Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1808-273/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-28
Bylos Nr.: 2A-1808-273/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19748-2016-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bartninkas, Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė
Ieškovas: E. V. N.
Atsakovas: G. N.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, PlusPlus Capital AS

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-1808-273/2019Proceso Nr. 2-69-3-19748-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.8.; 2.3.2.10.; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. V. N. ir atsakovo G. N. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1134-920/2019 pagal ieškovės E. V. N. patikslintą ieškinį atsakovui G. N. ir atsakovo G. N. patikslintą priešieškinį ieškovei E. V. N. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys byloje akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, PlusPlus Capital AS, veikiantis Lietuvoje per PlusPlus Baltic OU filialą, antstolė J. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“. Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. V. N. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo G. N. santuoką, sudarytą 1995 m. gruodžio 28 d., akto įrašas Nr. 2854, dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti, kad sutuoktinių ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kuomet jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2014 birželio 12 d.; 3) pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (kiemo statinius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių ieškovės ir atsakovo nuosavybe; 4) padalinti ieškovės ir atsakovo įgytą nekilnojamąjį turtą tokia tvarka: ieškovei ir atsakovui priteisti po ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį kitų inžinerinių statinių, kiemo statinių, ir ½ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini); 5) padalinti ieškovės ir atsakovo įgytą kilnojamąjį namų turtą taip: 5.1) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį RENAULT TRAFIC, v/n (duomenys neskelbtini), 6 000 Eur rinkos vertės, o ieškovei priteisti iš atsakovo 3 000 Eur kompensaciją už jam natūra atitenkančią ½ dalį automobilio RENAULT TRAFIC, v/n (duomenys neskelbtini); 5.2) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: televizorių „LG“,200 Eur rinkos vertės; skalbimo mašiną „Bosch“, 200 Eur rinkos vertės; integruotos į virtuvės baldus elektrinę orkaitę ir dujinę viryklę, kurių abiejų rinkos vertė 300 Eur; virtuvės baldus (4 vnt. pastatomų spintelių, 2 vnt. pakabinamų spintelių, stalas ir 4 vnt., kėdžių), kurių rinkos vertė 250 Eur; 5.3) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: Šaldytuvą „Samsung“, 180 Eur rinkos vertės, mikrobangų krosnelę, 50 Eur vertės, žoliapjovę (trimerį), 70 Eur rinkos vertės; žoliapjovę Bosh 32, 50 Eur rinkos vertės; palydovinę anteną,50 Eur vertės; automobilio navigacines sistemas (2 vnt.), 160 Eur rinkos vertės; pjūklą Husqvarna, 100 Eur rinkos vertės; kompresorių KAESER, 100 Eur rinkos vertės; aukšto slėgio plovyklą Karcher, 150 Eur rinkos vertės; 6) iš ieškovės atsakovui priteisti ½ dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų (13 383,98 Eur paskolos ir palūkanų) kreditoriui Swedbank, AB, t. y. 6691,99 Eur kompensaciją už įvykdytą bendrą prievolę kreditoriui Swedbank AB 2014-06-27 – 2019-01-14 laikotarpiu; 7) iš atsakovo ieškovei priteisti ½ dalį ieškovės sumokėtų piniginių lėšų (5 276,73 Eur paskolos ir palūkanų) kreditoriui Swedbank, AB, t. y. 2 638,37 Eur kompensaciją už įvykdytą bendrą prievolę kreditoriui Swedbank, AB 2014-06-27 – 2019-01-14 laikotarpiu; 8) iš ieškovės atsakovui priteisti ½ dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų (3 579,35 Eur) už dujas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, už sunaudotą elektros energiją AB „Lesto“ ir AB „Energijos skirstymo operatoriui“, už buitinių atliekų išvežimą, t. y. 1 789,67 Eur kompensaciją už įvykdytą bendrą prievolę 2014-06-17 – 2019-01-14 laikotarpiu; 9) iš atsakovo ieškovei priteisti ½ dalį ieškovės sumokėtų piniginių lėšų (2 802,78 Eur) už sunaudotą elektros energiją AB „Lesto“ ir AB „Energijos skirstymo operatoriui“, už gyvenamojo namo šildymą kuru, kitas komunalines paslaugas - interneto paslaugos, t. y. 1 401,39 Eur kompensaciją už įvykdytą bendrą prievolę 2014-06-17 – 2019-01-14 laikotarpiu; 10) pripažinti prievolę dėl 2 027,15 Eur skolos pagal ieškovės 2018-12-12 susitarimą su PlusPlus Capital AS, veikiančios Lietuvoje per PlusPlus Baltic OU filialą dėl skolos grąžinimo dalimis Nr. 41269198 asmenine ieškovės prievole; 11) pripažinti prievolę dėl 2 027,15 Eur skolos pagal atsakovo 2018-12-12 susitarimą su PlusPlus Capital AS , veikiančios Lietuvoje per PlusPlus Baltic OU filialą dėl skolos grąžinimo dalimis Nr. 41269198 asmenine atsakovo prievole; 12) pripažinti prievolę dėl 1 365,8 Eur skolos grąžinimo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; 13) pripažinti prievolę dėl 122,80 Eur skolos grąžinimo UAB „Kauno švara“ solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; 14) priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 15) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti mergautinę pavardę „V.“, atsakovui prigimtinę pavardę „N.“; 16) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje, nurodė, kad šalių santuoka neteko prasmės ir praktiškai iširo nuo 2014 m. birželio mėnesio, šalys gyvena skyrium to paties gyvenamojo namo skirtingose patalpose, neveda bendro ūkio, nepalaiko šeimyninių santykių, nebegyvena santuokinio gyvenimo. Šalių santuokinis gyvenimas iširo dėl sutuoktinio atsakovo kaltės, kuri pasireiškė tuo, kad jis pažeidė lojalumo kitam sutuoktiniui ir pagarbos kitam sutuoktiniui pareigas, neveikė ieškovės interesais, priešino savo asmeninius interesus ieškovės interesams, nepaisė ieškovės nuomonės, šeimos gyvenimo klausimus sprendė ne abipusiu susitarimu, o darydamas psichologinį spaudimą ieškovei, pastoviai reikšdavo ieškovei nepagrįstus priekaištus. Atsakovas buvo neištikimas ieškovei. Apie atsakovo neištikimybę ieškovę informuodavo pažįstami bei jo bendradarbiai ir šio fakto neslėpė pats atsakovas. Atsakovas nesugebėjo susitvarkyti ne tik šeimoje, tačiau ir darbe, buvo atleistas iš darbo, neteko pajamų. Dėl atsakovo neatsakingo elgesio iki šiol ieškovė patiria didelius nepatogumus, yra areštuotos sąskaitos, viena išlaiko dukrą.

3. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad gyvendama santuokoje, ieškovė tikėjosi savitarpio pagalbos ir materialinės paramos. Ji stengėsi, kad jos šeimai nieko netruktų, aukojo šeimai visą laisvą laiką, tačiau atsakovas nesirūpino šeima, buvo neištikimas ieškovei, dėl to ieškovė jaučiasi pažeminta, patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą. Atsakovas nesirūpino ieškove ypatingai sunkiu jai gyvenimo momentu, paliko šeimą 2014 m. birželio 12 d., kai ieškovės motina buvo paguldyta į slaugos ligoninę ir iki pat jos mirties 2014 m. gruodžio 4 d., ieškovė viena rūpinosi motina, kai tuo metu atsakovas apskritai negrįždavo namo, laiką leido be ieškovės pramogaudamas draugijoje su kitomis moterimis prie vandens telkinių. Ieškovė patyrė didelę neturtinę žalą dėl to, kad ištekėjo už atsakovo iš meilės, o atsakovas sužlugdė svajones, pasitikėjimą žmonėmis, sukėlė dvasinius išgyvenimus. Skyrybų proceso metu ieškovė susirgo, o nutraukus santuoką, lieka viena. Dėl visų šių aplinkybių, ieškovė patirtą neturtinę žalą vertina 3000 Eur.

4. Dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikymo momento nurodė, kad su atsakovu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2014 m. birželio 12 d.

5. Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe nurodė, kad - 1995 m. lapkričio 9 d. mainų sutartimi, tarp atsakovo G. N., A. P. ir ieškovės motinos J. V., atsakovo G. N. vardu buvo įsigytas namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame sutuoktiniai iki pat šios dienos gyvena. Minėtos sutarties šalys mainė nekilnojamąjį turtą, t. y. 1) G. N. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą esantį (duomenys neskelbtini) (1995 m. lapkričio 9 d. nustatyta vertė 25 000 Lt); 2) A. P. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį mūrinį su dviem pusrūsiais ir priestatu gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)(1995 m. lapkričio 9 d. nustatyta vertė - 44 500 Lt); 3) J. V. jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1995 m. lapkričio 9 d. nustatyta vertė - 16 000 Lt). Sutartyje šalys susitarė, kad G. N. sumoka A. P. 28 000 Lt, kurių 20 000 Lt A. P. gavo prieš pasirašydamas sutartį, o kitus 8 000 Lt G. N. įsipareigojo sumokėti, kai bus sutvarkyti žemės sklypo dokumentai. Žemės sklypas, šalių buvo įsigytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o pilnas atsiskaitymas pagal 1995 m. lapkričio 9 d., sutartį įvyko ieškovei su atsakovu jau esant santuokoje. Vėliau, gyvenant santuokoje, ginčo butas buvo įrengtas sutuoktinių ieškovės bei jos motinos J. V. lėšomis. Ieškovės motina 1995 m. lapkričio 9 d., mainų sutartimi iš buto (duomenys neskelbtini) įsikėlė gyventi į butą, (duomenys neskelbtini), ir šį butą 1998 m. lapkričio 10 d., pardavė už 40 000 Lt. Pardavus šį butą, ieškovės motina 1998 m. gruodžio 23 d., nusipirko kitą butą esantį (duomenys neskelbtini) už 30 000 Lt ir gautą skirtumą 10 000 Lt padovanojo ieškovei, kuri šias lėšas panaudojo ginčo namo pagerinimui. Ieškovė, įgaliota savo motinos, 2004 m. balandžio 8 d., pardavė motinos butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 34 000 Lt, ir šias pinigines lėšas ieškovės motinos padovanotas lėšas ieškovė investavo į ginčo namo pagerinimą. 2005 m. birželio 16 d., ieškovė pardavė motinai priklausiusį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), už 20 900 Lt, ir šiuos pinigus tai pat panaudojo ginčo namo pagerinimui. Iš viso ieškovė į ginčo namo pagerinimą investavo 83 900 Lt jai motinos padovanotų piniginių lėšų. Investuotos piniginės lėšos buvo asmeninės ieškovės lėšos, todėl ginčo namas turi būti pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteistinas po ½.

6. Dėl kompensacijos priteisimo nurodė, kad šalys su Swedbank AB 2013 m. rugpjūčio 29 d. kredito sutartį, pagal kurią gavo 63 685,56 Lt (18 444,63 Eur) paskolą. Kadangi šalys nuo 2014 m. birželio 12 d. neveda bendro ūkio ir sutinka, kad būtų taikomos santuokos nutraukimo pasekmės nuo šio momento. Ieškovė nuo 2014 birželio 12 d. grąžindama bendrą kreditą iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 5 276,73 Eur, todėl ½ dalį (2638,37 Eur) šių lėšų atsakovas turėtų kompensuoti ieškovei. Atsakovas nurodytu laikotarpiu sumokėjo ir grąžino 13 383,98 Eur, todėl ½ dalis (6691,99 Eur) šios sumos turėtų būti kompensuojama atsakovui. Nuo 2014 m. birželio 12 d. ieškovė sumokėjo 2 802,78 Eur už šalims priklausančio ginčo namo išlaikymą, todėl ieškovei atsakovas turėtų kompensuoti ½ dalį (1 401,39 Eur) šių lėšų. Atsakovas per laikotarpį nuo 2014 m. birželio 12 d. už gyvenamojo namo išlaikymą iš viso sumokėjo 3 579,35 Eur, todėl jam ieškovė turi kompensuoti ½ dalį (1 789,67 Eur) šių lėšų.

7. Dėl kreditorinių įsipareigojimų nurodė, kad ieškovė kartu atsakovu solidariai skolinga UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 1 365,8 Eur, UAB „Kauno švara“ 122,80 Eur, PlusPlus Baltic OU filialą 4 035,16 Eur, kuris sutiko šalių skolą padalinti ir nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi grąžinti po 2 027,15 Eur skolos, minėtas kreditorius sutiko, kad šios šalių prievolės taptų asmeninėmis, todėl ieškovė eiškia reikalavimą dėl prievolės pagal aukščiau nurodytas sutartis pripažinimo asmeninėmis.

Šalies argumentai

8. Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį RENAULT TRAFIC , v/n (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 6000 Eur, ieškovei išmokant 3000 Eur kompensaciją už ½ dalį atsakovui priteisto automobilio; 3) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise: virtuvės baldus (4 vnt. pastatomų spintelių, 2 vnt. pakabinamų spintelių, stalas ir 4 vnt. kėdžių), kurių rinkos vertė 250 Eur; šaldytuvą „Samsung“, kurio rinkos vertė - 180 Eur; svetainės minkštą dalį (kampinė sofa) -1 vnt., kurios rinkos vertė - 150 Eur; svetainės sekciją -1 vnt., kurios rinkos vertė -120 Eur; sofą-lovą, 1 vnt., kurios rinkos vertė -100 Eur; mikrobangų krosnelę, kurios rinkos vertė - 50 Eur; žoliapjovę (trimerį), kurios rinkos vertė - 70 Eur; žoliapjovę „Bosh“, kurios rinkos vertė – 50 Eur; palydovinę anteną, kurios rinkos vertė - 50 Eur; pjūklą „Husqvarna“, kurio rinkos vertė -100 Eur; kompresorių „Kaeser“, kurio rinkos vertė - 100 Eur; aukšto slėgio plovyklą „KARCHER“, kurios rinkos vertė - 50 Eur; navigaciją 1 vnt., kurios vienos rinkos vertė -50 Eur, iš viso už 1350 Eur; 4) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise: televizorių „LG“, kurio rinkos vertė - 200 Eur; skalbimo mašiną „Bosch“, kurios rinkos vertė – 200 Eur; elektrinę orkaitę ir dujinę viryklę, kurių abiejų rinkos vertė - 300 Eur; svetainės minkštą dalį -(kampinė sofa) - 1 vnt., kurios rinkos vertė - 150 Eur; svetainės sekciją -1 vnt., kurios rinkos vertė -120 Eur; sofą-lovą, 1 vnt., kurios rinkos vertė - 100 Eur; navigaciją 1 vnt., kurios vienos rinkos vertė - 50 Eur, iš viso už 1 120 Eur.; 5) priteisti iš atsakovo ieškovei 115 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę dalį kilnojamojo turto; 6) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kuomet jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2014 m. birželio mėnesio 2 d. ; 7) iš ieškovės atsakovui priteisti ½ dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų (13383,98 Eur paskolos ir palūkanų) kreditoriui „Swedbank“, t. y. 6 691,99 Eur kompensaciją už įvykdytą bendrą prievolę kreditoriui Swedbank AB 2014-06-27 - 2018-12-05 laikotarpiu; 8) iš ieškovės atsakovui priteisti ½ dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų (2 090,39 Eur) UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ už dujas, t. y. 1 045,19 Eur kompensaciją už įvykdytą bendrą prievolę 2014-06-17 - 2019-05-14 (patikslinto priešieškinio pateikimo dienai) laikotarpiu; 9) iš ieškovės atsakovui priteisti ½ dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų už sunaudotą elektros energiją AB Lesto ir AB Energijos skirstymo operatoriui, t. y. 222,45 Eur kompensaciją už įvykdytą bendrą prievolę 2014-06-17 - 2019-05-14 laikotarpiu; 10) iš ieškovės atsakovui priteisti ½ dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų (208,76 Eur) už buitinių atliekų išvežimą, t. y. 104,38 Eur kompensaciją už įvykdytą bendrą prievolę 2014-06-17 - 2017-03-23 laikotarpiu; 11) iš ieškovės atsakovui priteisti 1 938,86 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą t. y ieškovės 2015-01-11 gautą draudimo išmoką už automobilį BMW 320D, v/n (duomenys neskelbtini) ir jo pardavimą; 12) iš ieškovės atsakovui priteisti 400 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t. y. ieškovės 2016-07-12 parduotą automobilį FORD FOCUS, v/n (duomenys neskelbtini) 13) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Priešieškinyje, nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Ieškovė, nuo santuokos pradžios pasižymėjo ypač valdingu ir ūmiu charakteriu. Nuo 2010 metų nesutarimai šeimoje padažnėjo, santuokinis gyvenimas tapo nedarnus. Ieškovė visiškai ignoruodavo atsakovo nuomonę, dažnai net nesitardavo bendrais šeimos klausimais. Nuo 2014 m. birželio mėnesio atsakovas stengėsi namie būti kuo mažiau.

10. Nurodė, kad šalys nekilnojamojo turto neįgijo, o santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertė yra 8 980 Eur. Šalių įgytas turtas , išskyrus automobilį, yra dalus, todėl turi būti padalintas natūra. Šalių skola UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ yra bendra. Iš ieškovės turi būti priteista ½ dalis atsakovo sumokėtos sumos, kreditoriui „Swedbank“, AB. Pagal 2013-08-29 vartojimo kredito sutartį Nr. 13-060713-VA, kurioje bendraskoliu yra ir ieškovė, kreditoriui Swedbank AB atsakovui išmokėjus kredito sumą, ieškovės vardu buvo nupirktas automobilis BMW 320d, v/n (duomenys neskelbtini). 2014-09-22 šis automobilis buvo sugadintas autoįvykio metu (jį vairavo sūnus K. N.). Draudimo kompanija Compensa ieškovei 2015 m. sausio 11 d. išmokėjo 2 429,62 Eur (buvo pervesta į ieškovės banko sąskaitą), o sugadintą automobilį ieškovė pardavė už 5000 Lt (1448,10 Eur), viso ieškovė gavo 3 877,72 Eur, tačiau šių pinigų nepanaudojo šeimos interesais, juos nuslėpė nuo atsakovo, t. y. šia verte sumažino sutuoktinių bendro turto apimtį, todėl nutraukiant santuoką ieškovė privalo kompensuoti atsakovui pusę vertės -1 938,86 Eur. Santuokoje ieškovės vardu buvo įgytas automobilis Ford Focus v/n (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2016 m. buvo 800 Eur. 2016-07-12 automobilis buvo parduotas fiktyviai, be atsakovo žinios. Kadangi ieškovė be sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, todėl nutraukiant santuoką privalo kompensuoti atsakovui pusę vertės - 400 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, nutraukė šalių santuoką sudarytą 1995 m. gruodžio 28 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 2854, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovui paliko pavardę – N., ieškovei – V.; nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. birželio 12 d.; priteisė ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur kompensaciją už jam natūra atitenkančią ½ dalį automobilio RENAULT TRAFIC, v/n (duomenys neskelbtini), kurio rinkos verte 6000 Eur; priteisė iš atsakovo ieškovei ½ dalį ieškovės sumokėtų piniginių lėšų (5 276,73 Eur paskolos ir palūkanų) kreditoriui „Swedbank“, t. y. 2 638,37 Eur kompensaciją už įvykdytą bendrą prievolę kreditoriui Swedbank AB 2014-06-27 - 2019-01-14 laikotarpiu; priteisė iš atsakovo ieškovei ½ dalį ieškovės sumokėtų piniginių lėšų (2452,78 Eur) už sunaudotą elektros energiją AB Lesto ir AB Energijos skirstymo operatoriui, už gyvenamojo namo šildymą kuru, kitas komunalines paslaugas - interneto paslaugas, t. y. 1 226,39 Eur kompensaciją už įvykdytą bendrą prievolę 2014-06-17 - 2019-01-14 laikotarpiu; pripažino, kad prievolė kreditoriui PlusPlus Capital AS, veikiančiam per filialą Lietuvoje dėl 2 027,15 Eur skolos (2019-01-30) pagal ieškovės 2018-12-12 susitarimą Nr. 41269198 su kreditoriumi dėl skolos grąžinimo dalimis, yra asmeninė ieškovės prievolė; pripažino, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka šie kilnojamieji daiktai: televizorius „LG“, kurio rinkos vertė - 200 Eur; skalbimo mašina „Bosch“, kurios rinkos vertė - 200 Eur; integruotos virtuvės baldai, elektrinė orkaitė ir dujinė viryklė, kurių abiejų rinkos vertė - 300 Eur; virtuvės baldai (4 vnt. pastatomų spintelių, 2 vnt. pakabinamų spintelių, stalas ir 4 vnt. kėdžių), kurių rinkos vertė 250 Eur; svetainės minkšta dalis (kampinė sofa) -1 vnt., kurios rinkos vertė – 150 Eur; svetainės sekcija - 1 vnt., kurios rinkos vertė - 120 Eur; sofa-lova, 1 vnt., kurios rinkos vertė- 100 Eur; aukšto slėgio plovykla „ KARCHER“, kurios rinkos vertė - 50 Eur; automobilio navigacinė sistema -1 vnt., kurios vienos rinkos vertė – 50 Eur; pripažino, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka šie kilnojamieji daiktai: šaldytuvas „Samsung“, kurio rinkos vertė - 180 Eur; svetainės minkšta dalis (kampinė sofa) - 1 vnt., kurios rinkos vertė - 150 Eur; svetainės sekcija -1 vnt., kurios rinkos vertė -120 Eur; sofa-lova, 1 vnt., kurios rinkos vertė- 100 Eur; mikrobangų krosnelė, kurios rinkos vertė - 50 Eur; žoliapjovė (trimeris), kurios rinkos vertė - 70 Eur; žoliapjovė „Bosh 32“, kurios rinkos vertė -50 Eur; palydovinė antena, kurios rinkos vertė - 50 Eur; pjūklas „Huqsvarna“, kurio rinkos vertė - 100 Eur; kompresorius „Kaeser“, kurio rinkos vertė -100 Eur; automobilio navigacinė sistema 1 vnt., kurios vienos rinkos vertė - 50 Eur; pripažino žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo nuosavybe; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį RENAULT TRAFIC, v/n (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 6 000 Eur; priteisė iš ieškovės atsakovui ½ dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų (13383,98 Eur paskolos ir palūkanų) kreditoriui „Swedbank“, t. y. 6691,99 Eur kompensaciją už įvykdytą bendrą prievolę kreditoriui Swedbank AB 2014-06-27 - 2019-01-14 laikotarpiu; priteisė iš ieškovės atsakovui ½ dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų (3 579,35 Eur) už dujas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, už sunaudotą elektros energiją AB Lesto ir AB Energijos skirstymo operatoriui, už buitinių atliekų išvežimą, t. y. 1 789,67 Eur kompensaciją už įvykdytą bendrą prievolę 2014-06-17 - 2019-01-14 laikotarpiu; pripažino, kad prievolė kreditoriui PlusPlus Capital AS, veikiančiam per filialą Lietuvoje dėl 2027,15 Eur skolos (2019-01-30) pagal atsakovo 2018-12-12 susitarimą Nr. 41269198 su kreditoriumi dėl skolos grąžinimo dalimis yra asmeninė atsakovo prievolė; pripažino, kad prievolė dėl 1 669,46 Eur skolos grąžinimo UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė; pripažino, kad prievolė dėl 122,80 Eur skolos grąžinimo UAB „Kauno švara“ yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė; priteisė iš ieškovės atsakovui 1 763,70 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės valstybei 1 259,09 Eur žyminio mokesčio ir 46,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš atsakovo valstybei 308,87 Eur žyminio mokesčio ir 11,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

12. Dėl santuokos nutraukimo. Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 1995 m. gruodžio 28 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 2854. Byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovės ir atsakovo kaltę. Teismo vertinimu, nė viena šalis byloje neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą, taip pat neįrodė, kad egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyme nustatytą santuokos iširimo priežasčių prezumpciją (CPK 178 str., CK 3.60 str. 2, 3 d.). Abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, nerėmė ir nepalaikė vienas kito, nesiekė šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba. Teismas nurodė, kad šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Teismas sprendė, kad šalių santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Konstatavęs abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, teismas nesprendė klausimo dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

13. Dėl sutuoktinių pavardžių. Kadangi ginčo tarp šalių dėl pavardžių nekilo, teismas po santuokos nutraukimo ieškovei paliko mergautinę pavardę, o atsakovui – prigimtinę.

14. Dėl neturtinės žalos. Kadangi santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo nesvarstė (CK 3.70 str. 2 d.).

15. Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinėms teisėms ir pareigoms taikymo momento. Teismas nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas reiškė reikalavimą nustatyti, kad jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kuomet jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2014 m. birželio mėnesio: ieškovė nurodė mėnesio 12 d., atsakovas – 2 d., tačiau jokių paaiškinimų nepateikė. Teismas sprendė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo datos, kuri nurodyta atsakovo atstovės parengtame taikos sutarties projekte, t. y. 2014 m. birželio 12 d.

16. Dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vertindamas ieškovės reikalavimo pripažinti ginčo namą ir kitus statinius bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagrįstumą, teismas rėmėsi CK 3.90 str. 1 d. nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, pagal kurią turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatomos šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008). Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes, kad į ginčo namo pagerinimą ieškovė investavo 83 900 Lt, kuriuos jai padovanojo motina, teismas pripažino pagrįstomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovė neįrodė šių lėšų dovanojimo jai fakto, nes nepateikė į bylą jokių dovanojimo sutarčių. Teismas nurodė, kad dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos. Reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Šioje byloje ieškovė įrodinėdama pinigų dovanojimo faktą rėmėsi liudytojų – savo sesers D. Ž. ir sūnaus K. R. parodymais, tačiau teismas pripažino, kad liudytojai negali būti laikomi visiškai bešališkais ir nesuinteresuotais dėl liudytojų giminystės ryšio su ieškove. Teismas ieškovės motinos dovanotų 83 900 Lt investavimo į gyvenamojo namo pagerinimą faktą pripažino nepagrįstu byloje esančiais įrodymais. Vertindamas kitas santuokos metu gyvenamojo namo ir kiemo statinių pagerinimą įrodančias aplinkybes, teismas rėmėsi 2019-05-16 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytomis aplinkybėmis. Po minėto posėdžio tarp šalių išliko ginčas dėl to, kas atliko nurodytus namo ir kiemo statinių pagerinimo ir remonto darbus, iš kokių lėšų ir kieno įsigytomis medžiagomis atlikti šie darbai. Ieškovės vertinimu, namas buvo pagerintas 50 proc., atsakovo vertinimu – namas pagerintas 5 proc. Teismas, remdamasis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatomis bei kasacinio teismo bylose išvardytais darbais, kurie sudaro pagrindą konstatuoti namo esminį pagerinimą, teismas pripažino, kad šioje byloje iš nurodytų darbų atliktas tik vienas – t. y. langų pakeitimas. Vertindamas kitus namo remonto darbus, dėl kurių tarp šalių nekilo ginčo, teismas pripažino, kad į CK 3.90 str. 1 d. nurodytų darbų kategoriją - t. y. kapitalinį remontą, rekonstrukciją, pertvarkymą ir kita, remiantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ gali patekti tik priestate išmūrytos pertvaros bei ištinkuotos sienos, tuo tarpu visi likę darbai turi būti priskiriami paprastajam remontui, kuris negali būti laikomas esminiu namo pagerinimu. Be to, šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir pati ieškovė, kuri teigdama, kad didelė dalis namo remonto darbų yra pradėta, bet nebaigta. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo gyvenamasis namas ir kiemo statiniai buvo pagerinti iš esmės santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, nes šioje byloje nėra nustatytos būtinosios CK 3.90 straipsnio taikymo sąlygos – turto esminio pagerinimo bei turto esminio pagerinimas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Todėl teismas ieškinio reikalavimą pripažinti ginčo gyvenamąjį namą ir statinius bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe bei juos padalinti po ½ dalį, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

17. Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas nustatė, kad ginčo sklypas buvo įgytas 1996 m. vasario 12 d., t. y. šalims gyvenant santuokoje, tačiau atsakovas neigia, kad ginčo sklypas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažino, kad nors 1996 m. vasario 12 d. sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį šalys jau buvo 1995 m. gruodžio 28 d. sudarę santuoką, tačiau byloje esantys neginčytinai patvirtina, kad žemės sklypas buvo įsigytas asmeninėmis atsakovo lėšomis, kurias jis panaudojo žemės sklypo įsigijimui netrukus po santuokos sudarymo, todėl ginčo sklypas turi būti pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe. Teismas nustatė, kad nėra atlikta jokių asmeninių ginčo sklypo pagerinimų, kurie leistų jį pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, todėl ieškinio reikalavimą pripažinti ginčo žemės sklypą bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe bei jį padalinti šalims po ½ dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

18. Dėl kilnojamojo turto – automobilio padalijimo ir kompensacijos priteisimo. Teismas nustatęs, kad tarp šalių ginčo dėl automobilio RENAULT TRAFIC, v/n (duomenys neskelbtini) padalijimo nėra, automobilį priteisė atsakovui, o ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur kompensaciją už jam natūra atitenkančią ½ dalį automobilio.

19. Dėl kilnojamojo turto – namų apyvokos daiktų, kt. daiktų padalijimo ir kompensacijos priteisimo. Baldus ir namų apyvokos reikmenis teismas padalino pagal šalių bylos nagrinėjimo metu pasiektą susitarimą. Teismas nustatė, kad šalys kompensacijos už tenkančią didesnę dalį kilnojamojo turto viena iš kitos nereikalavo.

20. Dėl kompensacijos už įvykdytus finansinius reikalavimus kreditoriui „Swedbank“. Teismas nustatė, kad dėl šių reikalavimų tarp šalių ginčo nekilo, todėl teismas juos tenkino iš ieškovės atsakovui priteisė ½ dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų kreditoriui „Swedbank“, t. y. 6691,99 Eur kompensaciją už įvykdytą bendrą prievolę kreditoriui Swedbank AB 2014-06-27 - 2019-01-14 laikotarpiu, o iš atsakovo ieškovei priteisė ½ dalį ieškovės sumokėtų piniginių lėšų kreditoriui „Swedbank“, t. y. 2 638,37 Eur kompensaciją už įvykdytą bendrą prievolę kreditoriui Swedbank AB 2014-06-27 - 2019-01-14 laikotarpiu.

21. Dėl kompensacijos už įvykdytus finansinius reikalavimus UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, AB Lesto ir AB Energijos skirstymo operatoriui. Teismas, atsižvelgęs į šalių pripažinimą apie atsakovo įvykdytą 3 579,35 Eur sumokėjimą už įvykdytą bendrą prievolę, iš ieškovės atsakovui priteisė ½ dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų (3 579,35 Eur) už dujas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, už sunaudotą elektros energiją AB Lesto ir AB Energijos skirstymo operatoriui, už buitinių atliekų išvežimą, t. y. 1 789,67 Eur kompensaciją už įvykdytą bendrą prievolę 2014-06-17 - 2019-01-14 laikotarpiu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepripažino ieškovės įvykdyto 350 Eur mokėjimo už malkas, kurį ieškovė siekė įrodyti ranka rašytu rašteliu, tačiau pripažino kitus ieškovės įvykdytus mokėjimus, iš atsakovo ieškovei priteisė ½ dalį ieškovės sumokėtų piniginių lėšų (2452,78 Eur) už sunaudotą elektros energiją AB Lesto ir AB Energijos skirstymo operatoriui, už gyvenamojo namo šildymą kuru, kitas komunalines paslaugas - interneto paslaugos, t. y. 1226,39 Eur kompensacija už įvykdytą bendrą prievolę 2014-06-17 - 2019-01-14 laikotarpiu.

22. Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo. Teismas netenkino priešieškinio reikalavimų dėl 1 938,86 Eur kompensacijos priteisimo iš ieškovės už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t.y. ieškovės 2015-01-11 gautą draudimo išmoką už automobilį BMW 320D, v/n (duomenys neskelbtini) ir jo pardavimą bei 400 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t. y. ieškovės 2016-07-12 parduotą automobilį FORD FOCUS, v/n (duomenys neskelbtini) konstatavęs, kad atsakovas neįrodė esminės savo reiškiamam reikalavimui aplinkybės – to, kad ieškovė savo veiksmais nuslėpė nuo jo nurodytų pinigų gavimo faktą ir tokiu būdu sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

23. Dėl prievolės kreditoriui PlusPlus Capital AS. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu šalims pavyko pasiekti susitarimą, pagal kurį ieškovė ir atsakovas nurodė, kad abu su Swedbank AB 2013-08-29 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 13-060713-VA. Kreditorius Swedbank AB savo reikalavimo teises pagal nurodytą kredito sutartį perleido bendrovei PlusPlus Capital AS, veikiančiai per filialą Lietuvoje, skolos likutis 2019-01-30 buvo 4054,30 Eur. Kadangi naujasis kreditorius sutiko padalinti tarp šalių bendrą (solidariąją) prievolę, šalims 2018-12-12 pasirašant atskirus susitarimus dėl skolos grąžinimo dalimis, teismas pripažino kiekvienos iš šalių prievolę sumokėti 2027,15 Eur skolą kreditoriui PlusPlus Capital AS.

24. Dėl prievolės kreditoriui UAB „Lietuvos dujų tiekimas“. Teismas, atsižvelgiant į šalių sutarimą, kad prievolė turi minėtam kreditoriui turi likti solidaria bei kreditoriaus prašymą prievolę palikti solidaria, taip pat antstolės nurodytą patikslintą prievolės sumą, sprendė, kad prievolė dėl 1669,46 Eur skolos grąžinimo UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pripažintina solidaria šalių prievole.

25. Dėl prievolės kreditoriui UAB „Kauno švara“. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovė prievolę dėl 122,80 Eur skolos grąžinimo UAB „Kauno švara“ prašė pripažinti solidaria, o atsakovas daline, tačiau ieškovė su atsakovo reikalavimu sutiko su išlygomis, teismas sprendė, kad šalių prievolė minėtam kreditoriui lieka solidaria.

26. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad buvo patenkinta 20,09 proc. turtinių ieškinio reikalavimų ir ½ dalis neturtinio ieškinio reikalavimo, buvo patenkinta 84,74 proc. turtinių priešieškinio reikalavimų ir ½ dalis neturtinio priešieškinio reikalavimo. Ieškovė už patikslintą ieškinį turėjo sumokėti 1 225 Eur žyminio mokesčio: 100 Eur už neturtinį reikalavimą (dėl santuokos nutraukimo ir kitus išvestinius iš jo bei 1125 Eur už turtinius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta ½ neturtinio ieškinio reikalavimo (santuoka nutraukta, tačiau dėl abiejų sutuoktinių kaltės), už šį reikalavimą ieškovė turi mokėti 50 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 20,09 proc. turtinių ieškinio reikalavimų, už juos ieškovė turi sumokėti 898,99 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, todėl ji papildomai turi sumokėti 848,99 Eur žyminio mokesčio, atsakovas turi sumokėti 276,01 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės atstovavimo išlaidos sudaro 585,00 Eur, o patenkinta po ½ šalių neturtinio reikalavimo, iš atsakovo ieškovės naudai turi būti priteista 20,09 proc. turtinio reikalavimo sumos, t. y. 117,53 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovas už priešieškiniu reiškiamus reikalavimus turėjo sumokėti 543 Eur žyminio mokesčio - už neturtinį reikalavimą 100 Eur (santuokos nutraukimas ir kiti neturtiniai išvestiniai reikalavimai) ir 443 Eur už turtinius reikalavimus. Kadangi patenkinta ½ neturtinio priešieškinio už šį reikalavimą atsakovas turi mokėti 50 Eur žyminio mokesčio, atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 84,74 proc. turtinių priešieškinio reikalavimų, už juos atsakovas turi sumokėti 82,86 Eur žyminio mokesčio. Kadangi atsakovas sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, jis papildomai turi sumokėti 32,86 Eur žyminio mokesčio, o ieškovė turi sumokėti 410,14 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas turėjo iš viso 2 220 Eur atstovavimo išlaidų, todėl atsižvelgiant į tai, kad patenkinta po ½ šalių neturtinio reikalavimo (santuoka nutraukta, tačiau dėl abiejų sutuoktinių kaltės), iš ieškovės atsakovo naudai turi būti priteista 84,74 proc. turtinio reikalavimo sumos, t. y. 1881,23 Eur. Teismas, įvertinęs priteistas sumas sudėjimo būdu, iš ieškovės valstybės naudai priteisė 1259,09 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybės naudai priteisė 308,87 Eur žyminio mokesčio. Įvertinęs priteistas sumas tarpusavio įskaitymo būdu, iš ieškovės atsakovo naudai teismas priteisę 1763,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės valstybės naudai teismas priteisė 46,22 Eur, o iš atsakovo priteisė 11,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

27. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus bei pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (kiemo statinius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovės nuosavybe ir jį padalinti priteisiant kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (kiemo statiniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės bei priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės bei neturtinės žalos. Teismo sprendimas pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės yra nepagrįstas. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris galėtų pagrįsti teismo išvadas dėl santuokos iširimo dėl ieškovės kaltės. Pripažinus, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas tik atsakovas, tokiu atveju turėtų būti tenkintas reikalavimas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

1.2. Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe. Teismo išvada, kad nebuvo sudaryta piniginių lėšų dovanojimo sutartis, yra nepagrįsta. Ieškovės motina pinigines lėšas perdavė antstolių kontoroje, perduodant pinigus dalyvavo ieškovės sesuo D. Ž. ir ieškovė. Pinigai buvo perduoti ieškovės naudai ir ieškovės vardu, tačiau kaip atsakovo prievolė. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytoja apklausta D. Ž.. Teismas nepagrįstai nevertino jos parodymų. Atsakovas neturėjo tokių piniginių lėšų. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kurie patvirtintų, jog atsakovas galėjo sumokėti iš santaupų 20 000 Lt, kad šias lėšas turėjo uždirbęs ar turėjo santaupų. Nebuvo pasirašyta rašytinės piniginių lėšų dovanojimo sutarties, nes buvo įvykdoma prievolė už atsakovą ieškovės vardu. Tokiu būdu, nėra teisinga aplinkybes vertinti kaip dovanojimą. Be to, net jeigu tai ir būtų dovanojimas, rašytinės sutarties nebuvimas nereiškia, jog tokia sutartis negalioja. CK 1.93 str. numato, kad rašytinės formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančio. Sandorio metu ieškovė ir atsakovas ketino susituokti, buvo paduoti pareiškimai dėl santuokos sudarymo, todėl nebuvo pagrindo nepasitikėti. Tuo metu niekas negalvojo, kad atsitiks taip, jog ieškovės motinos sumokėti pinigai ir prisidėjimas įsigyjant namą, bus pripažinti niekiniais;

1.3. Teismas nepripažino, kad į ginčo namą ir jo pagerinimus buvo investuota ieškovės 83 900 Lt, padovanotų ieškovės motinos. Aplinkybes, jog motina ieškovei davė pinigines lėšas patvirtino byloje apklausti liudytojai, t. y. sesuo D. Ž. bei K. R.. Ginčo su motina (ar su jos įpėdiniais), kuri dovanojo lėšas, jeigu jų perdavimą laikyti dovanojimu, nėra ir nebuvo. Tokiu būdu, nesant ginčo, draudimo remtis liudytojų parodymais, kaip teigiama teismo sprendime, nėra. Teismas netinkamai taikė įstatymą, nepagrįstai nesiremdamas liudytojų parodymais dėl piniginių lėšų perdavimo aplinkybių;

1.4. Pinigai perduoti motinos asmeninių santykių pagrindu, jų prigimtis yra asmeninio pobūdžio, todėl neprotinga būtų reikalauti, jog ši aplinkybė dar būtų tvirtinama raštu. Įforminimas raštu tik sukeltų papildomą ir nereikalingą nepasitikėjimą. Net ir tuo atveju, jeigu buvo sudaryta dovanojimo sutartis, tai liudytojų parodymai buvo vienintelis būdas tokiam sandoriui patvirtinti. Aplinkybė, jog liudytojai susiję giminystės ryšiais su ieškove, nėra pagrindas išvadai, jog jų parodymai yra neteisingi. Tai, kad teismas paprašė liudytojus palikti teismo posėdžio vykusio 2019-06-06 salę dėl „neva“ jų netinkamo elgesio, nesudaro pagrindo nesivadovauti liudytojų parodymais. Teismas atsisakė taikyti CK 1.93 str. 6 d. būtent dėl to, kad netiko liudytojų elgesys 2019-06-06 posėdžio metu;

1.5. Teismas, padaręs nepagrįstą išvadą, kad ginčo namui nebuvo atlikti kapitalinio remonto, rekonstravimo darbai, nevertino pateiktų ginčo namo nuotraukų, kuriose ginčo namas užfiksuotas jo įsigijimo metu ir dabar po atliktų remonto darbų. Jeigu remonto darbai nebūtų atliekami, šiame name gyventi šiuo metu nebūtų įmanoma. Tokiu būdu, be pagerinimo iš ieškovės asmeninių lėšų, šio namo naudoti pagal paskirtį nebūtų galima. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pagerinimai, kurie buvo atlikti, yra esminiai ir pakankami tam, kad namas būtų pripažintas bendrąja jungtine šalių nuosavybe bei padalintas;

1.6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad santuokos metu buvo parduotas visas ieškovės šeimos turtas ir gautas lėšos buvo paskirtos šeimos gyvenamosios aplinkos ir kokybės gerinimui, ginčo namo remontui, kuris, kaip dabar paaiškėjo, priklauso vien tik atsakovui. Teismo išvada, kad ieškovės investicijos buvo ne esminės, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams;

1.7. Reikalavimas dėl ginčo gyvenamojo namo pripažinimo bendra jungtine nuosavybe liko neišspręstas, kadangi rezoliucinėje dalyje nenurodyta, ar atmetamas, ar tenkinamas minėtas ieškinio reikalavimas. Tokiu būdu, teismo sprendimu klausimas dėl ieškinio ginčo gyvenamojo namo bei jo priklausinių pripažinimo bendrąja jungtine šalių nuosavybe, nebuvo išspręstas. Teismas turėjo išspręsti kompensacijos skyrimo klausimą nepriklausomai nuo to, kad tarp šalių kilo ginčas dėl su tuo susijusių aplinkybių;

1.8. Dėl ginčo žemės sklypo pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe. Teismo išvada dėl ginčo žemės sklypo pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe prieštarauja visapusiškam ir objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas už ginčo žemės sklypą mokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Sklypas įsigytas jau sudarius santuoką ir jeigu atsakovas būtų norėjęs, kad jis taptų jo asmenine nuosavybe, galėjo tai aiškiai nurodyti sandoryje. Ginčo sklypas buvo įsigytas už ieškovės motinos suteiktas lėšas, todėl žemės sklypas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe.

28. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl kompensacijų priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - priešieškinį dalyse: dėl 1 938,86 Eur kompensacijos priteisimo už ieškovės 2015 m. sausio 11 d. gautą draudimo išmoką už automobili BMW 320D, v/n (duomenys neskelbtini) ir jo pardavimą bei dėl 400 Eur kompensacijos priteisimo už ieškovės 2016 m. liepos 12 d. parduotą automobilį FORD FOCUS, v/n (duomenys neskelbtini) tenkinti, pakeisti dalį teismo sprendimo motyvų, motyvuojamojoje dalyje „Dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe “- vietoj ...priestate išmūrytos pertvaros, ištinkuotos sienos “ nurodyti ...priestate išmūryta pertvara “ bei pašalinti „ištinkuotos sienos“; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

2.1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas neįrodė esminės savo reiškiamam reikalavimui aplinkybės, jog ieškovė savo veiksmais nuslėpė nuo manęs nurodytų pinigų gavimo faktą ir tokiu būdu sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Teismas, pažeisdamas CPK 185 str., netinkamai vertino įrodymus, bylos aplinkybes bei neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas;

2.2. Teismas nevertino, kad automobilis BMW 320d, v/n (duomenys neskelbtini) įgytas gyvenant santuokoje, 2013-08-29 gavus iš kreditoriaus Swedbank AB vartojimo kreditą 63 685,56 Lt (18 444,61 Eur), kuris šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Automobilis buvo registruotas ieškovės vardu nuo 2013-10-04. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad automobilis priklausė ieškovės sūnui K. N. (vėliau jis pakeitė pavardę į R.). 2014-09-22 automobilis BMW 320d buvo sugadintas autoįvykio metu. Pagal ieškovės pateiktą pažymą Nr. 2014/0042662/265 draudimo kompanija Compensa ieškovei 2015 m. sausio 11d. išmokėjo 2 429,62 Eur, kurie buvo pervesti į ieškovės banko sąskaitą, iš kurios ji 2015 m. sausio 20 d. išmoką pervedė į sūnaus K. N. sąskaitą banke, o sugadintą automobilį ieškovė 2014 m. pabaigoje pardavė už tuo metu buvusią rinkos vertę - 5000 Lt (1448,10 Eur), iš viso ieškovė gavo 3877,72 Eur. Aplinkybę, kad automobilį BMW po avarijos pardavė ieškovė, teisme paliudijo K. N. 2018-03-12 teismo posėdžio metu. Aplinkybę, kad ieškovė gautų pinigų nepanaudojo/negalėjo panaudoti šeimos interesais, o juos nuslėpė, t. y. 3877,72 Eur sumažino sutuoktinių bendro turto apimtį, patvirtina ne tik aukščiau nurodyti dokumentai, bet ir teismo sprendimu nustatyta aplinkybė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014-06-12, kuomet šalys faktiškai nustojo kartu gyventi. Teismas turėjo taikyti CK 3.98 straipsnio 3 dalį ir priteisti atsakovui iš ieškovės 1938,86 Eur kompensaciją (1/2 dalį nuo ieškovės gautų ir nuslėptų 3 877, 72 Eur);

2.3. Automobilis Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini), priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes buvo įsigytas gyvenant santuokoje iš santuokinių lėšų 2007 ar 2008 metais ieškovės vardu. Ieškovė faktiškai šiuo automobiliu naudojosi iki 2017m. rudens, tačiau pagal jos pateiktą pažymą iš VĮ Regitra, matyti, jog 2016-07-19 ieškovė savo vardu neturi jokių registruotų transporto priemonių. Ieškovė pateikė į dokumentų kopijas, patvirtinančias, kad 2016-07-12 šis automobilis buvo parduotas sūnui K. N. už 100 Eur, vėliau, t. y. 2017-09-21 K. N. pardavė automobilį trečiajam asmeniui už 150 Eur. Kadangi ieškovė automobiliu naudojosi iki 2017 m. rudens, kol buvo parduota trečiajam asmeniui, todėl pardavimas jos sūnui buvo tik fiktyvus, siekiant sumažinti dalintino turto masę. Šio automobilio rinkos vertė 2016 m. pabaigoje buvo 800 Eur pagal pateiktus į bylą skelbimus iš svetainės „autoplius.lt“ . Aukščiau nurodyti dokumentai bei teiginiai įrodo, kad ieškovė be atsakovo sutikimo sumažino sutuoktinių bendro turto apimtį 800 Eur, todėl teismas turėjo priteisti iš ieškovės 400 Eur kompensaciją (1/2 dalį ieškovės sumažinto bendro turto vertės);

2.4. Teismo sprendimo dalyje „Dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe“ nėra teisingi ir gali turėti įtakos, ieškovei ginčijant šią sprendimo dalį ir apeliaciniam teismui priimant sprendimą. Teismas 2019-05-16 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu neteisingai nustatė dalies darbų, atliktų priestate aplinkybes, t. y. kad priestate yra išmūrytos pertvaros (nors išmūryta maždaug 6 kv. m. pertvara) ir kad ištinkuotos sienos (sienos buvo ištinkuotos perkant namą). Šias aplinkybes teismas matė išvažiuojamojo posėdžio metu, todėl manytina, kad teismo sprendime nurodyti motyvai dėl pertvaros išmūrijimo ir ištinkuotų sienų priestate yra neteisingi ir užkertantys atsakovo interesų gynimą šioje byloje.

Atsiliepimas

29. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

3.1. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi naujomis aplinkybėmis, kurių nenurodė pirmos instancijos teismui, tuo pažeisdama CPK 306 straipsnio 2 dalį. Teismo sprendime pagristai ir teisėtai nustatyta, kad nė viena šalis neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą bei neįrodė, kad egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyme nustatytą santuokos iširimo priežasčių prezumpciją.

Šalies argumentai

3.2. Ieškovė nenurodė nei nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes apie patirtą neturtinę žalą. Likus galioti ginčijamo sprendimo daliai, kuria pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovės prašymas priteisti jai 3000 Eur neturtinę žalą;

3.3. Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovė neįrodė, kad jos motina 20 000 Lt pinigines lėšas perdavė antstolių kontoroje. Antstolių kontoroje nebuvo nei ieškovės motinos, nei jos sesers liudytojos D. Ž.. Teismas pagrįstai taikė CK 1.93 str. 2 d. normas. Ieškovė netinkamai - sau naudingai - aiškina CK 1.93 str. 2 d., nurodydama, kad ginčo su jos motina, kuri dovanojo lėšas, jeigu jų perdavimą ieškovei laikyti dovanojimu, nėra ir niekada nebuvo, o nesant ginčo, draudimo remtis liudytojų parodymais įstatymas nenumato. Ieškovė nenori vertinti, jog byloje kilo ginčas dėl piniginių lėšų 83 900 Lt dovanojimo ieškovei. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad teismas netaikė CK 1.93 str. 6 d. ir netinkamai vertino aplinkybes. Teismas pagrįstai nurodė, kad šios normos taikymas šioje byloje prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams;

3.4. Ieškovė neįrodė aplinkybės, jog į ginčo gyvenamojo namo pagerinimą investavo 83 900 Lt, kuriuos jai dovanojo motina. Namas buvo įgytas ne visiškai nugyventas, kaip teigia ieškovė, bet tinkamas gyventi, tik reikalaujantis einamojo remonto. Jei į gyvenamąjį namą būtų buvusi investuota ieškovės nurodyta didelė pinigų suma, šiuo metu gyvenamasis namas būtų žymiai geresnės būklės.

3.5. Teismas pagrįstai ir teisėtai priėjo išvados, kad nėra pagrindo pripažinti, jog santuokos metu žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai buvo pagerinti iš esmės sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu;

3.6. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad už žemę atsakovas mokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Teismas pagrįstai nurodė, kad 1995-11-09 mainų sutartimi (9 p.) A. P. sutiko, kad jo sumokėtos įmokos už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), būtų perleistos atsakovui. A. P. perleistomis įmokomis bei atsakovo asmeninėmis lėšomis (17,08 Lt investiciniais čekiais), nurašytomis iš nebalansinės Taupomojo Banko sąskaitos buvo apmokėta už perkamą žemę.

Atsiliepimas

30. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo PlusPlus Capital AS nurodė, kad dėl ieškovės apeliacinio skundo palieka spręsti teismui savo nuožiūra.

31. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

5.1. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl 1938,86 Eur kompensacijos priteisimo. Automobilį BMW 320d. pirko sūnus K. N. už jo paties pinigus, kuriuos jis sutaupė nuo 16 metų vasaromis dirbdamas užsienyje. Ieškovės vardu jis buvo registruotas tik formaliai, siekiant gauti nuolaidas. Gautos draudimo išmokos nebuvo panaudotos ne šeimos poreikiams, o perduotos K., nes jos jam ir priklausė. Sūnui buvo pervesta visa gauta išmoka euro tikslumu. Ieškovė neturėjo jokio pagrindo slėpti lėšas ar jas panaudoti be atsakovo sutikimo ar jam nieko nežinant. Atsakovas žinojo visas su šio automobilio įsigijimu susijusias aplinkybes ir jokių klausimų nekėlė. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad automobilis BMW 320d buvo pirktas už vartojimo paskolą pagal 2013-08-29 sutartį Nr. 13-060713-VA su AB Swedbank.

5.2. Teismas pagrįstai atmetė teismas atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 400 Eur kompensacijos priteisimo. Automobilis Ford Focus v/n (duomenys neskelbtini) buvo pirktas daugiau nei prieš dešimt metų, labai intensyviai eksploatuotas. Jis parduotas už 150 Eur į metalo laužą ardymui dalimis. Faktiškai, neeksploatuojamas jis toliau būtų tapęs našta ir už jo utilizavimą, transportavimą būtų reikėję papildomai primokėti. Atsakovui buvo žinoma, kad automobilis bus atiduodamas utilizavimui, jam buvo žinoma automobilio būklė. Sūnus K. sutiko padėti pasirūpinant šio automobilio utilizavimu. Tai buvo pagalba, o ne fiktyvūs sandoriai, kaip teigia atsakovas. Atsakovo pateikti duomenys iš autoplius.lt portalo dėl automobilio vertės nėra objektyvūs;

5.3. Faktiškai tam, kad patenkinti atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą dėl sprendimo motyvų pakeitimo, reikėtų keisti teismo nustatytas faktines aplinkybes. Teismas šias aplinkybes nustatė išvažiuojamojo posėdžio metu, betarpiškai atlikęs gyvenamojo namo apžiūrą. Duomenų ir įrodymų, kad teismas būtų neteisingai nustatęs faktines aplinkybes, nėra pateikta. Dėl to šis apeliacinio skundo argumentas nėra pagrįstas ir turėtų būti atmestas. Teismo nustatytos aplinkybės dėl priestato yra visiškai pagrįstos. Priestate buvusioje vienoje tuščioje patalpoje įrengtas tualetas, kambarys, koridorius, sudėtos durys, atvestas vandentiekis, kanalizacija. Natūralu, kad ir įrengtos sienos buvo tinkuotos.

32. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

34. Ieškovė E. V. N. 2019 m. spalio 29 d. pateikė naują įrodymą – UAB „Skena“ Aktą Nr. 19-09/01, kuriame namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) nustatyta atliktų pagerinimo darbų sąnaudos pagal ieškovės pateiktus duomenis. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija naują įrodymą atsisako priimti, kadangi jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme.

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų

35. Byloje sprendžiamas ginčas dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant santuoką, nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo bei piniginės kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

36. Ieškovė E. V. N., pateikusi apeliacinį skundą nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria santuoka tarp šalių nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ginčo namas ir žemės sklypas pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe. Apeliantė prašo iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus bei pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (kiemo statinius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe ir padalinti priteisiant kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (kiemo statiniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės bei priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą.

37. Apeliaciniame skunde atsakovas G. N. prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl kompensacijų priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - priešieškinį dalyse: dėl 1 938,86 Eur kompensacijos priteisimo už ieškovės 2015 m. sausio 11 d. gautą draudimo išmoką už automobilį BMW 320D, v/n (duomenys neskelbtini) ir jo pardavimą bei dėl 400 Eur kompensacijos priteisimo už ieškovės 2016 m. liepos 12 d. parduotą automobilį FORD FOCUS, v/n (duomenys neskelbtini) tenkinti bei pakeisti dalį teismo sprendimo motyvų.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu nutraukė ieškovės E. V. N. ir atsakovo G. N. santuoką, sudarytą 1995 m. gruodžio 28 d. dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

39. Apeliantės E. V. N. nuomone, teismo sprendimas pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės yra nepagrįstas, nes byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris galėtų pagrįsti teismo išvadas dėl santuokos iširimo dėl ieškovės kaltės. Pripažinus, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas tik atsakovas, turėtų būti tenkintas reikalavimas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

40. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.92, 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio pareiga apima lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme įtvirtintas pareigas. Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos. Tačiau teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

41. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nesirūpino šeima, buvo neištikimas. Atsakovas pareiškęs priešieškinį prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nurodydamas, kad santuoka iširo dėl atsakovės nesugyvenamo charakterio. Nors šalys dėl šeimos iširimo kaltino vienas kitą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nė viena šalis byloje neįrodė, kad priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą, tai pat neįrodė, kad egzistavo faktai sudarantys prielaidas taikyti įstatyme nustatytą santuokos iširimo priežasčių prezumpciją.

42. Byloje nustatyta, kad nuo 2014 metų birželio mėnesio šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, o tai rodo, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, nerėmė ir nepalaikė vienas kito, nesiekė šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad faktinė šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Dėl skirtingo šalių požiūrių į atskirų problemų sprendimą ir negalėjimą bei nenorėjimą šių požiūrių suderinti tarpusavyje, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas, todėl teismo sprendimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra pagrįstas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

43. Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau šalių santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė neturi teisės reikalauti iš kito sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

44. Apeliantė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos reikalavimas pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (kiemo statinius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių E. V. N. ir G. N. nuosavybe ir padalinti ieškovės E. V. N. ir atsakovo G. N. įgytą nekilnojamąjį turtą po ½, nes teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus: 1) teismas nepagrįstai pripažino neįrodyta, kad pagal 1995-11-09 nekilnojamojo turto mainų sutartį jos motina J. V. sumokėjo A. P. kreditoriui A. A. 20 000 litų; 2) nepagrįstai pripažino neįrodyta, kad į gyvenamojo namo pagerinimą ji investavo 83 900 litų, kuriuos jai dovanojo motina.

45. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

46. Byloje pateikta 1995-11-09 nekilnojamojo turto mainų sutartis, sudaryta tarp A. P., J. V. ir G. N. (t. I, b. l. 15-16) įrodo, kad G. N., asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 50,41 kv. m. naudingo ploto su rūsiu butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį šalys įvertino 25000 litų, A. P. jam priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį su kiemo statiniais šalys įvertino 44500 litų ir J. V. jai priklausiusį 43,98 kv. m naudingo ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurį šalys įvertino 16000 litų, mainė taip, kad atsakovui G. N. atiteko ginčo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais, A. P. - butas Nr. 37, esantis (duomenys neskelbtini), o J. V. - butas Nr. 70, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal šios sutarties 2.2 p. atsakovas G. N. A. P. sumokėjo 20 000 litų prieš pasirašant sutartį, o 8000 litų įsipareigojo sumokėti, kai bus sutvarkyti žemės sklypo dokumentai (t. I, b. l. 15-16).

47. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal Sutarties 2.2 p. 20 000 litų faktiškai sumokėjo jos motina J. V., pinigai buvo sumokėti A. P. kreditoriui antstolių kontoroje, kur dalyvavo ji ir jos sesuo D. Ž., kuri buvo apklausta byloje liudytoja, tačiau teismas nepagrįstai nevertino jos parodymų. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta, nes pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes rėmėsi byloje esančiu įrodymu – 1995 m. lapkričio 02 d. kvitu vykdomoje byloje Nr. 564, iš kurio matosi, kad A. A. 20 291 litų priėmė iš A. P. (t. III, b. l. 94), o Sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad atsakovas G. N. A. P. sumokėjo 20 000 litų prieš pasirašant sutartį. Remiantis šiais rašytiniais įrodymais, teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių 1995-11-09 nekilnojamojo turto mainų sutarties 2.2 p. esantį įrašą, todėl ieškovės nurodytas aplinkybes, kad pagal nekilnojamojo turto mainų sutartį jos motina J. V. sumokėjo A. P. kreditoriui 20 000 litų, pripažino nepagrįstomis.

48. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog byloje yra įrodyta ieškovės į gyvenamojo namo pagerinimą investuota 83 900 litų suma, kuriuos jai padovanojo motina. Nors apeliantė nurodo, kad apie mamos J. V. jai dovanotas pinigų sumas patvirtino liudytojai D. Ž. ir R. R., nurodydami, kad per kelis kartus ieškovei buvo dovanota 5000 dolerių, 10 000 litų, 34 000 litų, 20 900 litų, tačiau teismas sprendė, kad vien nurodytų liudytojų parodymų nepakanka konstatuoti, kad ieškovei buvo dovanoti pinigai. LR CK 6.469 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos. Nagrinėjamojoje byloje šis reikalavimas nebuvo įvykdytas, o pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį, dėl to teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad ieškovės mamos dovanotų 83 900 litų investavimo į gyvenamojo namo pagerinimą faktas yra neįrodytas. Nors apeliaciniame skunde apeliantė nurodo atliktus remonto darbus už 83 900 litų sumą, tačiau kaip nurodyta aukščiau, nesant įrodymų apie ieškovei dovanotas pinigines lėšas, nėra pagrindo konstatuoti, kad už šią pinigų sumą buvo atlikti gyvenamojo namo remonto darbai, kurie nekilnojamąjį turtą pagerino iš esmės.

49. Byloje neįrodyta ir kita faktinė aplinkybė, kad ginčo gyvenamasis namas santuokoje buvo iš esmės pagerintas. Teismas nustatė, kad santuokos metu ginčo namas ir kiemo statiniai buvo remontuojami ir atlikti šie darbai: sklypą juosiančios tvoros stulpeliai yra išmūryti, tačiau 1/3 tvoros šiaurinėje pusėje yra nebaigta, medinės jos lentos neperdažytos, gyvenamajame name buvo pakeisti beveik visi langai (išskyrus vieną), buvo išmūrytas kamino viršus virš stogo, namo viduje sukaltos lentelės koridoriuje, dukters kambaryje sudėtos laminuotos grindys ir išklijuoti tapetai, virtuvėje sudėtos linoleumo grindys, išklijuotos plytelės, 2 kartus balintos lubos, priestate išmūrytos pertvaros, ištinkuotos sienos, įrengta tualeto patalpa, buvęs miegamasis, šiuo metu atsakovo kambarys nesuremontuotas, vonioje sudėtos plastikinės sienos ir lubos, sudėtos plytelių grindys, ieškovės motinos kambaryje iškaltos sienos, tačiau šiame kambaryje remontas nebaigtas. Vertindamas išvardintus namo ir kiemo statinių remonto darbus, kurių dalis yra nebaigti, teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo gyvenamasis namas ir statiniai buvo iš esmės pagerinti santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, todėl gyvenamojo namo pagrįstai nepripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės reikalavimas dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendra jungtine nuosavybe ir jų padalijimo liko neišspręstas, nes teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta tenkintas ar atmestas reikalavimas. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matosi, kad šie reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti, tačiau tai nenurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, dėl to Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė atmesti ieškovės reikalavimą pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (kiemo statinius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių E. V. N. ir G. N. nuosavybe bei atmesti ieškovės reikalavimą padalinti ieškovės E. V. N. ir atsakovo G. N. įgytą nekilnojamąjį turtą, ieškovei priteisiant ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

51. Apeliantė nurodo, kad pagal į bylą pateiktus duomenis už atliktus namo pagerinimus teismas turėjo išspręsti piniginės kompensacijos klausimą nepriklausomai nuo to, kad tarp šalių kilo ginčas dėl su tuo susijusiomis aplinkybėmis. Nors ieškovė byloje nereiškė konkretaus reikalavimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo už atliktus namo pagerinimus, nenurodė piniginės kompensacijos dydžio, tačiau byloje įrodinėjo, kad ginčo turtas buvo pagerintas santuokos metu ir teigė, kad nutraukus santuoką jai turi priklausyti piniginė kompensacija. Iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) remonto darbų detalizacijos su fotonuotraukomis (priedas prie III bylos tomo ) matyti, kad ieškovė pateikė namo patalpų nuotraukas su remonto darbų aprašymais ir kainomis, taip pat pateikė medžiagų ir daiktų įsigijimo kvitus (t. I, b. l. 168-173, t. II, b. l. 175-179), iš kurių galima konstatuoti, kad gyvenamajame name laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2013 m. buvo atliekami remonto darbai. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas santuokos metu ginčo name atliktus konkrečius remonto darbus taip pat konstatavo, kad ieškovė turi galimybę įstatymų nustatyta tvarka pretenduoti į kompensaciją už šiuos pagerinimus (LR CK 3.98 str.), tačiau nurodė, kad kompensacijos klausimas šioje byloje negali būti sprendžiamas dėl tarp šalių kylančio ginčo apie atliktų darbų mastą, pobūdį, įsigytų medžiagų kilmę, apmokėjimą už jas, ieškovės pateiktų daiktų ir medžiagų tikslų panaudojimą, taip pat tikslių duomenų apie atliktus pagerinimus trūkumo.

52. Teisėjų kolegija nesutinka, kad piniginės kompensacijos klausimas už ginčo turto pagerinimą turėtų būti sprendžiamas kitoje byloje. Kaip matyti, ieškovė reikalauja piniginės kompensacijos už turto pagerinimą gyvenant santuokoje. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018; 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje dėl galimybės kitoje, ne santuokos nutraukimo, byloje reikšti savarankišką reikalavimą, susijusį su santuokos metu įgytu turtu, yra išaiškinta, jog santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių. Šios taisyklės (santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje) išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 22, 26 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

53. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti kompensaciją už ginčo turto pagerinimą santuokos metu nelaikytinas išskirtiniu atveju, todėl turi būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje. Kadangi pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo neišsprendė, o pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas jo išnagrinėti negali, todėl byla dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

Dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe

54. Apeliantė nurodo, kad teismas be pagrindo ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pripažino asmenine atsakovo nuosavybe, nes byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas už ginčo žemės sklypą mokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Sklypas įsigytas jau sudarius santuoką – 1996 m. vasario 12 d. už ieškovės motinos suteiktas lėšas, todėl turi būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

55. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka dėl sekančių argumentų. Byloje nustatyta, kad 1995-11-09 mainų sutartimi (9 p.) A. P. sutiko, kad jo sumokėtos įmokos už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) būtų perleistos G. N. (t. I, b. l. 16), 1995-12-11 atlikus žemės sklypo matavimus plane įrašyta, kad sklypo savininkas yra atsakovas (t. I, b. l. 118), žemės sklypo įkainojimo akte nurodyta, kad 17,08 lt. priemoka už 73 kv. m. sklypo yra atlikta atsakovo asmeninėmis lėšomis – investiciniais čekiais (t. I, b. l. 119), ką patvirtina Taupomojo banko pranešimas apie lėšų nurašymą iš nebalansinės sąskaitos (t. I, b. l. 121) bei pažyma apie sumokėjimą už sklypą (t. I, b. l. 120). Atsižvelgus į šiuos įrodymus, teismas pagrįstai pripažino, kad nors 1996-02-12 sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (t. I, b. l. 123) šalys jau buvo 1995 m. gruodžio 28 d. sudarę santuoką, tačiau byloje esantys įrodymai (t. I, b. l. 118-122) patvirtino, kad žemės sklypas buvo įsigytas asmeninėmis atsakovo lėšomis, todėl pagrįstai ginčo žemės sklypą pripažino asmenine atsakovo nuosavybe.

Dėl kompensacijų priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą

56. Atsakovas priešieškinyje prašė jam iš ieškovės E. V. N. priteisti 1938,86 eurų kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t.y. už ieškovės 2015-01-11 gautą draudimo išmoką už automobilį BMW 320D, v/n (duomenys neskelbtini) ir jo pardavimą. Taip pat iš ieškovės E. V. N. prašė priteisti 400 eurų kompensaciją už ieškovės 2016-07-12 parduotą automobilį FORD FOCUS, v/n (duomenys neskelbtini)

57. Pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinio reikalavimus atmetė, nes atsakovas neįrodė esminės aplinkybės, kad ieškovė savo veiksmais nuslėpė nuo jo pinigų gavimo faktą ir tokiu būdu sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

58. Atsakovas G. N. apeliaciniu skundu prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl kompensacijų priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - priteisti 1 938,86 Eur kompensaciją už ieškovės 2015 m. sausio 11 d. gautą draudimo išmoką už automobilį BMW 320D, v/n (duomenys neskelbtini) ir jo pardavimą bei priteisti 400 Eur kompensaciją už ieškovės 2016 m. liepos 12 d. parduotą automobilį FORD FOCUS.

59. Byloje nustatyta, kad automobilis BMW 320D, v/n (duomenys neskelbtini) buvo įgytas 2013 m. spalio 4 d. ir registruotas ieškovės E. V. N. vardu. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nors atsakovas teigia, kad automobilis buvo pirktas už vartojimo paskolą pagal 2013-08-29 sutartį Nr. 13-060713-VA su AB Swedbank, tačiau duomenų, kad už automobilį buvo sumokėta paskolintomis lėšomis, byloje nėra. Ieškovė nurodė, kad automobilis BMW 320D buvo nupirktas už sūnaus K. R. (buvusi pavardė N.) pinigus, kuriuos jis buvo susitaupęs vasaromis dirbdamas užsienyje, o ieškovės vardu buvo registruotas tik siekiant gauti nuolaidas. Automobilį eksploatavo sūnus, nes automobilis faktiškai jam priklausė. Be to, ieškovė nurodė, kad šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos, kuris jokių pretenzijų dėl automobilio nereiškė, todėl ir draudimo išmoka 2429,62 Eur už automobilio apgadinimą 2014-09-22 autoįvykyje 2015-01-20 buvo pervesta sūnui į jo sąskaitą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sugadintas automobilis buvo parduotas už 5000 Lt (1448,10 Eur) ir šios lėšos taip pat atiteko K. R.. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytoju apklaustas K. R., kurio parodymais netikėti nebuvo pagrindo, nes nenustatyta, kad jie prieštarautų kitiems byloje esantiems įrodymams. Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti atsakovui 1938,86 Eur piniginės kompensacijos už automobilį BMW 320D yra pagrįstas.

60. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilį Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini) E. V. N. 2016 m. liepos 12 d. pardavė K. N. už 100 Eur, o K. N. 2017 m. rugsėjo 21 d. pardavė A. T. už 150 Eur (t. 2, b. l. 148-149). Ieškovė nurodė, kad automobilis buvo prastos būklės ir atsakovas juo nesirūpino, todėl jis buvo parduotas už 150 Eur į metalo laužą ir šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos, ką paliudijo K. R.. Byloje esantys duomenys iš autoplius.lt interneto portalo nepatvirtina automobilio Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini) atsakovo nurodytos 800 Eur vertės, todėl įvertinus byloje esančių įrodymų visumą nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė buvo nuslėpusi automobilio pardavimą ir tokiu būdu sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Dėl teismo sprendimo motyvų pakeitimo

61. Atsakovas apeliaciniame skunde prašė pakeisti dalį teismo sprendimo motyvų, motyvuojamojoje dalyje „Dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe “- vietoj ...priestate išmūrytos pertvaros, ištinkuotos sienos “ nurodyti ...priestate išmūryta pertvara “ bei pašalinti „ištinkuotos sienos“. Apeliantas nurodo, kad teismas 2019-05-16 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu neteisingai nustatė dalies darbų, atliktų priestate aplinkybes, t. y. kad priestate yra išmūrytos pertvaros (nors išmūryta maždaug 6 kv. m. pertvara) ir kad ištinkuotos sienos (sienos buvo ištinkuotos perkant namą). Šias aplinkybes teismas matė išvažiuojamojo posėdžio metu, todėl manytina, kad teismo sprendime nurodyti motyvai dėl pertvaros išmūrijimo ir ištinkuotų sienų priestate yra neteisingi ir užkertantys atsakovo interesų gynimą šioje byloje.

62. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Teismas vertindamas gyvenamojo namo ir kiemo statinių pagerinimą įrodančias aplinkybes, 2016 m. gegužės 16 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, be kitų aplinkybių nustatė, kad priestate yra išmūrytos pertvaros, ištinkuotos sienos, įrengta tualeto patalpa. Teismas pažymėjo, kad dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčų nekilo. Apeliaciniame skunde nurodydamas kitas aplinkybes, t.y., kad yra išmūryta maždaug 6 kv. m. pertvara ir kad sienos buvo ištinkuotos perkant namą, atsakovas jokių naujų įrodymų nepateikė, todėl nesant duomenų ir įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas būtų neteisingai nustatęs faktines aplinkybes, apeliacinio skundo argumentas dėl teismo motyvų pakeitimo atmestinas.

Dėl procesinės bylos baigties

63. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir išspręstų reikalavimų dalyje iš esmės priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai nusprendė ieškovės reikalavimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo už turto pagerinimą nespręsti, kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti ir neišspręstą reikalavimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 327 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 327 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą išspręstų reikalavimų dalyje palikti nepakeistą.

Ieškovės E. V. N. neišspręstą reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo už turto pagerinimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasNijolia IndreikienėIzolda Nėnienė