- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- e2A-1950-661/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36803-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- UAB „Santechnikos verslas“
- Ieškovas
- UAB „Kaefer“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Santechnikos verslas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kaefer“ ieškinį atsakovui UAB „Santechnikos verslas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo: 4655,65 Eur skolos, 169,47 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. vasario 1 d. šalys sudarė Rangos sutartį Nr. 19-GTS/10 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovo užsakymu atliko izoliuotų ortakių ir izoliuoto vamzdyno apskardinimo darbus. 2019 m. gegužės 6 d. ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TIV01625 7 237,86 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2019 m. birželio 5 d.). Ieškovas nurodė, kad atsakovas darbus priėmė, pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. VA-01-05, jokių pretenzijų ieškovei nepareiškė, tačiau už darbus apmokėjo nepilnai ir liko skolingas 4 655,65 Eur sumą. Vėluojant apmokėti už darbus, ieškovas, remdamasis Rangos sutarties 5.2 punktu, atsakovui paskaičiavo 169,47 Eur dydžio delspinigius už 182 pradelstas atsiskaityti dienas, skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 10 d.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas atsakovo užsakymu 2019 m. vasario 1 d. Rangos sutarties Nr. 19-GTS/10 pagrindu atliko izoliuotų ortakių ir vamzdyno apskardinimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tačiau darbus atliko vėluodamas daugiau nei du mėnesius, darbai atsakovui perduoti tik 2019 m. gegužės 6 d., be to, darbai atlikti nekokybiškai. Atsakovas gavo generalinio rangovo UAB „Vestata“ pretenzijas dėl netinkamai atliktų ortakių skardinimo darbų. Atsakovui kreipusis į ieškovą su pretenzijomis dėl darbų kokybės, ieškovas darbų defektų nepašalino, dėl to generalinis rangovas UAB „Vestata“ atsakovui paskyrė 12 200 Eur baudą bei išskaitė iš atsakovui mokėtinų sumų. Ieškovas yra atsakingas už savo atliktų darbų kokybę, tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą. Taigi, pasak atsakovo, ieškovui pavėlavus atlikti darbus bei ieškovui atsakovo prašymu nepašalinus darbų trūkumų, atsakovas pagrįstai sustabdė savo prievolės – sumokėti už darbus – vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: ieškovui iš atsakovo priteista 4655,65 Eur skolos, šešių procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1125,82 Eur bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta; iš atsakovo valstybei priteista 6,92 Eur pašto išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad:
Atsiliepimas
6.1. Nenustatyta, kad šalys buvo sutarusios dėl konkrečių darbų atlikimo terminų. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad darbai vėlavo apie du mėnesius, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad darbai objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo atlikti. Darbų atlikimo ir priėmimo faktą patvirtina abiejų šalių pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. VA-01-05. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šalys savo faktiniais veiksmais sukūrė rangos teisinius santykius.
6.2. Negalima daryti išvados, kad atsakovo pateikti įrodymai dėl baudos atsakovui paskyrimo yra susiję su ieškovo atliktais darbais. Todėl šiuo atveju nepagrįstas atsakovo prašymas įvertinti, kokia iš atsakovui paskirtos 12 200 Eur sankcijos dalis yra priskirtina ieškovo atliktų darbų defektams bei prašymas atlikti tarpusavio prievolių įskaitymą.
6.3. Atsakovas įrodinėja, kad ieškovui apskardinus ortakius, atsirado plyšiai, dėl kurių, esant stipriam lietui, prasiskverbia vanduo į laiptinę. Šį atsakovo teiginį paneigė ieškovas ir byloje apklaustas liudytojas G. V., nurodydami, kad darbus su defektais atliko ne ieškovas, o kiti asmenys. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad defektai atsirado būtent dėl ieškovo atliktų darbų, byloje nepateikta. Tai, kad atsakovas pripažino atliktus darbus patvirtina ir atsakovo veiksmai – atsakovas pagal 2019 m. gegužės 6 d. ieškovo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TIV01625 (7 237,86 Eur sumai) yra iš dalies atsiskaitęs: 2019 m. rugsėjo 23 d. pavedimu pervesta 582,21 Eur, 2020 m. spalio 28 d. pavedimu – 1 000 Eur, 2019 m. lapkričio 22 d. pavedimu – 1 000 Eur, iš viso 2 582,21 Eur.
6.4. Atsakovas, vengdamas įvykdyti prievolę – atsiskaityti už ieškovo atliktus apskardinimo darbus, laikytinas nesąžininga šalimi, pažeidusia žodinį susitarimą. Kadangi draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis), laikytina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, nes pagal ieškovo ir atsakovo žodžiu sudarytą sutartį dėl apskardinimo darbų atsakovas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų apmokėti už atliktus darbus, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 4 655,65 Eur skola.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, sumažinant iš atsakovo priteistiną sumą proporcingai atsakovo patirtų nuostolių dėl ieškovo kaltės sumai; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, o kai kurie įrodymai, galintys pagrįsti atsakovo poziciją apskritai liko neįvertinti. Teismas nepagrįstai, remdamasis vien tik žodiniais ieškovo paaiškinimais, konstatavo, kad darbus objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovas vykdė žodinio susitarimo pagrindu. Teismas nevertino aplinkybės, kad pats ieškovas pripažino, jog pats ieškovas pripažino darbų vykdymą būtent pagal Rangos sutartį, o ne pagal kokią nors kitą sutartį. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas darbus atliko kokybiškai, nes atsižvelgė tik į ieškovo nurodytas aplinkybes, bet nevertindamas šioje byloje esminės aplinkybės, jog ginčo dalykas šioje byloje yra ne detalių, panaudotų defektams ištaisyti, kilmė ir sumontavimas, o pirminių defektų atsiradimo (paaiškėjimo) faktas. Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, nepakankamai atskleista bylos esmė, netaikytos teisės normos lemiančios ieškinio reikalavimų sumažinimą.
Atsiliepimas
9. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino šalių byloje pateiktus įrodymus bei paaiškinimus. Ieškovas aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjimo procese – teikė parengiamuosius procesinius dokumentus, per atstovą dalyvavo byloje surengtame teismo posėdyje, kuriame buvo apklaustas ieškovės kviestas liudytojas. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo (atsakovo atstovas pateikė prašymą nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant), ieškovo kviestam liudytojui klausimų neteikė, savo liudytojų, galinčių paneigti ieškovo teiginius nekvietė, papildomų rašytinių įrodymų ar paaiškinimų, paneigiančių ieškovo dėstomą poziciją, neteikė. Ieškovo atliktų darbų trūkumai, jei tokių būtų buvę, galėjo būti identifikuoti nedelsiant, nes ieškovas atliko išorės (nepaslėptus) skardinimo darbus, kurie jų priėmimo metu galėjo būti apžiūrėti ir įvertinti. Nepareiškęs jokių pretenzijų darbų priėmimo metu, apeliantas neteko teisės remtis darbo trūkumų faktu, kuris galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
12. Atsakovas apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą, todėl taikytinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, reglamentuojantis vieną iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kuomet sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Su šiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų, priešingai – nurodyti išsamūs argumentai, kodėl ieškovo reikalavimai tenkinami, o atsakovo teiginiai atmetami. Dėl išvardintų priežasčių CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus skundžiamo teismo skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas nekonstatuotinas.
13. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus – rėmėsi išimtinai ieškovo teiktais dokumentais ir paaiškinimais, todėl neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka.
14. Sutarties 2.2. punkte numatyta, kad rangos darbai bus atliekami objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovas šiuo adresu iki Sutartyje numatyto termino, t. y. 2019-02-28 atliko ir atsakovui perdavė numatytus darbus – izoliuotų ortakių ir izoliuoto vamzdyno apskardinimo darbus, o apeliantas juos priėmė. Taigi, Sutartyje yra aiškiai įvardytas tik darbų atlikimas objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nėra jokių papildomų susitarimų iš kurių būtų galima spręsti kitaip. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog Sutartimi šalys susitarė dėl darbų atlikimo taip pat ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ar, juo labiau, kad minėtiems darbams turėjo būti taikomas tas pats terminas, kaip darbams (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
15. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, rangos darbai objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo atliekami šalims savo faktiniais veiksmais sukūrus rangos teisinius santykius, tačiau jie nebuvo įforminti rašytine sutartimi. Šias aplinkybes 2020-08-20 teismo posėdžio metu taip pat patvirtino liudytojas G. V. (ieškovo darbų vadovas), prižiūrėjęs darbus objektuose (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Vilniuje.
16. CK normose nėra įtvirtinti pravalomos formos reikalavimai rangos sutarčiai sudaryti, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu – raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Aplinkybė, kad rangos sutartis dėl darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo sudaryta rašytine forma, savaime nedaro tokios sutarties negaliojančia ir neatleidžia šalių nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.
17. Tai, kad ieškovas savo poziciją tikslino ir konkretino teikdamas parengiamuosius procesinius dokumentus yra įprasta praktika, o ne ieškinio pagrindo keitimas, kaip apeliaciniame skunde teigia apeliantas.
18. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovo pateiktais įrodymais bei ieškovui palankiais liudytojo parodymais, o visiškai nesirėmė atsakovo teiginiais ir nurodomomis aplinkybėmis. Su tokia atsakovo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
19. CPK 178 straipsnyje yra numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
20. Taigi, atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovas darbus atliko su defektais ir dėl to generalinis rangovas UAB „Vestata“ atsakovui pareiškė pretenzijas, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau jų nepadarė.
21. Teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004).
22. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių byloje pateiktus įrodymus bei paaiškinimus. Pažymėtina, jog ieškovas aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjimo procese – teikė parengiamuosius procesinius dokumentus, per pasirinktą atstovą dalyvavo byloje surengtame teismo posėdyje, kuriame buvo apklaustas ieškovo kviestas liudytojas. Atsakovas toks aktyvus nebuvo: teismo posėdyje nedalyvavo (atsakovo atstovas pateikė prašymą nagrinėti bylą atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant), ieškovo kviestam liudytojui atsakovas klausimų neteikė, savo liudytojų, galinčių patvirtinti ieškovo teigiamas aplinkybes nekvietė, papildomų rašytinių įrodymų ar paaiškinimų, paneigiančių ieškovo dėstomą poziciją, neteikė.
23. Taigi, pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylose esančiais įrodymais bei liudytojo parodymais, pagrįstai labiau tikėtina laikė ieškovo, o ne atsakovo poziciją.
24. Anot atsakovo, dėl ieškovo nekokybiškai atliktų darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovas sulaukė generalinio objekto rangovo UAB „Vestata“ 2019-08-22 pretenzijos, kuria atsakovui skirta 12 200 Eur bauda.
25. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima teigti, kad minėta pretenzija ir bauda yra kaip nors susijusios su ieškovo atliktais darbais objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
26. Iš byloje esančios generalinio objekto rangovo UAB „Vestata“ 2019-08-22 pretenzijos matyti tik tai, kad atsakovas su UAB „Vestata“ buvo sudaręs rangos sutartį Nr. VST-RCRD-18-01-284-LP; atsakovas nepašalino trūkumų pagal defektinį aktą Nr. 1, tačiau nėra žinoma, kokiame objekte ir kokie trūkumai buvo nustatyti, kas atliko darbus ar pan. Taigi, UAB „Vestata“ pretenzijos sąsajumas su ieškovės (duomenys neskelbtini), Vilniuje atliktais darbais yra neįrodytas.
27. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė 2019-08-06 defektinį aktą, kurį prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos.
28. CPK 314 straipsnyje yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
29. Šiuo atveju atsakovas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs defektinio akto ir pirmosios instancijos teismas nėra atsisakęs šio įrodymo priimti. Be to, atsakovas šį defektinį aktą galėjo į bylą pateikti kartu su 2019-08-22 pretenzija, kurioje defektinis aktas yra minimas, tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktu 2019-08-06 defektiniu aktu.
30. Atsakovas teigia, kad ieškovas nekokybiškai atliko darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su tokiu teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
31. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas laikėsi pozicijos, jog objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis kokybiškai atliko izoliuotų paviršių skardinimo darbus, kaip nurodyta byloje esančiame 2019-05 darbų priėmimo akte Nr. VA-01-05. Pažymėtina, jog šį aktą pasirašė paties atsakovo darbų vadovas Ž. G.. Kaip 2020-08-20 teismo posėdžio metu nurodė ieškovo kviestas liudytojas G. V., ieškovo darbuotojai objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliko ant stogo esančių ortakių apskardinimo darbus. Ieškovo darbuotojai atliko išoriškai matomus ir lengvai prieinamus apžiūrai darbus, todėl, jei ieškovo atlikti darbai būtų turėję trūkumų, juos būtų buvę galima nustatyti iš karto. Tai, jog atsakovo atstovas priėmė darbus pagal aktą be jokių įrašų apie trūkumus, įrodo, kad ieškovo atlikti darbai apeliantui buvo tinkami ir priimtini.
32. Apelianto atlikti daliniai mokėjimai pagal ieškovo pateiktą 2019 gegužės 6 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. TIV01625 taip pat įrodo, jog apeliantas pripažįsta, kad turi prievolę atsiskaityti pagal minėtą sąskaitą – faktūrą, tačiau vengia vykdyti savo įsipareigojimus ieškovei.
33. CK 6.662 str. 2 d. nurodyta, jog užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau.
34. To paties straipsnio 4 d. nurodyta, jog užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.
35. Nagrinėjamoje byloje, ieškovo atliktų darbų trūkumai, jei tokių būtų buvę, galėjo būti identifikuoti nedelsiant, nes, kaip minėta, ieškovas atliko išorės (nepaslėptus) skardinimo darbus, kurie jų priėmimo metu galėjo būti apžiūrėti ir įvertinti. Nepareiškęs jokių pretenzijų darbų priėmimo metu, atsakovas neteko teisės remtis darbo trūkumų faktu, kuris galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 str. 3 d.).
36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas pretenzijas reiškė ne dėl ieškovo atliktų darbų, nes buvo matyti, kad toje vietoje, kur atsakovo teigimu buvo atliktų darbų trūkumai – pratekėjo vanduo, buvo įsukti ne ieškovo naudojami varžtai. Ieškovo kviestas liudytojas G. V. pažymėjo, jog objekte, esančiame Rinktinės g., darbus atlikinėjo daug darbuotojų iš kitų įmonių, todėl nėra žinoma, kas atliko darbus, dėl kurių defektų reiškia pretenzijas apeliantas. Iš atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad net ir pats atsakovas 2019 m. liepos 24 d. rašytame laiške nurodė, jog kampus prisuko jo darbuotojai. Taigi, nėra įrodyta, kad ieškovas, objekte, esančiame Rinktinės g., darbus atliko nekokybiškai. Iš byloje ištirtų aplinkybių visumos, galima daryti išvadą, kad defektai atsirado dėl kitų asmenų, o ne dėl ieškovo darbuotojų kaltės.
37. Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, kad ieškovas darbus atliko tinkamai, atsakovas juos priėmė, nes 2019 m. gegužės mėnesio darbų priėmimo akte Nr. VA-01-05 jokių defektų nenurodė. Taigi, atsakovui kyla pareiga apmokėti už ieškovo kokybiškai atliktus skardinimo darbus. Kadangi atsakovas už šiuos darbus nebuvo atsiskaitęs su ieškovu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį.
Dėl bylos baigties
38. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
39. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovui turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Nors ieškovas ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo UAB „Santechnikos verslas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.