- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-18
- Bylos Nr.
- e2-381-413/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00291-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Audmina“ įgaliotam asmeniui A. B.,
teismo posėdyje žodinio (nuotolinio) proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos individualios įmonės „Nemokėk nuomos“ patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimų esmė
1. Ieškovė individuali įmonė „Nemokėk nuomos“ (toliau – ieškovė, įmonė), atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Audmina“, teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (DOK-17950/2023-07-13) prašo priteisti iš atsakovo A. P. 33 453,23 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovės reikalavimai grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 25 d. nutartimi IĮ „Nemokėk nuomos“ iškėlė bankroto bylą, nustatęs, kad įmonė yra nemoki, nes ji nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, nemoka mokesčių valstybei, veiklos nevykdo. Ta pačia nutartimi teismas įpareigojo įmonės buvusius valdymo organus per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Įmonės vadovu bei savininku nuo 2018 m. kovo 16 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas A. P., tačiau jis neperdavė nemokumo administratoriui jokio įmonės turto, motyvuodamas, kad dokumentų neperduos, nes nėra tikslo, ir taip esą viską praradęs. Dėl to nemokumo administratorius negali / negalėjo patikrinti įmonės sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti ieškinių teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, nustatyti tyčinio bankroto požymių, pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančios veiklos ataskaitos, nustatyti debetinių įsiskolinimų, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, ilgalaikio turto pirkimus ir t.t.
2.3. Tokiu būdu atsakovas pažeidė imperatyvią Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Be to, atsakovas neteikė Registrų centrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų per visą jos veiklos periodą. Tokie atsakovo veiksmai/neveikimas yra neteisėti.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Įmonei vykdant veiklą, 2018 - 2019 m. nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir statiniai - 2019 m. liepos 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buvo perleisti A. R., nors tuo metu įmonė turėjo finansinių įsiskolinimų. Už parduotą turtą gauti pinigai įmonės kasoje apskaityti nebuvo, tokiu būdu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų įmonei buvo padaryta žala. Pardavusi turtą įmonė jau tuomet atitiko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus.
2.5. Teismo 2022 m. sausio 27 d., 2022 m. vasario 01 d. ir 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimis buvo patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma siekia 94 440,19 Eur. Dalis jų yra asmeninės A. P. skolos: skola VMI prie FM – 50 644,48 Eur ir skola J. V. – 9 973,48 Eur, iš viso 60 617,96 Eur. Taigi bendra įmonei padarytos žalos suma yra 33 453,23 Eur, kuri turėtų būti priteista iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
3. Atsakovas A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai, CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad IĮ „Nemokėk nuomos“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2018 m. kovo 16 d. Nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. įmonės vadovu buvo jos savininkas atsakovas A. P.. Įmonės vykdoma veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba.
5. Kauno apygardos teismas, nustatęs, kad IĮ „Nemokėk nuomos“ yra nemoki, kadangi įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, nemoka mokesčių valstybei ir nevykdo veiklos, 2021 m. spalio 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-1479-273/2021) iškėlė IĮ „Nemokėk nuomos“ bankroto bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 19 d. Ta pačia nutartimi teismas įgaliojimų netekusius įmonės valdymo organus įpareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.
6. Bankroto administratoriaus paaiškinimai ir pateikti į bylą rašytiniai įrodymai (raštas, kuriuo administratorius kreipėsi į buvusį įmonės vadovą dėl turto ir dokumentų perdavimo) patvirtina, kad atsakovas nei per teismo, nei per administratoriaus nustatytą laiką įmonės turto ir dokumentų neperdavė. Be to, atsakovas neteikė Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų per visą įmonės veiklos periodą.
7. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individuali įmonė įstatymų nustatyta tvarka sudaro finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu tai yra nustatyta individualios įmonės nuostatuose. Pasibaigus individualios įmonės finansiniams metams, individualios įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per tris mėnesius turi būti patvirtintas individualios įmonės savininko, išskyrus atvejus, kai savininkas vykdo individualios įmonės vadovo kompetencijai priskirtas funkcijas, ir pateiktas juridinių asmenų registrui. Teismui nėra pateikti įmonės nuostatai, dėl to nėra galimybės nustatyti, ar įmonė privalėjo sudarinėti finansinių ataskaitų rinkinius.
16. Taigi, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įmonės savininkas, 2018 m. kovo mėnesį įkūręs individualią įmonę „Nemokėk nuomos“, 2018 m. balandžio 16 d. įmonės vardu įsigijo 0,1664 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pastatė ir 2019 m. vasario 4 d. įregistravo 81 proc. baigtumo gyvenamąjį namą.
17. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo nustatyta, kad dėl šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo su M. K. 2018 m. balandžio 16 d. buvo sudaryta Preliminarioji sutartis Nr. 17/8, pagal kurią, kaip nustatyta iš byloje esančio Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-685-584/2022, įmonė įsipareigojo pastatyti M. K. gyvenamąjį namą ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o M. K. įsipareigojo šį namą su žemės sklypu nupirkti už 45 000 Eur. Įmonė namą įsipareigojo pastatyti iki 2018 m. spalio 30 d. ne mažesnio nei 80 procentų namo kadastrinio baigtumo. Nekilnojamasis turtas pagal preliminarią sutartį M. K. nebuvo perleistas. Minėto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis 2019 m. liepos 3 d. sudaryta su kitu fiziniu asmeniu – su A. R., kuri įmonei sumokėjo 40 000 Eur.
18. Ši aplinkybė yra nustatyta ir minėtame VMI pranešime (sprendimo 14 punktas), iš VMI pranešimo nematyti, kad minėta suma buvo apskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje, taip pat byloje nėra duomenų, kur ši suma buvo panaudota, nes nemokumo administratoriui jokie dokumentai nebuvo perduoti, kaip ir neperduota gauta 40 000 Eur suma.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas užsiėmė gyvenamųjų namų statyba ir jų pardavimu, todėl tuo tikslu 2018 m. kovo mėn. įkūrė individualią įmonę, tačiau įmonės vardu nupirko tik vieną žemės sklypą, kuriame pastatė namą įmonės vardu ir jį 2019 m. liepos mėn. pardavė už 40 000 Eur, tačiau nei VMI, nei nemokumo administratorius neturi 2019 metų duomenų apie įmonės turėtas išlaidas, gautas pajamas sumokėtus mokesčius iš vykdytos individualios veiklos. Kitus žemės sklypus atsakovas po įmonės įsteigimo buvo įsigijęs savo vardu ir juose buvo pradėjęs statyti gyvenamuosius namus, tačiau ir jų statybų neužbaigė.
20. Po bankroto bylos iškėlimo atsakovas su administratoriumi nebendradarbiavo ir įmonės turto bei dokumentų įstatymo nustatyta tvarka jam neperdavė.
21. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.).
22. Jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju dėl to, kad nebuvo tinkamai vedama buhalterinė apskaita (tai yra nustatyta ir VMI atliktuose patikrinimuose) nėra galimybės nustatyti, kur buvo panaudota už parduotą 2019 m. liepos 3 d. vienintelį įmonės turtą gauta pinigų suma. Iš VMI dokumentų matyti, kad pardavus minėtą turtą, įmonė toliau veiklos nebevykdė.
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Toks žalos dydžio nustatymas gali būti taikomas tuo atveju, kai ją lemia įmonės vadovo (valdymo organų) neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016 ir joje nurodyta praktika).
24. Pažymėtina, kad atsakovo žalos atlyginimo prievolė kyla iš turto ir dokumentų neperdavimo įmonės administratoriui JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu, taip pat pažeidus CK 2.87 straipsnio nuostatas. Jeigu įmonės vadovas (direktorius) nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir kituose teisės aktuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
25. Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, atsakovas, kaip įmonės vadovas, nevykdė šio sprendimo 24 punkte numatytų pareigų ir nei administratoriui, nei teismui iki bylos nagrinėjimo pradžios nepateikė jokių jo kaltę paneigiančių paaiškinimų ar įrodymų, nors apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai. Todėl yra pagrindas išvadai, kad egzistuoja pirmoji atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai.
26. Kaip nurodyta šio sprendimo 22 ir 23 punktuose, įmonei padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar jo nėra. Nagrinėjamu atveju, kai nustatoma, kad įmonės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir įmonės dokumentuose nustatytas pareigas, tai atsakovas turi atlyginti įmonei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis, kadangi kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos.
27. Nustatyta, kad ieškovės bankroto byloje Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d., 2022 m. vasario 1 d. ir 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimis patvirtino įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma yra 94 440,19 Eur. Dalis jų yra asmeninės A. P. skolos: skola VMI prie FM – 50 644,48 Eur ir skola J. V. – 9 973,48 Eur, iš viso 60 617,96 Eur, dėl kurių priteisimo ieškovė reikalavimo nepareiškė. Kadangi tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kreditoriams padarytos žalos, susijusios su įmonės turto praradimu ar neišsaugojimu egzistuoja priežastinis ryšys, yra pagrindas išvadai, kad nustatytos ir kitos dvi būtinos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – žala ir priežastinis ryšys.
28. Atsižvelgiant į tai, kad įmonei (jos kreditoriams) padaryta žala nustatyta vadovaujantis teismo patvirtintų nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalimi, yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei iš atsakovo 33 453,23 Eur žalos atlyginimo (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
Dėl procesinių palūkanų
29. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą laikytinas pagrįstu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
31. Atsižvelgus į tai, kad teismas nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, ir kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei yra atleista, valstybei iš atsakovo priteistina už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma, kuri šiuo atveju siekia 727 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, siekia 5,95 Eur (CPK 92 straipsnis) todėl ši suma taip pat priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos mokamos, nurodant bendrą įmokos kodą 5662, iš viso šioje byloje valstybei iš atsakovo priteistina 732,95 Eur (CPK 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285–288, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei likviduojamai individualiai įmonei „Nemokėk nuomos“ (juridinio asmens kodas 304787837, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Audmina“, juridinio asmens kodas 302745437) iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33 453,23 Eur (trisdešimt trijų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimties trijų eurų 23 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (33 453,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 732,95 Eur (septynių šimtų trisdešimt dviejų eurų 95 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.