Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-08-31 · Civilinė byla Nr. 2YT-17577-886/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-31
Bylos Nr.
2YT-17577-886/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10571-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Pareiškėjas
A. J., L. J.
Civilinė byla Nr. 2YT-17577-886/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10571-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.2; 3.2.3.2; 3.4.5.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 31 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų A. J. ir L. J. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/01482, suinteresuoti asmenys antstolis Marekas Petrovskis, A. G., uždaroji akcinė bendrovė „DOJUS Agro“, uždaroji akcinė bendrovė „Saurida“, uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“, uždaroji akcinė bendrovė EDS GUARANTEE.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai skundu dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų, susijusių su nekilnojamojo turto vertinimu, prašo: 1) panaikinti šio antstolio 2020 m. birželio 12 d. patvarkymą dėl turto vertės nustatymo ir 2020 m. birželio 26 d. patvarkymą dėl pateiktų prieštaravimų; 2) priimti patvarkymą paskirti pakartotinę ekspertizę dėl nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) 3) iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, sustabdyti nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bet kokius realizavimo veiksmus, įskaitant varžytinių vykdymą.

Pareiškėjai nurodo, kad antstolio Mareko Petrovskio 2020 m. birželio 12 d. patvarkymas dėl turto vertės nustatymo ir 2020 m. birželio 26 d. patvarkymas dėl pateiktų prieštaravimų, yra neteisėti ir nepagrįsti, areštuoto turto vertės nustatymas atliktas netinkamai, turto įkainotas nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio reikalavimų. Antstolis nepagrįstai ir neteisėtai turto vertę nustatė remdamasis UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 20/06-302K, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Iš ekspertizės akto matyti, jog turto vertinimas buvo atliktas lyginamuoju metodu, t.y. imant panašaus turto vertę. Areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina, atsižvelgiant į individualias turto savybes, kurios įtakoja turto vertę. Atliekant turto vertinimą visiškai neatsižvelgta ir nevertintos individualios turto savybės, nekilnojamasis turtas įvertintas jo iš esmės neapžiūrėjęs iš vidaus, todėl ekspertizės akte neteisingai nurodyta, kad 2020 m. birželio 2 d. apžiūrėtas turtas. Turtas įvertintas neobjektyviai ir nepagrįstai bei dirbtinai išdidinant turto vertę, tuo yra pažeidžiami tiek pareiškėjų, tiek ir kreditorių interesai, nes nepagrįstai išdidinus turto vertę, jo pardavimas gali užsitęsti, o pareiškėjams užkertama įstatyme numatyta teisė dar iki varžytinių pasiūlyti savo pirkėją. Pareiškėjų teigimu, panašus nekilnojamasis turtas (sodybos) yra pardavinėjamos žymiai mažesnėmis kainomis. Antstolis nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjo turtas būtų pardavinėjamas objektyviai nustatyta rinkos kaina, turto vertės nustatymo procesas vykdomojoje byloje atliktas netinkamai, neatsižvelgta į turto individualias savybes, nebuvo įvertinta tai, kad turtas yra apsunkintas uzufruktu - teise J. J. ir M. J. nemokamai gyventi iki gyvos galvos, kas akivaizdžiai įtakoja turto vertę.

Antstolis M. Petrovskis 2020 m. birželio 12 d. patvarkymu, atsižvelgdamas į UAB „Inreal“ turto vertinimo išvadą Nr. 20/06-302K, pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto (pastatų ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini)) vertę nustatė 101 000 Eur. Antstolis 2020 m. birželio 26 d. patvarkymu atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus A. J. prieštaravimus dėl eksperto nustatytos turto vertės; nurodyti šalims, kad eksperto nustatyta turto rinkos kaina yra areštuoto turto vertė, pagal kurią bus nustatoma parduodamo turto iš varžytynių pradinė kaina; vadovaujantis CPK 704 straipsniu išaiškino skolininkui teisę per 20 dienų surasti ir pasiūlyti areštuoto turto pirkėją už kainą, ne mažesnę nei eksperto nustatyta turto vertė; nurodė, kad nepasiūlius turto pirkėjo, bus skelbiamos turto varžytynės. Antstolis 2020 m. liepos 7 d. patvarkymu pakartotinai atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą skolininko skundą dėl eksperto nustatytos turto vertės ir antstolio 2020 m. birželio 12 d. patvarkymo dėl turto vertės nustatymo, ir išaiškino, kad eksperto nustatyta turto rinkos kaina yra areštuoto turto vertė, pagal kurią bus nustatoma parduodamo turto iš varžytinių pradinė kaina, netenkinus skundo nutarė jį perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. G. (išieškotojas) atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka. CPK vykdymo proceso normos suteikia antstoliui teisę įvertinti turtą pasinaudojant specialių žinių turinčio eksperto paslaugomis turto vertei nustatyti ir tokiu atveju turto verte laikoma eksperto nustatyta turto kaina. Nurodo, kad tik realizavus turtą bus nustatoma tikroji turto kaina. Pareiškėjai siekia pradėti bankroto bylą, skundžia daugelį antstolio patvarkymų ir tokiais veiksmais stengiasi vilkinti vykdomąjį procesą, sumažinti išvaržomo turto vertes, kad turtą galėtų perimti skolininko pasiūlyti pirkėjai (su skolininku susiję asmenys).

Suinteresuotas asmuo UAB „Saurida“ atsiliepime į skundą prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad vertinimą atliko ne pats antstolis, o UAB „Inreal“ reikiamą kvalifikaciją ir patirtį turintis turto vertintojas/ekspertas, todėl abejoti jo nustatyta turto verte nėra pagrindo. Eksperto nustatyta turto rinkos kaina yra areštuoto turto vertė, pagal kurią bus nustatoma parduoto turto iš varžytynių pradinė kaina. Be to, pareiškėjas, vadovaujantis CPK 704 straipsniu, per 20 dienų (skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 13 d.) gali pats surasti ir pasiūlyti areštuoto turto pirkėją už kainą, ne mažesnę nei eksperto nustatyta turto vertė. A. J. pateikia tik savo nuomonę, o ne motyvuotus ir pagrįstus įrodymus, kaip to reikalauja CPK 681-682 straipsnių normos dėl eksperto nustatytos turto vertės prieštaravimų teikimo, todėl skolininko nuomonė negali paneigti eksperto padarytos išvados. Pareiškėjai nepateikė svarių motyvų dėl pakartotinės ekspertizės būtinumo, o tik išsakė savo nuomonę, todėl nėra pagrindo skirti pakartotinės ekspertizės.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0123/18/01482 nustatyta, kad antstolis M. Petrovskis vykdo 10 508,38 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimą iš skolininko A. J. išieškotojui A. G. pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. eL2-28305-848/2018. Antstolis 2020 m. birželio 2 d. patvarkymu „Dėl turto vertinimo (ekspertizės) paskyrimo turto vertai nustatyti“ (288 v. b. l.) paskyrė ekspertizę šio skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas). Minėtu patvarkymu nekilnojamojo turto vertės nustatymas pavestas atlikti UAB „Inreal“ įgaliotam turto vertintojui. UAB „Inreal“ ekspertizės akte Nr. 20/06-302K turto rinkos vertė nustatyta 101 000 Eur. Vadovaudamasis šiuo ekspertizės aktu, antstolis 2020 m. birželio 12 d. patvarkymu areštuoto turto vertę nustatė 101 000 Eur (294 v. b. l.). Antstolio kontoroje gauti skolininko A. J. ir jo sutuoktinės L. J. 2020 m. birželio 11 d. pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (310 v. b. l.), 2020 m. birželio 15 d. prieštaravimai dėl turto vertės (310, 322 v. b. l.).

Pareiškėjai nesutinka su antstolio parinkto eksperto atliktu turto vertinimu vykdomojoje byloje, prašo įpareigoti antstolį paskirti pakartotinę nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę.

Dėl areštuoto turto vertės nustatymo

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas – kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (ar kitas vykdomasis dokumentas) būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Ekspertizės skyrimu įstatyme įtvirtinta galimybė antstoliui bendradarbiauti su specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčiu asmeniu, kurio pagalba galima kvalifikuotai nustatyti areštuoto turto rinkos vertę, tačiau įstatymo nuostatos nenumato antstolio pareigos ekspertizę atliksiančio turto vertintojo kandidatūrą derinti su skolininku, siūlyti skolininkui ją pateikti. Įstatyme nenumatyti eksperto parinkimo kriterijai, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam įstatymo keliamus reikalavimus.

Nustatyta, kad antstolis, siekdamas tinkamai įkainoti areštuotą turtą, 2020 m. birželio 2 d. patvarkymu „Dėl turto vertinimo (ekspertizės) paskyrimo turto vertai nustatyti“ pavedė ją atlikti UAB „Inreal“ įgaliotam turto vertintojui (ekspertui R. M.). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – TVVPĮ) nustatytus reikalavimus. Pagal TVVPĮ 9 straipsnio 1 dalį turto vertintoju gali būti fizinis asmuo, atitinkantis TVVPĮ 8 straipsnio reikalavimus, kuriam yra išduotas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, o juridiniai asmenys turi būti įrašyti į Išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (TVVPĮ 12 straipsnis). Taigi vykdymo procese turto vertę nustatančiam ekspertui turto vertintojui keliami kitokie kvalifikaciniai reikalavimai: toks turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti TVVPĮ turto arba verslo vertintojams nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę atliko į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą turto vertintojų sąrašą įrašytas turto vertintojas R. M., kuris Turto vertinimo priežiūros tarnybos duomenimis, turi galiojantį 2004 m. gegužės 10 d. išduotą nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. 000327. CPK 681 straipsnio 4 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Taigi antstolis privalo vadovautis turto vertintojo nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizes atlieka tam reikiamą kvalifikaciją ir žinias turintys vertintojai.

Iš bylos duomenų matyti, kad turto rinkos vertę nustatęs ekspertas naudojo lyginamąjį metodą, kuriuo remiantis nekilnojamojo turto objektas buvo lyginamas su rinkoje parduotais analogiškais ar panašiais objektais, kurių sandorių kainos turto vertintojui žinomos. Taikydamas lyginamąjį metodą, ekspertas surinko informaciją apie įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, įvertino ekspertizės objekto (vertinamo turto) ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumus ir taikė analogiško arba panašaus turto sandorių pataisas laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Teismas konstatuoja, kad lyginamųjų sandorių kiekis ir laikotarpis ekspertizės akte parinkti nepažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatyto lyginamų objektų kiekio ir sandorių sudarymo laikotarpio parinkimo taisyklių. Be to, ekspertizės akte nurodyta areštuoto turto vertė yra tikslesnė ir labiau pagrįsta, nei masinio vertinimo būdu nustatyta rinkos vertė ar pareiškėjų skunde nurodomame nekilnojamojo turto skelbime pateikta kito, pareiškėjų teigimu, panašaus nekilnojamojo turto pardavimo kaina. Individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, turtas vertinamas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, pareiškėjų skunde nurodyta aplinkybė, kad panašios sodybos yra pardavinėjamos žymiai mažesnėmis kainomis, ką neva įrodo pateiktas internetinis skelbimas, neįrodo tikrosios turto vertės, nes nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę pagal internetiniuose skelbimuose pateikiamą kainą ar vertinant nekilnojamąjį turtą masinio vertinimo būdu neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę, tai yra faktinė objekto būklė, įrengimo lygis, nekilnojamojo turto panaudojimo universalumas, plėtros potencialas ir kiti objekto vertę lemiantys faktoriai, kurių neįmanoma nustatyti neatlikus individualaus vertinimo (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-711-730/2019). Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog turto vertintojo atliktas vertinimas yra neteisėtas dėl to, kad nebuvo įvertintas ketinamų parduoti pastatų vidus, yra paneigiama ekspertizės aktuose pateiktomis foto nuotraukomis (akto 16-18 puslapiai), iš kurių matyti, jog turto vertintojas buvo pastatų viduje ir galėjo įvertinti jų būklę. Teismo vertinimu, pareiškėjai neįrodė jų skundo teiginio, kad UAB „Inreal“ atlikta ekspertizė atlikta pažeidžiant kurias nors aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas. Pažymėtina, kad patys pareiškėjai skunde nenurodo, kokios konkrečiai teisės aktų nuostatos pažeistos atliekant turto vertinimą, tik pažymi, kad ekspertizės aktas yra neteisėtas ir prieštaraujantis TVVPĮ. Šie pareiškėjų teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais byloje surinktais duomenimis.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjų pozicija, jog ekspertizės aktu nustatyta turto vertė turėjo būti net 61 000 Eur mažesnė (t.y. ne 101 000 Eur, bet 40 000 Eur) nesudaro pagrindo atliktą turto vertinimą lakyti neteisingu ar nepagrįstu. Vykdomojoje byloje pateiktas ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią, nei pareiškėjų pateikti internetiniai skelbimai, kuriuose, jų teigimu, nurodytos panašaus nekilnojamojo turto kainos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs ir su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), ir su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Šiuo atveju aktualus yra kasacinio teismo išaiškinimas, jog įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau vykdydamas išieškojimą antstolis privalo laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Antstolio patvarkymu paskirtos nekilnojamojo turto vertės nustatymo metu buvo nustatyta žymiai didesnė areštuoto turto vertė, nei nurodyta pareiškėjų. Atsižvelgiant į tai, yra neaišku, kokiu tikslu pareiškėjai siekia, kad turtas būtų įkainotas ir parduotas už kuo mažesnę kainą. Pareiškėjai nurodo, kad ekspertizės akte nustatyta tariamai per didelė turto vertė suvaržo skolininko teisę dar iki varžytynių pasiūlyti savo pirkėją. Teismo vertinimu, pareiškėjų noras pasiūlyti savo pirkėją, kuriam mažesnė turto vertė būtų neabejotinai priimtinesnė, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad antstolio pavedimu atlikta turto vertinimo ekspertizė yra neteisėta ar būtų reikalinga atlikti pakartotinę ekspertizę.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ir remdamasis nurodytais motyvais, konstatuoja, kad antstolio 2020 m. birželio 12 d. patvarkymas dėl turto vertės nustatymo ir 2020 m. birželio 26 d. patvarkymas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo, nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, nes turto vertė yra nustatyta vadovaujantis ekspertizės akte nurodyta turto verte, atlikti pakartotinę nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizę šiuo metu nėra tikslinga, todėl pareiškėjų skundai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 510-513 straipsniai).

Dėl pareiškėjų prašymo skirti pakartotinę ekspertizę ir sustabdyti vykdymo veiksmus

Pareiškėjai teismo prašo skirti pakartotinę ekspertizę tikslu nustatyti nekilnojamojo turto (pastatų ir ir žemės sklypo), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, taip pat iki kol bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjų skundas, sustabdyti nekilnojamojo turto bet kokius realizavimo veiksmus, įskaitant varžytinių skyrimą.

Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį skolininkas ar išieškotojas, susipažinę su ekspertizės išvada, gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl (pvz., dėl eksperto asmens, jo kvalifikacijos, ekspertizės procedūros) abejoja ekspertizės metu gautais rezultatais. Antstolis, susipažinęs ir įvertinęs pareikštą motyvuotą prieštaravimą, turi motyvuotai išspręsti klausimą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo. Pažymėtina, kad nors šis reikalavimas expressis verbis CPK 682 straipsnio 2 dalyje nenustatytas, jį suponuoja bendrieji vykdymo proceso principai ir antstoliui nustatyta pareiga veikti teisėtai, siekiant kuo geriau patenkinti skolininko bei išieškotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr. 28. Teismų praktika. 2008, 28).

Antstolis skundžiamuose patvarkymuose motyvuotai nurodė, kad papildoma ekspertizė neskirtina, nes pareiškėjų prieštaravimai dėl turto vertės nustatymo turi būti pagrįsti įrodymais, pagrindžiančiais eksperto išvados trūkumus. Skolininkas pateikė tik nuomonę ir vieno nekilnojamojo turto pardavimo skelbimą, kas gali būti laikoma papildoma informacija, bet ne eksperto išvados pagrįstumą ir teisėtumą pagrindžiančiais įrodymais. Antstolis taip pat nurodė, kad nebuvo nustatyta, kad UAB „Inreal“ atliktas turto vertinimas būtų neišsamus, neaiškus, prieštaraujantis ar kad proceso šalys būtų pateikusios kitų objektyviai pagrįstų įrodymų, be to, tikroji turto kaina bus nustatyta tik turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ar varžytynių metu. Teismo vertinimu, antstoliui nekilus abejonių dėl nustatytos turto vertės ir atlikto turto vertinimo teisėtumo ir motyvuotai tai išdėsčius skundžiamuose patvarkymuose, jam nekyla pareiga skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Atsižvelgiant į tai ir į aukščiau išdėstytus motyvus, susijusius su UAB „Inreal“ įgalioto turto vertintojo atlikto turto vertinimo teisėtumu ir pagrįstumu, pareiškėjų skundo reikalavimas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo netenkinamas (CPK 510-513 straipsniai). Netenkinus pareiškėjų skundo dėl antstolio 2020 m. birželio 12 d. ir 2020 m. birželio 26 d. patvarkymų ir dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, nėra pagrindo tenkinti ir prašymą sustabdyti nekilnojamojo turto bet kokius realizavimo veiksmus, įskaitant varžytynių skyrimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjų A. J. ir L. J. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/01482.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė