Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1706-657/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-10
Bylos Nr.
2S-1706-657/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10571-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Pareiškėjas
A. J., L. J.
Civilinė byla Nr. 2S-1706-657/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10571-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.5.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. J. ir L. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-17577-886/2020, kuria netenkintas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai A. J. ir L. J. antstoliui M. P. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/01482, kuriame prašė: 1) panaikinti antstolio 2020 m. birželio 12 d. patvarkymą dėl turto vertės nustatymo ir 2020 m. birželio 26 d. patvarkymą dėl pateiktų prieštaravimų; 2) priimti patvarkymą paskirti pakartotinę nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės ekspertizę dėl; 3) iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, sustabdyti minėto nekilnojamojo turto realizavimo veiksmus, įskaitant varžytynių vykdymą (b.l. 5-10).

2. Nurodė, kad areštuoto turto vertės nustatymas atliktas netinkamai, turtas įkainotas, nesilaikant CPK 681 straipsnio reikalavimų. Antstolis nepagrįstai ir neteisėtai turto vertę nustatė remdamasis UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 20/06-302K, kuris neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Iš ekspertizės akto matyti, jog turto vertinimas buvo atliktas lyginamuoju metodu, t. y. imant panašaus turto vertę. Atliekant turto vertinimą, visiškai neatsižvelgta ir nevertintos individualios turto savybės, nekilnojamasis turtas įvertintas jo iš esmės neapžiūrėjus iš vidaus, todėl akte neteisingai nurodyta, kad turtas buvo apžiūrėtas 2020 m. birželio 2 d. Turtas įvertintas neobjektyviai ir nepagrįstai, dirbtinai išdidinant turto vertę, tuo yra pažeidžiami tiek pareiškėjų, tiek ir kreditorių interesai. Panašus nekilnojamasis turtas (sodybos) yra pardavinėjamas žymiai mažesnėmis kainomis. Antstolis nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjo turtas būtų pardavinėjamas objektyviai nustatyta rinkos kaina. Nebuvo įvertinta, kad turtas yra apsunkintas uzufruktu – teise J. J. ir M. J. nemokamai gyventi iki gyvos galvos, kas turi įtakos turto vertei.

3. Antstolis M. P. 2020 m. liepos 7 d. patvarkymu pareiškėjų skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0123/18/01482 persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismui (b.l. 4).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjų A. J. ir L. J. skundo dėl antstolio M. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/01482 netenkino (b.l. 35-40).

5. Teismas nurodė, kad vykdymo procese turto vertę nustatantis ekspertas – turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti TVVPĮ turto arba verslo vertintojams nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę atliko į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą turto vertintojų sąrašą įrašytas turto vertintojas R. M., kuris Turto vertinimo priežiūros tarnybos duomenimis turi galiojantį 2004 m. gegužės 10 d. išduotą nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. 000327. CPK 681 straipsnio 4 dalyje nedviprasmiškai įtvirtinta, kad, jeigu šio straipsnio nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis privalo vadovautis turto vertintojo nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizes atlieka tam reikiamą kvalifikaciją ir žinias turintys vertintojai.

6. Iš bylos duomenų matyti, kad turto rinkos vertę nustatęs ekspertas naudojo lyginamąjį metodą, kuriuo remiantis nekilnojamojo turto objektas buvo lyginamas su rinkoje parduotais analogiškais ar panašiais objektais, kurių sandorių kainos turto vertintojui žinomos. Taikydamas lyginamąjį metodą, ekspertas surinko informaciją apie įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, įvertino ekspertizės objekto (vertinamo turto) ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumus ir taikė analogiško arba panašaus turto sandorių pataisas laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Lyginamųjų sandorių kiekis ir laikotarpis ekspertizės akte parinkti, nepažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatyto lyginamų objektų kiekio ir sandorių sudarymo laikotarpio parinkimo taisyklių. Be to, ekspertizės akte nurodyta areštuoto turto vertė yra tikslesnė ir labiau pagrįsta, nei masinio vertinimo būdu nustatyta rinkos vertė ar pareiškėjų skunde nurodomame nekilnojamojo turto skelbime pateikta kito, pareiškėjų teigimu, panašaus nekilnojamojo turto pardavimo kaina. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad panašios sodybos yra pardavinėjamos žymiai mažesnėmis kainomis, ką neva įrodo pateiktas internetinis skelbimas, neįrodo tikrosios turto vertės, nes nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę pagal internetiniuose skelbimuose pateikiamą kainą ar vertinant nekilnojamąjį turtą masinio vertinimo būdu, neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę, tai yra faktinė objekto būklė, įrengimo lygis, nekilnojamojo turto panaudojimo universalumas, plėtros potencialas ir kiti objekto vertę lemiantys faktoriai, kurių neįmanoma nustatyti neatlikus individualaus vertinimo. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog turto vertintojo atliktas vertinimas yra neteisėtas dėl to, kad nebuvo įvertintas ketinamų parduoti pastatų vidus, yra paneigiama ekspertizės aktuose pateiktomis foto nuotraukomis, iš kurių matyti, jog turto vertintojas buvo pastatų viduje ir galėjo įvertinti jų būklę. Pareiškėjai neįrodė teiginio, kad UAB „Inreal“ ekspertizė atlikta, pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Pareiškėjų teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais byloje surinktais duomenimis.

7. Pareiškėjų pozicija, jog ekspertizės aktu nustatyta turto vertė turėjo būti net 61 000 Eur mažesnė, nesudaro pagrindo atliktą turto vertinimą lakyti neteisingu ar nepagrįstu. Vykdomojoje byloje pateiktas ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią, nei pareiškėjų pateikti internetiniai skelbimai, kuriuose, jų teigimu, nurodytos panašaus nekilnojamojo turto kainos. Antstolio patvarkymu paskirtos nekilnojamojo turto vertės nustatymo metu buvo nustatyta žymiai didesnė areštuoto turto vertė, nei nurodyta pareiškėjų. Neaišku, kokiu tikslu pareiškėjai siekia, kad turtas būtų įkainotas ir parduotas už kuo mažesnę kainą. Pareiškėjų noras pasiūlyti savo pirkėją, kuriam mažesnė turto vertė būtų neabejotinai priimtinesnė, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad antstolio pavedimu atlikta turto vertinimo ekspertizė yra neteisėta ar būtų reikalinga atlikti pakartotinę ekspertizę.

8. Antstolio 2020 m. birželio 12 d. patvarkymas dėl turto vertės nustatymo ir 2020 m. birželio 26 d. patvarkymas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo, nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, nes turto vertė yra nustatyta, vadovaujantis ekspertizės akte nurodyta turto verte, atlikti pakartotinę nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizę šiuo metu nėra tikslinga, todėl pareiškėjų skundai atmetami kaip nepagrįsti.

9. Antstolis skundžiamuose patvarkymuose motyvuotai nurodė, kad papildoma ekspertizė neskirtina, nes pareiškėjų prieštaravimai dėl turto vertės nustatymo turi būti pagrįsti įrodymais, pagrindžiančiais eksperto išvados trūkumus. Skolininkas pateikė tik nuomonę ir vieno nekilnojamojo turto pardavimo skelbimą, kas gali būti laikoma papildoma informacija. Antstolis taip pat nurodė, kad nebuvo nustatyta, kad UAB „Inreal“ atliktas turto vertinimas būtų neišsamus, neaiškus, prieštaraujantis ar kad proceso šalys būtų pateikusios kitų objektyviai pagrįstų įrodymų, be to, tikroji turto kaina bus nustatyta tik turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ar varžytynių metu. Antstoliui nekilus abejonių dėl nustatytos turto vertės ir atlikto turto vertinimo teisėtumo ir motyvuotai tai išdėsčius skundžiamuose patvarkymuose, jam nekyla pareiga skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Todėl pareiškėjų skundo reikalavimas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo netenkinamas. Netenkinus pareiškėjų skundo dėl antstolio 2020 m. birželio 12 d. ir 2020 m. birželio 26 d. patvarkymų ir dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, nėra pagrindo tenkinti ir prašymą sustabdyti nekilnojamojo turto bet kokius realizavimo veiksmus, įskaitant varžytynių skyrimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskirajame skunde pareiškėjai A. J. ir L. J. prašė Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundą tenkinti (b.l. 46-50).

11. Atskirajame skunde nurodė, kad teismas pareiškėjų skundą atmetė nepagrįstai, netinkamai vertino įrodymus, neįvertino visų skunde nurodytų reikšmingų argumentų. Teismo nutartis yra nemotyvuota. Antstolis nepagrįstai ir neteisėtai turto vertę nustatė, remdamasis UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 20/06-302K, kuris, priešingai nei nustatė teismas, neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų. Iš ekspertizės akto matyti, kad turto vertinimas buvo atliktas lyginamuoju metodu, t. y. imant, neva tai, panašaus turto vertę. Turto vertintojas, atlikdamas turto vertinimą, visiškai neatsižvelgė ir nevertino individualių turto savybių. Teismas šią aplinkybę nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo ir nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog turto vertintojo atliktas vertinimas yra neteisėtas dėl to, kad nebuvo įvertintas ketinamų parduoti pastatų vidus, yra paneigiama ekspertizės aktuose pateiktomis foto nuotraukomis. Turto vertintojas turto išsamiai neapžiūrėjo, ekspertizės akte neteisingai nurodė, kad 2020 m. birželio 2 d. apžiūrėjo turtą. Priešingai nei nustatė teismas, turtas įvertintas neobjektyviai ir nepagristai, dirbtinai išdidinant jo vertę. Teismas nepagristai nurodė, kad pareiškėjai, nesutikdami su ekspertizės aktu, pateikė tik savo nuomonę. Pareiškėjai skunde nurodė, kad panašios sodybos pardavinėjamos žymiai mažesnėmis kainomis bei pateikė tai patvirtinančius pavyzdžius. Pareiškėjams nurodžius ekspertizės akto trūkumus, teismas turėjo ne formaliai atmesti skundą, tačiau motyvuotai išsklaidyti abejones, paskiriant pakartotinę turto ekspertizę. Iš skundžiamos nutarties neaišku, kodėl teismas nepasisakė dėl ekspertizės akte nurodytų aplinkybių dėl turto teisinio režimo įtakos turto vertei. Antstolis nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad turtas būtų pardavinėjamas objektyviai nustatyta rinkos kaina. Antstolis nepagrįstai nesuteikė pareiškėjams galimybės atlikti pakartotinę ekspertizę bei išsklaidyti visas abejones bei prieštaravimus, nors pareiškėjai buvo sutikę ją apmokėti. Objektyvus ir profesionalus turto įkainojimas pareiškėjams yra itin svarbus, kadangi nuo to priklauso, kokia kaina bus parduotas turtas, todėl teismo argumentai, kad neaišku, kokiu tikslu pareiškėjai siekia, jog turtas būtų įkainotas ir parduotas už kuo mažesnę kainą, yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo UAB EDS GUARANTEE atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašė pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas (b.l. 53-55).

13. Atsiliepime nurodė, kad teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjų skundo argumentų nepagrįstumo bei tinkamai ir teisingai išsprendė bylą. Atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį. Visiškai sutiktina su teismo argumentais, jog pareiškėjų pozicija, kad turto vertė turėtų būti ne 101 000 Eur, bet 40 000 Eur, nesudaro pagrindo turto vertinimą laikyti neteisingu. Pareiškėjų noras pasiūlyti savo pirkėją, kuriam mažesnė turto vertė neabejotinai būtų priimtinesnė, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad atlikta turto vertinimo ekspertizė yra neteisėta. Jei turtas būtų įvertintas pareiškėjams priimtina mažesne kaina, kuri neatitiktų rinkos vertės, būtų pažeisti išieškotojo interesai, kadangi pareiškėjai neturi beveik jokio kito vertingo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl perleidus turtą mažesne, nei rinkos verte, išieškotojas negautų savo skolos padengimo. Sutiktina su teismo argumentais, kad vien aplinkybė, jog skelbimuose siūloma netoliese esančias sodybas įsigyti už mažesnę kainą, nesudaro pagrindo ekspertizės aktą laikyti nepagrįstu ar neteisėtu, kadangi ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią, nei pareiškėjų pateikti internetiniai skelbimai.

14. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju nenustatyta.

16. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl antstolio areštuoto skolininkų nekilnojamojo turto vertės nustatymo teisingumo.

17. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas skolininkų skundą dėl antstolio 2020 m. birželio 12 d. patvarkymo dėl turto vertės nustatymo ir 2020 m. birželio 26 d. patvarkymo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo, atmetė, konstatavęs, kad šie patvarkymai nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, nes turto vertė nustatyta, vadovaujantis ekspertizės akte nurodyta turto verte, atlikti pakartotinę nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizę nėra tikslinga.

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios padarytos išsamiai ištyrus faktines bylos aplinkybes ir įrodymus. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir netinkamo pareiškėjų nekilnojamojo turto vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

19. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų. Vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko teisės ir teisėti jų interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo procese dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Teisę areštuoti bei įkainoti skolininko turtą antstoliui suteikia teisės normos, įtvirtintos CPK XLVIII skyriuje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

20. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (CPK 681 str. 1 d.). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

21. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie sudaro pagrindą abejoti turto vertės įkainojimo teisingumu. CPK 682 straipsnio 2 dalies turinys suponuoja išvadą, kad motyvuotas prieštaravimas ekspertizės išvadoms galėtų būti duomenys, kurie patvirtintų kitokią rinkos vertę, nei nustatyta ekspertizės akte.

22. Byloje iš vykdomosios bylos Nr. 0123/18/01482 nustatyta, kad antstolis M. P. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. vykdomojo rašto Nr. eL2-28305-848/2018 pagrindu vykdo 10 508,38 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimą iš skolininko A. J. išieškotojui A. G.. Antstolis 2020 m. birželio 2 d. patvarkymu „Dėl turto vertinimo (ekspertizės) paskyrimo turto vertei nustatyti“ paskyrė ekspertizę skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti (vykdomosios bylos b.l. 288). Šiuo patvarkymu turto vertinimą (ekspertizę) pavesta atlikti UAB „Inreal“ įgaliotam turto vertintojui. UAB „Inreal“ 2020 m. birželio 8 d. parengė ekspertizės aktą Nr. 20/06-302K, turtą vertino R. M.. Ekspertizės akte nurodyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinant lyginamuoju metodu, rinkos vertė nustatyta 101 000 Eur. Iš ekspertizės akto matyti, kad, atliekant vertinimą, buvo išsamiai ištirtos pats vertinamas nekilnojamasis turtas, atsižvelgiant į jo tipą, paskirtį, dislokacijos ir fizines savybes, be to, buvo atrinkti, atsižvelgus į jų paskirtį, sandorių laiką, buvimo vietą, plotą bei kitus reikšmingus duomenis, analogiško ar panašaus turto objektai ir vertinti į vertinamą turtą labiausiai panašūs objektai. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, lyginamųjų sandorių kiekis ir laikotarpis ekspertizės akte parinkti, nepažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatyto lyginamų objektų kiekio ir sandorių sudarymo laikotarpio parinkimo taisyklių.

23. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju, nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę atliko į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą Turto vertintojų sąrašą įrašytas turto vertintojas – R. M., kuris Turto vertinimo priežiūros tarnybos duomenimis turi galiojantį 2004 m. gegužės 10 d. išduotą nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. 000327, taigi atitinkantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkto reikalavimus.

24. Kadangi šiuo atveju turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Antstolis 2020 m. birželio 12 d. patvarkymu areštuoto turto vertę nustatė 101 000 Eur (vykdomosios bylos b.l. 294). Antstolio kontoroje 2020 m. birželio 17 d. gauti skolininko A. J. prieštaravimai dėl turto vertės (vykdomosios bylos b.l. 322). Antstolis 2020 m. birželio 26 d. patvarkymu dėl pateiktų prieštaravimų skolininko prieštaravimus dėl eksperto nustatytos turto vertės atmetė, kaip nepagrįstus ir neįrodytus (vykdomosios bylos b.l. 323).

25. Pažymėtina, kad CPK 682 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Vykdomosios bylos duomenimis nei skolininkas, nei kiti suinteresuoti asmenys nereiškė prieštaravimų dėl eksperto parinkimo. Nustatyta, kad antstolis areštuoto turto vertę nustatė pagal ekspertizės akto išvadą (CPK 681 str. 4 d.). Antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti. Be to, tiek skolininkas, tiek išieškotojas turi būti suinteresuoti teisingos turto vertės nustatymu, todėl turi aktyviai dalyvauti turto vertės nustatymo procese tiek skiriant turto vertinimo ekspertą, tiek jam užduodant atitinkamus klausimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai antstolio veiksmus apskundė tada, kai buvo atmesti skolininko prieštaravimai dėl turto vertės nustatymo, motyvuodami iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skolininkas.

26. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ekspertizės akte nurodyta areštuoto turto vertė yra tikslesnė ir labiau pagrįsta, nei masinio vertinimo būdu nustatyta rinkos vertė ar pareiškėjų skunde nurodomame nekilnojamojo turto skelbime pateikta kito, pareiškėjų teigimu, panašaus nekilnojamojo turto pardavimo kaina. Individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias vertinamo turto savybes tam tikrą dieną, jis vertinamas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatyta Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Turto vertintojo nustatyta turto vertė, kuri netinka skolininkui, nepateikiant jokių pagrįstų įrodymų dėl nustatytos turto vertės, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės teisėtumu bei pagrįstumu. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdomojoje byloje pateiktas ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią, nei pareiškėjų pateikti internetiniai skelbimai. Iš ekspertizės akte pateiktų foto nuotraukų matyti, kad turto vertintojas turėjo galimybę įvertinti ir pastatų vidaus būklę. Nustačius nurodytas aplinkybes, atmestini pareiškėjų argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo (CPK 178 str.). Jokių konkrečių teisės normų pažeidimų, teigdami, kad ekspertizės aktas yra neteisėtas, pareiškėjai nenurodė.

27. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

28. Šiuo atveju apeliantai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių turto vertintojo nustatytos turto vertės nepagrįstumą. Vien apeliantų deklaratyvūs teiginiai dėl netinkamo turto vertinimo nesudaro pagrindo abejoti nustatytos turto vertės teisingumu ar eksperto kompetencija. Nesant pagrindo abejoti dėl nustatytos turto vertės ir atlikto turto vertinimo teisėtumo, antstolis neturėjo pareigos skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 681 str. 2 d.).

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

30. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis teisės normų, reglamentuojančių areštuoto skolininko turto įvertinimą, nepažeidė, todėl skundžiama pirmosios instancijos nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami pagal ypatingosios teisenos taisykles. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

32. Suinteresuotas asmuo UAB EDS GUARANTEE prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, todėl suinteresuoto asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

33. Valstybė dėl bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėjo 12,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atskirąjį skundą atmetus, iš pareiškėjų priteistinos 12,11 Eur išlaidos (po 6,06 Eur iš kiekvieno), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 6,06 Eur (po šešis eurus 6 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotoja: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752; įmokos kodas – 5 660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė