- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-10
- Bylos Nr.
- eA2-17379-892/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01812-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- R. D.
- Trečiasis asmuo
- T. M.
- Advokatai
- Natalija Šipovskaja
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) R. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-8356-1141/2023 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. D. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo T. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. D. pateiktu pareiškimu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-8356-1141/2023 bei panaikinti Vilniaus rajono rūmai 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8356-1141/2023.
2. Nurodė, kad kategoriškai nesutinka su jo atžvilgiu priimtu sprendimu. Kadangi atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie procesą, vykusį Lietuvoje, tai tiesiogiai paveikė jo galimybę dalyvauti teisminiuose procesuose ir ginti savo interesus, pateikti argumentus ir atsikirtimus į pareikštą ieškinį, todėl teismo sprendimas yra iš esmės neteisėtas ir nepagrįstas. Nebuvo įsigilinta į situaciją dėl vaiko bendravimo su tėvu atotrūkio ir reikšmės vaiko emocinei bei psichologinei būsenai, taip pat nėra išsamiai ištirta, ar globėjos elgesys ir požiūris neprisidėjo prie bendravimo apribojimo. Atsakovas rodo pastangas užmegzti ir palaikyti ryšį su vaiku, kas įrodo jo atsakomybę ir nuoširdų norą dalyvauti vaiko gyvenime. Atsakovo nuomone, buvo pažeistos Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 117 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio 1 dalies ir 124 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atsakovas yra išdeklaravęs gyvenamąją vietą iš Lietuvos dar 2016 m., prašymo pateikimo bei bylos nagrinėjimo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini). Atsakovas su suinteresuotu asmeniu nebendrauja. Atsakovas niekur nesislapstė ir nebuvo niekam skolingas, tačiau niekas su juo net nebandė susisiekti jokiais kontaktais ir pranešti apie bylos nagrinėjimą nors kontaktus tikrai turėjo. Vaikas turi ir telefono numerį ir žino kaip atsakovą rasti socialiniuose tinkluose. Susipažinus su civiline byla, atsakovui tapo žinoma, kad jam nei vienas procesinis dokumentas nebuvo siųstas ir nei viena iš šalių, įskaitant ir teismą nebuvo aktyvus, nedėjo jokių pastangų, kad atsakovas būtų informuotas apie procesą, dėl ko, atsakovas niekaip nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, kas reiškia, jog buvo pažeista atsakovo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Priteistas išlaikymo dydis visiškai neatitinka atsakovo turtinės padėties ir realios galimybės teikti tokį išlaikymą, todėl turi būti mažintinas. Teismo sprendimu priteistas išlaikymas viršija atsakovo pajamas, kurios sudaro tik 964 Eur/mėn nedarbingumo pašalpa bei 73 Eur/sav neįgalumo išmoka, ir kurios yra vienintelės atsakovo pragyvenimo pajamos. Priimant teismo sprendimą nebuvo įvertinti nei tikrieji vaiko poreikiai, nei jau sumokėtas išlaikymas, nei Atsakovo turtinė padėtis ir jo apribotas darbingumas. Išlaikymas vaikui pakeistas ir priteistas be atsakovo žinios, t.y. jam nesuteikus galimybės pateikti jokių motyvų bei įrodymų dėl jo faktinės turtinės padėties ir galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį), ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. Trijų mėnesių termino eiga, nuo kada suinteresuoti asmenys turi galimybę kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prasidėjo 2024 m. spalio 13 d. kuomet atsakovas UK institucijų buvo tinkamai informuotas apie procesą, įvykusį Lietuvoje ir supažindintas su teismo sprendimo turiniu. Nei vienas iš proceso dalyvių neinformavo atsakovo apie jo atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus, dėl ko, atsakovas neturėjo galimybės pateikti atsikirtimų, skundų ir prašymo atnaujinti procesą iki šios dienos.
Atsiliepimas
3. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai, jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Atsakovui civilinėje byloje Nr. e2-8356-1141/2023 buvo paskirtas advokatas A. D., kuris tinkamai atstovavo atsakovo interesus, teikė teismui atsiliepimą, buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Visi esminiai rizikos veiksmai, kurie egzistavo apribojus atsakovui neterminuotai tėvo valdžią egzistuoja ir dabar: bendravimas tarp tėvo ir vaiko yra nenuoseklus ir paviršutiniškas, emocinio ryšio tarp tėvo ir vaiko nėra, tėvystės įgūdžiai silpni. Nuo neterminuoto tėvo valdžios apribojimo padėtis atsakovo šeimoje nepasikeitė, nepilnametis L. D. nuo (duomenys neskelbtini) ir toliau gyvena rūpintojos T. M. šeimoje. Tarnybos įsitikinimu, tėvo valdžios apribojimo panaikinimas ir vaiko grąžinimas į atsakovo šeimą pažeis nepilnamečio vaiko teisės į saugią aplinką bei tinkamą priežiūrą. Vaikas tinkamai adaptavosi rūpintojos T. M. šeimoje, kurioje pastoviai gyvena nuo 2023 metų, ir byloje nėra įrodymų, kad gyvenamoji aplinka T. M. šeimoje yra vaikui nesaugi, kaip tik pats nepilnametis L. D. nurodė, kad L. D. nenori gyventi ir bendrauti su tėvu. Su T. M., jos šeimoje, L. D. jaučiasi ramus, išklausytas ir suprastas, mylimas. Tarnybos nuomone, šiai dienai, panaikinus R. D. neterminuotą valdžią nepilnamečio sūnaus L. D. atžvilgiu, bei grąžinus tėvui R. D. – nepilnamečio vaiko interesai būtų pažeisti, kadangi vaikas būtų priverstas palikti savo gyvenamą vietą, kuri jau yra nusistovėjusi, saugi, keltis gyventi į užsienio valstybę, o taip pat gyventi su tėvu R. D., su kuriuo nepilnametis vaikas – šiai dienai yra praradęs emocinį ryšį.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8356-1141/2023 ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkino ir neterminuotai apribojo tėvo valdžią tėvui R. D. nepilnamečio vaiko L. D. atžvilgiu. Pakeitė Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2054-854/2011 priteistą iš R. D. L. D. 400 Lt išlaikymą, padidinant išlaikymo dydį iki 633 Eur (šešių šimtų trisdešimt trijų eurų), mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. birželio mėnesio (kreipimosi į teismą mėnesio) iki L. D. pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirta T. M..
5. Pareiškėjas R. D. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-8356-1141/2023 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. D. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, ir panaikinti Vilniaus rajono rūmai 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8356-1141/2023. Iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad pareiškėjas remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. prašo atnaujinti procesą, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
6. Proceso atnaujinimo instituto tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmenų teisių ir interesų. Procesas byloje atnaujinamas tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti neteisėtas ar nepagrįstas. CPK 370 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas nutartimi gali atnaujinti procesą nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
7. Teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
8. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį (dieną – apylinkės teismo pastaba) pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.
9. Atsakovas nurodo, kad 3 mėnesių termino eiga prasidėjo 2024 m. spalio 13 d., kuomet atsakovas UK institucijų buvo tinkamai informuotas apie procesą, įvykusį Lietuvoje ir supažindintas su teismo sprendimo turiniu. Nei vienas iš proceso dalyvių neinformavo atsakovo apie jo atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus dėl ko atsakovas neturėjo galimybės pateikti atsikirtimų, skundų ir prašymo atnaujinti procesą iki šios dienos. Tačiau iš civilinės bylos Nr. e2-8356-1141/2023 matyti, kad atsakovas 2023 m. lapkričio 6 d. elektroniniu paštu pateikė teismui prašymą atsiųsti teismo sprendimą dėl išmokų L. ir sąrašą reikalingų dokumentų iš atsakovo. Atsakovas prašyme nurodė tikslų bylos numerį, dėl ko pagrįstai manytina, kad jau teikiant prašymą apie bylos nagrinėjimą jam buvo žinoma. Šis prašymas 2023 m. lapkričio 7 d. teisėjos rezoliucija buvo patenkintas, nurodyta išsiųsti atsakovui teismo sprendimą elektroniniu paštu, kuriuo gautas prašymas. Teismo sprendimas atsakovui elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2023 m. lapkričio 14 d. Be to, 2023 m. lapkričio 10 d. advokatė Natalija Šipovskaja pateikė prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos suteikimo bei su atsakovu 2023 m. lapkričio 7 d. sudarytą atstovavimo sutartį. Prašymas dėl prieigos prie bylos suteikimo buvo patenkintas teisėjos 2023 m. lapkričio 10 d. rezoliucija. Atsakovo atstovei advokatei Natalija Šipovskaja suteikta prieiga yra aktyvi ir šiuo metu. Taigi, dar 2023 m. lapkričio 6 d. atsakovui buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, jo atstovė nuo 2023 m. lapkričio 10 d. turėjo teisę susipažinti su byla, atsakovui 2023 m. lapkričio 14 d. buvo išsiųstas teismo sprendimas. Be to, 2024 m. balandžio 3 d. į bylą buvo užregistruotas atsakovo vardu rašytas elektroninis laiškas, kuriame jis nurodo, kad apie bylos nagrinėjimą jis nebuvo informuotas, tik po trijų mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo jis iš socialinės darbuotojos (J. U.) sužinojo apie teismo sprendimą. Pažymėtina, kad Jolanta Uždavinytė yra teismo posėdžių sekretorė 2023 m. lapkričio 14 d. išsiuntusi atsakovui teismo sprendimą, o tai neabejotinai patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 14 d. siųstą sprendimą atsakovas gavo. 2024 m. balandžio 3 d. laiške atsakovas nurodė, kad teiks pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, tačiau tai buvo padaryta tik 2024 m. lapkričio 6 d.
10. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba; ii) prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą; iii) prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis; iv) sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civ. b. Nr. e3K-3-310-916/2020, nutarties 31–32, 36 punktai).
11. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovui dar 2023 m. lapkričio 6 d. buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, jo atstovei 2024 m. lapkričio 10 d. buvo suteikta teisė susipažinti su byla, atsakovui remiantis jo prašymu 2023 m. lapkričio 14 d. buvo išsiųstas sprendimas ir atsakovas jį gavo, tačiau prašymo dėl proceso atnaujinimo neteikė. Atsakovas patikslintame prašyme nurodė, kad apie teismo sprendimą sužinojo tik 2024 m. spalio 13 d., kai gavo (duomenys neskelbtini) justicijos žinybos raštą, tačiau ši aplinkybė akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Taigi, CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas 3 mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleistas (ir praleistas žymiai). Teismas nenustatė nei teisinių, nei faktinių pagrindų atnaujinti atsakovui 3 mėnesių terminą, numatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje, ex officio (lot. savo iniciatyva) (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Įvertinus bylos duomenis, kad atsakovas ne kartą byloje teikė prašymus, susijusius su teismo sprendimu, buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo, kuris susipažino su byla daugiau nei prieš metus, atsakovui prašyme nurodžius, kad jis tik 2024 m. spalio 13 d. sužinojo apie teismo sprendimą, termino atnaujinimas teismo iniciatyva prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CPK 3 straipsnio 8 dalis).
12. Šioje byloje pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. tuo, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, grindžiamas tuo, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie procesą ir buvo pažeistos CPK 117 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio 1 dalies ir 124 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą dar 2016 m. (duomenys neskelbtini) ir bylos nagrinėjimo metu ten gyveno, todėl pareiškėjas nebuvo laiku ir tinkamai informuotas apie bylą ir negalėjo įgyvendinti savo teisės į teisminę gynybą. Tačiau, kaip matyti iš civilinės bylos Nr. e2-8356-1141/2023 duomenų, atsakovas 2023 m. lapkričio 6 d. elektroniniu paštu pateikė teismui prašymą atsiųsti teismo sprendimą dėl išmokų L. , prašyme nurodė bylos numerį dėl ko yra pagrįsta manyti, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimą buvo žinoma.
13. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos taikymo klaida; ii) kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka – vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023, nutarties 31 punktas).
14. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas.
15. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovei nenurodžius atsakovo gyvenamosios vietos, teismas remiantis CPK 404 straipsnio 4 dalimi paskyrė atsakovui advokatą, kuris įstatymo nustatyta tvarka buvo informuojamas apie bylos nagrinėjimą (CPK 48 straipsnis), todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Tuo tarpu atsakovas, apart deklaratyvių teiginių, nurodytų pareiškime dėl proceso atnaujinimo, nepateikė jokių įrodymų, kad jis iki teismo sprendimo priėmimo tinkamai įgyvendintų tėvo pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje (auklėtų, prižiūrėtų sūnų, rūpintųsi jo sveikata, kasdieniais poreikiais, jį išlaikytų, sudarytų palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Atsakovas ilgą laiką gyvena atskirai nuo sūnaus, išlaikymo jam neteikia (teismo sprendime nurodyta, kad byloje yra duomenys tik apie atsakovo motinos (Vaiko močiutės) atliktą pavedimą). Teikiant pareiškimą dėl proceso atnaujinimo turi būti nurodytos (ir įrodytos) konkrečios faktinės aplinkybės, egzistavusios teisminio proceso metu, kurios indikuotų teismo pareigą imtis iniciatyvos atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl padarytos aiškios bei esminės, tai yra tokios, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą, klaidos. Nagrinėjamu atveju atsakovas netgi nenurodo ketinimo gyventi kartu su sūnumi ir juo tinkamai pasirūpinti. Atsakovas teigia, kad teismo sprendimu priteistas išlaikymas yra per didelis, tačiau nepateikia jokių konkrečių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų dėl atsakovo turtinės padėties teismo sprendimo priėmimo metu, tai yra 2023 m. rugpjūčio 10 d. – atsakovui mokama 809,64 svarų išmoka, tačiau mokėjime vertinimo laikotarpis nurodytas nuo 2024 m. balandžio 8 d., o atsakovo priede, pavadintame neįgalumo vertinimas yra duomenis apie jam skirtą standartinę 61,85 svarų išmoką per savaitę dėl pagalbos su kasdieniais poreikiais nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2026 m. vasario 19 d., tačiau konkrečių įrodymų apie atsakovo neįgalumą bei jo turtinę padėtį iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. (2023 m. metais) nepateikta.
16. Bylos duomenys patvirtina, kad 2024 m. gruodžio 3 d. buvo atlikta vaiko L. D. globos peržiūra, pateikta išvada, kad tenkinami vaiko socialiniai, emociniai, buitiniai, sveikatos užtikrinimo poreikiai, skiriamas didelis dėmesys vaiko psichinei ir emocinei sveikatai. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad L. D. yra daugiau nei 17 metų amžiaus, atsakovas su juo niekada negyveno ir tinkamai juo nesirūpino, aplankymo metu nepilnametis neišreiškė noro gyventi kartu su tėvu. Todėl proceso atnaujinimas nesant įstatyme nustatytų pagrindų bei sąlygų būtų aiškiai nepagrįstas, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, ir svarbiausia – nepilnamečio vaiko interesų (CK 1.5, 3.3 straipsniai, CPK 366-370 straipsniai).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 365, 366, 368, 370 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškėjo R. D. prašymą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismo per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.