Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-908-1150/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-30
Bylos Nr.
1-908-1150/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21712-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Eugenijus Šuliokas
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-908-1150/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21712-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.1.7.2.5.; 2.3.6.4.5.2.
(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2024 m. spalio 30 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorams Gediminui Vilučiui, Žanai Sokolovskai,kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Eugenijui Šuliokui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 16 d., pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. K., kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą A. K., o būtent: jis 2023 m. birželio 7 d. apie 19:13 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) taromato, kilusio žodinio konflikto metu su A. K., tyčia apspjovė A. K. ir metė į ją betoninę trinkelę, kuri pataikė jai į abiejų kojų šlaunis, taip nukentėjusiajai padarydamas poodines kraujosruvas šlaunyse, kairėje blauzdoje, o tai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi bei iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytos pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Su civiliniu ieškiniu sutiko.

3. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Parodė, kad negali tvarkyti taromato, nes bijo, kad vėl ko nepadarytų. Bijo kaltinamojo, kadangi prieš įvykį jai grasino.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.

5. Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

5.1. Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 7 d. dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini). dirbo pardavėjos pareigose. Apie 19:00 val. nuėjo tvarkyti parduotuvėje esančio taromato, apie 19:15 val. prie taromato atvažiavo VW automobilis iš kurio išlipo kaltinamasis, automobilį vairavo jo sugyventinė. Kaltinamasis norėjo priduoti tuščią tarą tačiau taromatas jau buvo uždarytas ir ji jam pasakė, kad buteliai jau nepriimami. Tuomet kaltinamasis susinervino, kad ji nepriima jo atneštų tuščių butelių, ji dar kartą jam paaiškino, kad taromatas jau nedirba, tuomet jis ją iškeikė necenzūriniais žodžiais ir paėmęs į ranką betoninę trinkelę, metė į ją ir pataikė į abiejų kojų šlaunų sritis, jai labai skaudėjo, o jis iškarto pasišalino iš įvykio vietos. Dėl įvykio labai išsigando, taip pat jai labai skaudėjo šlaunų sritį (1 t., b. l. 8-9).

5.2. Iš nukentėjusiosios pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo teismas nustatė, kad 2024 m. birželio 7 d. apie 19:00 val. adresu (duomenys neskelbtini) pažįstamas asmuo kaltinamasis prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) taromato iškeikė necenzūriniais žodžiais ir paėmęs į ranką betoninę trinkelę, metė į ją ir pataikė į abiejų kojų šlaunų sritis, taip sukeldamas fizinį skausmą. Prašo pradėti tyrimą, o asmenį sukėlusi fizinį skausmą, atsakomybėn patraukti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 12-19).

5.3. Iš nukentėjusiosios asmens apžiūros protokolo teismas nustatė, kad ant nukentėjusiosios abiejų kojų, ties šlaunimis, yra matomi švieži paraudimai-įdrėskimai (1 t., b. l. 37-39, 40-43).

5.4. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo teismas nustatė, kad 2024 m. birželio 7 d. nuvykus pas kaltinamąjį, jam buvo nustatytas 1,41 prom. neblaivumas, asmuo neneigė, kad tarp jo ir parduotuvės pardavėjos buvo kilęs žodinis konfliktas, kurio metu jis į rankas paėmė betoninę trinkelę ir metė jai į kojas. Kadangi asmuo buvo neblaivus, jo kalba buvo nerišli, buvo sunku suprasti ką jis kalba, todėl su kaltinamuoju procesiniai veiksmai neatlikti, jam įteiktas šaukimas atvykti į Elektrėnų policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui (1 t., b. l. 75-76).

5.5. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros objektas yra plastikinės taros supirkimo patalpa. Pastato rytinėje pusėje, kairėje pusėje yra rudos spalvos šarvuotos durys, kurios yra su stiklu. Ant durų stiklo, iš vidinės pusės yra priklijuotas baltos spalvos popierinis lapas, ant kurio juodomis raidėmis yra užrašas ,,Taromato darbo laikas“. Patekus pro duris, patenkama į pastato patalpą, kurios priekyje yra įrenginys, skirtas tuščios taros priėmimui. Taros supirkimo patalpa ir pastato prieigos yra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 22-24, 25-31).

5.6. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos atsiųsti vaizdo įrašai iš vaizdo kamerų įrengtų prie parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 7 d. įvykio. Vaizdo įrašuose matyti kaip moteris pila iš kibirėlio skystį ant žemės, tuo tarpu kaltinamasis stovi moteriai iš dešinės veidu atsisukęs į ją ir pilant skystį moteriai, ją apspjauna. Ši greitu mostu atsisukdama link kaltinamojo išpila likutį skysčio link tos pusės kur jis pasitraukė iš vaizdo kameros matymo lauko. Moteriai atsitraukiant nugara link patalpos iš kurios ji prieš tai išėjo, į vaizdo stebėjimo lauką iš tos pusės, kur pasitraukė kaltinamasis ir jo nesimato, atskrieja į moterį daiktas, atsimuša moteriai į priekinę kojų sritį, ties šlaunimis, ir nukrenta patalpoje. Iš taromate esančių kamerų matyti patalpoje betoninė trinkelė, kuri nukrito atsimušusi į moters priekinę kojų sritį (1 t., b. l.63-65)

5.7. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto pateiktos išvados Nr. G 1729/2024(01) teismas nustatė, kad nukentėjusiajai padarytos poodinės kraujosruvos šlaunyse, kairėje blauzdoje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t, b. l. 69-70).

5.8. Alkoholio matuokliu tikrinimo žurnale fiksuota, kad 2024 m. birželio 7 d. 22:15 val. kaltinamajam nustatytas 1,41 prom. girtumas (1 t., b. l. 71-74).

Motyvuojamoji dalis

A. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia apspjovė A. K. ir metė į ją betoninę trinkelę, kuri pataikė jai į abiejų kojų šlaunis. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai padarė poodines kraujosruvas šlaunyse, kairėje blauzdoje, kas pasireiškia nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

7.1. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką pagal pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytas aplinkybes. Tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo parodymai iš esmės sutampa, abu proceso dalyviai nurodė, kad konfliktas prasidėjo kaltinamajam jau nedirbant taromatui atvykus priduoti taros.

7.2. Tai, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus patvirtina byloje esanti teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kad nukentėjusiajai nustatyta poodinės kraujosruvos šlaunyse, kairėje blauzdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kuri laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes (kraujosruvas šlaunyse ir blauzdoje), o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo.

7.3. Kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti veiksmai rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. mesdamas į nukentėjusiąją betoninę trinkelę, kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali ją sužaloti ir to siekė.

7.4. Be to, byloje esanti kita rašytinė medžiaga taip pat patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, o būtent: nukentėjusiosios pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, t. y. parodymų patikrinimo vėtoje protokolo duomenys ir kt.

8. Tad teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajai nežymiai sutrikdydamas sveikatą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai. Dėl šios priežasties spręstina, kad kaltinamojo atlikta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, t. y. atitinka sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

9. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

10. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

11. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

12. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistu (naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

15. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinis ieškinys neatlygintas, tačiau kaltinamasis su juo sutiko. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nevedęs, dirbantis, praeityje teistas viso 8 kartus t. y. už nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui (vieną kartą), žmogaus sveikatai (tris kartus), nuosavybei (du kartus), viešajai tvarkai (vieną kartą), daug kartų baustas administracine tvarka, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog kaltinamasis ir toliau ciniškai ignoruoja Lietuvoje galiojančius teisės aktus, savo elgesio nekeičia toliau darydamas naujas nusikalstamas veikas, bei, vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 9 mėnesius. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

17. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 16 d., pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, jo teistumus, bei administracinius nusižengimus, kaltinamajam skiriama subendrinta 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 16 d., pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendį.

Dėl civilinio ieškinio

18. Byloje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Savo prašymą grindžia tuo, jog buvo išvadinta įvairiais necenzūriniais žodžiais, apspjauta. Šiuo metu bijo eiti valyti taromato, dirbti darbe bei eiti gatve, kad kaltinamasis neužpultų jos.

19. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Pagal formuojamą praktiką, priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 2 000 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-490-898/2023, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-518-1121/2020 ir kt.).

20. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala yra patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik įvertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-244/2011, 2021 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021 ir kt.).

21. Bylos nagrinėjimo metu įrodyta, jog dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, todėl abejonės teismui dėl jos teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad įvykis paveikė nukentėjusiosios gyvenimo kokybę, ji patyrė tiek fizinius skausmus, tiek dvasinius išgyvenimus – nerimą, baimę dirbti bei vykti namo. Visgi teismas įvertina tai, jog nukentėjusioji nesikreipė pagalbos į specialistus, kas parodo, jog nukentėjusiajai sukelti dvasiniai išgyvenimai nėra itin dideli. Tuo tarpu sužalojimai nustatyti tik nežymūs. Teismas sutinka, kad kaltinamojo veiksmai (įžeidinėjimas, apsvojimas bei trinkelės metimas) turėtų būti vertinamas kaip neturtinės žalos atlyginimas, tačiau prašoma 3 000 Eur suma yra per didelė.

22. Įvertinus aukščiau esančias aplinkybes, bei kaltinamojo finansinę padėtį, teismas sprendžia, jog civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo mažintinas, nustatant, kad kaltinamasis dėl jo neteisėtų veiksmų atlikimo nukentėjusiajam sukėlęs išgąstį, nerimą, baimę atlikti darbines funkcijas, turi atlyginti 400 Eur neturtinę žalą. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį bei teismų praktiką.

Dėl procesinių klausimų.

23. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

A. K., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 16 d., pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, ir paskirti A. K. subendrintą 4 (keturių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 16 d., pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d., nuosprendį

A. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš A. K. priteisiant nukentėjusiosios A. K. naudai 400 Eur (keturių šimtų eurų) neturtinę žalą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė