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir ieškovė privalo išardyti Leidimo priede nurodytų reklaminius skydus ir sutvarkyti aplinką iki (duomenys neskelbtini) (toliau – Atsakovo raštas). (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo galiojančio Leidimo pagrindu. (duomenys neskelbtini) atsakovė priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas), kuriuo atsisakė ieškovei išduoti leidimą išorinės reklamos įrengimui esamo Leidimo pagrindu. Atsakovė Sprendimu informavo, kad iki ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini) ieškovė turi išardyti Leidime nurodytus reklamos įrenginius ir sutvarkyti aplinką. Teisme nėra išspręstas atsakovės Sprendimo klausimas. Ieškovei turint teisės aktų nustatytą teisę gauti leidimą eksploatuoti išorinės reklamos įrenginius galiojančio Leidimo pagrindu, atsakovė nesant teisėto pagrindo neigia ir pažeidžia ieškovės teisę toliau eksploatuoti Leidime nurodytus reklamos įrenginius. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei vienas iš Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatytų išorinės reklamos leidimo neišdavimo pagrindų. Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinus, kad atsakovė Sprendimu neteisėtai atmetė Prašymą ir nepratęsė Leidimo galiojimo termino, atsakovė būtų įpareigota iš naujo spręsti Prašymo patenkinimo klausimą. Dėl neteisėto Leidime nurodytų šiuo metu naudojamų reklamos įrenginių demontavimo ieškovė patirtų 295 806 Eur žalą. Tuo atveju, jeigu vėliau būtų pripažinta, kad reklamos įrenginiai buvo demontuoti nesant teisėto pagrindo, dėl pakartotinio reklamos įrenginių sumontavimo ieškovė patirtų 389 974 Eur žalą. Už Leidime nurodytų išorinių reklamos įrenginių eksploatavimą ieškovė moka atsakovei rinkliavas, kurių metinis dydis yra (duomenys neskelbtini) Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į prevencinį ieškinį, prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Vilniaus miesto savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtino naująjį Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą (toliau – Bendrasis planas). Jo 3-iame priede „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“ nustatyti bei aiškiai reglamentuoti Vilniaus miesto estetinio vaizdo standartus atitinkančius reikalavimus mieste įrengiamai išorinei reklamai. Kadangi buvo patvirtintas naujasis Bendrasis planas, Savivaldybės administracijai atitinkamai atsirado pagrindas organizuoti ir naujus išorinės reklamos įrengimo Vilniaus mieste viešuosius konkursus. (duomenys neskelbtini) metais išduoti terminuoti leidimai Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais keletą kartų buvo pratęsti senosiomis sąlygomis, iki kol bus patvirtintas naujasis Bendrasis planas. Savivaldybės administracijos direktorius (duomenys neskelbtini) išdavė ieškovei leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius (labai didelio ir didelio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų. Senieji leidimai buvo keletą kartų pratęsti. Galiojimo terminai buvo suvienodinti, numatant jų galiojimo terminą iki (duomenys neskelbtini), šią dieną Leidimas baigė galioti. 2023-03-15 Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė neįvykdė Leidimo 2.7 ir 2.8 papunkčiuose nustatytų prievolių – reklaminiai skydai pasibaigus Leidimo galiojimui neišardyti, aplinka nesutvarkyta, reklama nenukabinta (išskyrus dvi reklamines vietas). (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo paskelbusi naujus viešuosius konkursus išorinės reklamos Vilniaus mieste įrengimui, kurie turėjo baigtis (duomenys neskelbtini). Tačiau visi šie keturi konkursai buvo sustabdyti, kadangi senųjų išorinės reklamos leidimų turėtojai, nesutikdami su naujomis, gerokai aukštesnius standartus reklaminiams įrenginiams numatančiomis naujų konkursų sąlygomis, dėl konkursų sąlygų kreipėsi į teismus. Naujai paskelbto viešo konkurso sustabdymas niekaip nepakeitė ieškovės turėto Leidimo sąlygų. Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į pačią Savivaldybės administraciją, prašydama be konkurso išduoti Bendrovei naują leidimą įrengti išorinę reklamą senojo Leidimo pagrindu. Savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymą atmetė. Atsakovės veiksmai nėra neteisėti. Ieškovė neįrodė, kad atsakovės veiksmai yra ir ateityje bus neteisėti. Savivaldybės administracijos veiksmai, kuriuos ieškovė įvardina kaip neteisėtus, yra aiškiai numatyti Reklamos įstatymo 21 straipsnio 5 punkte: numatyta teisė „įpareigoti reklaminės veiklos subjektus nutraukti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą“ (tą atsakovė atliko).
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, nurodė, kad skirtingai nei nurodo atsakovė, dar iki Bendrojo plano priėmimo atsakovė organizuodavo viešus konkursus įrengti išorinę reklamą laisvose savivaldybės vietose. Bendrasis planas sudarė galimybę atsakovei skelbti viešuosius konkursus reklamos įrengimui naujose savivaldybės vietose, tačiau tai niekaip ir jokia apimtimi nenustatė atsakovės teisės skelbti viešuosius konkursus, kur jau yra eksploatuojami reklamos įrenginiai. Ieškovė ieškiniu neginčija paties Sprendimo. Ieškinyje (ieškinio 31 punkte) yra aiškiai nurodyta, kad jis reiškiamas dėl to, jog, ieškovės manymu, egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovė imsis veiksmų apriboti ieškovės teisę toliau eksploatuoti Leidime nurodytus išorinės reklamos įrenginius. Ieškovė siekia apginti Leidime nurodytų išorinės reklamos įrenginių valdymo teisę (CK 4.34-4.36 straipsniai), o ne ginčija Sprendimo teisėtumą. Nagrinėjamos situacijos atveju neegzistuoja jokie teisiniai pagrindai neišduoti ieškovei leidimo įrengti išorinę reklama galiojančio Leidimo pagrindu.
Triplike atsakovė nurodo, kad ieškovė dėsto, jog šioje byloje pagal savo prevencinį ieškinį neginčija šio Savivaldybės administracijos Sprendimo teisėtumo, tačiau kartu dėsto motyvus, kodėl šis Sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, ir čia pat apibendrina, kad „atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamos situacijos atveju neegzistuoja jokie teisiniai pagrindai neišduoti Ieškovui leidimo įrengti išorinę reklamą galiojančio Leidimo pagrindu (t. y. nepratęsti Leidimo galiojimo) ir Ieškovas turi teisę į naujo išorinės reklamos leidimo išdavimą galiojančio Leidimo pagrindu“ (dubliko 21 punktas). Atitinkamai, remdamasi savo pačios išvadomis, Bendrovė toliau konstatuoja, kad „<.. >Leidimas yra nepratęstas išimtinai dėl paties Atsakovo neteisėto galiojančių teisės aktų nuostatų, nustatančių leidimų išdavimą galiojančių leidimų pagrindu (t. y. leidimų pratęsimą), ignoravimo bei neteisėto Sprendimo“ (dubliko 24 punktas). Ieškovė nepaaiškina, koks teismas ir kada konstatavo, kad savivaldybės Sprendimas yra teisėtas. Ginčas dėl minėto Sprendimo teisėtumo pagal Bendrovės skundą šiuo metu vis dar yra tik nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), joks teismo sprendimas dėl Savivaldybės administracijos Sprendimo tariamo neteisėtumo nėra priimtas. Ieškovei įrenginių demontavimas neva kainuotų 295 806 Eur. Toks išlaidų dydis nepagrįstas. Atsakovė pateikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sudarytą preliminarią didelio formato reklaminių įrenginių demontavimo darbų sąmatą, sudarytą remiantis oficialia skaičiavimo sistema „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) didelio formato reklaminių įrenginių demontavimo išlaidos, jeigu šiuos darbus imtųsi atlikti pati Savivaldybė, iš viso sudarytų (duomenys neskelbtini) Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė byloje rašytinius paaiškinimus (Dok-(duomenys neskelbtini)), nurodė, kad, tenkinus prevencinį ieškovės ieškinį, būtų pažeistas ir viešasis interesas – būtų įtvirtintas nepagrįstas ir akivaizdžiai nesąžiningas ieškovės tikslas vieną kartą viešo konkurso būdu gavus terminuotą išorinės reklamos eksploatavimo leidimą, savo reklamas skleisti neribotą laiką. Jokių papildomų teisių, garantijų ar privilegijų dėl šio Leidimo galiojimo termino ieškovei nei pačiame Leidime, nei jokiame kitame dokumente ar teisės akte nebuvo ir nėra numatyta. Leidimas buvo terminuotas, pasibaigė (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovės atliekami veiksmai šiam Leidimui pasibaigus (reikalavimas demontuoti savavališkai, be leidimo Vilniuje eksploatuojamus reklaminius įrenginius), nuo kurių ieškovė siekia „apsisaugoti“ ir kuriuos ji prašo uždrausti šiuo prevenciniu ieškiniu, yra savaime teisėti. Ieškovės administracinėje byloje dėstomi argumentai nėra aktualūs šioje civilinėje byloje pagal prevencinį ieškinį, todėl plačiau neanalizuotini. Atsakovė, nenorėdama tęsti beprasmio formalaus bylinėjimosi ir prisidėti prie ieškovės siekiamo viešų konkursų vilkinimo, (duomenys neskelbtini) įsakymu nutraukė ieškovės apskųstą viešą konkursą, ir atitinkamai Tarybos sprendimu (duomenys neskelbtini) paskelbė naują viešą konkursą. Tačiau ieškovė iškart apskundė ir šį (duomenys neskelbtini) naujai paskelbtą viešą konkursą, ir atitinkamai jį sustabdė (iniciavo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini)).
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-(duomenys neskelbtini)), kuriuose nurodė, jog (duomenys neskelbtini) atsakovė, pavedusi privačiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo prevenciniame ieškinyje nurodytų neteisėtų veiksmų atlikimą – nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančių išorinės reklamos įrenginių esančių reklamos plakatų nuėmimą (nuplėšimą). Nurodytus neteisėtus veiksmus atsakovė iš viso atliko (duomenys neskelbtini) ieškovės išorinės reklamos įrenginių vietose.
Žemesnės instancijos teismas
2024-03-15 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad vis dar galiojant leidimui, kreipėsi dėl pratęsimo ir VMSA (duomenys neskelbtini) sprendimu atsisakė pratęsti – yra administracinė byla, kuri nepabaigta. Nebuvo jokio teisinio pagrindo nepratęsti. Po ieškinio pateikimo atsirado naujos faktinės aplinkybės. Pagal Reklamos įstatymą, jei viešojo administravimo subjektas mano, kad neteisėtai skleidžia reklamą, taikoma administracinio nusižengimo nuobaudos. Baudos klausimas sustabdytas. Vilniaus apygardos teismas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarties 23 punkte konstatavo, kad ieškovė už įrenginius yra sumokėjusi rinkliavą už 2023 m.; naudojant įrenginius, nepažeidžiami trečiojo asmens interesai. Teisės aktais VMSA nesuteikta teisė nuplėšti reklamos plakatus, VMSA įrenginio nedemontuoja. VMSA ėmėsi savavališkų veiksmų nuplėšdama plakatus – nėra tokios teisės pagal Reklamos įstatymą. Leidimo 2.7 p. numatyta pareiga bendrovei demontuoti. VMSA neteisėtai nepratęsė, todėl ieškovė neturi pareigos demontuoti. Įrenginiai turi statybos leidimą, derinti projektai. Reklamos įstatymas numato, kad leidimo pratęsimas yra naujo leidimo išdavimas galiojančio leidimo pagrindu – jei demontuos, VMSA negalės spręsti dėl stovinčio įrenginio leidimo išdavimo. Jei nedemontuoja, VMSA turi teisę realizuoti, o ne demontuoti. Nekeliamas klausimas dėl teisės demontuoti. Ginčija dėl teisės naudoti įrenginį. Plakatų plėšimas nesusijęs su realizavimu. Reklamos taisyklės (ŪM Nr. 4-677) nenumato, kad į reklamos įrenginį įeina ir plakatai, kurie keičiami pagal užsakovą. VMSA savavaldžiauja. Tai sudaro neteisėtų veiksmų sudėtį. Dabar jau realizuoja neteisėtus veiksmu, t. y. organizuoja plakatų nuplėšimą. Tokių teisių nenumato teisės aktai. Gali būti tik teismo vykdomojo dokumento pagrindu. Plakatų nuplėšimas sukelia žalą – pasisavinimas nuosavybės, jų atstatymas sąlygoja kaštus, taip pat sąlygoja negaunamas pajamas, nors rinkliava mokama. Tai patvirtina, kad šie veiksmai sukelia žalą. VMSA rėmėsi kita civiline byla, nėra susiję faktinės aplinkybės – nebuvo keliamas klausimas dėl reklamos plakatų nuplėšimo; šioje civilinėje byloje prašo leisti naudotis, t. y. kad būtų plakatai, neprašo skleisti reklamos. Ieškovė turi metinius užsakymus, kurių pagrindu pakabinta reklama. Už tai skyrė baudą. Prašo leisti naudoti, t. y. užtikrinti status quo. Kad liktų tai, kas yra. Leidimo pratęsimo klausimą kildina ne iš leidimo, o norminių teisės aktų (iš Reklamos įstatymo, nuostatų).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė 2024-03-15 teismo posėdžio metu paaiškino, kad leidimo pratęsimas buvo pagrįstas tuo, kad nebuvo naujo Bendrojo plano, kuris numato aukštesnius standartus. (duomenys neskelbtini) m. VMSA įsakymu terminas pratęstas iki (duomenys neskelbtini). Tą dieną leidimai baigėsi. (duomenys neskelbtini) m. buvo konkursas, jis nutrauktas, paskelbė iš naujo. Prevenciniu ieškiniu privalo įrodyti: neteisėtus veiksmus, žalą. Nėra pagrindo manyti, kad VMSA atlieka neteisėtus veiksmus. Leidimas baigė galioti, nebuvo jokių garantijų, kad bus pratęstas. Ankstesni leidimai pratęsti iki kol patvirtintas Bendrasis planas. Leidimo 2.7. p. numato leidimo galiojimo pasekmes – išardyti per 1 mėn., ieškovė nevykdė pareigos, ignoravo raginimus; tarėsi dėl taikos, VMSA siūlė terminą. Visi VMSA veiksmai yra teisėti, tai pripažino kiti teismai. Faktinės aplinkybės sutampa – buvo prašoma to paties. Įmonė veikė savo rizika, turėjo numatyti, kad įmonės visi veiksmai po leidimo yra neteisėti. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad rinkliavos nesumokėjimas yra žala. Kadangi įmonė skleidė reklamą, padarė žalą, todėl už (duomenys neskelbtini) m. sumokėti mokesčiai yra žalos atlyginimas. Pripažino, kad rinkliavos nesumokėjimas yra žalos atlyginimas, o ne rinkliava. VMSA veikia pagal Reklamos įstatymą, kitus teisės aktus. Ieškovė žalą kildina iš demontavimo, bet tai leidimo galiojimo pabaigos pasekmė. Būtų pažeistas viešasis interesas. Dėl plakatų buvo įspėta įmonė. Šią teisę kildina iš Leidimo 2.7 p., nes ieškovė nevykdė savo pareigos demontuoti, todėl VMSA pradėjo tuos veiksmus pati. Kadangi ieškovė pati nedemontuoja, todėl nuėmė plakatus. Teisės naudotis įmonė neturi. Daug stendų su reklama, gauna iš to naudą. Skleidžiama išorinė reklama, neturint leidimo.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad įrodytos visos prevencinio ieškinio sąlygos. VMSA neturi jokio teisėto pagrindo atlikti veiksmus, kuriuos atlieka – nuplėšia plakatus, kurie nėra reklamos įrenginiai. Leidimo 2.7. p. nesusijęs su reklamos plakatais. Joks teisės aktas nesuteikia tokios teisės VMSA. Ji yra viešojo administravimo subjektas, turi veikti savo įgaliojimo ribose, taip pat teisės aktų pagrindu. Nuo įmonės turto nuplėšiami reklamos plakatai, taip darant negalimu reklamos įrenginio naudojimą. Nebuvo teisėto pagrindo nepratęsti leidimo, iš to kilo šis ginčas, prašo užtikrinti esamą padėtį. Argumentai dėl Bendrojo plano vertintini kritiškai. ANK byla svarbi. Konstatuota, kad reklamos naudojimas nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. Pagal Reklamos įstatymą vienintelė poveikio priemonė – bauda. Nenumato teisės nuplėšti plakatų. Ėmėsi neteisėtų veiksmų. VMSA neįspėjo įmonės dėl ketinimo plėšti plakatus, informavo tik apie demontavimą. VMSA turi turėti pagrindą atlikti veiksmus. Leidimo pasibaigimas/nepasibaigimas nesuteikia teisės savavaldžiauti. Žala – plakatai negrąžinami; už reklamą gaudavo pajamas, už tai mokėjo rinkliavą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad atlieka ar atliks neteisėtus veiksmus, kurie sukels žalą. VMSA 2024-03-06 siuntė pranešimą, kad įmonė veikia neteisėtai. Sutartis turi įstatymo galią. Ieškovė ignoruoja. Leidimas įtvirtina pareigas. Demontavimas yra natūralios leidimo pasibaigimo pasekmės. Pasibaigus leidimui ieškovė vykdo ūkinę komercinę veiklą. Rinkliavos sumokėjimas nekeičia situacijos dėl leidimo pabaigos. Naudojimas yra tapatus reklamos skleidimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius (labai didelio ir didelio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų (toliau – ir Leidimas). Leidimo priede nurodyta, kad ieškovei suteikta teisė eksploatuoti (duomenys neskelbtini) vnt. reklaminius įrenginius. Leidimo 9 punktas ir leidimo priedas patvirtina, kad dalies įrenginių eksploatavimo terminas pagal Leidimą buvo 10 metų (iki (duomenys neskelbtini)), dalies – penkeri metai (iki (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) atsakovės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės prašymą iš Leidimo priedo pašalinti eilėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti reklamos įrenginiai.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl siūlymo pritarti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos variantui“, pratęstas Leidime nurodytų įrenginių, kurių galiojimas buvo penkeri metai, galiojimo terminas iki (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimų galiojimo termino pratęsimo“, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2,12, 14, 15, 19, 21, 24, 25, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalis ir tą aplinkybę, kad naujasis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas dar nepatvirtintas, pratęstas leidime nurodytų reklamos įrenginių, kurių galiojimo terminas turėjo baigtis (duomenys neskelbtini), galiojimo terminas iki (duomenys neskelbtini).
Vilniaus miesto savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtino naująjį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) paskelbė viešą konkursą dėl reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste. Ieškovė pareiškė ieškinį, reikalaudama pripažinti minėto viešo konkurso sąlygas neteisėtomis bei jį nutraukti (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Byla (duomenys neskelbtini) nutraukta (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) raštu Dėl leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų vykdymo ieškovei nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pasibaigia Leidimo galiojimo terminas, todėl ieškovė turi planuoti Leidimo priede nurodytų reklaminių skydų išardymą ir aplinkos sutvarkymą ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, ieškovė atsakovei pateikė (duomenys neskelbtini). Paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą iki 2024 m. vasario 1 d. Prašyme nurodyta, kad nėra pagrindo nepratęsti Leidimo galiojimo; nepratęsus leidimo galiojimo bendrovė patirtų žalos. Atsakovė (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto leidimo pagrindu bei pareikalavo leidimo priede nurodytus reklaminius skydus išardyti ir sutvarkyti aplinką ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini). Dėl šio atsakovės atsisakymo išduoti leidimą ieškovei ieškovė padavė skundą, kuris nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
Nustatyta, kad Leidimo galiojimas baigėsi (duomenys neskelbtini). Atsakovė faktiškai 2023 m. kovo 14-15 d. patikrino ieškovės reklaminius įrenginius, kurių eksploatavimo terminas baigėsi (duomenys neskelbtini), ir nustačiusi, kad ieškovės nėra įvykdytas Leidimo 2.7 punktas, išsiuntė ieškovei (duomenys neskelbtini) reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Leidimo sąlygų įvykdymo bei pareikalavo nedelsiant nukabinti reklamą, išardyti Leidimo priede nurodytus reklaminius skydus, sutvarkyti aplinką ir perduoti jų įrengimo vietas savivaldybei pagal perdavimo-priėmimo aktą.
CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).
CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė 2023 m. vasario 2 d. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydama uždrausti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų ribojama ieškovės galimybė naudoti Leidime įrengti išorinę reklamą nurodytus reklaminius įrenginius tol, kol bus išspręstas ieškovės teisės gauti išorinės reklamos leidimą galiojančio (duomenys neskelbtini) leidimo pagrindu klausimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).
Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013). Žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant, ir pan. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą (CK 6.255 straipsnio 2 dalis), tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingas pasekmes vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenurodytos kaip realios grėsmės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-248/2015; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018, 15 punktas). Taigi, prevenciniu ieškiniu siekiama užkirsti kelią žalai, kuri gali atsirasti ateityje, ir jo patenkinimas reiškia tai, kad yra įrodyta, jog atsakovas atlieka (gali atlikti) neteisėtus veiksmus, sudarančius sąlygas žalai atsirasti ateityje, bet ne tai, kad šiais veiksmais žala jau yra padaryta ir yra visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018, 22 punktas).
Ieškovė nurodo šiuos atsakovės neteisėtus veiksmus: atsakovės (duomenys neskelbtini) atsisakymą pratęsti leidimą, dėl ko, ieškovės teigimu, atsakovė ketina apriboti Leidime nurodytų išorinės reklamos įrenginių eksploatavimą bei imtis veiksmų juos demontuoti, taip pat atsakovės veiksmus nuimant nuo reklamos įrenginių plakatus.
Pažymėtina, kad ieškovė teigdama, jog prevenciniu ieškiniu neginčija Sprendimo, tuo pačiu ieškinį grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė neteisėtai neišdavė leidimo įrengti išorinę reklamą galiojančio Leidimo pagrindu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Leidimo galiojimas buvo susietas su konkrečia data, Leidime nustatytas terminas eksploatuoti reklaminius skydus (kurių galiojimo terminas leidime buvo penkeri ir dešimt metų) yra pasibaigęs ((duomenys neskelbtini)). Su prevenciniu ieškiniu ieškovė kreipėsi 2023 m. vasario 2 d. Byloje nustatyta ir dėl šios faktinės aplinkybės nėra ginčo, kad teisė eksploatuoti ginčo objektu esančius reklaminius įrenginius buvo du kartus pratęsta dėl to, kad nebuvo patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas. Taigi, nors Leidimo galiojimo terminas dalyje kelis kartus Savivaldybės administracijos buvo pratęstas dėl to, jog naujasis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas dar nebuvo patvirtintas, galiausiai terminą nustatant iki (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, tai nesudaro prielaidos vertinti, kad Leidime nustatyta ieškovės teisė eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius buvo susieta ne su Leidime nurodyta konkrečia data. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovė būtų įgijusi neterminuotą teisę (pagal Leidimą ar įsakymų pagrindu) eksploatuoti ginčo reklaminius įrenginius. Dėl to, teismo vertinimu, terminuotas susitarimas ir sudaro pagrindą atsakovei reikalauti, kad ieškovė įvykdytų Leidime nurodytas ieškovės prisiimtas pareigas (išmontuoti, išvežti, sutvarkyti), t. y. termino pasibaigimas sukelia įprastas leidimo galiojimo pasekmes, kurios yra įtvirtintos ir ieškovei išduotame Leidime. Pažymėtina, kad ieškovė leidimo 2.8. punktu įsipareigojo laikytis teisės aktų, nustatančių reklaminę veiklą, konkurso nuostatų, išorinės reklamos įrengimo taisyklių ir leidimo reikalavimų. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovės nepratęsimas tarp šalių sudaromų susitarimų pasibaigus leidime nurodytų reklaminių įrenginių eksploatavimo terminui, savaime nereiškia neteisėtų atsakovės veiksmų. Pažymėtina, kad ieškovė yra verslo subjektas, kuris sutikdamas gauti terminuotą leidimą su konkrečia jo galiojimo pabaigos data, žinojo, kad pasibaigus leidimo galiojimo terminui, turės išmontuoti reklaminius įrenginius tokiu būdu ir tvarka, kaip yra numatyta leidime. Pažymėtina, kad Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad, pasibaigus leidimo galiojimo terminui, leidimo turėtojas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką. Ši nuostata buvo numatyta Leidimo 2.7 punkte – konkurso laimėtojas (šiuo atveju – ieškovė) pasibaigus leidimo galiojimo terminui, per vieną mėnesį nuo šio leidimo galiojimo termino pabaigos privalo savo lėšomis išardyti, išvežti RIS (reklaminius inžinerinius statinius), sutvarkyti jų įrengimo vietas ir perduoti jas savivaldybei pagal priėmimo-perdavimo aktą. Jei konkurso laimėtojas per nustatytą terminą neišardo ir neišveža, savivaldybė turi teisę juos realizuoti ir (ar) kitaip panaudoti. Be to, Leidimo 9 punkte nustatyta, jog Leidimas galioja iki jo priede nurodytų reklaminių skydų eksploatavimo terminų pabaigos. Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad atsakovės reikalavimas įvykdyti prisiimtas prievoles, pasibaigus Leidime nurodytų reklaminių skydų eksploatavimo galiojimo terminui, yra neteisėti atsakovės veiksmai.
Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, ieškovė yra padavusi skundą administraciniam teismui, kuriuo nesutinka su atsakovės (duomenys neskelbtini) atsisakymu pratęsti ieškovei pasibaigusį leidimą dėl reklaminių skydų. Administracine tvarka ieškovės ginčijamame sprendime nurodoma, kad leidimas įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto leidimo pagrindu negali būti išduotas, nes tai prieštarautų sprendime nurodytoms teisės aktų nuostatoms. Sprendime detalizuojamas teisinis reguliavimas, susijęs su išorinės reklamos įrengimo reikalavimais Vilniaus miesto savivaldybėje, atkreiptas dėmesys, kad pasibaigus leidimo galiojimo terminui, pareiškėjos reklaminiai įrenginiai privalo būti nuimti. Teismo vertinimu, minėtoje administracinėje byloje reiškiami reikalavimai nepaneigia to, kad, viena vertus, Leidime nustatytas galiojimo terminas yra pasibaigęs, nebegaliojančiame Leidime nėra įtvirtintos sąlygos dėl ieškovės veiklos pratęsimo. Kita vertus, pateiktu ieškiniu šioje civilinėje byloje yra siekiama iš esmės procesinio pobūdžio tikslų – administracinėje byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimo, t. y., kad teismas leistų eksploatuoti reklaminius įrenginius, kol bus nagrinėjama byla dėl atsisakymo pratęsti Leidimą. Pažymėtina, kad skundo pateikimo administraciniam teismui faktas savaime nepatvirtina, jog atsakovės veiksmai yra neteisėti, nes ieškovas dar tik siekia (kitoje byloje) sukurti prielaidas atsakovės veiksmų neteisėtumui bei žalos grėsmei kilti.
Leidimas įrengti išorinę reklamą suteikia teisę leidime nurodytoje vietoje įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jos skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos išorinės reklamos pateikimo priemonės (Reklamos įstatymo 12 straipsnio 6 dalis). Leidimus išduoda, apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą įspėja, leidimų galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija (atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija), vadovaudamasi Reklamos įstatymu ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis (Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalis). Įstatymas teisės eksploatuoti išorinės reklamos pateikimo priemonės pabaigą susieja su leidimo galiojimo pabaiga. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punktas nustato, kad kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas, leidimo turėtojas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką per leidimą išduodančios institucijos nustatytą <...> terminą, kuris nurodomas leidime ar leidimą išduodančios institucijos pranešime apie sprendimą panaikinti leidimo galiojimą. Taigi, aplinkybė, kad ieškovė neturi galiojančio leidimo, reiškia teisės eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius leidimo pagrindu neturėjimą. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą, neturint leidimo įrengti išorinę reklamą.
Ieškovės atstovo teigimu, ieškovė prevenciniu ieškiniu nori užtikrinti status quo iki bus išspręstas ginčas dėl atsisakymo išduoti leidimą, nesiekia skleisti reklamos. Tačiau prevenciniu ieškiniu reiškiamas reikalavimas uždrausti atsakovei imtis veiksmų, kuriais ribojama ieškovei galimybė naudoti reklaminius įrenginius. Nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini), kai baigėsi Leidimo galiojimas, ieškovė reklamos įrenginius eksploatuoja toliau, t. y. skleidžia reklamą. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, kai ieškovė, neturėdama galiojančio leidimo, toliau naudoja reklaminius įrenginius.
Byloje nėra ginčo dėl to, tą patvirtina ir byloje surinktų įrodymų visuma, kad reklaminiai skydai, pasibaigus eksploatavimo terminui, nebuvo išardyti, todėl atsakovė pareikalavo ieškovės vykdyti leidime nustatytus ir teisės aktuose įtvirtintus įpareigojimus, o jai nustatytu terminu to neatlikus, pradėjo demontavimo darbus – nuo dalies reklaminių įrenginių nuėmė plakatus. Ieškovės atstovo teigimu, atsakovė, nukabindama nuo reklamos įrenginių plakatus, atlieka neteisėtus veiksmus ir daro žalą. Atsakovės atstovės vertinimu, atsakovė ėmėsi veiksmų pagal Leidimo 2.7. punktą.
Byloje konstatuota, kad ieškovės teisė eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius (reklaminius skydus), kurią ji įgijo atsakovės jai išduoto Leidimo pagrindu, baigėsi pasibaigus Leidime (įsakyme) numatytam terminui, kuris nebuvo pratęstas. Dėl to, vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punktu, Leidimo 2.7 punktu, ieškovei atsirado pareiga demontuoti įrenginius, sutvarkyti aplinką ir eksploatuotas teritorijas perduoti atsakovei. Ieškovė neįrodė, kad atsakovės veiksmai, kuriais atsakovė reikalauja įvykdyti teisės aktų numatytus įpareigojimus ir Leidime nustatytus ir ieškovės prisiimtus įsipareigojimus yra neteisėti. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta byloje pareikšto prevencinio ieškinio būtinų sąlygų – būsimų neteisėtų veiksmų ir realaus pavojaus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar gali būti padaryta žalos.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, kaip nepagrįsti atmestini ieškovės argumentai, kad iš atsakovės nepagrįsto atsisakymo pratęsti leidimo galiojimą kyla (ateityje kils) kiti atsakovės neteisėti veiksmai – reikalavimai neeksploatuoti ir demontuoti reklaminius įrenginius (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Kaip buvo minėta, terminuotas susitarimas sudaro pagrindą atsakovei nepratęsti šalių sudaromų susitarimų, kas savaime nesuponuoja atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat ir būsimų neteisėtų veiksmų demontuojant reklaminius įrenginius, o ieškovės patirtini kaštai, susiję su prisiimtų įsipareigojimų vykdymu, yra natūrali leidimo galiojimo pabaigos pasekmė (Leidimo 2.7 punktas). Ieškovės pateikti skaičiavimai, kiek kainuotų reklaminių skydų demontavimas, sumontavimas, negautinos pajamos, nekeičia šių išlaidų pobūdžio ir fakto, kad ieškovė turėjo tokias išlaidas planuoti, atsižvelgdama į būsimą leidimo galiojimo pabaigą. Nenustačius, kad atsakovė pažeidė teisės normas, neturi teisinės reikšmės iš nesančio pažeidimo išplaukiančios pasekmės (žala ar jos atsiradimo tikimybė, būsimi atsakovės veiksmai galintys neva padaryti žalos ieškovui), todėl teismas jų dėl jų plačiau nepasisako.
Pažymėtina ir tai, kad uždraudimas atsakovei imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų ribojama ieškovės galimybė naudoti Leidime įrengti išorinę reklamą ir jo prieduose nurodytus reklaminius įrenginius, kurių eksploatavimo terminas yra pasibaigęs, tol, kol bus išspręstas ieškovės teisės gauti išorinės reklamos leidimą klausimas, būtų akivaizdus imperatyvaus pobūdžio Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimas.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė būtinųjų sąlygų prevenciniam ieškiniui tenkinti, todėl jis atmestinas (CPK 185 straipsniai).
Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė nepateikė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 93, 98 straipsniai).
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nepatirta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą