Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį bei nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir prie griežtesnės 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėta švelnesnės bausmės dalis ir D. G. paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu paskirti šie įpareigojimai:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

- nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

D. G. taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios S. S. arčiau nei 100 metrų atstumu (BK 72¹ straipsnis). D. G. 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos uždrausta bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. S., lankytis S. S. gyvenamojoje vietoje.

D. G. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiosios S. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir S. S. iš D. G. priteista 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

S. S. naudai iš D. G. priteista 1376,30 eurų nukentėjusiosios turėtoms advokato teisinių paslaugų teikimo išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. G., pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nuteistas už tai, kad 2020 m. balandžio 15 d. apie 01.15 val. būdamas prie savo buvusios gyvenimo partnerės S. S. buto, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia nuo buto lauko sienos nuėmė sumontuotą 204 eurų vertės kamerą „(duomenys neskelbtini)“, taip pagrobė nedidelės vertės 204 eurų svetimą turtą, priklausantį S. S..

2. Be to, D. G. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. balandžio 15 d. apie 01.16 val. būdamas prie savo buvusios gyvenimo partnerės S. S. buto, adresu (duomenys neskeltini), ir S. S. pro atidarytą buto miegamojo kambario langą pamačius jį, tyčia akmenukus metė jai į veidą, pataikydamas į dešinę veido pusę, ir tokiu būdu smurtaudamas S. S. sukėlė fizinį skausmą.

3. D. G. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. balandžio 15 d. apie 01.16 val. būdamas prie savo buvusios gyvenimo partnerės S. S. buto, adresu (duomeny neskelbtini), ir tyčia mesdamas akmenukus S. S., žiūrinčiai pro atidarytą buto miegamojo kambario langą, į veidą, pataikė į lango stiklą, tokiu būdu sugadino 60 eurų vertės stiklo paketą, bei tyčia akmenukus mesdamas į buto svetainės kambario vitrininį langą tokiu būdu sugadino 275,25 eurų vertės stiklo paketą, taip jis sugadino 335 eurų vertės svetimą turtą, priklausantį S. S., t. y. buvo kaltinamas nurodytais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusioji bei jos atstovas prašė skundą atmesti ir skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmetamas.

9. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, visų pirma pažymėtina, kad duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 20 straipsnyje. Baudžiamajame procese įrodymais gali būti tik teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, dar kartą įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas D. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 4 dalyje padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl apelianto kaltės padarius šias nusikalstamas veikas. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant D. G. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

15. Pagrindo vertinti nukentėjusiosios parodymus kaip nepatikimus, teisėjų kolegijai neleidžia ir D. G. apeliacinio skundo teiginiai, kad S. S. parodymai, susiję su apelianto atpažinimo aplinkybėmis yra prieštaringi. Apeliantas pabrėžia, kad 2020 m. balandžio 15 d. pareiškime nukentėjusioji nurodė, jog atpažino apeliantą pažvelgusi į vaizdo kameros užfiksuotą vaizdą mobilaus telefono programėlėje (tačiau vaizdo kameros įraše užfiksuoto vyriškio nei veido, nei kitų skiriamųjų bruožų nėra matyti), tuo tarpu apklausiama 2020 m. gegužės 7 d. S. S. jau nurodė, kad nuteistąjį atpažino persisvėrusi ir pamačiusi per miegamojo langą. Vis dėlto, su apelianto teiginiais, dėl nukentėjusios parodymų prieštaringumo, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Detaliai įvertinus aukščiau jau minėtus nukentėjusiosios parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, darytina išvada, kad nukentėjusioji D. G. atpažino pamačiusi per miegamojo langą, kai kieme nuo judesio užsidegė lauko apšvietimas. Šias apelianto atpažinimo aplinkybes nukentėjusioji nurodė iš karto po įvykio paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, taip pat susisiekusi su policija ir vėliau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei apylinkės teisme. Vien tai, kad 2020 m. balandžio 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusiosios parodymai užfiksuoti ne visai tiksliai, nurodant, kad ji atpažino apeliantą iš mobilaus telefono programėlėje užfiksuoto vaizdo įrašo (pamatė prie lango du asmenis, iš kurių vienas buvo jos buvęs sugyventinis D. G.), nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti nukentėjusios parodymus nepatikimais ir prieštaringais. Juolab, kad S. S. duoti parodymai esminėse vertinamų įvykių aplinkybėse, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu vis tik sutapo, juos patvirtina ir kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys, todėl atmesti juos kaip nepatikimus ir nesiremti jais sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad tam tikrus nukentėjusiosios parodymų neatitikimus galėjo sąlygoti jos įvykio metu patirtas stresas ir išgąstis.

16. Pagrindo abejoti nukentėjusiosios aukščiau aptartų parodymų visuma nesudaro ir apelianto D. G. teiginiai, kad nors nukentėjusioji S. S. nurodė, jog atpažino apeliantą iš jo kaktoje esančio rando, tačiau buvo tamsu, o apie jo kaktoje esantį randą žino visi jį artimiau pažįstantys asmenys. Pažymėtina, kad nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, jog persivėrusi per miegamojo langą, užsidegus lauko apšvietimui, aiškiai pamatė nuteistąjį, išlindusį iš už namo kampo, matė iš kelių metrų atstumo, matė jo veidą, atpažino apeliantą ne tik iš kaktoje buvusio rando, tačiau iš visų jo bruožų, akių. Įvertinus tai, kad S. S. kurį laiką gyveno kartu su nuteistuoju, taip pat dirbo viename darbe, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ji galėjo lengvai atpažinti D. G..

17. Priešingai nei tai savo skunde pabrėžia apeliantas, apylinkės teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymų patikimumą, atsižvelgė ir į priešiškus nukentėjusiosios S. S. ir nuteistojo D. G. tarpusavio santykius, todėl nukentėjusiosios parodymus vertino kitų bylos duomenų kontekste. Buvo atsižvelgta į 2020 m. spalio 2 d. tyrėjos tarnybiniame pranešime užfiksuotą apelianto naudojamo mobilaus ryšio telefono prisijungimo prie celių informaciją (t. 1, b. l. 183-184), 2021 m. gegužės 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte išdėstytus specialisto atsakymus (t. 3, b. l. 102-103), specialisto L. I. paaiškinimus apylinkės teisme, vaizdo ir garso įrašo duomenis (t. 1, b. l. 52), 2020 m. birželio 17 d. apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 53-54) ir 2020 m. balandžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis (t. 1, b. l. 27-37). Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. G. atžvilgiu, vertino ne tik jam priklausančio mobilaus ryšio telefono abonento prisijungimo prie celių įvykio metu informaciją, tačiau ir kitus byloje esančius duomenis, kuriuos betarpiškai ištyrė teisiamojo posėdžio metu, sugretino tarpusavyje ir sujungė į vieną nuoseklią loginę grandinę, nesuteikdamas apelianto mobilaus ryšio telefono veikimo zonos nustatymams ir jų analizei, specialisto paaiškinimams ir tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodytiems duomenims išskirtinės, prioritetinės reikšmės. Kaip matyti iš tyrėjos V. K. tarnybinio pranešimo ir 2021 m. gegužės 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte išdėstytų specialisto L. I. atsakymų bei jo paaiškinimų duotų apklausiant apylinkės teisme, buvo nustatyta, kad D. G. priklausantis mobilaus ryšio telefonas nagrinėjamų veikų padarymo metu jungėsi prie mobilaus ryšio celių, esančių netoli nukentėjusiosios namų. 2020 m. spalio 2 d. tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuteistajam D. G. priklausantis mobilaus ryšio telefonas 2020 m. balandžio 14 d. 23:39:23 val. jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 15 d. 00:50:35 val. veikė celės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o 2020 m. balandžio 15 d. 02:04:31 val. jungėsi prie internetinio ryšio per celę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 183–184). Nors specialistas L. I. tiek atsakyme į teismo pateiktus klausimus, tiek ir apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad prisijungimų prie celės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), prie celės (duomeny neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir prie celės (duomenys neskelbtini), metu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo adresu (duomenys neskelbtini), nes nurodytos celės šioje teritorijoje neveikia, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jis taip pat nurodė, kad jei asmeniui būnant (duomenys neskelbtini), turimas mobilaus ryšio telefonas buvo neaktyvus kurį laiką, nei rašė žinučių, nei skambino ar jungėsi prie interneto, tai ir nebuvo fiksuoti prisijungimai prie celių, veikiančių būtent toje teritorijoje. Specialisto pateikti paaiškinimai taip pat patvirtina tyrėjos atliktos mobilaus ryšio telefono prisijungimų analizės duomenis, kad apeliantas atitinkamu metu buvo netoli nurodytų celių vietų, kadangi specialisto pateiktais duomenimis, tipiniai ryšio atstumai mieste – nuo 0,1 km iki 1,5 km, užmiestyje – nuo 0,1 km iki 15 km. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog vien tai, kad nebuvo užfiksuotas nuteistojo mobilaus ryšio telefono prisijungimas prie konkrečios celės, aptarnaujančios nukentėjusiosios gyvenamosios vietos teritoriją, nereiškia, kad apeliantas įvykio metu nebuvo įvykio vietoje. Nors nuteistasis nustatytą jo buvimo įvykio metu vietą netoli nukentėjusiosios namų, tiek apylinkės teisme, tiek ir apeliaciniame skunde grindė tuo, kad jis 2020 m. balandžio 14 d. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) esančios sodybos, nusipirkti torto savo gimtadieniui, kuris yra balandžio 16 d., be to, buvo susitikęs su draugu gyvenančiu (duomenys neskelbtini), tačiau kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, šios apelianto versijos nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys. Abejoti nuteistojo parodymų patikimumu verčia ir tai, kad torto gimtadienio šventei, kuris yra balandžio 16 d., nuteistasis vyko dar kelios dienos prieš gimtadienį, t. y. 2020 m. balandžio 14 d., būtent prieš tai, kai nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos. Be to, jo buvimo vieta (duomeny neskelbtini) rajone buvo užfiksuota 2020 m. balandžio 14 d. 23:39:23 val. ir 2020 m. balandžio 15 d. 00:50:35 val., t. y. kai nuteistojo nurodyta (duomenys neskelbtini) esanti parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ jau nedirba. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad apeliantas D. G. prie nukentėjusiosios namų (duomenys neskelbtini) iš 2020 m. balandžio 14 d. į 2020 m. balandžio 15 d., buvo neatsitiktinai, o turėdamas nusikalstamų ketinimų, kuriuos realizavęs vyko namo, todėl nukentėjusioji būtent jį matė savo kieme ir įvardijo kaip asmenį, kuris 2020 m. balandžio 15 d. apie 01.16 val. nuo jos namo sienos pavogė vaizdo kamerą ir metė akmenukus bei pataikė į skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

18. Tai, kad vaizdo kameros vagystė nuo nukentėjusiosios namo sienos nebuvo atsitiktinė patvirtina ir S. S. savanoriškai pateiktas minėtos kameros užfiksuotas vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokole esantys duomenys (t. 1, b. l. 53-54). Kaip matyti iš vaizdo įrašo, jame užfiksuoti vyro judesiai ir girdimi žodžiai, leidžia daryti išvadą, kad jis konkrečiai kažko ieško ant namo sienos, t. y. vaizdo kameros. Sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad apeliantas neabejotinai turėjo informacijos apie vaizdo stebėjimo kamerą. Jis pats neneigė, kad nutrūkus santykiams su nukentėjusiąja ir toliau lankėsi netoli jos namų, nurodydamas, kad lankosi pas draugą, gyvenantį netoliese. Taigi, jis turėjo galimybę apžiūrėti S. S. priklausančio namo fasadą ir pastebėti vaizdo kameros vietą.

19. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl apelianto kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl D. G. kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, jis nepadarė, yra argumentuotai paneigti jau minėtais liudytojų bei nukentėjusiosios parodymais bei apylinkės teismo nuosprendyje išvardintais kitais įrodymais. Pripažindamas D. G. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, įvertino juos pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles ir pagrįstai apelianto veiksmuose nustatė visus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius.

20. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir vėliau viso proceso metu buvo bandomas apibūdinti kaip smurtautojas ar priekabiautojas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji S. S. ne kartą kreipėsi į policiją dėl neteisėtų apelianto veiksmų (t. 1, b. l. 90-125), o tai neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis netinkamais būdais ir priemonėmis išreiškia savo nepasitenkinimą dėl nukentėjusiosios su juo nutrauktų santykių. Šią išvadą sustiprina ir liudytojų K. U. (tiesiogiai matė kaip 2020 m. rugpjūčio mėnesį D. G. mėtė akmenukus į nukentėjusiosios langą) bei G. R. (liudytojas, sėdėdamas nukentėjusios vairuojamame automobilyje, matė neadekvatų D. G. elgesį prasilenkiant automobiliams netoli nukentėjusiosios namų) parodymai apie buvusius incidentus tarp nukentėjusiosios ir apelianto. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesys nebuvo atsitiktinis, tačiau jau kurį laiką besitęsiantis sąmoningas demonstravimas savo nepasitenkinimo dėl nutrūkusių santykių, pasitelkiant netinkamus ir net teisei priešingus būdus.

21. Pagrindo naikinti apylinkės teismo nuosprendį nesudaro ir apeliacinio skundo teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo metu neatliktų visų būtinų procesinių veiksmų (rastų bato pėdsakų ekspertizės) ir netinkamai vykdyto tyrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti apeliacinio skundo teiginiai anksčiau padarytų išvadų dėl D. G. kaltės nepaneigia. Byloje ištirtų įrodymų pakanka ir jie nekelia abejonių savo įrodomąja galia. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka padaryti pagrįstoms išvadoms dėl asmens kaltės buvimo ar nebuvimo. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskelbus D. G. apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, jis nepateikė prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta pasirašytinai. Jokių su ikiteisminio tyrimu susijusių prašymų apeliantas neteikė ir ikiteisminio tyrimo metu. Jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog ikiteisminio tyrimo subjektai tendencingai rinko tik kaltinančius duomenis ar neatliko visų būtinų proceso veiksmų, D. G. nenurodė nei skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jų savo iniciatyva nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Pažymėtina, kad aplinkybė dėl batų pėdsakų apylinkės teisme vis tik buvo aiškinamasi liudytojo A. U. apklausos metu.

22. Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismas neįvertino įtemptų nuteistojo ir nukentėjusiosios santykių, tačiau tokie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvų, minėtos aplinkybės buvo įvertintos, teismas atsižvelgė į įtemptus asmenų tarpusavio santykius, ankstesnius nuteistojo veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, tarp jų buvusius konfliktus, įvertino ir nuteistojo mamos parodymus. Tačiau nukentėjusiosios ir nuteistojo įtempti ir konfliktiški santykiai, vis dėlto nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės ir nėra pagrindas naikinti pagrįstą, ir teisėtą apylinkės teismo nuosprendį.

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nesutinkama su priimtu nuosprendžiu ir paskirta bausme. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniame skunde prašoma nuteistąjį išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

24. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. G. paskirtos bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

25. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl D. G. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų stadiją ir pobūdį (padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai bei vienas baudžiamasis nusižengimas), D. G. kaltės formą, tikslus ir motyvus. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis praeityje teistas, taip pat ir (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 29–41), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (t. 2, b. l. 54–69), SODROS pateiktais duomenimis, nedirba (t. 2, b. l. 70). D. G. teigimu jis yra profesionalus futbolininkas, sutarties pagrindu žaidžiantis futbolo klube „(duomenys neskelbtini)“, jo mamos R. G. teigimu, jis visuomeniniais pagrindais dirba treneriu VšĮ futbolo akademijoje „(duomenys neskelbtini)“. Apylinkės teismas nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs visumą paminėtų duomenų, apylinkės teismas padarė išvadą, kad D. G. skirtina BK 178 straipsnio 4 dalies ir BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jo trukmę už kiekvieną nusikalstamą veiką nustatant mažesnę nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis. Pripažinti, kad už nusikalstamas veikas apeliantui bausmė paskirta neteisingai ar yra aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek D. G., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

26. Praeityje apeliantas yra ne kartą teistas, jam buvo skirta ir švelnesnė bausmė (bauda), taip pat laisvės apribojimo bausmės ir atitinkami įpareigojimai, tačiau tai tinkamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, kaip jau minėta, nuteistasis ne kartą yra baustas ir administracinėmis nuobaudomis. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad D. G. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė ir skirti įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcingi ir nelaikytini per griežtais, nes iš D. G. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumos matyti, kad apeliantas nėra linkęs laikytis nustatytų elgesio taisyklių, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, teisės pažeidimai daromi sistemingai. Bendrinant paskirtas bausmes, BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos pritaikytos tinkamai. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtas bausmes, parinko apeliantui palankesnį bausmių bendrinimo būdą, jas iš dalies sudedant.

27. Įvertinusi visumą aptartų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2021 liepos 14 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Baudžiamasis įstatymas D. G. pritaikytas tinkamai, bausmė paskirta ir civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti klausimas išspręstas nepažeidžiant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų (neabejotina, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, o priteistas neturtinės žalos dydis – 500 eurų, neprieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo keisti ir skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo nukentėjusiajai priteistos jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kadangi šių išlaidų dydis nėra neprotingai didelis, juolab, kad byla buvo išnagrinėta tik per kelis posėdžius, kuriuose dalyvavo ir nukentėjusios atstovas.

28. Nukentėjusiosios S. S. atstovas pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo D. G. nukentėjusiosios dėl apeliacinio proceso patirtas 363 eurų išlaidas, pridėjo jų dydį patvirtinančius dokumentus (t. 4, b. l. 42-43). Sutinkamai su BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Minėtos nuostatos taip pat galioja nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014).

29. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla D. G. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Byloje esantis 2021 m. rugsėjo 3 d. banko pavedimas už teisines paslaugas patvirtina nukentėjusiosios 363 eurų išlaidas, turėtas dėl advokato Artūro Andriukaičio teisinės pagalbos surašant nukentėjusiosios atsiliepimą į nuteistojo D. G. apeliacinį skundą bei atstovaujant nukentėjusiąją apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Kaip matyti iš pateikto atsiliepimo, jo apimtis nėra maža, jame argumentuotai išdėstyti nesutikimo su skundu motyvai, nukentėjusiosios atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl darytina išvada, kad prašymas priteisti turėtas išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš nuteistojo D. G. priteisiant nukentėjusiajai 363 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo D. G. priteisti nukentėjusiajai S. S. 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris) eurus turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.