Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Capital Klaipėda“ ir S. K. ieškinį atsakovui D. J. M. dėl skolos už tarpininkavimo paslaugas parduodant nekilnojamąjį turtą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas S. K. prašė ieškinį tenkinti, paaiškinęs, kad su atsakovu balandžio 14 d. pasirašė tarpininkavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo; siūlė surasti pirkėjus, vesti derybas; potencialūs pirkėjai susisiekė su juo telefonu, susitikimo metu paaiškėjo, kad atsakovas ir pirkėjas yra pažįstami, todėl ieškovas nebegalėjo kontroliuoti jų bendravimo. Atlygį turėjo sumokėti atsakovas. Jeigu atsakovas ir pirkėjas nebūtų pažįstami, visas bendravimas būtų vykęs per brokerį. Sandorio nebuvo galima įvykdyti, nes nekilnojamais turtas nebuvo įregistruotas. Nutraukus atsakovui sutartį su ieškovu, buvo atlikti nauji nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai. Buvo pasiūlęs dar vienus klientus, tačiau atsakovas atsisakė, nurodęs, jog nori, kad sutartis pasibaigtų ir nebūtų atnaujinta. Pasibaigus sutarčiai ieškovas pašalino skelbimus iš portalų. Vėliau atsitiktinai sutiko atsakovą notaro biure, kai šis pardavinėjo namą. Ieškovo teigimu, jis skyrė daug laiko pardavinėdamas nekilnojamąjį turtą: darė nuotraukas, bendravo su potencialiais klientais, atnaujino informaciją duomenų bazėje, talpino skelbimus. Sutartį su atsakovu pasirašė atsakovo namuose, komisinio dydis buvo aptartas. Atsakovas pasirinko 4 procentus nuo sumos, kad nereikėtų mokėti paslaugų mokesčių. Už atliktas paslaugas atsakovas siūlė labai nedidelį užmokestį. Prieš sudarant sutartį savininkas pateikė kadastrinę bylą, kur buvo registruotas žemės sklypas su statiniais, registre žemės savininku buvo nurodytas atsakovas; matavimai buvo atlikti, bet namas neįregistruotas. Atsakovas patikino, kad viską sutvarkys. E. R. nurodė, kad jo sūnus yra teisininkas ir sudarys preliminarią sutartį, dėl to bendravo tiesiogiai su atsakovu, derybose dalyvauti ieškovui neleido. Pirma namo apžiūra vyko dalyvaujant ieškovui, vėliau atsakovas jį eliminavo iš derybų proceso. Ieškovas atliko paslaugas, – surado pirkėją.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Robertas Naruševičius palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, nes ieškovas išpildė visas Tarpininkavimo sutarties sąlygas. Atsakovui liepos 8 d. nutraukus tarpininkavimo sutartį, atsakovas toliau vedė derybas su pirkėju, kurį atvedė ieškovas S. K.. Preliminari sutartis buvo sudaryta liepos 6 d., t. y. dar esant nenutrauktai tarpininkavimo sutarčiai, taigi atsakovas pažeidė tarpininkavimo sutarties sąlygas. Atsakovas savo turtą pardavė tik dėl to, kad ieškovas surado potencialų pirkėją. Atsakovas sutarties sąlygų neginčijo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso ( toliau CPK) 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. balandžio 14 d. tarp UAB „Capital Klaipėda“, atstovaujamos pardavimų atstovo S. K., bei atsakovo D. J. M. buvo sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. SK20180414-024, kuria šalys susitarė, kad klientas paveda paslaugos teikėjams, o paslaugos teikėjai įsipareigoja vykdyti objekto (namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini)) pirkėjų paiešką ( tarpininkavimo paslauga); klientas įsipareigojo sumokėti Paslaugos teikėjams už tarpininkavimo paslaugą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais; paslaugos tiekėjai įsipareigojo sąžiningai ir rūpestingai vykdyti pirkėjų paiešką, būti lojalūs klientui, konsultuoti klientą objekto pardavimo klausimais, ne rečiau kaip kas mėnesį informuoti telefonu arba siųsti klientui ataskaitas apie objekto pardavimo eigą; suteikti pilną ir teisingą informaciją apie objektą, jo pardavimo sąlygas potencialiems pirkėjams ir pan. (b. l. 11-15). Klientas pagal sutartį įsipareigojo perduoti atstovui visus reikiamus dokumentus ir teisingą informaciją apie objektą, sumokėti už tarpininkavimo paslaugas, sutarties galiojimo metu savarankiškai neparduoti objekto per kitus atstovus; informuoti paslaugos tiekėją apie tiesiogiai besikreipiančius asmenis ir nukreipti juos pas paslaugos tiekėją, savarankiškai nereklamuoti objekto ir pan. 2018 m. gegužės 28 d. E. R. pirmą kartą apžiūrėjo atsakovo parduodamą nekilnojamąjį turtą (b. l. 30). 2018 m. liepos 8 d. pranešimu sutartis nutraukta (b. l. 23). 2018 m. spalio mėnesį buvo sudaryta namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 18). Ieškovai atsakovui išrašė PVM sąskaitas faktūras (1 190,64 Eur ir 3 936,00 Eur sumoms, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto pardavimo realią kainą (b. l. 16-17), kurias pateikė atsakovui kartu su pranešimu ir nurodė, jog pardavus nekilnojamąjį turtą UAB „Capital Klaipėda“ ir S. K. surasto pirkėjo E. R. dukrai K. R.-Pilipavičienei, vadovaujantis Tarpininkavimo sutarties 7.2 nuostatomis nekilnojamojo turto agentūra ir jos pardavimų atstovas įgijo teisę už suteiktas tarpininkavimo paslaugas gauti atlyginimą, numatytą sutarties 8.1 punkte (b. l. 24-27). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. R. paaiškino, kad preliminari sutartis tarp jo ir D. J. M. buvo sudaryta iki liepos 7 d.; jam skambino ieškovas S. K. ir prašė šią sutartį pateikti; parduodamas namas faktiškai nebuvo pastatytas,- pasikvietus turto vertintojus sužinojo, kad namas neįregistruotas, leidimas statyti neįregistruotas. Jis ieškojo namo dukrai, rado skelbimą vasarą; namo apžiūrėti nuvažiavo su S. K.. Sutikus D. J. M. paaiškėjo, kad jie pažįstami. Apie techninius duomenis kalbėjosi tik su D. J. M., nes brokeris negalėjo atsakyti į jam rūpimus klausimus. Suprato, kad tarp brokerio ir namo pardavėjo yra sutartis, tačiau šiuo klausimu nesidomėjo. Brokeris neminėjo, kad tolimesnis pokalbis turi vykti jam tarpininkaujant. Po 3-4 savaičių paskambino brokeris ir paklausė apie namą dėl apsisprendimo, pasiūlė pagalbą sudarant preliminarią sutartį; jis nurodė, kad pagalbos nereikia. Per tą laiką jis buvo nuvykęs apžiūrėti namo 4-5 kartus, klausinėjo apie kanalizaciją, vandentiekį, įvado galią ir t.t., kainą derino su D. J. M.. Preliminarią sutartį sudarė jo sūnus advokatas. Jis buvo paskolinęs D. J. M. 1 000 Eur ir dukra pervedė dar 5 000 Eur avansą ir leido susitvarkyti iki rugsėjo 1 d. Po to bankas pervedė 40 000 Eur. Tai, kad namas buvo pažįstamo asmens, jo pirkimui įtakos neturėjo. Liudytojo teigimu, jis galimai nebūtų pirkęs namo, jei būtų žinojęs, kad jis neregistruotas, tačiau D.J. M. sutvarkė dokumentus. Su D. J. M. susiskambina dažnai, nes konsultuojasi tvarkydamas namą. Apie namo technines charakteristikas S. K. jam nepasakojo. Jis apie tai klausdavo tiesiogiai D. J. M.. S. K. jo neklausė, ar jis sau perka namą. Preliminarioje sutartyje namo pirkėja nurodyta dukra.

CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės: sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, kilus ginčui dėl tam tikros sutarties vykdymo, tai, kaip teismas teisiškai kvalifikuoja susiklosčiusius šalių teisinius santykius, lemia ne sutarties pavadinimas ar forma, o jos turinys, kuriame išdėstytos šalių teisės ir pareigos, sutarties sąlygos, kurios teisiškai kvalifikuojamos kaip būdingos tam tikrai CK reglamentuojamai sutarčių rūšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015).

Remiantis Tarpininkavimo paslaugų sutarties 7.1 punktu, pirkėjas yra laikomas surastu paslaugos teikėjo, jeigu apie jį Paslaugos teikėjai informuoja klientą sutartyje nurodytais būdais, taip pat jeigu pirkėjas yra šio asmens giminaičiai, kontroliuojamos ar kontroliuojančios įmonės (-ar kitaip susijusios įmonės, kaip kas apibrėžia Konkurencijos įstatymas), šių įmonių darbuotojai. Pagal Tarpininkavimo paslaugų sutarties 7.2 punktą, tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir Paslaugos teikėjai įgyja teisę į atlyginimą, kai Paslaugos teikėjas suranda pirkėją Sutarties galiojimo metu, t. y. kai Paslaugos teikėjų surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant - pagrindinę) Objekto pirkimo-pardavimo sutartį šios sutarties galiojimo metu, ar per 12 mėn. nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo arba Klientas atsisako pasirašyti preliminariąją ar pagrindinę Objekto pirkimo-pardavimo sutartį su Paslaugos teikėjų surastu pirkėju su Klientu suderintomis sąlygomis. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po tarpininkavimo sutarties sudarymo buvo du pirkėjai ( potencialūs), ieškovai prašo atlygio už antro,- E. R. ( faktinės turto pirkėjos jo dukters) suradimą. Tai yra, potencialaus ir realaus pirkėjo sąvokos, potencialaus ar realaus pirkėjo suradimas iš esmės skiriasi,- tam, kad potencialus pirkėjas taptų parduodamo turto savininku ( faktiniu pirkėju) reikalingos nemažos pastangos ir laikas. Atsakovas nurodė, kad kurį laiką namą pardavinėjo pats, tačiau pablogėjus sveikatai nusprendė sudaryti tarpininkavimo sutartį, kad galėtų gydytis, -norėjo, kad visus rūpesčius dėl namo pardavimo prisiimtų brokeris. Tai yra, atsakovas, sudarydamas Tarpininkavimo sutartį, tikėjosi, kad visą darbą ieškant pirkėjų, derantis dėl pardavimo kainos ir pan., atliks brokeris. Iš teismui pateiktų įrodymų bei ieškovų ir jų atstovo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai UAB „Capital Klaipėda“ bei S. K. padarė atsakovo nekilnojamojo turto nuotraukas, talpino jas kartu su pardavimo skelbimu populiariuose internetiniuose nekilnojamojo turto pardavimo puslapiuose, informaciją apie parduodamą nekilnojamąjį turtą parengė stende, atvedė atsakovui 2 potencialius pirkėjus,-iš dalies tarpininkavimo paslaugos atsakovui buvo teikiamos. Tačiau, atsakovo teigimu, visas derybas dėl namo kainos, atsiskaitymo būdo ir pan. su pirkėju jis vedė pats, ieškovas S. K. tik vieną kartą buvo susitikęs su E. R.,- pirmą namo apžiūros dieną, nors E. R. dar kelis kartus važiavo apžiūrėti namo, vieną kartą buvo atvažiavusi ir tikroji namo pirkėja E. R. dukra, išsamiai aiškinosi apie techninę namo būklę, pastoviai skambino atsakovui, klausinėjo, derėjosi ir pan. Atsižvelgus į atsakovo ir teismo posėdžio metu apklausto liudytojo parodymus laikytina, jog tik atsakovo pastangų dėka ( pastoviai bendraujant, rodant ir pasakojant liudytojui apie namo technines specifikacijas, aiškinant namo naudojimo ypatumus, suderinus turto pardavimo kainą ir atsiskaitymo būdus), tik atsakovui tinkamai sutvarkius namo dokumentaciją ( įforminus jo pridavimą), E. R. ( jo dukra) nusprendė sudaryti pirkimo sutartį. Teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino atsakovo teiginius, nurodęs, jog po pirmos namo apžiūros jis „buvo nuvykęs apžiūrėti namo dar kelis kartus, kainą derino su D. J. M.“; „ su D. J. M. susiskambina dažnai, nes konsultuojasi tvarkydamas namą. Apie namo technines charakteristikas S. K. jam nepasakojo“. T.y., tik atsakovo pastangų dėka potencialus pirkėjas ( antras asmuo atvykęs pagal S. K. paviešintą skelbimą apžiūrėti namo) tapo faktiniu pirkėju. Nuo pirmos namo apžiūros, įvykusios gegužės mėnesį, iki namo pardavimo sutarties pasirašymo spalio mėnesį praėjo 5 mėnesiai,- visą tą laiką su potencialiu ieškovų surastu pirkėju derybas vykdė, bendravo tik atsakovas. Kaip nurodė teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, „apie techninius duomenis jis kalbėjosi tik su D. J. M., nes brokeris negalėjo atsakyti į jam rūpimus klausimus; brokeris neminėjo, kad tolimesnis pokalbis turi vykti jam tarpininkaujant“. Todėl teismas iš dalies sutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškovas nuo tolimesnio bendravimo nusišalino, nesugebėjęs potencialiam pirkėjui suteikti reikalingos, tinkamos ir teisingos informacijos apie parduodamo namo kanalizaciją, vandentiekį, įvado galią ir pan.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-57/2012 yra išaiškinęs, kad tarpininkavimas sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį yra nematerialaus pobūdžio paslaugų už atlygį, teikimas, todėl kvalifikuotinas kaip atlygintinų paslaugų teikimas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Vis dėlto, pažymėtina, kad šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų. Be to, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos ar sąlygų, jeigu tai nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole, ir tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Praktikoje tai turėtų būti tokia nelygi šaliai padėtis, jog protingas ir apdairus žmogus tokiomis sąlygomis sutarties niekada nesudarytų.

Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą.

Iš teismui pateiktos Tarpininkavimo paslaugų sutarties matyti, kad 8.1.p. šalys susitarė dėl komisinio atlygio, kuris yra lygus : „4 procentų plius PVM ( ne mažiau nei 1800 Eur plius PVM). Sutarties vykdymo mokestis netaikomas.“ Ir nors ieškinyje buvo nurodyta, kad Sutarties 8.1. punktas numatė, kad 4 procentai plius PVM yra nuo faktinės objekto pardavimo kainos, tačiau pačioje Sutartyje to užrašyta nėra. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Sutarties sąlygas pasiūlė ieškovai, todėl sutarties sąlygos aiškintinos vartotojo,- atsakovo, naudai. Iš aukščiau nurodyto Sutarties punkto matyti, kad šalys susitarė dėl ne mažesnio kaip 1800 Eur plius PVM atlygio. Atsakovo teigimu, už darbą jis siūlė ieškovui sumokėti 1000 eurų, nes reikalaujami 5312 Eur yra nepagrįsti. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog gali atlyginti 1000 Eur išlaidų, nors pagal sutartį S. K. paslaugų nesuteikė,- atsakovas viską padarė pats. Atsižvelgiant į nurodytą laikytina, kad ieškinio dalį dėl 1000 Eur atsakovas pripažįsta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klientas, sudarydamas tokią paslaugų sutartį su agentu, siekia, pasinaudodamas jo paslaugomis, parduoti savo turtą, todėl jei būtų nustatyta, kad agentas suteikė paslaugas, dėl kurių buvo realiai parduotas turtas, jis turėtų teisę gauti už tai atlyginimą. Pagal tokio pobūdžio paslaugų sutartis atlyginimas mokamas už agento suteiktas paslaugas. Be to, teismas išaiškino, kad jeigu agentas paslaugas suteikė ne pilnai, jis turi teisę gauti tik dalį atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2014). Remiantis CK XXXV skyriaus, reglamentuojančio atlygintinų paslaugų teikimą, nuostatomis, būtent – CK 6.717 straipsnio 3, 4 dalimis, paslaugų teikėjas atsako už tinkamą paslaugų sutarties vykdymą. Kliento interesų prioritetas reglamentuotas CK 6.718 straipsnyje, kurio 1-3 dalyse nustatyta, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų; paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovai tinkamai įvykdė visus Tarpininkavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, parengė turtą pardavimo procesui, surinko visą informaciją apie turtą. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pirkėjams nebuvo pateikta informacija apie namo registracijos nebuvimą,- tai vos nesužlugdė vykusių derybų tarp atsakovo ir E. R.. Atsakovo teigimu, jis visą informaciją pateikė S. K., todėl nežino, kodėl S. K. nepateikė teisingos informacijos apie namą juo besidomintiems asmenims. Namo registravimas papildomai atsakovui kainavo 1400 Eur.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nustačius, jog atsakovo nekilnojamasis turtas buvo aprodytas E. R. 2018 m. gegužės 28 d., atsakovas namo ir žemės sklypo pirkimo-pradavimo sutartį sudarė su E. R. dukra, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. spalio mėnesį, t.y., tik po 5 mėnesių nuo pirmosios namo apžiūros, įvertinus šalių paaiškinimus ir liudytojo parodymus dėl daugkartinės vėlesnės namo apžiūros, vykusių derybų su atsakovu dėl kainos, atsiskaitymo būdų, įvertinus liudytojo paaiškinimus, kad jis galimai nebūtų pirkęs namo, jei būtų žinojęs, kad namas neregistruotas, atsižvelgiant į atsakovo teiginius, jog visa informacija apie namo teisinę būklę S. K. buvo pateikta dar iki Sutarties sudarymo, tačiau ji buvo nuslėpta, atsakovo už papildomą mokestį buvo sutvarkyta visa būtina namo dokumentacija, ir t.t., laikytina, jog iš esmės atsakovo pastangų dėka buvo pasiektas ginčo šalių sutartyje nustatytas tikslas – parduotas atsakovo nekilnojamasis turtas antrajam buvusiam potencialiam pirkėjui. Todėl teismas iš dalies sutinka su atsakovo teiginiais, kad pagal pasirašytą Sutartį ieškovai savo įsipareigojimus įvykdė tik iš dalies. Nustačius, jog ieškovai iš dalies įvykdė sutartinius įsipareigojimus, t.y., vykdė objekto pirkėjų paiešką, informavo klientą apie 2 surastus potencialius objekto pirkėjus, tačiau pagal Sutarties 4.1.4. punktą nesuteikė pilnos ir teisingos informacijos apie objektą potencialiems pirkėjams, -E. R. teigimu, jam nebuvo suteikta informacija apie tai, jog namas nebuvo net registruotas, jis negalėjo iš viso būti parduotas; dėl ko, liudytojo teigimu, jis vos nenutraukė derybų; nustačius, jog ieškovai nedalyvavo derybose derinant objekto pirkimo-pardavimo sąlygas ( 4.1.17.), neveikė išimtinai kliento interesais, susijusiais su objekto pardavimu ( 4.1.1.),- nes tikroji atsakovo valia pasirašant Tarpininkavimo sutartį buvo dėl prastos sveikatos būklės perduoti visus su namo pardavimu susijusius darbus tarpininkui,- ieškovai nebuvo pasiruošę suteikti pilną, teisingą ir išsamią informaciją potencialiems pirkėjams apie parduodamą objektą, dėl ko E. R., negavęs informacijos apie namo technines charakteristikas iš S. K., daugkartinėmis namo apžiūromis ir skambučiais trukdė namo savininkui tinkamai pasirūpinti savo sveikata,- 2018-06-22 D.J. M. ištiko ūminis subendokardinis miokardo infarktas. Ieškinyje nurodyti teiginiai, jog ieškovai parengė turtą pardavimo procesui, surinko visą informaciją apie turtą neatitinka tikrovės, nes teisinga informacija nuo pirkėjų buvo nuslėpta. Atsižvelgiant į atsakovo nurodytą 1000 Eur sumą, kurią atsakovas sutiko sumokėti ieškovams už nekokybiškai atliktus darbus, vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, išaiškinusia, jog jeigu agentas paslaugas suteikė ne pilnai, jis turi teisę gauti tik dalį atlyginimo laikant, kad pagal tarpininkavimo sutartį tinkamai buvo atlikta apie ketvirtadalis Sutartyje numatytų ieškovų įsipareigojimų, įvertinus ieškinio sumą iš atsakovo ieškovams priteistina 1230 Eur be PVM komisinis atlygis, iš kurio 984 Eur priteistina S. K., 297,66 Eur ( su PVM) priteistina UAB „Capital Klaipėda“.

Ieškovų prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo tenkintinas, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovų prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme ( 2018-12-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis). Ieškovai prašė priteisti ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo išrašytų sąskaitų apmokėjimo dienos ,- 2018 m. spalio 22 d., už 51 dieną, skaičiuojant po 5 procentus metinių palūkanų. Pažymėtina, kad šalys Sutartimi buvo susitarę už vėlavimą sumokėti 8.1. punkte numatytą atlyginimą mokėti ne palūkanas, bet 0,02 procentų dydžio delspinigius Paslaugos tiekėjams nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą mokėti dieną. Kadangi šalys dėl kompensacinių palūkanų už vėlavimą nebuvo sutarusios, ieškovų reikalavimas dėl atitinkamai 8,32 Eur pirmam ieškovui ir 27,50 Eur palūkanų priteisimo antram ieškovui atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalis, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Už ieškinį sumokėtas 157 Eur žyminis mokestis ( 49 Eur ieškovo 1 ir 108 Eur ieškovo 2), advokato išlaidos byloje sudarė 150 Eur už pretenzijos surašymą ( ieškovas 1), 104 Eur už ieškinio surašymą ( ieškovas 1), 403 Eur ( ieškovas 2), už dalyvavimą teisme 1079 Eur ( ieškovas 2), 160 Eur už faktinių aplinkybių surašymą antstoliui. Byla buvo išnagrinėta viename parengiamajame ir dviejuose teismo posėdžiuose, iš viso per 5 valandas. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. 3K-3-533/2008). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, įvertinus tai, jog byla nebuvo sudėtinga, nereikėjo specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės analizės, įvertinus advokato laiko sąnaudas ir kitus pagrindus, nurodytus Rekomendacijose, laikytina, kad optimalus priteistinas užmokestis už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose yra 450 Eur. Laikant, kad patenkinta 1/4 ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovui 1 priteistina 12,25 Eur, ieškovui 2- 27 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir atitinkamai 26 Eur ir 100,75 Eur išlaidų, susijusių su ieškinio surašymu; ieškovui S. K. priteistina 112,5 Eur advokato atstovavimo teisme išlaidų, UAB „Capital Klaipėda“ 37,50 Eur už pretenzijos surašymą. Išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių surašymą iš atsakovo nepriteistinos, nes nurodytas faktinių aplinkybių protokolas nebuvo tiriamas kaip įrodymas byloje, - teismas išklausė ir ištyrė visą garso įrašą, kuriame buvo įrašytas telefoninis pokalbis tarp S. K. ir į teismą kviečiamo liudyti E. R.. Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 20,13 Eur, -iš atsakovo į Valstybės biudžetą priteistina 5,03 Eur, iš ieškovų po 7,55 Eur.

2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės byloje paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. J. M., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Capital Klaipėda”, į.k.303337958, 297,66 Eur ( su PVM ) ( du šimtai devyniasdešimt septyni eurai 66 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2018-12-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 75,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. J. M., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui S. K., a.k(duomenys neskelbtini) 984 Eur ( devyni šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2018-12-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 240,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. J. M., a.k(duomenys neskelbtini) 5,03 Eur ( penki eurai 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Capital Klaipėda”, į.k.303337958, ir S. K., a.k(duomenys neskelbtini) po 7,55 Eur (septyni eurai 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.