- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- eI2-504-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00401-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB Translaima
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teismo teisėja Dalytė Zlatkuvienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Translaima“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritoriniam skyriui dėl nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Translaima“, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2021 m. kovo 13 d. pakeitusi pavadinimą į UAB „Emarta“ (toliau ir pareiškėja, ir Bendrovė), skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir VDI Panevėžio skyrius) vyriausiojo darbo inspektoriaus 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13804 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjai buvo paskirta 868 Eur dydžio bauda, ir pažeidimo procedūrą nutraukti.
Pareiškėja skunde nurodė, kad VDI Panevėžio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Nutarimu nepagrįstai paskyrė Bendrovei 868 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalį, nustatęs, kad Bendrovėje nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2020 m. kovo 25 d. nelegaliai dirbo G. B. (toliau – G. B.). Pareiškėja paaiškino, kad iš tyrimo metu surinktų dokumentų duomenų aiškiai matyti, jog nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2020 m. kovo 25 d. Bendrovė nekomandiravo G. B. į užsienį, nes už jį, skirtingai nei už į užsienį komandiruotus asmenis, nebuvo mokėta. Nurodė, kad buvo gautas G. B. prašymas nutraukti darbo santykius, kadangi jis nusprendė Bendrovėje nebedirbti ir išvažiavo į Vokietiją įsidarbinti tiesiogiai, be Bendrovės tarpininkavimo. Pareiškėja tvirtino, kad 2020 m. kovo mėn. pabaigoje G. B. iš darbo Vokietijoje buvo atleistas. Pareiškėjos vertinimu, kadangi G. B. manė, jog Bendrovė įtakojo Vokietijos įmonės vadovą, kad jis būtų atleistas, todėl apie tai nurodė Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojams. Pareiškėja, vertindama G. B. pateiktą pažymą, kad jis 2020 m. kovo 25 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nurodė, kad Bendrovė su šia įmone nedirba, G. B. ten dirbo savo valia.
Atsiliepimas
Atsakovas VDI Panevėžio skyrius atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Bendrovei bauda paskirta už pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 868 Eur dydžio bauda paskirta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytos sankcijos ribose. Atsakovas teigė, jog, priimant Nutarimą, buvo įvertintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, surinkti ir įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtino, kad G. B. nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2020 m. kovo 24 d. dirbo Bendrovėje. Teigė, jog, remiantis tyrimo metu surinktais dokumentais, įsakymais, paaiškinimais ir G. B. pateiktais duomenimis, buvo nustatyta, kad G. B. 2020 m. kovo 7 d. Bendrovės buvo komandiruotas į Vokietijoje esantį (duomenys neskelbtini) miestą; G. B. susirašinėjimas su Bendrovės direktoriumi A. M. (toliau – A. M.) vyko 2020 m. kovo 5–27 dienomis, kai G. B. buvo komandiruotėje Vokietijoje; G. B. ir A. M. susirašinėjo apie (duomenys neskelbtini) miestą, avansą ir kurą, keitėsi informacija. Nustatyti duomenys patvirtino, kad Bendrovės direktorius A. M. 2020 m. kovo 9 d. komandiravo G. B. dirbti į Vokietijos įmonę (duomenys neskelbtini) mieste. Tai patvirtino ir G. B. savo rašytiniame paaiškinime, nurodęs, kad šioje įmonėje dirbo nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 20 d., vežiojo konteinerius į kitus miestus, išvežiodavo konteinerius su darbuotoju S. R. (toliau – S. R.) darbo kelionės maršrutais (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, kad aplinkybę, jog G. B. dirbo kartu su darbuotoju S. R., patvirtina A. M. 2020 m. kovo 10 d. žinutė G. B., kurioje rašoma, kad S. R. jį pamokys, prašoma klausyti S. R.. S. R. vairuotojo kortelės ataskaitos duomenys patvirtina, kad jis 2020 m. kovo 10–16 dienomis dirbo dviese, G. B. vairuotojo savaitės darbo laiko ataskaitoje nurodyta darbo pradžia sutampa su S. R. vairuotojo kortelės ataskaitoje nurodyta darbo komandoje pradžia. Atsakovas tvirtino, kad G. B., būdamas komandiruotėje Vokietijoje, vykdė Bendrovės direktoriaus A. M. duotus jam tiesioginius nurodymus, išvežiodavo krovinius į Vokietijos miestus. G. B. paaiškino, kad jis Vokietijoje dirbo iki 2020 m. kovo 24 d., nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) įstaiga 2020 m. kovo 25 d. elektroniniu paštu jį informavo apie tai, kad Bendrovė pateikė informaciją, kad jo darbo pabaiga yra 2020 m. kovo 7 d. G. B. tvirtino, kad apie jo atleidimą iš darbo savo noru, sužinojo, kai Darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėtas ginčas tarp jo ir Bendrovės, jis asmeniškai prašymo atleisti iš darbo nerašė. VDI Panevėžio skyrius teigė, kad, įvertinus šias aplinkybes, G. B. darbas Bendrovėje nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2020 m. kovo 24 d. atitiko darbo sutarties požymius, numatytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnyje. Atsakovas konstatavo, kad G. B. darbas, remiantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikomas nelegaliu darbu, nes G. B. vairuotojo darbo funkcijas vykdė, būdamas pavaldus Bendrovei, kaip darbdavei, ir jos naudai, 2019 m. rugpjūčio 3 d. prasidėję darbo santykiai buvo tęstiniai. Atsakovas tvirtino, kad 2020 m. kovo 7 d. – 2020 m. kovo 24 d. laikotarpiu Bendrovė nebuvo su G. B. sudariusi rašytinės darbo sutarties ir nebuvo pranešusi VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie priėmimą į darbą. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. N-575-2917/2009, pabrėžė, kad pagrindiniais nelegalaus darbo įrodymais laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, o pirminiai įrodymai, fiksuoti įvykio vietoje, vertintini kaip labiausiai objektyvūs, teisingiausiai atspindintys tikrąsias faktines įvykio aplinkybes, nagrinėjamu atveju – G. B. paaiškinimas, jo susirašinėjimas žinutėmis su direktoriumi A. M. darbo klausimais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius, atlikęs Bendrovės patikrinimą, surašė 2020 m. balandžio 30 d. nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 0352-0582, kuriame, be kitų aplinkybių, nurodė ir tai, kad Bendrovės direktorius A. M., būdamas atsakingu asmeniu, leidęs dirbti darbuotojui G. B., nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie jo įdarbinimą ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki darbo pradžios, pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį.
Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. rugpjūčio 27 d. surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0352-0008 (toliau – Protokolas).
VDI vyriausiasis darbo inspektorius, išnagrinėjęs Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą juridiniam asmeniui, 2020 m. rugsėjo 1 d. priėmė Nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13804, kuriame, išdėstęs Protokole nurodytas aplinkybes, Bendrovei už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą paskyrė 868 Eur dydžio baudą.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus nutarimo skirti darbdaviui baudą Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui.
Užimtumo įstatymo 55 straipsnis, apibrėžiantis institucijas, vykdančias nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, nurodo, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus. Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ? Akcinių bendrovių įstatymas) 19 straipsnį, bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą ? bendrovės vadovą (1 dalis); bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas (6 dalis). Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (7 dalis); bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (8 dalis); bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei, ir kitais Akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais (10 dalis).
DK 21 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad darbdaviu laikomas asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo; darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą; darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą; darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. DK 21 straipsnio 5 dalis nustato, kad darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra pateiktas aiškinimas, jog darbdavys per savo vadovus ir kitus atsakingus asmenis turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, o nepakankama darbdavio kontrolė šioje srityje sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., nutartis administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-39-648/2016, Nr. 2AT-63-303/2020).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės, kaip juridinio asmens, darbuotojų kaltės įtakos įmonei taikomoms sankcijoms, yra nurodęs, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą; ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi veiklos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami veiklos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (žr., pvz., 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).
Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybės, nurodytas teisės aktų nuostatas ir teisminę praktiką, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju už darbo santykių su darbuotoju G. B. tinkamą įforminimą buvo atsakingas Bendrovės, kaip darbdavio, vadovas A. M..
Nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. A5.-3-958/2021 ir 2021 m. sausio 21 d. nutarimu A. M., Bendrovės direktorių, pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam 1 000 Eur baudą. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai konstatavo, kad G. B. nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2020 m. kovo 24 d. dirbo Bendrovėje nelegaliai, A. M., kaip Bendrovės direktorius, leido dirbti G. B., teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs darbo sutarties ir tinkamai nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą (administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-3-958/2021, 2 t., b. l. 35–39).
Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs A. M. apeliacinį skundą, 2021 m. kovo 26 d. nutarimu panaikino Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį A. M. atžvilgiu nutraukė (administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-3-958/2021, 2 t., b. l. 69–71). Remiantis ANK 654 straipsniu, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarimas įsiteisėjo jo paskelbimo dieną. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nėra nagrinėjamas.
Panevėžio apygardos teismas 2021 m. kovo 26 d. nutarime konstatavo, kad A. M. veiksmuose nėra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Panevėžio apygardos teismas nustatė, kad aplinkybę, jog G. B. buvo išvykęs dirbti į Vokietiją, patvirtino ne tik jo parodymai, bet ir liudytojo S. R. parodymai, G. B. darbo laiko apskaitos duomenys, A. M. bei G. B. susirašinėjimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertino, kad nė vienas iš šių įrodymų nepatvirtino, jog G. B. Vokietijoje dirbo Bendrovės naudai pagal darbuotojo perleidimo sutartį, bei padarė išvadą, jog vien ta aplinkybė, kad A. M., susirašinėdamas su G. B., parašė jam adresus Vokietijoje, davė S. R. telefono numerį ir domėjosi, kaip jam sekasi, neleidžia teigti, jog juos siejo neteisėti darbiniai santykiai, o A. M. siųstas žinutes laikyti nurodymais vykdyti darbines funkcijas. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog Bendrovė būtų gavusi pajamų už G. B. darbą Vokietijoje, o pastarasis būtų paklusęs nustatytai darbo tvarkai ir dirbęs atlygintinai, be to, kad 2020 m. kovo 7 d., gavus G. B. prašymą atleisti jį iš darbo, Bendrovės direktorius A. M. tą pačią dieną priėmė įsakymą, kuriuo atšaukė G. B. iš komandiruotės ir jį atleido (nutarimo 11 ir 12 punktai). Panevėžio apygardos teismas, remdamasis DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, pažymėjo, jog vertinant darbą kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius, t. y. nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Panevėžio apygardos teismas pabrėžė, kad, darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams ( tiek darbuotojui, tiek ir darbdaviui), rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, darbas yra nelegalus (nutarimo 7 ir 8 punktai).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindami teismo sprendimo prejudicinę galią, yra nurodę, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės kitose bylose prejudicinę galią sukuria ir abiejose bylose tais pačiais asmenimis nedalyvaujantiems asmenims, kai jiems teismo sprendimas sukuria teisines pasekmes; pirmesnėje civilinėje (administracinėje) byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-447-629/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-626-602/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-695/2020, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2021).
Išanalizavus Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiojo darbo inspektoriaus A. K. 2020 m. rugpjūčio 27 d. surašyto A. M. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDI-ANR_P-1153-2020 (administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-3-958/2021, 1 t., b. l. 2) ir to paties vyriausiojo darbo inspektoriaus 2020 m. rugpjūčio 27 d. surašyto Protokolo tekstus, daroma išvada, kad šiuose dokumentuose suformuluotas kaltinimas A. M., įvykdžius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir kaltinimas UAB „Translaima“ dėl atsakomybės pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, yra identiški. Be to, įvertinus administracinio nusižengimo bylos ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo bylos juridiniam asmeniui medžiagas, sprendžiama, kad Bendrovės direktoriui ir juridiniam asmeniui kaltinimai grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios įrodinėjamos tais pačiais įrodymais.
Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje remiasi Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-33-531/2021 nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada, kad A. M., Bendrovės direktoriaus ir tuo pačiu atsakingo asmens, veiksmuose nebuvo ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, numatančio atsakomybė už nelegalų darbą, sudėties.
Nustačius, kad UAB „Translaima“(nuo 2021 m. kovo 13 d. – „Emarta“), kaip juridinio asmens, teises ir pareigas darbo teisinių santykių srityje įgyvendino per teisėtai veikusį atstovą – direktorių A. M., sprendžiama, kad, Panevėžio apygardos teismui 2021 m. kovo 26 d. nutarimu konstatavus, jog bendrovės direktoriaus A. M. veiksmuose nebuvo ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, nėra pagrindo daryti išvadą, jog Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, kilo atsakomybė pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, apibrėžiančio nelegalų darbą, pažeidimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, VDI Panevėžio skyriaus priimtas Nutarimas naikinamas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo bylos juridiniam asmeniui teisena nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą patenkinti.
Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Translaima“ (nuo 2021 m. kovo 13 d. - uždaroji akcinė bendrovė „Emarta“) atžvilgiu priimtą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13804 ir nutraukti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo bylos juridiniam asmeniui teiseną pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.