Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-118-817/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-30
Bylos Nr.: AN2-118-817/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01063-2023-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Ieva Gavelytė-Kalytienė
Pažeidėjas: R. G.
Pareiškėjas: R. G.
Advokatai: Raimundas Pakėnas

Kategorijos

6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-118-817/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01063-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.11.10. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. atstovo advokato Raimundo Pakėno (toliau – ir pareiškėjo atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo R. G. skundas netenkintas ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. birželio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės D. L. 2023 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas MB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu/atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) nuostatas, o būtent: esant 2022 m. spalio 24 d. sudarytai darbo sutarčiai, pagal kurią (duomenys neskelbtini) pilietis V. I. (V. I.), gimęs (duomenys neskelbtini), turėjo pradėti dirbti 2023 m. sausio 9 d., tačiau nepaisant to, nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. leido jam MB „E.“ naudai dirbti vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie (duomenys neskelbtini) piliečio V. I., gimusio (duomenys neskelbtini), įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tokiu būdu R. G. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Už šio administracinio nusižengimo padarymą R. G. paskirta administracinė nuobauda – 3 000 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjo atstovas jį apskundė teismui. Skundu prašė panaikinti Institucijos 2023 m. birželio 14 d. nutarimą ir administracinę teiseną R. G. atžvilgiu nutraukti. Skundas argumentuojamas tuo, kad iki darbo pradžios V. I. nuo 2022 m. lapkričio 3 d. buvo sudaręs nuomos sutartį su MB „E.“ dėl transporto priemonės „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos, todėl nuo 2022 m. lapkričio 3 d. pastarasis transporto priemonę naudojo asmeniniais tikslais, kadangi turėjo Europos Sąjungos Šengeno vizą ir galėjo laisvai judėti, t. y. V. I. jokių darbinių funkcijų MB „E.“ iki jo nurodytos darbo pradžios datos, o būtent – 2023 m. sausio 9 d., nevykdė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjo R. G. skundas netenkintas ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. birželio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Nutartimi konstatuota, kad pagal surinktus byloje duomenis Institucija pagrįstai vertino, jog esant 2022 m. spalio 24 d. sudarytai darbo sutarčiai, pagal kurią (duomenys neskelbtini) pilietis V. I., gimęs (duomenys neskelbtini), turėjo pradėti dirbti 2023 m. sausio 9 d., tačiau nepaisant to nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. jam buvo neteisėtai leista MB „E.“ naudai dirbti vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie V. I. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Atsižvelgiant į išdėstytą, V. I. darbas vertintinas kaip nelegalus. Tokiu būdu MB „E.“ vadovas R. G. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu pareiškėjo atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartį ir tenkinti R. G. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. birželio 14 d. nutarimo panaikinimo bei administracinę teiseną R. G. atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamuose sprendimuose išdėstytais argumentais ir su surinktų įrodymų vertinimu. Administracinio nusižengimo byloje yra pateiktas paties V. I. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad MB „E.“ laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. jis jokių darbinių funkcijų nevykdė, MB „E.“ naudai jis nedirbo, darbo užmokesčio iš MB „E.“ jis negavo. Minėtu laikotarpiu visi jo vykdyti krovinių pervežimai buvo vykdomi tuometinio jo darbdavio Ribotos atsakomybės bendrovės „B.“ (OOO „B.“) naudai, išsinuomotu vilkiku „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš MB „E.“ ir puspriekabe, priklausiusia Ribotos atsakomybės bendrovei „B.“ (OOO „B.“). Išsinuomotą vilkiką V. I. planavo ateityje išsipirkti ir pradėti vysti savo krovinių pervežimo verslą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo šio asmens parodymais, kas, pareiškėjo atstovo nuomone, turėjo esminę reikšmę neteisingos skundžiamos nutarties priėmimui.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjo atstovo vertinimu, R. G. pateikti paaiškinimai bei pateikti įrodymai byloje buvo nepagrįstai vertinami kritiškai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas priimtas pareiškėjo kaltę grindžiant tik manymu (labiau tikėtina aplinkybe), jog administracinis nusižengimas buvo padarytas, o ne neabejotinų įrodymų pagrindu, kas leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisėtas.

7. Apeliaciniame skunde pažymima, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali būti pripažįstamas padaręs administracinį nusižengimą tik esant neginčijamų, akivaizdžių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymų ir nesant jokių pagrįstų abejonių dėl pastarojo kaltės. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nekaltumo prezumpcijos bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principais, pagal kuriuos visos byloje kylančios abejonės ir neaiškumai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės privalo būti šalinami, o tie, kurie negali būti pašalinti, aiškintini išimtinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nelegalaus darbo faktą konstatavo išimtinai remdamasis CMR važtaraščiais, kuriuose kaip vežėja nurodyta MB „E.“; Vilniaus teritorinės muitinės pateiktais eksporto deklaracijų duomenimis; Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktais duomenimis apie transporto priemonės „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos sienos kirtimo datas. Tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė aplinkybių – ar V. I. buvo pavaldus MB „E.“; ar V. I., kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną su MB „E.“ vardu registruotu vilkiku ir perveždamas krovinius, vykdė MB „E.“ nurodymus; ar MB „E.“ su V. I. kokiu nors būdu turėjo atsiskaityti ir ar atsiskaitė už jo pervežamus krovinius vilkiku „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atstovo vertinimu, vien aplinkybė, kad V. I., vairuodamas MB „E.“ vardu registruotą vilkiką „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervežinėjo krovinius, savaime nereiškia ir neįrodo, kad jis buvo pavaldus MB „E.“ ir už jo atliekamą darbą MB „E.“ turėjo atsiskaityti ar atsikaitė. Tai lemia, kad byloje nėra nustatyti ir įrodyti nelegalaus darbo požymiai – pavaldumas ir atlygintinas darbo funkcijų atlikimas darbdavio naudai. Taigi, nenustačius abiejų būtinų aplinkybių, Institucija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nelegalaus darbo faktą ir už jį nepagrįstai R. G. patraukė administracinėn atsakomybėn, paskiriant jam 3 000 Eur dydžio baudą.

8. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. G. buvo pateikęs Institucijai „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuri patvirtina, jog MB „E.“ buvo perdavusi vilkiką V. I. ne kaip darbuotojui darbinių funkcijų vykdymui, o kaip fiziniam asmeniui, kuris, jam nuomos sutarties pagrindu perduotu vilkiku „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo disponuoti ir juo naudotis savo nuožiūra. Ši aplinkybė negalėjo būti vertinama kaip pavaldumą, darbinių funkcijų atlikimą ir jų atlygintinumą pagrindžianti aplinkybė/įrodymu.

9. Pareiškėjo atstovo įsitikinimu, esant byloje surinktų įrodymų tarpusavio prieštaravimams, kurie nebuvo pašalinti, visi neaiškumai turėjo būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta ir neaiškumai bei abejonės buvo aiškinami kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagrindžiančios aplinkybės .

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į pareiškėjo atstovo apeliacinį skundą Institucija prašo pareiškėjo atstovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

11. Institucijos vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs įrodymų visetą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo pagrįstai netenkintas R. G. skundas. Institucija pažymi, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, taip pat sumažinti R. G. paskirtą 3 000 Eur baudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Atsiliepimas

12. Institucija pažymi, kad pareiškėjo atstovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui, ir dėl kurių Institucija atsiliepime pirmosios instancijos teismui išsamiai pasisakė. Institucija papildomai pažymi ir tai, kad Institucijos Vilniaus teritoriniame skyriuje dėl to kad MB „E.“ (duomenys neskelbtini) V. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d., leido dirbti vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose MB „E.“ naudai bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie jo įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, 2023 m. gegužės 22 d. juridiniam asmeniui MB „E.“ buvo surašytas Užimtumo įstatymo protokolas, pagal kurį 2023 m. birželio 14 d. buvo priimtas nutarimas Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo MB „E.“ už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 57 straipsnio 2 dalies dispozicijose numatytų teisės pažeidimų įvykdymą buvo skirta bauda. Minėtą nutarimą 2023 m. liepos 13 d. MB „E.“ apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendime konstatavo, jog teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad MB „E.“, įdarbindama trečiosios šalies – (duomenys neskelbtini) pilietį, pažeidė Darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, 42 straipsnio 2 dalyje, 43 straipsnio 1 dalyje numatytus imperatyvius reikalavimus, todėl jo darbas įmonėje laikomas nelegaliu, atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. spalio 24 d. buvo sudaryta darbo sutartis tarp MB „E.“ ir V. I., kurioje darbuotojo darbo pradžia nustatyta nuo 2023 m. sausio 9 d., bei apie jo įdarbinimą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai. MB „E.“ veiksmai atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą byloje patvirtina surinktų įrodymų visuma. Atsižvelgiant į tai, teismas MB „E.“ skundą atmetė, kaip nepagrįstą. Institucija nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

R. G. atstovo advokato Raimundo Pakėno apeliacinis skundas atmestinas

13. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

14. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjo atstovas nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl R. G. kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, akcentuodamas aplinkybes, jog Institucija ir pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo atstovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui, ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo išsamiai pasisakyta. Pareiškėjo atstovo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius pareiškėjo atstovo apeliacinio skundo argumentus.

16. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

17. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. G. Institucijos 2023 m. birželio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir pakankamai išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą R. G. veikoje. Tai, kad pareiškėjo atstovas pateiktame apeliaciniame skunde kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir pateikia savitą teisinio reguliavimo interpretaciją, nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

18. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Nagrinėjamu atveju reikšmingos ir DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos, kuriomis remiantis, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis), o apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 straipsnis).

19. Teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šie veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25-942/2018, 2AT-27-942/2020, 2AT-16-489/2023).

20. R. G. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nes būdamas MB „E.“ vadovu/atsakingu asmeniu, esant 2022 m. spalio 24 d. sudarytai darbo sutarčiai, pagal kurią (duomenys neskelbtini) pilietis V. I. turėjo pradėti dirbti 2023 m. sausio 9 d., tačiau nepaisant to, nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. leido jam MB „E.“ naudai dirbti vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie (duomenys neskelbtini) piliečio V. I. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

21. Pareiškėjo atstovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) pilietis V. I. nedirbo MB „E.“, nevykdė MB „E.“ atliekamų pervežimų, negavo darbo užmokesčio iš MB „E.“. Minėtu laikotarpiu visi V. I. vykdyti krovinių pervežimai buvo vykdomi tuometinio jo darbdavio Ribotos atsakomybės bendrovės „B.“ (OOO „B.“) naudai. MB „E.“ valdomą transporto priemonę – vilkiką „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. I. vairavo tik todėl, kad buvo jį išsinuomojęs asmeniniams tikslams. Su šia transporto priemone minėtu laikotarpiu V. I. vykdyti pervežimai niekaip nėra susiję su MB „E.“. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, su tokiais teiginiais nesutinka. Nagrinėjamu atveju R. G. buvo pagrįstai nubaustas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo.

22. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad

1) 2021 m. balandžio 1 d. tarp darbdavio – ribotos atsakomybės bendrovės „B.“ (RAB „B.“), atstovaujamos direktoriaus A. D. V., ir darbuotojo – V. I., buvo sudaryta darbo sutartis, iš kurios matyti, kad darbdavys priėmė darbuotoją dirbti vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose ir buvo susitarta dėl darbo sąlygų. Darbuotojas įsipareigojo pradėti dirbti nuo 2021 m. balandžio 1 d. (t. 1, b. l. 17-20);

2) 2022 m. spalio 24 d. tarp darbdavio – MB „E.“, atstovaujamos direktoriaus R. G., ir darbuotojo – V. I., buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad darbdavys priėmė darbuotoją dirbti vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose ir buvo susitarta dėl darbo sąlygų. Darbo sutartis įsigalioja 2022 m. spalio 24 d. ir darbuotojas pradeda dirbti – 2023 m. sausio 9 d. (t. 1, b. l. 60-61);

3) MB „E.“ 2022 m. spalio pradžioje teikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo V. I. laikinai gyventi išdavimo (t. 1, b. l. 64);

4) MB „E.“ išduota Bendrijos licencija Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2032 m. balandžio 22 d. MB „E.“ vairuotojui V. I. išduoti du vairuotojo liudijimai. Vairuotojo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. iki 2022 m. spalio 20 d. (galiojimas panaikintas gavus duomenis iš „Sodra“, kad vairuotojas nebedirba įmonėje). 2023 m. sausio 13 d paruoštas naujas vairuotojo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), susieta su MB „E.“ licencijos kopija Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini) pilietis V. I. laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki šiol dėl kelionės leidimų išdavimo nesikreipė ir Bendrijos licencija vežti krovinius išduota nebuvo (t. 1, b. l. 92);

5) UAB „S.“ 2023 m. balandžio 18 d. pateiktame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) Institucijai nurodoma, kad tiek 2022 m. lapkričio 14 d. CMR, tiek 2022 m. gruodžio 9 d. CMR, nurodytas vežėjas – MB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat pridėtame važtaraštyje nurodytas transporto priemonės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 87);

6) (duomenys neskelbtini) pilietis V. I. laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. keturiolika kartų kirto valstybės sieną, vairuodamas MB „E.“ priklausantį (valdomą) vilkiką „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 69-70);

7) 2022 m. lapkričio 15 d. buvo užbaigta eksporto procedūra dėl prekių eksporto vilkiku „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prekių eksportą deklaravo UAB „S.“, kuri pateikė duomenis, kad pagal jų turimus 2022 m. lapkričio 14 d. ir 2022 m. gruodžio 9 d. CMR, prekių vežėjas buvo MB „E.“. 2022 m. lapkričio 14 d. CMR grafose 16, 6, 13 ir 23 nurodytas krovinio vežėjas MB „E.“ (uždėtas antspaudas su įmonės rekvizitais), grafoje 25 nurodytas vilkiko valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 14 d. eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Transporto priemonė ir jos registracijos šalis išvykstant“ nurodytas vilkiko valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šio vilkiko valstybinės sienos kirtimo data (vairuojant V. I.) sutampa su prekių eksporto užbaigimo data. 2022 m. gruodžio 9 d. CMR grafose 16 ir 23 vėl nurodytas krovinio vežėjas MB „E.“ (uždėtas antspaudas su įmonės rekvizitais), grafoje 25 nurodytas vilkiko valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 9 d. eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Transporto priemonė ir jos registracijos šalis išvykstant“ nurodytas vilkiko valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėto vilkiko valstybinės sienos kirtimo data (vairuojant V. I.) sutampa su prekių eksporto užbaigimo data. Taip pat 2022 m. lapkričio 18 d. buvo užbaigta eksporto procedūra dėl prekių eksporto vilkiku „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prekių eksportą deklaravo MB „I.“, kuri nurodė, kad prekių gabentoja buvo MB „E.“ ir pateikė 2022 m. lapkričio 16 d. CMR, kurio grafose 16 ir 23 nurodytas krovinio vežėjas MB „E.“ (uždėtas antspaudas su įmonės rekvizitais), grafoje 25 nurodytas vilkiko valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pateiktoje 2022 m. lapkričio 16 d. eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Transporto priemonė ir jos registracijos šalis išvykstant“ nurodytas vilkiko valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėto vilkiko valstybinės sienos kirtimo data (vairuojant V. I.) sutampa su prekių eksporto užbaigimo data;

8) 2022 m. lapkričio 3 d. buvo sudaryta transporto priemonės „Renault Magnum“ nuomos sutartis, kurios pagrindu MB „E.“ išnuomojo ir perdavė transporto priemonę „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. I.. Sutartyje nurodoma, kad transporto priemonė išnuomojama už 100 Eur per mėnesį nuomos mokestį (t. 1, b. l. 66).

23. Kaip jau buvo minėta, 2022 m. spalio 24 d. tarp darbdavio – MB „E.“, atstovaujamos direktoriaus R. G., ir darbuotojo – V. I., buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu darbuotojas pradeda dirbti 2023 m. sausio 9 d. vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose. Kaip matyti, MB „E.“ aktyviai rūpinosi V. I. oficialiu įdarbinimu įmonėje dar nuo 2022 m. rudens, t. y. 2022 m. spalio pradžioje teikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei pasirašė jau minėtą darbo sutartį su juo. Nors V. I. darbo pradžia MB „E.“ tik nuo 2023 m. sausio 9 d., tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad V. I. bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. net keturiolika kartų kirto valstybės sieną, vairuodamas MB „E.“ priklausantį (valdomą) vilkiką „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę pareiškėjo atstovas skunde paaiškina 2022 m. lapkričio 3 d. sudaryta transporto priemonės „Renault Magnum“ nuomos sutartimi, kurios pagrindu MB „E.“ išnuomojo ir perdavė transporto priemonę „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. I.. Vis tik kyla pagrįstų abejonių, ar ši sutartis nebuvo apsimestinis sandoris, kuriuo iš tiesų nebuvo siekiama sukurti teisių ir pareigų pagal šio sandorio turinį. Visų pirma pažymėtina, kad sutartyje nurodoma, jog transporto priemonė išnuomojama už 100 Eur per mėnesį nuomos mokestį, kas leidžia pagrįstai teigti, kad pati sutartis yra akivaizdžiai nuostolinga MB „E.“, nes visuotinai žinoma aplinkybė, jog rinkoje šios rūšies transporto priemonės nuomos kaina yra žymiai didesnė. Antra, MB „E.“, būdama Bendrijos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria yra susieta jos valdoma transporto priemonė „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai išduota šios licencijos kopija Nr. (duomenys neskelbtini), turėtoja, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalimi, neturėjo teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą kitiems asmenims, o V. I. laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki šiol dėl kelionės leidimų išdavimo nesikreipė ir Bendrijos licencija vežti krovinius jam išduota nebuvo. Aplinkybę, kad „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vežami kroviniai, kurių pervežėjas buvo būtent MB „E.“, o ją vairuojantis asmuo – nagrinėjamu atveju V. I. krovinius vežė ne savo poreikiams, o atlikdamas darbines funkcijas MB „E.“ naudai, atlikdamas vairuotojo-ekspeditoriaus darbo funkcijas MB „E.“, patvirtina važtaraščiuose, kurie buvo teikiami pasienio pareigūnams, muitinės pareigūnams, muitinės tarpininkams (deklarantams), esantys įrašai apie krovinio vežėją MB „E.“ su šios įmonės antspaudais. Taigi pagal surinktus prekių pervežimo dokumentus prekių vežėju buvo MB „E.“, o ne V. I. asmeniškai ar jo ankstesnis darbdavys (duomenys neskelbtini) įmonė OOO „B.“. Juolab, kad, kaip jau buvo minėta, V. I. niekada nesikreipė į Lietuvos transporto saugos administraciją dėl kelionės leidimų išdavimo ir neturėjo licencijos vežti krovinius, o jo ankstesnis darbdavys – (duomenys neskelbtini) įmonė OOO „B.“, to taip pat negalėjo daryti dėl taikomų ekonominių sankcijų (duomenys neskelbtini).

24. Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. I. bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. net keturiolika kartų kirsdamas valstybės sieną, vairuodamas MB „E.“ priklausantį (valdomą) vilkiką „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vis tik veikė MB „E.“ vardu ir jos naudai. Kroviniai buvo gabenami MB „E.“ vardu, naudojant šiai įmonei priklausančią transporto priemonę ir licenciją, su šios transporto priemonės vairuotoju MB „E.“ jau buvo pasirašiusi darbo sutartį, buvo tvarkomi reikiami dokumentai, leidžiantys teisėtai vykdyti pervežimų veiklą (95 kodas, kvalifikacijos pažymėjimas, vairuotojo liudijimas, kuris gautas tik 2023 m. sausio 13 d.). Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisėto darbo Lietuvoje, dėdamas pastangas atlikti reikiamas procedūras, gauti leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje, pats V. I. neturėjo jokio pagrindo rizikuoti būsimu darbu ir gerais santykiais su darbdaviu, savo iniciatyva vežiodamas krovinius būsimo darbdavio vardu be jo žinios. Taigi V. I. veikė ne savo asmeniniais ar savo ankstesnio darbdavio, o MB „E.“ interesais.

25. Vertinant pareiškėjo atstovo skunde akcentuojamą aplinkybę, jog nebuvo išsiaiškinta, ar MB „E.“ su V. I. kokiu nors būdu turėjo atsiskaityti ir ar atsiskaitė už jo pervežamus krovinius vilkiku „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtina, jog 2022 m. spalio 24 d. darbo sutartimi šalys susitarė dėl 1 390 Eur darbo užmokesčio, proporcingai dirbtam laikui. Be to, aplinkybę kad dirbamas atlygintinas darbas galima konstatuoti atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

26. Vadovaujantis išdėstytu spręstina, kad tiek Institucijos 2023 m. birželio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, tiek ir skundžiama nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, teisingai kvalifikavus R. G. veiksmus pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl R. G. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

27. Kadangi apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Institucijos nutarimą bei pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos bausmės aspektu. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Vis tik teismų praktikoje įtvirtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

28. Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos vidurkį, administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė, o šio nutarimo teisėtumą patikrino pirmosios instancijos teismas. R. G. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

29. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei pareiškėjo atstovo skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartį nepakeistą ir R. G. atstovo advokato Raimundo Pakėno apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė