Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. G. savo kaltės dėl visų trijų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu po nukentėjusiosios ir liudytojų apklausų bei po rašytinių įrodymų ištyrimo parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta apie 15 metų. Apie 8 metus vedė bendrą ūkį. Balandžio 16 dieną buvo jo gimtadienis. Karantino laikotarpiu gyveno už Kauno, Kazlų Rūdos savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nes sporto įstaigų veikla karantino laikotarpiu buvo sustabdyta. Balandžio 14 dieną važiavo į Kauną nusipirkti torto – pirko Šilainių „Maximoje“, susitiko su keliais draugais. Su vienu iš jų sutarė, už ką ir kiek pinigų statyti ir išvažiavo atgal į sodą. Su draugais atlieka naktinius statymus, todėl ir susitikęs buvo vėlai, o į Kazlų Rūdą grįžo naktį. Visus statymus atlieka per draugo sąskaitą. Su nukentėjusiąja bendromis lėšomis įsirengė kotedžą. Įsirengus kotedžą, iš nukentėjusiosios pajautė šaltumą, atstūmimą, neliko intymių santykių, prasidėjo priekaištai, kad jis (kaltinamasis) nedirba, kad leidžia laiką su draugais. Išsiskyrus, nukentėjusioji pareiškė, kad jis į kotedžą nieko neinvestavo, jam teko grįžti pas tėvus be nieko, „su „Maximos“ maišeliu“. Kai išsikraustydamas grįžo susirinkti daiktų, tarp jų kilo konfliktas. Ir po išsiskyrimo lankydavosi šalia nukentėjusiosios namų, kadangi dažnai užsuka pas kaimynystėje gyvenantį draugą, kartu su juo dirbantį trenerį M. B.. Nukentėjusioji dirbo (duomenys neskelbtini), yra pasisavinusi įmonės lėšų, tačiau jis su mama, kuri vadovauja (duomenys neskelbtini), nusprendė į teismą dėl to nesikreipti. S. turėjo už tas pasisavintas lėšas atidirbti (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji turi priežastį jį apkalbėti, nes jų (duomenys neskelbtini) gerai sekasi, tapo Lietuvos nugalėtojais, įsikūrė kitose patalpose. Ir teisme iš nukentėjusiosios girdi vien tik apie reikalaujamas pinigų sumas. Jam S. draugai ir pažįstami žinomi, palaiko su jais ryšį. Nukentėjusiosios skolos yra ne vienam ir ne dviem žmonėms, pradedant nuo virtuvės įrengimo, baigiant terasos įrengimu. Jis mokėdavo pinigus įrengiant S. kotedžą, o kai išėjo, nebemokėjo. Kai išsiskyrė, nukentėjusioji turėjo nemažai skolų, kaip yra dabar, nežino. Jam nieko nėra žinoma apie nukentėjusiosios įsirengtą kamerą. Šiuo metu dirba pagal kontraktą, pinigai jam sumokami grynais – 600 Eur ir premijos. Negali rodyti gaunamų pajamų, nes dėl ankstesnių skolų yra areštuota jo banko sąskaita, yra vykdomi išieškojimai jo atžvilgiu. Nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad įvykio metu atpažino jį iš ant veido esančio rando yra jos prasimanymas – jis tuo metu toje vietoje nebuvo, todėl nukentėjusioji jo negalėjo matyti. Dėl liudytojo G. R. parodymų, kad jis (kaltinamasis) „užkišo“ automobilį, tai tuo metu iš tiesų važiavo su Romainiuose gyvenančia drauge ir buvo kelio ruožas, kur sudėtinga prasilenkti, gatvė nepažymėta eismo juostomis – tą kartą lėtai prasilenkė ir viskas, jokio kontakto nebuvo. Liudytojai davė jam nepalankius parodymus, nes jie visi S. artimi žmonės. Žino, kad mama po pirmo teismo posėdžio skambino nukentėjusiajai, tiesiog norėjo paklausti, kodėl visa tai vyksta – apie šį skambutį jam pasakė pati mama. Mama su S. visada gerai sutarė. Jo naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusioji S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2018 m. liepos iki 2018 m. gruodžio gyveno su kaltinamuoju jai priklausančiame bute. Paprašė gražiuoju išsiskirti, nes kaltinamasis jos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą. Dar kurį laiką palaikė ryšį, nes abu dirbo kaltinamojo mamai priklausančioje įstaigoje. Nors buvo susitarimas dėl draugiškų santykių, tačiau kaltinamasis prie jos toliau kabinėjosi. Buvo atvejis, kai kaltinamasis įsibrovė į namus su peiliu, grasino nužudyti. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Toliau buvo kiti įvykiai, grasinimai, buvo išteptas mėšlu automobilis, tačiau nematė, ar tai padarė kaltinamasis, buvo įvykis, kai kaltinamasis jai automobiliu užblokavo kelią, buvo įvykis, kai pas ją buvo dukterėčia ir jis mėtė akmenukus į langą. Įvykio metu ji miegojo ir prabudo nuo stipraus garso. Pašoko iš lovos, pasiėmė telefoną, nes jame yra įdiegta vaizdo kameros programėlė, ir pamatė, kad paimama kamera nuo namų ir kažkur nešama. Pakėlusi romanetę pažiūrėjo, nieko nesimatė. Nubėgusi į svetainę taip pat nieko nematė. Persisvėrusi per miegamojo langą pamatė, kad D. G. kažką meta ir jai pataikė į skruostą. Tie akmenukai įkrito į vidų, buvo ant palangės. Už jos buvo draugas, kuris pas ją nakvojo. Labai įsigando, pajuto dešinėje veido pusėje skausmą. Iškvietė policiją ir laukė atvykstant pareigūnų. Patyrė didelį stresą, iki šiol nesijaučia saugi savo namuose, sunku susikaupti darbe, su savimi nešiojasi dujų balionėlį. Tuo metu jų gatvė buvo neapšviesta, jos kieme lauko šviestuvas įsijungia nuo judesio. Būtent įsijungus šveistuvui ji ir pamatė kaltinamąjį – jį matė aiškiai iš kelių metrų atstumo, matė jo veidą. Jis turi ryškų randą, pažįsta jo fiziologiją, veido struktūrą. Pamačiusi kaltinamąjį šūktelėjo „D., ką darai“, jisai nubėgo už kampo, tuomet jam sušuko „D., ką darai, tu debilas“. Kaltinamojo mesti akmenukai pataikė į stiklo paketą, įskilimus pamatė pareigūnai. Prie namų skaldiniai akmenukai sudėti, tai iš ten kaltinamais galėjo paimti mestus akmenukus. Ryte atsikėlusi ir išėjusi į terasą, pamatė primėtytus akmenukus, pamatė įskilimus ant išorinio stiklo paketo. Jos kaimynai nieko nematė ir negirdėjo, nes visi miegojo. Palaiko savo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Draudimas apmokėjo turtinę žalą, todėl prašo priteisti tik draudiminę išskaitą. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo, tačiau yra gavusi žinučių iš nežinomų numerių, kur nurodoma, kad ji yra skolinga. Pagrobta kamera nedidelė, pritraukiama su magnetu, nusiima lengvai – ją įsigijo po įvykio, kai jos automobilis buvo išteptas fekalijomis. Kamera yra nišoje, atvažiavusiam ir nežinančiam žmogui ją pamatyti būtų sunku. Persisvėrusi per langą matė tik vieną žmogų – kaltinamąjį, tačiau per kamerą matėsi, kad jis buvo ne vienas. D. G. buvo apsirengęs juoda striuke, su atšvaitais šone, su pilkomis treningo kelnėmis, su kepure, užsidėjęs movą, kaip šalį. Kai sušuko kaltinamajam, iš jo atsako nebuvo, jis tiesiog pabėgo ir dėl tamsos nesimatė, kur. Jos draugas tuo metu stovėjo už jos, šalia. Draugas tik matė kažkokį vyrą. Jos butas yra pirmame aukšte, lango įskilimai yra prie įėjimo į butą. Byloje esančioje nuotraukoje yra miegamojo langas – viskas vyko būtent prie šio lango. Kamerą įsigijo 2020 m. vasarį, o įvykis įvyko 2020 m balandį. Per tą laiką užfiksuota kameroje, kad baltos spalvos „BMW“ buvo atvažiavęs į kiemą, bet išvažiavo, niekas neišlipo. Būtent su baltos spalvos „BMW“ D. G. jai buvo užblokavęs kelią. Jei kamera kieme užfiksuoja judesį, ji gauna į telefoną pranešimą. Kamera fiksuoja, kas ateina pas ją prie durų, kas vyksta prie jos automobilio. Iš kameroje užfiksuoto vaizdo nėra aiškiai matyti, kad ten D. G.. Jai žiūrint per langą, kaltinamasis akmenukus metė iš kairės pusės – buto durys yra įėjimo kairėje, pagal nuotrauką. Kai kaltinamasis metė, tai jis pasirodė iš už kampo – matėsi veidas, ranka išlindo, koja. Jis išlindo nesitikėdamas, kad įsijungs šviestuvas. Ant veido buvo užsidėjęs movą, kuri dengė burną, nosį, tačiau matėsi veidas – kakta, randas. Kaltinamojo pasirodymas buvo momentinis, jai (nukentėjusiajai) užrėkus, kaltinamasis dingo. Ji nėra turėjusi ir neturi jokių priešų, už kotedže atliktus darbus su visais yra atsiskaičiusi.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. M. parodė, kad kaltinamojo jis nepažįsta, S. S. pažįsta daugiau kaip pusantrų metų. Įvykio metu jie buvo pažįstami ir bendravo apie 8 mėnesius, jie yra pora. Tą vakarą jis buvo pas S. svečiuose, vakare ėjo miegoti. Pirmą valandą pabudo nuo triukšmo, buvo stiprus garsas, pašoko iš miegų. Pamanė, kad nuo palangės nukrito sunkus daiktas, pagalvojo, kad kamera. Žinojo, kad S. turėjo dvi kameras kiemui filmuoti. Tada S. pasiėmė telefoną, nes į jį ateina pranešimas, jei kamera užfiksuoja nuo judesio veiksmą kieme. Matė, kad yra imama ir nešama kamera. Matėsi žmogaus kojos, girdėjosi, kad kažkas kalbama. Su ta kamera priėjo dar vieną asmenį. Pažiūrėjusi įrašą, S. šoko iš lovos ir ėjo į virtuvę pažiūrėti pro langą, bet nieko nematė. Grįžusi į miegamąjį pažiūrėjo pro langą – pasipylė akmenukai ir jai keli pataikė. Kieme yra apšvietimas ir tiesiog buvo apšviesta kiemo teritorija, tai nukentėjusioji pamatė bei atpažino kaltinamąjį, jam sušuko (pašaukė vardu ir pasakė epitetą „debilas“, ar kažką tokio, „ką tu darai“). Jis (liudytojas) tuo metu buvo šalia prie lango, matė vyro siluetą, bet jo atpažinti nebūtų galėjęs. Tada išėjo į lauką, kvietė policiją, pastebėjo, kad nėra kameros. Policija atvažiavo, surinko informaciją ir viską užpildė. S. iš akmenukų pataikė į veidą, keli įkrito į kambarį. Suprato, kad akmenukai paimti nuo kelio. Kamera spėjo užfiksuoti žmogaus, kuris ją nešė, kojas. Ji yra su akumuliatoriumi, yra belaidė, veikia nuo „WI-FI“, todėl ir ją nešant filmuoja. Matėsi vyriškos kojos, girdėjosi vyriški balsai. Kad nuimti kamerą, reikėjo pašokti, nes ji gana aukštai pakabinta. 2020 m. balandžio 15 d. prabudo apie pirmą valandą nakties. Po įvykio S. labai prastai jautėsi – buvo išsigandusi, drebėjo, skaudėjo veidą, veidas kaito. Jau įvykio naktį pastebėjo, kad miegamojo lango dvi ar trys vietos įskeltos – akmenukai pataikė ne tik į S., bet ir į langą. Svetainės langas taip pat buvo įskeltas, buvo keli įtrukimai stikle. Miegamasis yra prie įėjimo kiemo pusėje, langas, pro kurį jis su nukentėjusiąja žiūrėjo, yra kiemo pusėje. Ten pastebėjo stikle įtrūkimus, kuriuos užfiksavo policija. Svetainės langai yra į priešingą pusę, į vidinį kiemą. Policija neapžiūrinėjo vidinio kiemo. Svetainės lango, kiek jam žinoma, policija taip pat neapžiūrinėjo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja K. U. parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusiąją. Nukentėjusioji yra jos teta. Žino, kad buvo pavogta kamera, tetos veidas sužeistas akmenukais – apie tai žinoma iš tetos pasakojimo. Nukentėjusioji jai pasakojo, kad D. buvo tame įvykyje, kad atpažino D. iš veido. Kurį laiką po įvykio S. neišėjo iš namų, nenorėjo su niekuo susitikti. Po įvykio pasikeitė S. elgesys, ji tapo jautresnė, baikštesnė. Jai taip pat žinoma, kad iki įvykio D. S. buvo užpuolęs su peiliu. Ji pati (liudytoja) tiesiogiai dalyvavo kitame įvykyje, kai D. mėtė akmenukus į nukentėjusiosios langą. Žino, kad tada akmenukus mėtė D., nes S. su juo pasisveikino „labas, D.“, pasakė, kad kvies policiją, girdėjosi D. balsas. Tuo laikotarpiu, kai S. buvo kartu su kaltinamuoju, ant jos išorinių smurto žymių nematė, bet matėsi psichologinio smurto – S. būdavo apsiverkusi.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. R. parodė, kad jis dalyvavo įvykyje, kai kaltinamasis su savo vairuojamu baltu penktos klasės „BMW“ sukėlė avarinę situaciją. Tą kartą jis su nukentėjusiąja važiavo pas bendrus pažįstamus, kuomet kaltinamasis savo vairuojamu automobiliu užstatė kelią. Vairavo S.. Matė, kad „BMW“ sėdėjo vaikinas, viskas vyko netoli S. namų, vaikinas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Viskas baigėsi tuo, kad vairuotojas kažką rėkė, S. užsidarė langą ir nuvažiavo. Tuo metu į „BMW“ vairuotoją dėmesio neatkreipė, neįsidėmėjo jo bruožų, lyg tamsūs plaukai, atrodė liesas. Po įvykio su S. kalbėjo, klausė jos, kas nutiko, tai nukentėjusioji pasakė, kad čia jos buvęs vaikinas, ir daugiau jis į tai nesigilino, nenorėjo kištis į ne savo reikalus. Matėsi, kad dėl įvykio S., susijaudino, išsigando ir sutriko, todėl nenorėjo jos dar daugiau apie tai klausinėti. Nors kelio juostos nebuvo pažymėtos, bet vizualiai aiškiai matėsi, kad „BMW“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kelio plotis buvo pakankamas prasilenkti dviem automobiliams.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti liudytojo G. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis). 2020 m. rugsėjo 30 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytojo G. R. parodymai apie tai, kad jis yra automobilių meistras. S. S., gyvenančią Kaune, (duomenys neskelbtini), namą ir butą galėtų parodyti, pažįsta apie metus laiko, su ja nuolat nebendrauja, tačiau palaiko draugiškus tarpusavio santykius, nes turi bendrų draugų. Kuomet S. reikalinga remontuoti automobilį, ji kreipiasi į jį. 2020 m. liepos 20 d., po darbo, galėjo būti po 20.00 val., atvažiavo pas S., nes su ja buvo susirašę per programėlę „Messenger“, kad kažkas blogai su jos automobilio stabdžiais. Tuomet, būdamas pas S., pasakė, kad reikia pavažiuoti automobiliu, gal supras, kokia problema. Įsėdo į S. vairuojamo automobilio „BMW“, valst. Nr. (raidžių neprisimena) 555, pilkos spalvos, priekinę keleivio sėdynę. Minėtu automobiliu važiuojant (duomenys neskelbtini), netoli S. namo, iš priekio, kita eismo juosta važiavęs automobilis „BMW“, 5-tos klasės, valst. Nr. nežiūrėjo, baltos spalvos, tyčia įvažiavo į kitą eismo juostą, kurioje važiavo S., dėl ko ji, kad neįvyktų automobilių susidūrimas, greitai sustabdė savo vairuojamą automobilį. Jokios kliūties automobiliui „BMW“, 5-tos klasės, baltos spalvos, nebuvo. Automobilis „BMW“, 5-tos klasės, baltos spalvos, taip pat sustojo prie pat S. vairuojamo automobilio. Per pravirą vairuotojo durelių langą automobilio „BMW“, 5-tos klasės, baltos spalvos, vairuotojas kažką piktai sakė S., tačiau ką, negirdėjo, nes S. iškart uždarė savo durelių langą. S. buvo labai išsigandusi. Mano, kad nepažįstamo vyro vairuojamas automobilis „BMW“, 5-tos klasės, baltos spalvos, tyčia stovėjo ir nebandė važiuoti. Vyro, vairavusio automobilį „BMW“, 5-tos klasės, baltos spalvos, veido bruožų jis neįsidėmėjo ir pamatęs neatpažintų. Vyro automobilis prie S. automobilio buvo sustojęs per 10-15 cm, tačiau S. išvairavo savo automobilį. Apie tyčia sukeltą vyro avarinę situaciją S. niekam nepranešė, nes automobiliai nebuvo susidūrę. S. jam pasakė, kad vyras, vairavęs automobilį „BMW“, 5-tos klasės, baltos spalvos, tai jos buvęs draugas, jo vardo nesakė (1 t., b. l. 138–140).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas G. R. patvirtino jų teisingumą. Papildomai parodė, kad tarp automobilių nebuvo saugus atstumas.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. K. parodė, kad ji yra pareigūnė, S. PK vyresnioji tyrėja. Dėl savo 2021 m. spalio 2 d. tarnybinio pranešimo „Dėl telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizės“ (1 t., b. l. 183–184) paaiškino, kad jį rengdama žiūrėjo atstumus nuo celių iki įvykio vietos. Celės yra netoli įvykio vietos. Kaltinamasis buvo netoliese įvykio vietos ir judėjo. Jai buvo duota konkreti informacija, prie kurio bokšto jungtasi. Gali būti, kad atitinkamas numeris jungėsi prie artimiausio bokšto ar prie tuo metu mažiausiai užimto artimiausio bokšto, t. y. abonentas nebūtinai jungsis prie paties artimiausio bokšto, jis gali jungtis ir prie toliau esančio, bet mažiau užimto bokšto. Kiek toliausiai nuo bokšto, prie kurio prisijungė, gali būti nutolęs abonementas, negali pasakyti. Analizę atliko pagal gautas išklotines. Bokštai, prie kurių jungėsi abonentas, yra Naujakurių ir Devintojo Forto gatvėse, taigi akivaizdu, kad abonentas judėjo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. G. parodė, kad ji yra kaltinamojo mama, gerai pažįsta nukentėjusiąją, buvusią sūnaus draugę, su kuria teko švęsti įvairias šventes. Dėl ko nagrinėjama baudžiamoji byla, jai yra žinoma iš D. pasakojimo. Kaltinamasis su nukentėjusiąja įsigijo būstą, kurį įrengiant daug padėjo D. tėvas, kuris pastatė terasą. Ji pati davė D. močiutės D. taupytus pinigus, 8000 Eur, kad sūnus su drauge galėtų įsikurti naujame būste. Paskui tarp sūnaus ir nukentėjusiosios prasidėjo piktumai. 2019 m. gal gegužės mėnesį buvo konfliktas. D. praeityje buvo teistas, tačiau niekada nėra smurtavęs. Ji iš tiesų bylos nagrinėjimo teisme metu skambino S., kad S. papasakotų, kas tarp jų įvyko, tikrai nenorėjo jokio spaudimo daryti. Kai kaltinamasis ir nukentėjusioji išsiskyrė, tai buvo iškviesta policija ir pasakyta, kad D. nesiartintų, tai įvyko 2019 m. pavasarį. S. dirbo jos vadovaujamoje VŠĮ buhaltere. Darbą metė nebaigusi ir neperdavusi visų darbų, nieko nepasakiusi. Šių laikų barakudos. 2020 m. per karantiną D. daugiausiai buvo jų turimame sodo namelyje, esančiame Veiverių apylinkėje Riešuto gatvėje. Ir balandžio 16 d. per gimtadienį buvo sode – 16 d. šventė, o 15 d. ruošėsi. Sūnus labai darbštus, moka su vaikais užsiimti. S. buhaltere jos vadovaujamoje VšĮ dirbo apie pusmetį (VšĮ atidaryta 2018 m. kovo 30 d.). Įdarbinusi S. pastebėjo jos nesąžiningumo apraiškų, neatitikimų dėl užsiėmimus lankančių vaikų tėvų suneštų sumų. Apie šitą bylą jai tapo žinoma, kai paskambinusi tyrėja pasakė, kad ieško D.. Klausė, kas atsitiko, tai sakė, kad asmeniški reikalai. Tada paklausė sūnaus, kuris papasakojo, jog negana, kad S. jį išmetė nuogą basą, tai dar prisigalvojo, nes nori 3000 Eur. Sūnus žaidžia už „(duomenys neskelbtini)“ klubą, gauna atlyginimą pagal kontraktą, premijas. (duomenys neskelbtini) D. dirba neatlygintinai ir jokių pinigų iš akademijos nėra gavęs.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. J. parodė, kad kaltinamasis nematytas, o nukentėjusiąją galimai yra matęs. Atsimena, kad įvykis buvo dėl kameros. Nukentėjusioji įtarė savo buvusį draugą. Kadangi įvykis buvo seniai, neatsimena jo aplinkybių.

Teisiamojo posėdžio metų apklaustas liudytojas A. U. parodė, kad įvykio vietoje buvo rasti dviejų rūšių avalynės pėdsakai, juos nufotografavo, kadangi specialistas gali atlikti tyrimą iš fotonuotraukos. Iš nuotraukos galima nustatyti ūgį, svorį. Ar specialistas atlieka tyrimą, priklauso nuo nuotraukų kokybės. Jeigu specialistas dalyvauja įvykio vietoje, jis gali iš karto parašyti išvadą. Yra įspaustinis pėdsakas, kur matosi visas pėdsakas, matosi mastelinė liniuotė. Pagal nuotrauką galima parašyti, koks avalynės dydis. Tai gali pasakyti specialistas. Užfiksuoti skirtingi avalynės pėdsakai. Kai randa įspaustinės avalynės pėdsaką, tai jį fotografuoja. Nuo šių metų sausio 1 dienos jau turi galimybę ir pėdsako išlieją padaryti. Specialistas gali spręsti ir dėl laiko, kada paliktas pėdsakas. Jeigu įvykio vietoje nurodomas įtariamas asmuo, tai bando su juo susisiekti, tačiau tai priklauso nuo to, koks įvykis ir kiek laiko turi bei gali jam skirti, ar nereikia skubėti į kitus įvykius.

Iš registro objekto identifikavimo kodo (ROIK) duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 15 d. 01.16 val. policijos įstaigoje fiksuotas S. S. telefoninis pranešimas (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)). Pranešėja nurodo, kad ką tik pavogė jos vaizdo stebėjimo kamerą, buvusią ant jos namo fasado, per langą pamatė, kad tai padarė jos buvęs sugyventinis D. G., be to, jis metė akmenis į ją, pataikė į veidą (1 t., b. l. 6).

2020 m. balandžio 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas S. S. pareiškimas apie įvykį ir jos parodymai apie tai, kad 2020 m. balandžio 15 d. apie 01.10 val. jai būnant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, išgirdo kažkokį triukšmą prie savo miegamojo lango. Kadangi prie jos miegamojo lango yra vaizdo stebėjimo kamera, greitai pasiėmė savo mobilųjį telefoną ir per programėlę pamatė, kad prie lango yra du asmenys, iš kurių vienas yra jos buvęs sugyventinis D. G.. Supratusi, kad ten tikrai yra jis, ji atidarė savo miegamojo langą ir sušuko „D., ką čia darai“, jis nieko neatsakė ir metė iš smulkių akmenų, kuriuos laikė savo dešinės rankos delne. Keli akmenys pataikė jai į veido sritį, ko pasėkoje jai buvo sukeltas fizinis skausmas, o likę akmenys atsitrenkė į lango stiklo paketą ir jį apgadino. Po įvykio jos buvęs sugyventinis su savo kažkokiu draugu pasišalino. Jiems pasišalinus, ji nieko nelaukdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė, kas nutiko. Vėliau per vaizdo stebėjimo kameros įrašą pamatė, kaip D. G. nukabina nuo sienos esančią vaizdo stebėjimo kamerą ir ją pavagia. Minėtos vaizdo stebėjimo kameros vertė yra 200 Eur, visus jos įsigijimo dokumentus pateiks tyrimo eigoje. Su D. G. ji negyvena jau apie pusantrų metų, jų niekas nesieja, bendro ūkio neveda. Tyrimo eigoje taip pat pateiks ir vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. D. G. jau ne kartą yra grasinęs su ja susidoroti, apie tai yra pranešusi policijai (1 t., b. l. 9–18).

2020 m. balandžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūra. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kairėje pusėje matomi dviejų aukštų gyvenamieji daugiabučiai, keturių butų. Kiemo dešinėje pusėje matomas dviejų aukštų šviesios spalvos keturių butų daugiabutis. Namo dešinėje pusėje matomos 1 buto įėjimo durys. Kairėje durų pusėje matomas langas, kuris padalintas į dvi dalis, dešinė lango pusė yra atidaroma iš vidaus. Prie lango ant metalinės palangės matomi smulkūs akmenukai. Apžiūrint langą matoma, kad dešinys atidaromo lango stiklo paketas su išoriniais pažeidimais – matomi trys smulkūs įskilimai. Kairėje lango pusėje matomas ant sienos pritvirtintas pilkos spalvos vaizdo stebėjimo kameros magnetinis laikiklis. Prie lango ant betoninių trinkelių matoma plastikinė pilkos spalvos dėžė, šalia dėžės matomas kastuvas. Prie įėjimo į butą, kairėje pusėje matoma borteliais atitverta žemė. Žemėje arčiau namo sienos matomi bato pado įspaustiniai pėdsakai, kurie nufotografuoti, arčiau kieme stovinčio „Mercedes Benz“ markės automobilio žemėje matomi bato pado įspaustiniai pėdsakai, kurie yra kitos rūšies, negu esantys arčiau namo. Avalynės pado pėdsakai nufotografuoti. Kiemas nesaugomas, dalis jo aptverta medine tvora, kiemas grįstas betoninėmis trinkelėmis, kiemo vartų nėra. Įvykio vietoje apžiūrėjus visas buto prieigas, sudaužytų indų, sulaužytų baldų ar apgadintų kitų buities objektų, išmėtytų ar suplėšytų drabužių, grumtynių, kraujo pėdsakų nėra, kiemas tvarkingas. Įvykio vietoje daugiau objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta. Buto patalpos ir jo prieigos vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos (1 t., b. l. 27–37).

2020 m. gegužės 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji S. S. pateikė vaizdo ir garso medžiagos įrašą 59U17B7UC36B6_000021cc_20200415_011353.mp4 (1 t., b. l. 52). 2020 m. birželio 17 d. apžiūros protokole užfiksuota nurodyto S. S. pateikto kameros vagystės garso ir vaizdo įrašo apžiūra. Į kompiuterį „hp“ įdėjus USB laikmeną, į kurią yra perkeltas nukentėjusiosios S. S. pateiktas vaizdo ir garso įrašas, ir paleidus šį vaizdo ir garso įrašą, matomas nespalvotas, tamsus prie namo vienos pusės vaizdas ir jo įėjimas bei išėjimas, kuris apšviestas, netoli jo stovi automobiliai. Monitoriaus dešiniame apatiniame kampe matomas asmuo, galimai vyras, jis matomas iš nugaros ir daugiau matoma jo kairė pusė. Pagal judesius vyras kažko ieško prie namo. Vyras apsirengęs tamsia striuke su šviesia vertikalia juostele kairiame šone, šviesesnes kelnes, ant plaštakų matomos tamsios pirštuotos pirštinės, vyro veidas nematomas. Po to jis atsisuka į namo pusę, matoma jo dešinė ranka, girdimi pirmo vyriško balso žodžiai „ai va“, po kurių vyras greitai priartėja prie namo, matomas ant jo galvos uždėtas striukės gobtuvas ir vyras savo judesiais galimai kažką siekia. Po ko iškart pasigirsta skardus trenksmas, galimai metalinis daiktas atsimuša į metalinį paviršių. Tuomet neryškiai pasimato pasilenkęs vyras iš priekio ir pasigirsta greiti žingsniai, matomas slenkantis galimai namo kiemo vaizdas. Girdimi antro vyriško balso žodžiai „kur neši“ ir pirmo vyriško balso žodžiai „ką“ ir vėl antro vyriško balso žodžiai „kur neši“, galimai nešama vaizdo kamera, nes matomas slenkantis kiemo vaizdas. Po to matomi dviejų asmenų batai, galimai kedai, bei girdima, kaip kažkas daroma, galimai su vaizdo kamera, neaiškūs žodžiai ir galimai vaizdo kamera kažkuo uždengiama. Po to vaizdas visiškai neaiškus, girdima galimai akmenukų čežėjimas bei keli trenksmo garsai, panašūs, kad būtų atsimušta į kietą paviršių, ir vyriško balso garsus užriaumojimas bei bėgimo žingsniai ir dažnas kvėpavimas. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 2 min. 57 s. (1 t., b. l. 53–54).

2020 m. rugsėjo 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji S. S. pateikė nešiojamą kompiuterį „DELL“ (1 t., b. l. 56–57).

2020 m. rugsėjo 28 d. apžiūros protokole užfiksuota nuketėjusiosios pateikto nešiojamo kompiuterio „DELL“ apžiūra. Nešiojamame kompiuteryje „DELL“, modelis „Latitude E5540“, vaizdo ir garso įrašas 59U17B7UC36B6_000021cc_20200415_011353.mp4, sukurtas 2020 m. balandžio 15 d. 01:17:26 val., perkeltas 2020 m. balandžio 15 d. 19:16:50 val. (1 t., b. l. 58–61).

2020 m. rugpjūčio 10 d. apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimo garso įrašo kopijos apžiūra. Iš garso įrašo kopijos 2020_04_15_01-16-53_37060522817.mp3 apžiūros duomenų matyti, jog S. S. telefonu praneša apie tai, kad ką tik nuo jos namo pavogė kamerą, kad žino, kas tai padarė, kad tai buvęs draugas, kuris į ją metė akmenis. Garso įrašo trukmė 1 min. 26 sek., jame girdisi pranešėjos moteriškas balsas ir darbuotojos moteriškas balsas. Girdisi telefono jungimo signalas. Fiksuota, kad atsiliepus operatorei, moteriškas balsas (skambinančioji) praneša: „Prie mano namų ką tik pavogė kamerą, atidariau langą iš akmenų metė į mane.“ Moteriai atsakius į patikslinančius operatorės klausimus, akivaizdu, kad įvykis, apie kurį pranešta, Romainiuose, (duomenys neskelbtini), Kaune. Į kitus patikslinančius operatorės klausimus, skambinančioji nurodo žinanti, kad tai padarė (pavogė) buvęs draugas. Papildo „aš dabar atidariau langą pažiūrėt, ar tikrai kameros nėra, tai šūsnį akmenų į mane metė“. Toliau skambinančioji paaiškina, kad lauke tamsu, nieko nesimato, kad tai kotedžai. Operatorei paklausus, ji prisistato esanti S. S.. Į operatorės klausimą „Tai Jūsų nesužeidė tais akmenimis?“, fiksuotas atsakymas „Nu pataikė į žandą, bet lygtai ne“. Skambinančioji medikų pagalbos atsisako. Operatorė paaiškina, kad tuoj atvyks pareigūnai, skambinančioji pasako, kad lauks, padėkoja (1 t., b. l. 67–69).

Iš įvykių, registruotų policijos sistemoje, duomenų matyti visi nukentėjusiosios S. S. ankstesni pareiškimai policijai dėl jos atžvilgiu D. G. buvusių išpuolių, kitų priešingų teisei veiksmų (1 t., b. l. 90–125).

2020 m. spalio 2 d. tyrėjos V. K. tarnybiniame pranešime „Dėl telefono Nr. (duomenys neskelbtini)išklotinių analizės“ pateikti duomenys apie tai, kad išanalizavus D. G. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2019 m. birželio 12 d. priklauso VšĮ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas Nr. (duomenys neskelbtini), direktorei R. G., kurį palaiko UAB „Tele2“, įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių bei veikimo zonų detaliąsias ataskaitas nuo 2020 m. balandžio 14 d. 00:00 val. iki 2020 m. balandžio 16 d. 24:00 val., nustatyta, kad šiuo numeriu SIM kortelė veikė telefono aparate IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sujungimai: 2020 m. balandžio 14 d. 23:39:23 val. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išeinantis SMS pranešimas ir veikė celė 9C4D941, esanti Naujakurių g. 92, Kaune; 2020 m. balandžio 15 d. 00:50:35 val. buvo išeinantis skambutis į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), jo trukmė 12 s, veikė celė 8038, esanti 9-ojo Forto g. 70, Kaune; 2020 m. balandžio 15 d. 02:04:31 val. jungtasi prie internetinio ryšio per „Mobiledata“ internetinio ryšio tiekėją, veikė celė 214C, esanti Noreikiškių k., Kauno r. (1 t., b. l. 183–184).

2021 m. gegužės 20 d. UAB „TELE2“ rašte Nr. SD-33514 „Dėl specialistų rašytinių paaiškinimų pateikimo“ pateikti specialisto L. I. rašytiniai paaiškinimai į jam raštu pateiktus klausimus. Atsakyme pateikiami duomenys apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, celės 9C4D941, 8038, 214C nėra pasiekiamos. Taip pat pranešama, kad nurodytos bazinės stoties celės priklauso UAB „TELE2“. Pateikiama informacija apie tai, kad celių atstumas yra matuojamas tiesia linija: nuo celės 9C4D941 iki celės 8038 yra 1,90 km; nuo celės 9C4D941 iki celės 214C yra 4,22 km; nuo celės 8038 iki celės 214C yra 6,07 km. Paaiškinama, kad abonentas jungiasi prie jo telefone įdėtos SIM kortelės operatoriaus. Įrenginys visuomet bando jungtis prie stipriausio ryšio signalą turinčios antenos (bokšto). UAB „TELE2“ abonentas Lietuvoje gali prisijungti tik prie UAB „TELE2“ ryšio tinklo. Vienintelis atvejis, kada „TELE2“ abonentai gali skambinti naudodamiesi „Telia“ ar „Bitės“ tinklu, yra skambutis į pagalbos Nr. 112, kai nėra „TELE2“ ryšio. Tačiau tokie duomenys nepatenka į „TELE2“. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nėra minimalaus/maksimalaus atstumo, kuris pasakytų, jog numeris buvo tam tikroje vietoje. Ryšio atstumas priklauso nuo antenos charakteristikų ir padėties erdvėje (vietos, azimuto, aukščio, palenkimo) nuo aplinkos savybių ir reljefo (pvz., atviroje erdvėje signalai sklinda toliau, nei mieste ar miške), nuo siųstuvų galios, nuo gretimų stočių išsidėstymo. Kuo didesnis stočių tankis, tuo mažesnis tikėtinas ryšio atstumas. Tipiniai ryšio atstumai mieste – nuo 0,1 km iki 1,5 km, užmiestyje – nuo 0,1 km iki 15 km. Kiekvienai konkrečiai stočiai atstumas gali būti apskaičiuojamas modeliuojant signalo sklidimą arba iš statistikos. Remiantis specialistui pateikta informacija negalima teigti, jog asmuo 2020 m. balandžio 15 d. naktį apie 01.00 val. buvo (duomenys neskelbtini), Kaune, nes nurodytos celės (bokštai) neveikia adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Informuojama, jog bazinė ryšio stotis 214C padengia nedidelę dalį kelio, vedančio link Kazlų Rūdos iš Kauno, tačiau negalima iš vieno prisijungimo patvirtinti fakto, jog asmuo tuo metu vyko minėta kryptimi (3 t., b. l. 102–103).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas L. I. papildomai paaiškino, kad jis yra radijo tinklo inžinierius, „TELE2“ bendrovėje dirba 7-8 metus. Atsakymus į užduotus klausimus rengė pagal jam pateiktus duomenis, prie kokių celių jungėsi konkretus abonentas. Prisijungimų prie celės 9C4D941, esančios Naujakurių g. 92, Kaune, prie celės 8038, esančios 9-ojo Forto g. 70, Kaune, ir prie celės 214C, esančios Noreikiškių k., Kauno r., metu abonentas nebuvo adresu (duomenys neskelbtini), kadangi nurodytos celės šioje teritorijoje neveikia, tačiau iš šių duomenų nėra galimybės pasakyti, kur telefonas buvo praėjus 25 min. po jungimosi. Jeigu atliekant skambutį artimiausia celė užimta, tai tuomet tinklas nukreiptų atlikti skambutį per kitą toje vietovėje veikiančią celę. Dėl interneto irgi nukeiptų naudoti mažiau apkrauta cele 4G pagal užimtumą. Jeigu asmuo buvo (duomenys neskelbtini) gatvės prieigose nurodytą datą ir laiką, tačiau nebuvo atliekami skambučiai, nebuvo gautos ir išsiųstos žinutės, tai nebuvo fiksuoti ir prisijungimai prie celių, veikiančių toje teritorijoje. Jei telefonas nebuvo aktyvus – nei skambino, nei rašė žinutes, tai negalima pasakyti, kur tuo metu buvo asmuo.

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą, kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) (BK 190 straipsnio 1 dalis). BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu. Nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu. Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, o turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. balandžio 15 d. apie 01.15 val. buvo įvykdyta nukentėjusiosios S. S. 204 Eur vertės kameros „Arlo Pro Camera VMC4030 Cube“, vagystė, nuimant ją nuo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, sienos. Kameros vagystės faktas yra užfiksuotas ta pačia kamera darytu vaizdo bei garso įrašu, kurio apžiūra užfiksuota 2020 m. birželio 17 d. apžiūros protokole (1 t., b. l. 52–54). Be to, 2020 m. balandžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole iš karto po įvykio užfiksuota, kad kairėje lango pusėje matomas ant sienos pritvirtintas pilkos spalvos vaizdo stebėjimo kameros magnetinis laikiklis, kuris jau be kameros (1 t., b. l. 27–37). Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. balandžio 15 d. apie 01.16 val. į nukentėjusiosios S. S. buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, miegamojo kambario langą buvo mesti akmenukai – 2020 m. balandžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole iš karto po įvykio užfiksuota, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, dešinėje pusėje matomos 1 buto įėjimo durys. Kairėje durų pusėje matomas langas, kuris padalintas į dvi dalis, dešinė lango pusė yra atidaroma iš vidaus. Prie lango ant metalinės palangės matomi smulkūs akmenukai. Apžiūrint langą matoma, kad dešinys atidaromo lango stiklo paketas, su išoriniais pažeidimais, matomi trys smulkūs įskilimai (1 t., b. l. 27–37). Dėl aukščiau paminėtų įvykių fakto byloje iš esmės nekilo ginčo, tačiau kaltinamasis kategoriškai neigia savo kaltę dėl jų padarymo. Be to, kaltinamojo ir jo gynėjo įsitikinimu, byloje nesurinkta jokių duomenų, kad 2020 m. balandžio 15 d. apie 01.16 val. buvo mesti akmenukai į nukentėjusiosios S. S. buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, svetainės kambario vitrininį langą, tokiu būdu sugadinant 275,25 Eur vertės stiklo paketą, ir padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. G. neigė savo kaltę dėl visų trijų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų teigdamas, kad kaltinime nurodytu laiku nebuvo nusikalstamų veikų padarymo vietoje, todėl niekaip negalėjo jų padaryti. Nagrinėjamu atveju sprendžiant kaltinamojo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų klausimą esminę reikšmę turi nukentėjusiosios parodymai, kadangi ji vienintelė parodė mačiusi bei atpažinusi kaltinamąjį įvykio vietoje nusikalstamų veikų padarymo metu. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. M. matė patį įvykį, matė vyro siluetą, tačiau ne tiek aiškiai, kad galėtų tą asmenį atpažinti, tuo tarpu visi kiti teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojais asmenys įvykio tiesiogiai nematė ir jame nedalyvavo. Atitinkamai, labai svarbu tinkamai įvertinti nukentėjusiosios S. S. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų teisingumą ir patikimumą.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiosios ir kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai iš esmės skiriasi, todėl svarbu pašalinti jų parodymų neatitikimus. Nukentėjusioji S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu ji miegojo ir prabudo nuo stipraus garso, pašoko iš lovos, pasiėmė telefoną, nes jame yra įdiegta vaizdo kameros programėlė, ir pamatė, kad nuo namų paimama ir kažkur nešama kamera. Pakėlusi romanetę ir pažiūrėjusi per langą, nieko nematė, nubėgusi į svetainę taip pat nieko nematė. Persisvėrusi pro miegamojo langą pamatė, kad D. G. kažką meta, jai pataikė į skruostą. Mesti akmenukai įkrito į vidų, buvo ant palangės. Tuo metu jų gatvė buvo neapšviesta, o kieme lauko šviestuvas įsijungia nuo judesio. Būtent įsijungus šveistuvui ji ir pamatė kaltinamąjį – jį matė aiškiai iš kelių metrų atstumo, matė jo veidą. Jis turi ryškų randą, pažįsta jo fiziologiją, veido struktūrą. Pamačiusi kaltinamąjį šūktelėjo „D., ką darai“, jisai nubėgo už kampo, tuomet jam sušuko „D., ką darai, tu debilas“. Kaltinamojo mesti akmenukai pataikė į stiklo paketą, įskilimus pamatė pareigūnai. Prie namų skaldiniai akmenukai sudėti, tai iš ten kaltinamais galėjo paimti mestus akmenukus. Ryte atsikėlusi ir išėjusi į terasą, pamatė primėtytus akmenukus, pamatė įskilimus ant išorinio stiklo paketo. Persisvėrusi per langą matė tik vieną žmogų – kaltinamąjį, tačiau per kamerą matėsi, kad jis buvo ne vienas. D. G. buvo apsirengęs juoda striuke, su atšvaitais šone, su pilkomis treningo kelnėmis, su kepure, užsidėjęs movą, kaip šalį. Viskas vyko prie miegamojo lango. Jai žiūrint per langą kaltinamasis akmenukus metė iš kairės pusės. Ant veido kaltinamasis buvo užsidėjęs movą, kuri dengė burną, nosį, tačiau matėsi veidas – kakta, randas. Tuo tarpu kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus apie tai, kad jam nieko nėra žinoma apie nukentėjusiosios įsirengtą kamerą. Nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad įvykio metu atpažino jį iš ant veido esančio rando yra jos prasimanymas – jis tuo metu toje vietoje nebuvo, todėl nukentėjusioji jo negalėjo matyti. Nukentėjusioji turi priežastį jį apkalbėti, nes jam ir jų (duomenys neskelbtini) gerai sekasi, tapo nugalėtojais, įsikūrė kitose patalpose. Iš nukentėjusiosios girdi vien tik apie reikalaujamas pinigų sumas – negana to, kad nukentėjusiajai liko visi jo į kotedžą investuoti pinigai, tai dar nori iš jo pasipelyti nepagrįstai apkaltindama nusikalstamų veikų padarymu. Jo telefono abonento prisijungimai prie Šilainiuose esančių celių fiksuoti įvykio naktį, kadangi jis 2020 m. balandžio 14 d. važiavo apsipirkti gimtadieniui į Šilainių „Maximą“, be to, jis su draugais atlieka naktinius statymus, todėl buvo vėlai susitikęs aptarti statymų, o į Kazlų Rūdą grįžo naktį.

Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis turi suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl vertinant jų parodymus, svarbią reikšmę turi objektyvūs bylos duomenys. Tokiais duomenimis laikytina kaltinamojo naudojamo mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimo prie celių aktualiu laikotarpiu informacija ir jos analizė, pateikta tiek 2020 m. spalio 2 d. tyrėjos V. K. tarnybiniame pranešime „Dėl telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizės“ (1 t., b. l. 183–184), tiek 2021 m. gegužės 20 d. UAB „TELE2“ rašte Nr. SD-33514 išdėstytuose specialisto L. I. rašytiniuose atsakymuose (3 t., b. l. 102–103). 2020 m. spalio 2 d. tyrėjos V. K. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sujungimai: 2020 m. balandžio 14 d. 23:39:23 val. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išeinantis SMS pranešimas ir veikė celė 9C4D941, esanti Naujakurių g. 92, Kaune; 2020 m. balandžio 15 d. 00:50:35 val. buvo išeinantis skambutis į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), jo trukmė 12 s, veikė celė 8038, esanti 9-ojo Forto g. 70, Kaune; 2020 m. balandžio 15 d. 02:04:31 val. jungtasi prie internetinio ryšio per „Mobiledata“ internetinio ryšio tiekėją, veikė celė 214C, esanti Noreikiškių k., Kauno rajone. Iš specialisto pateiktų rašytinių paaiškinimų galima daryti išvadą, kad kaltinamasis atitinkamu metu buvo netoli nurodytų celių vietų, kadangi specialisto pateiktais duomenimis, tipiniai ryšio atstumai mieste – nuo 0,1 km iki 1,5 km, užmiestyje – nuo 0,1 km iki 15 km. Teismo posėdžio metu specialisto L. I. duoti paaiškinimai apie tai, kad jeigu asmuo buvo (duomenys neskelbtini) gatvės prieigose, tačiau nebuvo atliekami skambučiai, nebuvo gautos ir išsiųstos žinutės, tai nebuvo fiksuoti ir prisijungimai prie celių, veikiančių toje teritorijoje, teismui leidžia daryti išvadą, jog tai, kad įvykio metu kaltinamojo naudojamas telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) nesijungė prie celių, veikiančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nereiškia, kad kaltinamasis įvykio metu nebuvo įvykio vietoje.

Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad įvykis vyko priešais nukentėjusiosios miegamojo langą, šalia įėjimo į butą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kaltinamasis įvykio metu kokius nors veiksmus atliko būdamas šalia svetainės kambario vitrininio lango, vidiniame kieme. Reaguodami į įvykį atvykę pareigūnai neužfiksavo jokių svetainės kambario vitrininio lango pažeidimų, duodama parodymus apie įvykį nukentėjusioji parodė, kad buvo įbėgusi į svetainę, tačiau tenai nieko nepastebėjo. Tai, kad 2020 m. balandžio 15 d. ryte nukentėjusioji pamatė įskilimus svetainės stikle, o apačioje ant terasos tuos pačius akmenukus, kurie buvo įvykio metu mesti į ją, savaime nereiškia, kad aptariami įskilimai atsirado tą pačią naktį ir tuo labiau, kad jie atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo ar dėl neteisėtų kieno nors kito veiksmų.

Nors byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis tyčia mesdamas akmenukus S. S., žiūrinčiai pro atidarytą buto miegamojo kambario langą, į veidą, pataikė į lango stiklą, tokiu būdu sugadino 60 Eur vertės stiklo paketą, tačiau nenustačius kad kaltinamasis būtų tyčia metęs akmenukus į nukentėjusiosios buto svetainės kambario vitrininį langą ir tokiu būdu sugadinęs 275,25 Eur vertės stiklo paketą, darytina išvada, kad nėra pagrindo D. G. traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Šiuo konkrečiu atveju įvykio metu sugadinto turto vertė yra 60 Eur, t. y. neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl D. G. išteisintinas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. D. G. veiksmai sugadinant 60 Eur vertės stiklo paketą galėtų būti vertinami tik kaip administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje. Dviejų metų terminas skirti nuobaudą už šį administracinį nusižengimą (padarytas 2020 m. balandžio 15 d.) nėra pasibaigęs (ANK 39 straipsnis), todėl dar galima spręsti D. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn už minėtą veiką klausimą.

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir arešto bausmės.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmės.