Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Audmina“ pareiškimą atsakovui A. P. dėl individualios įmonės „Nemokėk nuomos“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad IĮ ,,Nemokėk nuomos“ prie bankroto buvo privesta tyčia, įmonės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė ar kitos priežastys, o tyčiniai buvusio įmonės vadovo A. P. veiksmai, t. y. nekilnojamojo turto rezervavimo sutarčių sudarymas, neturint tikslo perleisti kitai sutarties šaliai turto, o parduodant jį trečiajam asmeniui už žemesnę nei rinkos kainą, negrąžinus avanso sumos, kuris buvo sumokėtas už nekilnojamąjį turtą, taip pat neatsiskaitant su kitais kreditoriais, nors sudaręs 2019 m. liepos 3 d. turto pirkimo - pardavimo sutartį dėl įmonės nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), su A. R. ir gavęs 40 000 Eur, A. P. turėjo atsiskaityti su kreditoriais M. K., kurio sumokėta avanso suma buvo 6 750 Eur, UAB ,,OTENNSEN“, UAB ,,Legal Balance“, UAB ,,Kesko senukai“, MB ,,Kontraktas“, kadangi įsiskolinimai minėtiems kreditoriams buvo susidarę prieš nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą. Nurodoma, kad A. P. taip pat neatsiskaitinėjo ir su savo asmeniniais kreditoriais – Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – VMI) (įsiskolinimas nuo 2017 m. spalio mėn.) ir J. V. (įsiskolinimas nuo 2019 m. sausio 25 d.). Tokie A. P. veiksmai ir vėlesnis turto perleidimas, iškėlus IĮ „Nemokėk nuomos“ bankroto bylą panaikino kreditorių galimybes padengti kreditorinius įsiskolinimus, užkirto kelią kreditoriams patiems išsiieškoti lėšas iš IĮ ,,Nemokėk nuomos“. A. P. nevykdė savo kaip vadovo pareigų iki bankroto bylos iškėlimo, tyčiniais veiksmais blogino įmonės finansinę būklę, neatsiskaitinėjo su kreditoriais, nekeldamas bankroto bylos įmonei neapskaitė pajamų, neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės, nedeklaravo pardavimų, tuo paneigdamas įmonės tikslą – gauti pelną, sistemingai nemokėjo mokesčių valstybei, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų. Administratoriaus nuomone, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad A. P. veikė išimtinai savo, o ne IĮ ,,Nemokėk nuomos“ interesais, nesilaikė CK 2.87 straipsnio, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) nuostatų, kas atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą tyčinio bankroto požymį. A. P. pažeidė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, esant įmonei nemokiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. A. P. nepateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui keliant bankroto bylą ir administratoriui po bankroto bylos iškėlimo IĮ ,,Nemokėk nuomos“ bankroto bylos iškėlimo dienai sudarytų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų ir tuo pažeidė JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Administratorius nurodė, kad A. P. už 40 000 Eur pardavė IĮ ,,Nemokėk nuomos“ nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 48 600 Eur. Ši aplinkybė patvirtina JANĮ 70 straipsnio 2 dalie 2 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį. Administratoriaus nuomone, A. P. veiksmai - įmonės lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą pasisavinimas, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningas neperdavimas administratoriui įmonės dokumentų ir turto bei įmonei dėl savo veiksmų padarytos žalos neatlyginimas atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto tyčinio bankroto požymį.

3. Atsakovas A. P. atsiliepimo į administratoriaus pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

4. Iš IĮ ,,Nemokėk nuomos“ bankroto bylos (c. b. Nr. eB2-92-894/2024) medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad IĮ „Nemokėk nuomos“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2018 m. kovo 16 d. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartimi IĮ „Nemokėk nuomos“ iškelta bankroto byla dėl nemokumo (buv. c. b. Nr. eB2-1479-273/2021). Nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2023 m. balandžio 6 d. IĮ „Nemokėk nuomos“ bankrotą administravo mažoji bendrija (toliau – MB) „Sekmė“, nuo 2023 m. balandžio 6 d. iki 2023 m. birželio 7 d. - MB „Bankroto sprendimai“, o nuo 2023 m. birželio 7 d. – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Audmina“. Nuo IĮ „Nemokėk nuomos“ įregistravimo 2018 m. kovo 16 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo įmonės vadovu buvo jos savininkas atsakovas A. P.. Įmonės vykdoma veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. A. P. bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų neperdavė. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d., 2022 m. vasario 1 d., 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimis patvirtinti IĮ „Nemokėk nuomos“ kreditorių finansiniai reikalavimai. 2022 m. kovo 21 d. nutartimi IĮ „Nemokėk nuomos“ nutarta likviduoti dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu (c. b. Nr. e2-381-413/2023) ieškovei likviduojamai IĮ „Nemokėk nuomos“ iš atsakovo A. P. priteistas 33 453,23 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų procesinės palūkanos. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu už akių (c. b. Nr. e2-685-584/2022) ieškovui M. K. iš atsakovės IĮ „Nemokėk nuomos“ ir subsidiariai iš atsakovo A. P. priteistas 10 350 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos ir 3 266,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

5. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis).

6. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ĮBĮ galiojimo laiko atžvilgiu ir teismo pareigos taikyti tinkamą įstatymo redakciją, nagrinėjant bylas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, išaiškino, kad sąlygų, kokia veikla pripažįstama tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).

7. Nagrinėjamoje byloje administratoriaus prašymas dėl IĮ „Nemokėk nuomos“ bankroto pripažinimo tyčiniu yra grindžiamas buvusio įmonės vadovo A. P. veiksmais, atliktais 2019-2021 m. laikotarpiu, apimančiu ir ĮBĮ, ir JANĮ galiojimo laikotarpius. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo teisinių santykių reguliavimas, įsigaliojus JANĮ, išliko iš esmės panašus, nagrinėjamoje byloje, spręsdamas klausimą dėl IĮ „Nemokėk nuomos“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taiko JANĮ įtvirtintas nuostatas. Teismas taip pat pažymi, kad, įvertinus iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusią ĮBĮ 20 straipsnio normą ir nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusią JANĮ 70 straipsnio normą, reglamentuojančias tyčinį bankrotą, matyti, jog esminių normų skirtumų, lemiančių tyčinio bankroto apibrėžties ir (ar) jų požymių skirtingą taikymą, nėra, todėl teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, vadovaujasi ir aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota galiojant ĮBĮ.

Dėl tyčinio bankroto požymių

8. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

9. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020, 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat pripažįstami ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

12. Nagrinėjamu atveju administratoriaus prašymas dėl IĮ „Nemokėk nuomos“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas tuo, kad A. P., būdamas įmonės savininku ir vadovu, geriausiai žinodamas, kokia yra įmonės finansinė padėtis, ir atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, nevykdė imperatyvių pareigų, susijusių su tinkamu įmonės valdymu bei buhalterinės apskaitos tvarkymu, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, nedeklaravo pardavimo pajamų, perleido nekilnojamąjį turtą, galimai pasisavino įmonės lėšas, ir tokiu būdu apribojo kreditorių galimybes išsiieškoti skolas, toliau jas didino, savalaikiai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Administratorius IĮ „Nemokėk nuomos“ bankrotą prašo pripažinti ir JANĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais.

Dėl nemokumo momento nustatymo ir bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygų

13. Apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą. Tik nustačius konkretų nemokumo momentą galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1204-781/2020).

14. Kaip matyti iš IĮ „Nemokėk nuomos“ bankroto bylos, bankroto bylos IĮ „Nemokėk nuomos“ iškėlimą iniciavo įmonės kreditorius UAB Legal Balance. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, kad atsakovė IĮ „Nemokėk nuomos“ Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenų neteikė. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad IĮ „Nemokėk nuomos“ savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis iki 2021 m. spalio 21 d. IĮ „Nemokėk nuomos“ buvo skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 241,92 Eur, įmonėje socialiniu draudimu apdraustų asmenų nėra. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė duomenis, kad IĮ „Nemokėk nuomos“ 2021 m. spalio 4 d. valstybės ir savivaldybės biudžetams bei pinigų fondams buvo skolinga 12,00 Eur, mokesčių deklaracijų neteikia nuo 2019 m. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis nustatyta, kad iš atsakovės yra vykdomas išieškojimas penkiose vykdomosiose bylose, kuriose bendra išieškoma suma yra 18 267,22 Eur. 2021 m. birželio 27 d. antstolės J. Ž. išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-21-161-4863 patvirtino, kad ieškovės UAB Legal Balance naudai 716,60 Eur skolos ir 7,34 Eur palūkanų išieškoti nėra galimybės, kadangi skolininkė IĮ „Nemokėk nuomos“ neturi turto, iš kurio gali būti išieškota. Nustatytų aplinkybių pagrindu Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad IĮ „Nemokėk nuomos“ yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, nemoka mokesčių valstybei ir veiklos nevykdo, todėl tokia įmonės būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Taigi, IĮ „Nemokėk nuomos“ nemokumas buvo nustatytas 2021 m. spalio 25 d.

15. Pažymėtina, kad A. P. IĮ „Nemokėk nuomos“ bankroto byloje įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų ar kitų dokumentų (įmonės kreditorių, debitorių sąrašų, duomenų apie įmonės turimą turtą) nepateikė, po bankroto bylos iškėlimo įmonės turto ir dokumentų nei vienam iš įmonės bankrotą administravusių nemokumo administratorių nepateikė. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis A. P. dar iki IĮ „Nemokėk nuomos“ bankroto bylos iškėlimo deklaravo išvykimą į Norvegiją, kurioje jo gyvenamosios vietos adreso nei vienoje iš šioje nutartyje nurodytų civilinių bylų (nutarties 4 punktas) nustatyti nepavyko, o paskutiniu žinomu A. P. gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje - (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai nebuvo įteikti.

16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatant IĮ „Nemokėk nuomos“ nemokumo momentą būtina remtis ne tik IĮ „Nemokėk nuomos“ bankroto byloje nustatytomis aplinkybėmis, bet ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-381-413/2023, kurioje 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu iš A. P. priteistas žalos atlyginimas IĮ „Nemokėk nuomos“, nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

17. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendime, remdamasis VMI operatyvaus patikrinimo 2019 m. kovo 20 d. pažyma Nr. (7.45) FR1042-1021, konstatavo, kad 2018 metais IĮ „Nemokėk nuomos“ turėjo 99 834 Eur įplaukų. Pagal pateiktus VMI duomenis įmonės kasoje turėjo būti 36 523,30 Eur, tačiau išimdamas 40 000 Eur grynųjų pinigų iš įmonės kasos, grąžindamas paskolą ją suteikusiam asmeniui, A. P. neišrašė kasos išlaidų orderio, tuo pažeisdamas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 4 punkto reikalavimus. 2018 metais IĮ „Nemokėk nuomos“ nupirko statybinių medžiagų ir įrengimų iš viso už 62 888,70 Eur. Nuo veiklos pradžios iki 2018 metų pabaigos IĮ „Nemokėk nuomos“ pardavė vienintelį pastatytą namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Pardavėjas IĮ „Nemokėk nuomos“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. AP18001– 34 000 Eur sumai, kurios 17 814 Eur dalis buvo apmokėta, o likusi suma 16 186 Eur dalis notarinio sandorio metu pervesta UAB „Adgas LT“, kaip skola kreditoriui. Minėtu adresu parduotas nekilnojamasis turtas buvo registruotas ne IĮ „Nemokėk nuomos“, o A. P. vardu. (duomenys neskelbtini)esantys nekilnojamojo turto objektai taip pat buvo registruoti A. P. vardu, tačiau juose statybos nebevyko, nes A. P. neturėjo statybos leidimų. 2018 m. balandžio 16 d. IĮ „Nemokėk nuomos“ savo vardu įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pastatė ir 2019 m. vasario 4 d. įregistravo 81 proc. baigtumo gyvenamąjį namą. Nebaigtos statybos nekilnojamas turtas buvo parduotas 2019 m. liepos 3 d. už 40 000 Eur sumą. VMI patikrinimo metu nenustatė, kad 40 000 Eur suma buvo apskaityta IĮ „Nemokėk nuomos“ buhalterinėje apskaitoje, nenustatyta kur buvo panaudota 40 000 Eur suma. Nei VMI, nei nemokumo administratorius neturi 2019 metų duomenų apie IĮ „Nemokėk nuomos“ turėtas išlaidas, gautas pajamas sumokėtus mokesčius iš vykdytos individualios veiklos. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendime konstatavo, kad dėl to, jog nebuvo tinkamai vedama IĮ „Nemokėk nuomos“ buhalterinė apskaita, nėra galimybės nustatyti, kur buvo panaudota už 2019 m. liepos 3 d. parduotą vienintelį įmonės turtą gauta pinigų suma, pardavus minėtą turtą, IĮ „Nemokėk nuomos“ toliau veiklos nebevykdė.

18. 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendime taip pat nustatyta, kad iš IĮ „Nemokėk nuomos“ bankroto byloje patvirtintų 94 440,19 Eur finansinių reikalavimų, 60 617,96 Eur reikalavimų (skola VMI – 50 644,48 Eur ir skola J. V. - 9 973,48 Eur) yra asmeninės A. P. skolos, o 33 453,23 Eur reikalavimų dalis yra IĮ „Nemokėk nuomos“ skolos kreditoriams. IĮ „Nemokėk nuomos“ bankroto bylos duomenimis, bankroto byloje patvirtintų kreditorių VSDFV Kauno skyrius – 241,92 Eur; UAB „Legal Balance“ – 752,57 Eur; UAB „Kesko Senukai Lithuania“ – 1 035,32 Eur: UAB „Ottensten“ – 4 790,39 Eur; MB „Kontraktas“ – 959,22 Eur; UAB „ELV projektai“ – 861,41 Eur; M. K. – 14 763,55 Eur reikalavimai yra IĮ „Nemokėk nuomos“ skolos minėtiems kreditoriams.

19. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendime už akių (c. b. Nr. e2-685-584/2022) nustatyta, kad IĮ “Nemokėk nuomos“ su M. K. 2018 m. balandžio 16 d. sudaryta Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartimi Nr. 17/8 (toliau – Sutartis) įsipareigojo pastatyti M. K. gyvenamąjį namą ant IĮ “Nemokėk nuomos“ priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sav. (toliau – ginčo namas), o M. K. įsipareigojo šį namą su žemės sklypu nupirkti už 45 000 Eur sutartą kainą. 2018 m. balandžio 30 d. M. K. sumokėjo 6 750 Eur (15 procentų nuo pardavimo kainos) avansą pagal Sutartį IĮ “Nemokėk nuomos“. Ginčo namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas šalių sutarimu buvo kelis kartus nukeltas ir minėta sutartis turėjo būti ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 30 d., tačiau nebuvo sudaryta ir ginčo namas buvo parduotas 2019 m. liepos 3 d. kitam pirkėjui. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu už akių M. K. iš IĮ “Nemokėk nuomos“ priteistas 6 750 Eur avansas ir 3 600 Eur nuostolių atlyginimas (iš viso 10 350 Eur) ir 3 266,50 Eur bylinėjimosi išlaidos. Minėto sprendimo pagrindu Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtintas 14 763,55 Eur M. K. finansinis reikalavimas IĮ “Nemokėk nuomos“ bankroto byloje.

20. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartyje nustatyta, kad iš IĮ „Nemokėk nuomos“ buvo vykdomas išieškojimas penkiose vykdomosiose bylose, kuriose bendra išieškoma suma yra 18 267,22 Eur. Iš į IĮ „Nemokėk nuomos“ bankroto bylą antstolių perduotų vykdomųjų dokumentų ir Antstolių informacinės sistemos registro duomenų nustatyta, kad 2019 metais iš IĮ „Nemokėk nuomos“ buvo pradėti išieškojimai trijose vykdomose bylose (išieškotojų UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „Ottensten ir MB „Kontraktas“ naudai), kuriose bendra iš IĮ „Nemokėk nuomos“ išieškoma suma sudarė 6 239,91 Eur. 2021 m. birželio 27 d. antstolės J. Ž. išieškojimo negalimumo aktas patvirtino, kad išieškoti iš IĮ „Nemokėk nuomos“ nėra galimybės, kadangi IĮ „Nemokėk nuomos“ neturi turto, iš kurio gali būti išieškota.

21. Įvertinus į šios nutarties punktuose 17-20 teismų nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad IĮ “Nemokėk nuomos“ 2018 metais nebuvo nemoki. 2018 metais ir 2019 metų pirmąjį pusmetį IĮ “Nemokėk nuomos“ vykdė savo veiklą: IĮ „Nemokėk nuomos“ įsigytame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatė gyvenamą namą, kurį 2019 m. vasario 4 d. įregistravo nekilnojamojo turto registre. Minėtas ginčo namas - vienintelis žinomas įmonės turtas, 2019 m. liepos 3 d. buvo parduotas už 40 000 Eur sumą, tačiau gauta 40 000 Eur suma nebuvo apskaityta IĮ „Nemokėk nuomos“ buhalterinėje apskaitoje ir nenustatyta, kur ši suma buvo panaudota. Pardavusi ginčo namą, IĮ „Nemokėk nuomos“ toliau veiklos nevykdė. Negavusi 40 000 Eur piniginių lėšų už parduotą turtą, IĮ „Nemokėk nuomos“ prarado galimybes ne tik vykdyti veiklą, bet ir atsiskaityti su savo kreditoriais. Šią aplinkybę patvirtina nuo 2019 metų antro pusmečio IĮ „Nemokėk nuomos“ atžvilgiu pradėtose trijose vykdomosiose bylose neišieškota bendra 6 239,91 Eur suma. Būtent tokia, po 2019 m. liepos 3 d. susidariusi, IĮ „Nemokėk nuomos“ finansinė padėtis atitiko įmonės nemokumo būseną, nustatytą tuo metu galiojusio ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu IĮ „Nemokėk nuomos“ nemokumo atsiradimo momentu laikytinas 2019 m. liepos mėn. IĮ „Nemokėk nuomos“ nemokumo būsenos atsiradimą lėmė tai, kad IĮ „Nemokėk nuomos“ 40 000 Eur piniginės lėšos už parduotą įmonės ginčo namą nebuvo panaudotos įmonės reikmėms. Už minėtų lėšų nepanaudojimą IĮ „Nemokėk nuomos“ reikmėms yra atsakingas įmonės vadovas A. P. (CK 2.87 straipsnis). IĮ „Nemokėk nuomos“ nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jos vadovo A. P. įmonės valdymo (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis). Tarp sąmoningai blogo valdymo ir įmonės nemokumo yra tiesioginis ryšys – panaudojus gautas 40 000 Eur pinigines lėšas įmonės reikmėms, įskaitant ir įmonės skoloms apmokėti, įmonės nemokumo būtų išvengta, kadangi gautos piniginės lėšos buvo pakankamos visų tuo metu buvusių įmonės kreditorių (įskaitant ir vėliau paaiškėjusią skolą M. K.) skoloms padengti. Dėl nurodytos priežasties, 2019 m. liepos 3 d. ginčo namo pirkimo-pardavimo sandoris nelaikytinas nuostolingu įmonei, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti egzistuojant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą IĮ „Nemokėk nuomos“ tyčinio bankroto požymį.

22. Teismas pritaria nemokumo administratoriaus teiginiui, kad A. P., neįvykdęs 2018 m. balandžio 16 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartimi Nr. 17/82019 m. prisiimto įsipareigojimo ir 2019 m. birželio 30 d. nesudaręs ginčo namo pirkimo - pardavimo sutarties su M. K., pagal kurią ginčo namas turėjo būti parduotas už 45 000 Eur, o 2019 m. liepos 3 d. pirkimo - pardavimo sutartimi ginčo namą perleidęs A. R. už 40 000 Eur, ginčo namą pardavė mažesne negu rinkos kaina. Šis administratoriaus teiginys yra įrodytas ir pagrįstas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-685-584/2022 nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog yra JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas tyčinio IĮ „Nemokėk nuomos“ bankroto požymis (CPK 185 straipsnis).

23. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti, spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymas apgaulingai ar aplaidžiai, neteikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių ar teikimas neteisingų duomenų ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

24. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų, leidžia spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančio požymio – netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos, dėl ko įprastai nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-841-381/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-318-381/2017; kt.).

25. Nustačius netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ar buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto neperdavimą bankroto administratoriui, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

26. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad įmonės vadovas A. P. nemokumo administratoriui neperdavė įmonės dokumentų ir turto. Dėl kokių priežasčių A. P. neperdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentų ir turto nėra žinoma. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-534-381/2018).

27. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendime yra nustatyta, kad dėl teismui nepateiktų IĮ „Nemokėk nuomos“ nuostatų, nėra galimybės nustatyti, ar įmonė privalėjo sudarinėti finansinių ataskaitų rinkinius vadovaujantis Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

28. Pažymėtina, kad prejudicinė aplinkybė apie IĮ „Nemokėk nuomos“ netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, kurios nereikia įrodinėti, yra nustatyta Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-381-413/2023 (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendime yra konstatuota, kad dėl netinkamai vedamos IĮ „Nemokėk nuomos“ buhalterinės apskaitos (tai yra nustatyta ir VMI atliktuose patikrinimuose) nėra galimybės nustatyti, kur buvo panaudota už parduotą 2019 m. liepos 3 d. vienintelį įmonės turtą gauta pinigų suma. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio IĮ „Nemokėk nuomos“ atveju buvimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl už IĮ „Nemokėk nuomos“ tyčinį bankrotą atsakingo asmens nustatymo

29. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį, kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

30. Kaip minėta, nuo IĮ „Nemokėk nuomos“ įregistravimo 2018 m. kovo 16 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo įmonės vadovu buvo jos savininkas atsakovas A. P..

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad IĮ „Nemokėk nuomos“ nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jos vadovo A. P. įmonės valdymo. Nustatyta, kad įmonės vadovas A. P. 40 000 Eur piniginių lėšų, gautų pardavus IĮ „Nemokėk nuomos“ priklausantį ginčo namą, nepanaudojo įmonės reikmėms, įskaitant ir įmonės skoloms apmokėti, dėl to įmonė neišvengė nemokumo. 2019 m. liepos mėn. IĮ „Nemokėk nuomos“ tapus nemokiai, A. P. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nustatyta, kad A. P. nemokumo administratoriui neperdavė įmonės dokumentų ir turto, kaip įmonės vadovas yra atsakingas už netinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad už IĮ „Nemokėk nuomos“ tyčinį bankrotą yra atsakingas A. P..

Dėl teisės eiti vadovo pareigas apribojimo

32. Vadovaujantis JANĮ 13 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

33. Nemokumo administratorius prašymą apriboti buvusio IĮ „Nemokėk nuomos“ A. P. teisę iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas grindžia tuo, kad būtent šio asmens kaltais veiksmais ir buvo padaryta didelė finansinė žala kreditoriams, kad A. P. elgesys, kai nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, atitinka sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo apibrėžimą.

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (ši iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ nuostata turiniu yra beveik identiška šiam klausimui aktualioms JANĮ 13 straipsnio 2–3 dalims) įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo taisyklių ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).

35. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (nagrinėjamu atveju JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje) įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-795-370/2018), o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo asmens teisės ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis ir (ar) vadovo darbo aplaidumo, sąmoningo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) akivaizdumu. Sprendžiant, ar taikyti aptariamą apribojimą įmonės vadovui, būtina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).

36. Kaip minėta, nemokumo administratorius prašymą dėl buvusio vadovo teisių apribojimo grindžia JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1–3 punktais.

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įmonė nemokia tapo nuo 2019 m. liepos mėn. IĮ „Nemokėk nuomos“ nemokumo būsenos atsiradimas yra A. P. sąmoningų veiksmų (neveikimo) pasekmė. Taigi A. P. neabejotinai turėjo būti žinoma jo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos IĮ „Nemokėk nuomos“ iškėlimo, kaip ir pareiga įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti IĮ „Nemokėk nuomos“ bankroto bylą perduoti nemokumo administratoriui turtą ir įmonės dokumentus, tačiau šių pareigų buvęs įmonės vadovas neįvykdė.

38. Juridinių asmenų registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad IĮ „Nemokėk nuomos“ tapus nemokiai, A. P. 2020 m. sausio 10 d. ir 2020 m. sausio 14 d. įsteigė dvi įmones MB „Aurokris“ ir MB „Piliuonos statyba“, kurioms 2023 m. rugsėjo 13 d. CK 2.70 straipsnio pagrindu yra inicijuojamas likvidavimas.

39. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia esant pagrindą apriboti buvusio IĮ „Nemokėk nuomos“ vadovo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, tačiau mano nesant pagrindo nustatyti maksimalų 5 metų apribojimo terminą, todėl apriboja A. P. teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13, 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,

nutaria:

likviduojamos dėl bankroto individualios įmonės „Nemokėk nuomos“, juridinio asmens kodas 304787837, bankrotą pripažinti tyčiniu.

Nustatyti, kad už individualios įmonės „Nemokėk nuomos“, juridinio asmens kodas 304787837, tyčinį bankrotą yra atsakingas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Apriboti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas.

Nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Įpareigoti nemokumo administratorių su nutartimi supažindinti kreditorius.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nutarties kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardą, pavardę, asmens kodą, teismo nutarties įsiteisėjimo datą, laikotarpį, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir šios nutarties kopiją.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.