Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei R. T. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai, jos ir ieškovės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

II. Atsakovės ir atsakovės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. ir V. S. susituokė (duomenys neskelbtini) (CBP-297 priedo l. 2). R. S. motinai M. S. priklausė nekilnojamas turtas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), į kurį daiktinės teisės nebuvo neįregistruotos (CBP-297 priedo l. 6-11). R. S. motina M. S. mirė (duomenys neskelbtini) (DOK-23996). Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-716-962/2015 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo tikslu, kad R. S. po M. S. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti (DOK-25530). R. S. asmeninės nuosavybės teisės įregistruotos į: 8,19 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo pagrindas: 2016 m. sausio 4 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (CBP-297 priedo l. 6-11). (duomenys neskelbtini) testamentu R. S. paliko R. T. 0,6 ha dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir visus šiame žemės sklype esančius pastatus ir statinius, likusią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį paliko sūnui V. S. (CBP-297 priedo l. 12-13). R. S. mirė (duomenys neskelbtini) savo namuose (duomenys neskelbtini) (CBP-297 priedo l. 1). Po R. S. mirties palikimą priėmė R. T. ir sūnus V. S. (CBP-297 priedo l. 4-5).

7. Ieškovė nurodo, kad santuokos metu nuo 1985 m. iki 1994 m. ieškovės ir sutuoktinio R. S. bendromis sutuoktinių lėšomis buvo iš esmės pagerintas sutuoktinio motinai M. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), („dviejų galų“ gyvenamasis namas, kurio vienoje pusėje buvo vienas gyvenamasis kambarys, o kitoje namo pusėje sandėlis su aslos grindimis), turint tikslą, kad jame galėtų gyventi dvi šeimos – ieškovė su sutuoktiniu ir sutuoktinio motina, pastatytas pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kluonas) ir pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (garažas). Namo dalies, kurioje buvo sandėlis su asla, pagerinimo darbai buvo atlikti 1985 m.: užsakyti ir įdėti penki mediniai namo rėmai, jie įstiklinti, įstatyti neįrengtoje namo dalyje. Ieškovės tėvai nupirko statybinių medžiagų: lentų, storų ir plonų plokščių, įsigytos savomis lėšomis dvejos vidaus durys, visoje namo pusėje sudėtos grindys, sienos ir lubos iškaltos plokšte, įrengtas vidus: padarytos pertvaros – įrengti du kambariai ir virtuvė, patalpos nuglaistytos, išdažytos, išklotos tapetais, virtuvė iki pusės sienų iškalta dailylentėmis, įvesta elektra, nupirkti penki špižiniai radiatoriai, vamzdžiai ir savadarbis pečius centriniam šildymui ir kokliai pečiui apmūryti, pastatyta sienelė aplink krosnį, iš lauko pusės namas apkaltas dailylentėmis, jos nudažytos, darbai atlikti pačių ūkiniu būdu. 1988 m. pastatytas medinis garažas: įsigytos lentos, ruberoidas, šiferis, išbetonuotos grindys. 1994 m. pastatytas ūkinis pastatas: įsigytos lentos, šiferis, darbai atlikti pačių ūkiniu būdu. 2018 – 2019 m. pakeisti gyvenamojo namo aštuoni langai į plastikinius. Kadangi pagal testamentą po sutuoktinio, kuris visą pagerintą ir pastatytą turtą paveldėjo kaip savo motinai M. S. priklausantį turtą, mirties šį turtą paveldėjo sutuoktinio sugyventinė atsakovė R. T., ieškovė pateikė šį ieškinį dėl ½ gyvenamojo namo dalies ir ūkio pastatų, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

8. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą). Teisinio ieškinio pagrindo nurodymas teismui nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė laikėsi pozicijos, kad į ginčo nekilnojamą turtą santuokos metu investuotos bendros sutuoktinių lėšos, dėl to šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsnio pagrindu. Teismo vertinimu, būtų pagrindas kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius pagal CK 3.90 straipsnį, jeigu visi nekilnojamojo turto pagerinimai būtų buvę atlikti po M. S. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini). Kadangi, ieškovės teigimu, statybos darbai baigti 1994 m., pagal ieškiniu prašomą pasiekti materialųjį teisinį rezultatą ir nurodomą faktinį pagrindą teismas laiko, kad tarp šalių: M. S. iš vienos pusės ir V. S. – R. S. iš kitos pusės galimai susiklosčiusiems teisiniams santykiams turėtų būti taikomos bendrosios dalinės nuosavybės (asmeninė nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė) nuostatos pagal jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pagal tuo metu galiojančio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 472 straipsnį numatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens. Sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (1964 m. CK 474 straipsnio 2 dalis).

10. Ieškovės V. S. ir R. S. finansinėms galimybėms investuoti į gyvenamojo namo pagerinimus ir ūkinių pastatų statybą, jos bei R. S. (jų giminių) darbo indėliams pagrįsti buvo apklausti ieškovės prašymu kviesti liudytojai: Z. Š., S. P. S., J. S., D. G.. Visi šie apklausti liudytojai pasisakė, jog visi darbai buvo atlikti iš V. S. ir R. S. lėšų, darbus atliko patys, padėjo kaimynai ir giminės. Ieškovė V. S. paaiškino, kad dirbo vyras (duomenys neskelbtini) iki 2010 m., ji dirbo pardavėja iki 2000 m., iki 2000 m. jos pajamos siekė apie 400,00 Lt, paskui gavo 600,00 Lt invalidumo pensiją ir pajamas iš pieno, sutuoktinis – apie 200,00 Lt. (2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas (12.00 – 48.12). Atsakovė R. T., liudytojai S. P. S. ir D. G. patvirtino, kad R. S. po (duomenys neskelbtini) likvidavimo dirbo (duomenys neskelbtini) (2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 48.16 – 1:17:13, 1:41:56 – 1:58:10, 2021 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 33:20 – 53:49).

11. Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad S. R. buvo įgijęs traktorininko-mašinisto šaltkalvio profesiją (DOK-26077). 2000 m. susitarimas patvirtina, kad R. S. turėjo traktorių T-190, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-26076). Prienų rajono savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus darbo stažo pažymėjime nurodyta, kad V. S. (duomenys neskelbtini) priimta atlikti stažuotei pardavėja. Prienų rajono kooperatyvo asmens kortelė patvirtina, kad V. S. dirbo pardavėja iki (duomenys neskelbtini) (DOK-24069 priedo l. 2-4). V. S. nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta III invalidumo grupė, nuo (duomenys neskelbtini) II invalidumo grupė, nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (DOK-30777 priedo l. 1). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m. kovo 1 d. V. S. gavo 1 769,67 Lt draudžiamųjų pajamų, dirbo (duomenys neskelbtini) (DOK-31464). VSDF duomenimis V. S. nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. gavo 250,51 Eur invalidumo / netekto darbingumo pensiją (CBP-297 priedo l. 14-16).

12. Pagal tuo metu galiojusio 1969 m. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ginčo namo rekonstravimo, ūkinių pastatų statymo metu ieškovė ir R. S. buvo sutuoktiniai ir faktiškai vedė bendrą ūkį, todėl piniginės lėšos, investuotos į, ieškovės teigimu, rekonstrukciją ir statybas, laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

13. Ieškovė, siekdama įrodyti savo investavimą į esminį gyvenamojo namo pagerinimą, ūkinių pastatų statybas, statinių verčių pasikeitimą įrodinėjo savo paaiškinimais ir liudytojų pagalba. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 1 dalimi, įgyvendino pareigą pasiūlyti teikti šalims papildomus įrodymus dėl turto vertės pasikeitimo (2021 m. liepos 13 d. teismo posėdžio pažyma). Ieškovė neįrodinėjo daiktų vertės pasikeitimo rašytiniais įrodymais. Atsikirsdama atsakovė pateikė teismui kadastrinių matavimų bylos medžiagos fragmentus. Kadangi pagerinimai atlikti prieš 27 – 36 metus, laikotarpiu 1985 – 1994 m., teismas nelaikė tikslinga siūlyti šalims skirti ginčo turto vertės pasikeitimo ekspertizę, kadangi dokumentai, šalių teigimu, apie galimai atliktus darbus neišlikę, darbai atlikti ūkiniu būdu.

14. Visi ieškovės prašymu apklausti liudytojai: Z. Š., S. P. S., J. S., D. G. iš esmės patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su gyvenamojo namo esminiu pagerinimu ir ūkinių pastatų statyba. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kai atsikraustė, statinių būklė buvo nebloga, gyvenamojo namo dalį investavo 5 000,00 rublių, 10 000,00 rublių į namą ir ūkinius pastatus investavo bendromis lėšomis iki 1994 m., iki investavimo ginčo pastatų vertė buvo apie 3 000,00 rublių, kiek į pastatus investavo sunku pasakyti (2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas (12.00 – 48.12).

15. 1988 m. gegužės 3 d. parengtoje Pastatų ir statinių charakteristikoje pažymėta, kad gyvenamojo namo apšildymo rūšis – krosninis šildymas, kūrenama kietu kuru; 1988 m. gyvenamojo namo nusidėvėjimas 61 proc., vertė 4 584,00 rublių (DOK-26076). Namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) knygoje nurodyta, kad M. S. 2004 m. namų valdą sudarė: gyvenamasis namas, kambarių skaičius – 3, naudingasis plotas – 97 kv. m, centrinis šildymas – yra, dujos – yra, ūkiniai pastatai – tvartas, daržinė, lauko rūsys (DOK-25530 priedo l. 7 – 9). 2015 m. atlikti kadastriniai duomenys patvirtina, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 1947 m., statybos pabaigos metai 1947 m., rekonstravimo pradžios metai – duomenų nėra, kapitalinio remonto pradžios metai – duomenų nėra, modernizavimo pradžios metai – duomenų nėra, paprastojo remonto pradžios metai – duomenų nėra, grindys – lentos, durys – medinės, vidaus apdaila – tapetai, šildymas – krosninis šildymas, vandentiekis – nėra, nuotekų šalinimas – nėra, dujos – nėra, karštas vanduo – nėra, atkūrimo kaštai 57 700,00 Eur, nusidėvėjimas 70 proc., atkuriamoji vertė 17 300,00 Eur, vidutinė rinkos vertė 2 960,00 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuoti tokie gyvenamojo namo kadastriniai duomenys: gyvenamasis namas yra vieno buto pastatas pagal paskirtį, gyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 1, kambarių skaičius – 0.

16. Spręsdamas klausimą, ar gyvenamasis namas iš esmės buvo pagerintas 1985 m., teismas nesivadovauja Namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) knygoje užfiksuotais 2004 m. duomenimis. Šio dokumento duomenys neatitinka 1988 m. gegužės 3 d. Pastatų ir statinių charakteristikos, 2015 m. kadastrinių matavimų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenų. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 2004 m. M. S. namų valdą jau sudarė: gyvenamasis namas, penki ūkio pastatai ir dveji inžinieriniai statiniai. 1988 m. gegužės 3 d. Pastatų ir statinių charakteristikoje taip pat užfiksuota, kad tuo metu valdą sudaro: gyvenamasis namas, keturi ūkio pastatai, pastatyti 1970 m., 1969 m., 1968 m., 1970 m., wc, šulinys, rūkykla, pastatyti 1947 m., 1969 m.

17. Pagal ieškovės paaiškinimus nuo 1985 m. iki 1994 m. ji investavo bendrai į gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus 10 000,00 rublių, 1985 m. gyvenamojo namo dalį pagerino 5 000,00 rublių. Taigi, tam, kad turtas butų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, pagal ieškovės parodymus gyvenamojo namo vertė po investavimo turėtų padvigubėti, o ūkinių pastatų vertė siekti apie 5 000,00 rublių.

18. Gyvenamojo namo rekonstrukcija buvo pradėta ir baigta 1985 m. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1988 m., po ieškovės ir R. S. galimo investavimo gyvenamojo namo vertė buvo 4 584,00 rublių, nusidėvėjimas 61 proc. Teismui nėra pateikta į bylą duomenų kokia tiksliai gyvenamojo namo vertė ir koks nusidėvėjimas buvo 1985 m. Bylos duomenys patvirtina, kad M. S. 1981 m. – 1982 m. savanoriškai draudė gyvenamąjį namą 2 000,00 rublių sumai, neapžiūrėjus turto. Draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad namas medinis, stogas šiferio (DOK-24070 priedo l. 4). Šie duomenys rodo, kad 1981 m. – 1982 m. gyvenamasis namas galėjo būti draudimo objektu, t. y. turėjo vertę ne mažesnę kaip 2 000,00 rublių. Taigi, tikėtina, kad namo vertė draudimo laikotarpiu buvo žymiai didesnė nei 2 000,00 rublių, nes gyvenamasis namas apraustas savanoriškai jo neįvertinus. Taigi, jeigu laikytume, kad iki 1985 m. gyvenamojo namo vertė nepakito ir buvo daugiau nei 2 000,00 rublių, 1988 m., praėjus trims metams po rekonstrukcijos ir ieškovės nurodomų galimų 5 000,00 rublių investicijų, namo vertė buvo tik 4 584,00 rublių ir nusidėvėjimas 61 proc. Atkreipiamas dėmesys, kad kadastrinių matavimų byloje nėra užfiksuoti duomenys apie rekonstravimą, kapitalinį remontą, modernizavimą, gyvenamoji patalpa tik viena. Teismo vertinimu, pagal ieškovės ieškinyje išvardintų darbų pobūdį (įdėti nauji langai, pertvaros įrengimas, grindų dangos įrengimas, šildymo kambariuose įrengimas, sienų lyginimas, jas parengiant tapetų klijavimui, keraminių plytelių klijavimas, ir kiti darbai), buvo atliktas einamasis būsto remontas, kuris buvo skirtas ne tik ieškovės, bet ir jos sutuoktinio buities patogumui užtikrinti, jų poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, tokie daikto pertvarkymai buvo naudingi naudojant daiktą pagal ieškovės ir jos sutuoktinio pageidaujamą paskirtį, tačiau nesukūrė jokios išliekamosios vertės pačio nekilnojamojo daikto kokybės atžvilgiu. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tik tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis, tačiau tokie duomenys nėra užfiksuoti.

19. 1988 m. gegužės 3 d. parengtoje Pastatų ir statinių charakteristikoje pažymėta, kad 1988 m. kluono nusidėvėjimas 54 proc., vertė 202,00 rubliai (DOK-26076). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuoti 2015 m. pastato – ūkio pastato (kluono), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys: statybos pradžios metai: 1970 m., statybos pabaigos metai: 1970 m., tūris 20 kub. m., užstatytas plotas 11,00 kv. m, fizinis nusidėvėjimas: 70 proc., atkuriamoji vertė: 312,00 Eur, vidutinė rinkos vertė: 29,00 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuoti 2015 m. pastato – ūkio pastato (garažo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys: statybos pradžios metai: 1988 m., statybos pabaigos metai: 1988 m., sienos: medis su karkasu, tūris 61 kub. m., užstatytas plotas 32,00 kv. m, fizinis nusidėvėjimas: 70 proc., atkuriamoji vertė: 805,00 Eur, vidutinė rinkos vertė: 108,00 Eur.

20. Ieškovė nurodė, kad ūkiui plečiantis reikėjo papildomos patalpos, todėl 1994 m. pasistatė ūkio-pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kluoną). 1988 m. gegužės 3 d. parengtoje Pastatų ir statinių charakteristikoje pažymėta, kad 1988 m. kluonas jau buvo pastatytas, jo nusidėvėjimas 54 proc., tūris 20 kub. m., plotas 11,00 kv.m. (DOK-26076). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad pagal 2015 m. kadastrinius duomenis šio statinio statybos pradžios ir pabaigos metai 1970 m., tūris ir plotas yra nepakitę nuo 1988 m., 2015 m. šio statinio vidutinė rinkos vertė 29,00 Eur, 70 proc. fizinis nusidėvėjimas. Šie rašytiniai įrodymai neatitinka ieškovės parodymų, kad 1994 m. buvo pastatytas, praplėstas ūkinis pastatas. Jeigu ieškovė ir prisidėjo prie kluono pagerinimo, tai tokie atlikti darbai prilygo einamajam remontui, kuris negali būti prilygintas daikto sukūrimui, jo rekonstravimui. Kadangi byloje nėra duomenų, kad kluonas buvo pastatytas, pertvarkytas, teismas ieškovės argumentus dėl investicijų apimties ir kluono statybos atmeta kaip nepagrįstus.

21. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis pastatas-ūkio pastatas (garažas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1988 m., t. y. ieškovės ir R. S. santuokos sudarymo metu ir esant gyvai R. S. motinai M. S.. Ieškovė įrodinėja liudytojų parodymais, kad šis turtas buvo pastatytas tik iš bendrų sutuoktinių lėšų. Teismo vertinimu, net ir pripažinus, kad būtent tik iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo pastatytas garažas, šis ūkinis pastatas yra gyvenamojo namo priklausinys ir jis kaip savarankiškas objektas negali būti pripažintas bendrąja jungine nuosavybe, nes antraeilio daikto likimas seka paskui pagrindinį daiktą (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).

22. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2020, 23 punktas; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad garažas yra žemės sklypo ribose. Garažas yra greta gyvenamojo namo ir kitų statinių. Garažas naudojamas automobiliui ir motociklui statyti. Ginčo statinys yra namų valdos teritorijoje, visi pastatai, taigi ir garažas buvo pastatytas kaip vientisas kompleksas. Garažas yra skirtas gyvenamajame name gyvenančiųjų asmenų transporto priemonėms statyti, t. y. naudojamas tam, kad nuolat tarnautų gyvenamajam namui, tarp jų yra nuolatinis funkcinis ryšys. Pagal 2015 m. gruodžio 10 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) visi statiniai, įskaitant garažą, kaip priklausiniai, buvo įtraukti į namų valdos kompleksą, juos ištiko pagrindinio daikto, t. y. pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likimas – statiniai buvo pripažinti M. S. nuosavybe. Dėl to, nesant byloje priešingų duomenų, garažo kaip nuolatiniu funkciniu ryšiu su gyvenamuoju namu susijusio priklausinio teisinis likimas turi išlikti nepakitęs.

23. Nustačius, kad ginčo statinys – garažas yra gyvenamojo namo priklausinys, teismas įvertina, ar šio priklausinio statyba buvo iš esmės pagerinta gyvenamojo namo vertė. Ieškovė nepateikė duomenų kokia garažo vertė buvo 1988 m. Šioms aplinkybėms nustatyti tesimas vertina 2015 m. duomenis. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis 2015 m. visų namų valdos statinių nusidėvėjimas buvo 70 proc., nepriklausomai nuo jų statybos pradžios ir pabaigos metų. Tai reiškia, kad visi statiniai santykinai nuvertėjo vienodai. 2015 m. gyvenamojo namo vertė buvo 2 960,00 Eur, o garažo – 108,00 Eur, kas sudaro 3,65 proc. gyvenamojo namo vertės (108x100 proc./2 960). Toks priklausinys iš esmės nepagerina gyvenamojo namo kokybės. Teismo vertinimu, pagal esamą garažo vertę gyvenamojo namo vertės atžvilgiu, toks statinys laikytinas gyvenamojo namo tik pagerinimu, į kurio statybos išlaidų atlyginimą ieškovė turėtų teisę, jeigu tokias konkrečias išlaidas įrodytų, bet ne į pačios gyvenamojo namo dalies su garažu kaip priklausiniu pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe.

24. Ieškovė V. S. ieškinyje nurodo, kad nuo 2006 m. negyvena faktiškai su sutuoktiniu, grįžusi po operacijos rado girtaujančią kompaniją, ten buvo atsakovė, sutuoktinis piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo, susirado kitą moterį, tačiau nuolat rūpinosi vyru – valgį gamino, skalbė, nes jis niekur nedirbo, tvarkė namus, 2018 – 2019 m. pakeitė aštuonis gyvenamojo namo langus į plastikinius. Skirtingai teismo posėdžio metu ieškovė V. S. nurodė, kad pakeitė septynis plastikinius langus ir apmokėjo jų pakeitimą, pirkimo dokumentų nėra, padėvėtus langus pirko iš fizinių žmonių (2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 12.00 – 48.12). Ieškinyje ieškovė nurodo, kad sumokėjo 300,00 Lt skolą už elektrą. Liudytojas S. P. S. paaiškino, kad 2017 m. keitė langus, pirko naudotus plastikinius langus, V. sumokėjo 150,00 Eur už langą, kaimynas K. padėjo, langų keitimui vadovavo pusbrolis G. statybininkas iš (duomenys neskelbtini) (2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 1:41:56 – 1:58:10). Liudytoja D. G. parodė, kad dėjo septynis langus 2017 m., V. pinigus finansavo, tuo metu R. nebuvo namie, bet ji ten gyveno, matė, kad V. davė 1 050,00 Eur už langus (2021 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 33:20 – 53:49). Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010 m. klijavo tapetais sienas, dažė grindis, sudėjo dailylentes iki pusės, fanerą sukalė, pečių nudažė, iš dailylenčių duris padarė, patys atliko darbus, tada R. gyveno nepastoviai, būna kad ir mėnesį nebūna R., mama kiekvieną savaitę atvažiuodavo, 2015 m. buvo tėvą pasiėmusi mama, nes buvo neprižiūrėtas, 2010 m. visi susidėjo už remontą – brolis susidėjo ir mama, ji čekių neturi, bet 300,00 Eur bus sumokėję (2021 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 11:47 – 32:33). Liudytoja D. G. parodė, kad iki 2017 m. nebuvo jokių pagerinimų nuo S. išėjimo (2021 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 49:50). Liudytojas S. P. S. paaiškino, kad kai V. išėjo, ten lankėsi visą laiką, V. atveždavo maistą, namais po išsiskyrimo niekas nesirūpino, kaip buvo, taip buvo gerai (2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 1:41:56 – 1:58:10). Artimiems santykiams su R. S. pagrįsti po 2006 m. ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kuriuose užfiksuota, kad V. S. buvo išmokėta vienkartinė išmoka mirus R. S., išduotas V. S. leidimas laidoti, gedulingų pietų sąskaitoje ranka užrašyta V. S., (duomenys neskelbtini) teikiant paslaugas, užsakovu nurodytas V. S. (DOK-23519 priedo l. 3 - 6).

25. Atsakovė R. T. priešingai nurodė, kad gyveno kartu su R. S. nuo 2009 m. ginčo namų valdoje, 2009 m. buvo įdėti du plastikiniai langai, buvo samdomi darbuotojai, pinigų R. S. gavo už deklaruotą savo žemę, 2018 m. buvo kiti penki langai sudėti, padėjo sudėti langus kaimynai, R. S. save pats išlaikė, nes dirbo (2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 48.16 – 1:17:13). Liudytojas A. T. paaiškino, kad kai pradėjo gyventi, tada ir pradėjo ten lankytis, jau tas namas reikalavo remonto ir anksčiau ir dabar, ten nieko nepadaryta, kaip stovėjo, taip ir stovi; prieš žmoną piestų šokdavo, sakydavo ne, ne ir viskas, nežino, ar padėjo žmona tvarkyti (2021 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 2:16:59 – 2:33:44). Liudytoja A. Š. parodė, kad reikia dabar verkiant remontuoti, tokia būklė buvo ir pradžioje, kai R. atėjo; elektros instaliaciją reikia keisti, niekas nepasikeitė (2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 1:58:40 – 2:16:18).

26. Vertindamas šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų pagrįstumą, teismas remiasi Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos 2019 m. rugpjūčio 30 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravo R. S. – 2016 m. vasario 8 d., J. S. – 2016 m. vasario 8 d., V. S. – 2016 m. vasario 8 d., D. K. – 2016 m. vasario 8 d., R. T. – 2016 m. rugpjūčio 23 d., S. T., gim. (duomenys neskelbtini), - 2016 m. rugpjūčio 23 d. (CBP-297 priedo l. 17). Šiame dokumente nurodyta, kad atsakovės R. T. dukra S. T. gimė (duomenys neskelbtini). Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2006 m. R. S. net nepažinojo, gyveno Jonavoje, (duomenys neskelbtini) gimė Jonavoje duktė, Jonavoje gyveno iki 2009 m. (2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 48.16 – 1:17:13).

27. Taigi, ieškovės parodymai apie tai, kad 2006 m. rado girtą kompaniją su atsakovę ir dėl to nuo to laiko negyveno su savo sutuoktiniu R. S., neatitinka tikrovės, nes rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gimė atsakovės duktė, kuri nėra R. S. duktė. Dėl to, teismas laiko pagrįstais atsakovės parodymus, kad ji ginčo valdoje gyveno tik nuo 2009 m. kartu su R. S.. Atsakovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu, laikėsi nuoseklios pozicijos, kad 2009 m. statinių būklė buvo prasta, neaišku kokie pagerinimai padaryti. Šie atsakovės parodymai iš esmės atitinka teismo nustatytas faktines aplinkybes apie gyvenamojo namo tariamą esminį pagerinimą ir ūkio-pastatų statybas 1985-1994 m. laikotarpiu pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl teismas laiko atsakovės paaiškinimus apie gyvenimo ir buities sąlygas 2009 – 2019 m. laikotarpiu patikimais. Teismas ieškovės argumentus ir ieškovės prašymu apklaustus liudytojų parodymus apie tai, kad po išsiskyrimo ieškovė rūpinosi savo sutuoktiniu ir ginčo namų valda, į ją investavo praėjus 12 metų po faktinio išsiskyrimo su sutuoktiniu, vertina kritiškai, kaip objektyviais duomenimis nepatvirtinančių teiginių. Byloje nustatyta, kad ieškovė su R. S. kartu negyveno nuo 2006 m., nuo šio momento šalys nebevedė bendro sutuoktinio ūkio. Teismas neturi pagrindo tikėti, kad R. S. ir atsakovė R. T. nuo 2009 m., gyvendami kartu kaip šeima ir vesdami bendrą ūkį, sudarė sąlygas ieškovei investuoti į namą ir rūpintis pačiu R. S.. Atsakovė nedviprasmiškai nurodė, kad 2009 m. buvo du plastikiniai langai įdėti, 2018 m. – penki langai. Ieškovės parodymai apie langų skaičių kito. Ieškovė paaiškino, kad siekė, jog R. S. būtų pripažintas neveiksniu. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. mirė nuo onkologinės ligos, o o ne nuo psichikos sveikatos sutrikimo. Asmuo pripažįstamas neveiksniu, kai dėl psichikos ligos negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šių faktinių aplinkybių pagrindu ieškovės argumentas, kad atsakovė neleido pripažinti R. S. neveiksniu, nes nenorėjo, kad būtų pripažintas testamentas negaliojančiu, vertinamas itin kritiškai, kaip neatitinkantis realios faktinės situacijos ir prieštaraujantis pačios parodymams, kad ji rūpinosi savo sutuoktiniu. Ieškovės kviestų liudytojų parodymus, kad už langus mokėjo ieškovė, nepatvirtino nei vienas byloje esantis rašytinis įrodymas. Aukščiau nurodytų įrodymų vertinimo kontekste, teismas pažymi, kad ieškovės įrodymai, jog R. S. po 2006 m. neturėjo pinigų, nes nebuvo deklaravęs žemės, turėjo įsiskolinimų (DOK-23519 priedo l. 1, DOK-24070 priedo l. 5-6, DOK-30777 priedo l. 2-3), ieškovė gaudavo 250,51 Eur invalidumo / netekto darbingumo pensiją (CBP-297 priedo l. 14-16), nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, susijusių su gebėjimu finansuoti naudotų plastikinių langų įsigijimą. Taigi, teismas laiko nenustatytu faktą, kad ieškovė ir jos buvęs sutuoktinis po 2006 m. palaikė artimus santykiuos, ji juo rūpinuosi, slaugė, ir dėl to pagal byloje esančius įrodymus daro labiau tikėtiną išvadą, jog būtent R. S. su savo artimųjų pagalba vykdė langų įdėjimo darbus, o ieškovė jokio finansinio indėlio nepadarė ir bendrosios jungtinės nuosavybės nesukūrė (CK 3.90 straipsnis).

28. Teismas negali daryti išvados, kad ieškovė V. S. ir R. S. iš vienos pusės ir M. S. iš kitos pusės buvo susitarę sukurti bendrą dalinę nuosavybę jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Duomenys iš civilinės bylos Nr. 2-716-962/2015 patvirtina, kad R. S. po M. S. mirties priėmė visą jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Teismas sprendime nurodė, kad M. S. mirė būdama našle, vaikai: R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). R. S. šeiminė padėtis – vedęs, vaikai: V. S. ir J. S. V. S. vaikai: L. V., L. C., A. S.. <...> Su pareiškimu pareiškėjo pateiktame suinteresuoto asmens L. V. rašytiniame pareiškime nurodoma, jog M. S. (duomenys neskelbtini) sutartimi pusę savo turto perleido jos tėvui V. S., todėl į kitą pusę turto, likusią jos dėdei R. S., ji nepretenduoja ir galimos paveldimo turto dalies atsisako savo dėdės R. S. naudai. Su pareiškimu pareiškėjo pateiktame suinteresuoto asmens A. S. rašytiniame pareiškime nurodoma, jog M. S. (duomenys neskelbtini) sutartimi pusę savo turto perleido jo tėvui V. S., todėl į kitą pusę turto, likusią jo dėdei R. S., jis nepretenduoja ir galimos paveldimo turto dalies atsisako savo dėdės R. S. naudai. Su pareiškimu pareiškėjo pateiktame suinteresuoto asmens L. C. rašytiniame pareiškime nurodoma, jog M. S. (duomenys neskelbtini) sutartimi pusę savo turto perleido jos tėvui V. S., todėl į kitą pusę turto, likusią jos dėdei R. S., ji nepretenduoja ir galimos paveldimo turto dalies atsisako savo dėdės R. S. naudai.

29. Atsižvelgdamas į tai, kad 1998 m., t. y. praėjus ketveriems metams po tariamų ieškovės esminių pagerinimų, namų valdos savininkė M. S. turėjo valią perleisti ½ savo turto sūnui V. S., ir kad ieškovė iki Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-716-962/2015 priėmimo nereiškė savarankiško reikalavimo dėl teisės į nekilnojamą turtą pripažinimo, kurios pagrindu paveldimo turto masė būtų sumažėjusi, ir įvertindamas šioje byloje nustatytų pagerinimų laiką, pobūdį ir mastą, ieškovės ir jos sutuoktinio R. S. tarpusavio santykius 2006-2019 m. laikotarpiu, teismas sprendžia, kad šalys 1985 – 2001 m. laikotarpiu nesiekė įgyvendinti savo išteklių sujungimo tikslo, siekdamos turėti atskiras gyvenamąsias patalpas dviem šeimoms, ir kad 2006-2019 m. nebuvo tarp ieškovės ir R. S. siekio vesti bendrą ūkį ir tuo pagrindu kurti bendrą jungtinę nuosavybę. Teismo vertinimu, tikrieji 1985 – 2001 m. šalių ketinimai buvo, nesant pakankamų finansinių galimybių jaunai šeimai įsigyti atskirą gyvenamąjį plotą, M. S. leisti gyventi atskiroje patalpoje ją pritaikant jaunos šeimos buitiniams poreikiams. Teismas sprendžia, kad šioje byloje 1985 – 2001 m. laikotarpiu tarp šalių susiklostė panaudos sutarties teisiniai santykiai ir ieškovė turėtų teisę į atliktų pagerinimų išlaidų kompensavimą, jeigu tokie būtų nustatyti. Įvertinus tai, ieškovės reikalavimas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pripažinimo atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl senaties termino

30. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3185-248/2017; 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017). Ieškinio senaties instituto taikymas yra svarbus tais atvejais, kai yra nustatomas teisės pažeidimas. Tačiau, jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39 Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje 21 p.). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovės V. S. teisės nebuvo pažeistos, ieškinio senaties eiga neprasidėjo, nėra pagrindo nagrinėti klausimą dėl ieškinio senaties taikymo ieškinio reikalavimų pagrįstumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos rezultatas yra palankus atsakovei, kuri prašo priteisti 1 767,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-19406, DOK-24070, DOK-31838). Pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.18, 8.19 punktus, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio už vieno atitinkamo procesinio dokumento parengimą ir vieną teisinių paslaugų teikimo valandą dydžio. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas ir atsakovės naudai iš ieškovės priteisiamos 1 767,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

32. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 11,85 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteisiamos valstybės naudai iš ieškovės (CPK 92 ir 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 767,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,85 Eur (vienuolikos eurų ir aštuoniasdešimt penkių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Įsiteisėjus sprendimui, pranešti nekilnojamo turto tvarkytojui apie pranešimo dėl civilinės bylos dėl registruojamo daiktų, registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo panaikinimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.