- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-26
- Bylos Nr.
- AN2-33-531/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00106-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutarimo teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. A. M. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1000 Eur bauda. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijoje buvo gautas G. B. prašymas atsakovui (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais išieškojimo. Iš skundo tyrimo metu surinktų dokumentų, įsakymų, paaiškinimų nustatyta, kad 2020 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. M. G. B. buvo komandiruotas į (duomenys neskelbtini) miestą, (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 8 d. jam nuvykus paaiškėjo, jog vilkikas neparuoštas darbui, todėl G. B. aiškinimu, direktoriaus A. M. buvo komandiruotas į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) dirbti (duomenys neskelbtini) firmoje (duomenys neskelbtini), kurioje jis pradirbo nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. kovo 20 d., vežiojo konteinerius į kitus miestus, išvežinėdavo konteinerius su darbuotoju S. R. darbo kelionės maršrutais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). G. B. aiškinimu (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2020 m. kovo 24 d., paaiškinime nurodė, jog VSDFV 2020 m. kovo 25 d. el. paštu jį informavo apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją apie jo darbo ir valstybinio socialinio draudimo pabaigą nuo 2020 m. kovo 7 d. Apie tai, kad jis buvo atleistas savo noru G. B. sužinojo gavęs darbo bylos dokumentus ir, kad jis pats asmeniškai jokio prašymo dėl atleidimo iš darbo nerašė. G. B. nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2020 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini) dirbo nelegaliai. Direktorius A. M., būdamas atsakingu asmeniu leido dirbti darbuotojui G. B. nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie jo įdarbinimą ne mažiau kaip vieną dieną iki darbo pradžios, tuo A. M., būdamas darbdaviu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį.
Šalies argumentai
2. A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad apylinkės teismas suklydo tiek kvalifikuodamas administracinį nusižengimą, tiek pagrįsdamas savo išvadas faktinėmis bylos aplinkybėmis, tiek nustatydamas jo kaltę dėl nusižengimo padarymo. Teigia, kad buvo apšmeižtas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasirėmė tik vienu įrodymų šaltiniu – vairuotojo G. B. parodymais. Pažymi, kad G. B. (duomenys neskelbtini) įmonėje įsidarbino tiesiogiai, jį apgavęs, piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, o paskui, dėl kažkokių priežasčių, iš darbo toje įmonėje buvo atleistas. G. B. parodymų esmė, kurios teismas visiškai nevertino, tai jo įsitikinimas, kad iš darbo (duomenys neskelbtini) įmonėje jis buvo atleistas „ne be „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pagalbos“. Šį pramaną, kad jis yra kaltas, jog G. B. 2020 m. kovo mėn. gale atleido iš darbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, G. B. pakartojo ir policijoje, apšmeiždamas jį, kad jis suklastojo jo parašą prašyme atleisti iš darbo, bei parodymuose Valstybinei darbo inspekcijai. Šios detalės apylinkės teismas visiškai nevertino. Apylinkės teismas pripažino, kad G. B. (duomenys neskelbtini) dirbo be darbo sutarties nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2020 m. kovo 25 d., tačiau šiai teismo išvadai prieštarauja faktiniai duomenys. Valstybinei darbo inspekcijai G. B. pateikė 2020 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) dokumentą „Pažymą apie veiklą pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 arba Nutarimo dėl vairuotojų įstatymo įgyvendinimo (FPERSV) 20 straipsnį“, kuriame nurodyta, kad 2020 m. kovo 25 d. G. B. darbdavys buvo (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini), ir, kad iki 2020 m. kovo 25 d. G. B. turėjo atostogas arba poilsio laikotarpį. Taigi, G. B. savo paties pateiktame dokumente nurodo, kad iki 2020 m. kovo 25 d. jis atostogavo, todėl (duomenys neskelbtini) tikrai nedirbo. Atkreipia dėmesį, kad G. B. teigė, kad jis jam (G. B.) iš (duomenys neskelbtini) vadovavo žinutėmis ir nurodymus teikė per „(duomenys neskelbtini)“ platformą. Pažymėtina, kad jam dirba 80 vairuotojų ir jis neatsimena kur kam ką rašo, gal nusiuntė kokią žinutę per klaidą. Tačiau, kaip G. B. galėjo jam dirbti ir gauti jo žinutes, jei 2020 m. kovo 9 d. 17 val. 34 min. G. B. jį užblokavo savo „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje. Teigia, kad nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kad jis ar (duomenys neskelbtini) kažkaip susiję su G. B. buvimu ir darbu (duomenys neskelbtini). Jie buvo skirtingose šalyse. Automobilis, kuriuo G. B. važinėjo nepriklausė nei jam (A. M.), nei (duomenys neskelbtini). Nepateikti jokie dokumentai, iš kurių būtų matyti, kad G. B. yra paėmęs ar perdavęs kam nors kokius nors krovinius, nepateikta jokių CMR ar kitokių važtaraščių iš kurių matytųsi, kad G. B. už ką nors atsakė, ar ką nors vežė. Pabrėžia, kad liudytojas S. R. apklausoje nurodė, kad niekada negirdėjo jokių jo pokalbių telefonu su G. B. ir niekada nematė, kad jis būtų davęs G. B. kokį nurodymą ką nors daryti, o nurodymus duodavo (duomenys neskelbtini). Valstybinės darbo inspekcijos tyrimo metu jis pristatė dokumentus, iš kurių matyti kokias sąskaitas jis išrašė (duomenys neskelbtini) už jo nuomojamus vairuotojus. Iš tų sąskaitų aiškiai matyti, kad G. B. jo naudai nuo 2020 m. kovo 7 d. nedirbo, sąskaitos už jo darbą neišrašytos, už jo atliktus darbus jis jokių pinigų negavo. Be to, baudžiamąja tvarka įrodyta, kad G. B. prašymas išeiti iš darbo nesuklastotas, tikras. Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu G. B. teigė, kad jis - A. M., darbinius nurodymus jam duodavo el. paštu, tačiau nepateiktas joks jo elektroninis laiškas G. B. darbui nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2020 m. kovo 25 d. Skundžiamame nutarime kaip G. B. darbo jo įmonei faktas nurodyta tai, kad jis vyko į komandiruotę, tačiau įsakymas komandiruotei buvo parašytas 2020 m. kovo 6 d., o 2020 m. kovo 7 d. jis gavo G. B. prašymą jį atleisti, todėl tai, kad jis siuntė G. B. į komandiruotę 2020 m. kovo 6 d. nereiškia, kad G. B. (duomenys neskelbtini) dirbo jam. Byloje niekaip neįrodyta, kad G. B. pradėjo dirbti jam, su juo buvo susijęs pavaldumo santykiais, kad jis G. B. davė kokius nors nurodymus. Nurodo, kad G. B. įdarbino 2019 m. rugpjūčio 3 d., G. B. oficialiai pas jį dirbo 8 mėnesius, turėdamas visas socialines garantijas bei kelia klausimą, kodėl jis tuomet turėjo sumanyti iš jo „pavogti“ 13 kalendorinių dienų. Pažymi, kad įmonėje yra 50 legaliai įdarbintų darbuotojų ir už juos jis moka mokesčius. Taigi, kokiu tikslu jis staiga turėjo nuspręsti sutaupyti vieno asmens sąskaita? Pabrėžia, kad nelegaliam vairuotojui negali būti perduota mašina, užpildytas CMR važtaraštis. Be CMR važtaraščio niekas nepatikės kažkokiam žmogui krovinio. Kroviniai apdrausti, kad galiotų draudimas, reikia laikytis tinkamo gabenimo, laiko ir poilsio režimo, o tai neįmanoma be darbo ir poilsio apskaitos prietaiso, vairuotojo kortelės. Tai, kad G. B. esą važinėjo dar su vienu darbuotoju situacijos nekeičia. Nes, jei jis būtų nelegalus darbuotojas, vairuotojo kortelėje jo darbo laikas negalėtų būti atspindėtas, ir automobilis važiuotų, tarsi turėtų tik vieną vairuotoją, nes apskaitomas tik vieno vairuotojo laiko ir poilsio režimas. Tai dar blogiau, nes automobilis juda tarsi turėtų tik vieną vairuotoją, o vairuotojai kabinoje du ir tai kelia diskomfortą, mažina legalaus vairuotojo poilsio galimybes. Šiuo atveju nėra jokios jo kaltės ir intencijos pasielgti taip, kaip uždrausta ANK 95 straipsnyje. Jis neturėjo intereso turėti nelegalų darbuotoją. Nurodo, kad Darbo ginčų komisija sprendė, kad sutartis nutraukta teisėtai ir, kad nuo 2020 m. kovo 7 d. G. B. teisėtai atleistas iš darbo jo paties pareiškimu. Šis sprendimas neskųstas ir yra įvykdytas. Mano, kad užbaigus ginčą DK nustatyta ginčo sprendimo tvarka, administracine tvarka darbo teisių ginti dėl tų pačių faktinių aplinkybių turėtų būti nebeleidžiama. Taip pat teigia, kad jei jis pažeidė darbuotojo atleidimo procedūrą, derėtų pripažinti, kad nelegalaus darbo sudėties jo veiksmuose nėra, ir taikyti bendrą, lengvesnę atsakomybę pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį.
Atsiliepimas
3. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyrius atsiliepime į pateiktą apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Mano, kad apylinkės teismas priėmė teisingą, motyvuotą ir pagrįstą nutarimą už padarytą pažeidimą, vadovavosi teismų praktika, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pažeidimo bylą bei įvertinęs visas aplinkybes tinkamai skyrė baudą A. M.. Byloje teismo yra nustatyti esminiai nelegalaus darbo požymiai, dėl to darbas laikomas nelegaliu.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. A. M. pateiktame apeliaciniame skunde pažymima, kad Darbo ginčų komisijoje jau buvo sprendžiamas klausimas dėl darbo sutarties su G. B. nutraukimo teisėtumo ir buvo nuspręsta, kad jis iš darbo atleistas teisėtai. Taigi, A. M. manymu, užbaigus ginčą DK nustatyta ginčo sprendimo tvarka, administracine tvarka darbo teisių ginti dėl tų pačių faktinių aplinkybių neturėtų būti leidžiama. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos A. M. teiginius, nes šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas ne dėl G. B. atleidimo iš (duomenys neskelbtini), o dėl darbo (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2020 m. kovo 24 d., t. y., jau po jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini), kuris skundžiamu nutarimu buvo pripažintas nelegaliu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, už ką ir buvo skirta nuobauda A. M..
7. DK 42 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
8. Pažymėtina, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. M. skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, bylos medžiagą, gautą ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą bei pateiktą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad A. M. kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas nepagrįstai.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini) direktorius A. M. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo komandiravo vairuotoją - ekspeditorių G. B. į (duomenys neskelbtini). Nustatyta komandiruotės pradžia – 2020 m. kovo 7 d. Tą pačią dieną buvo gautas G. B. prašymas, kuriuo jis pareiškė norą nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį ir atleisti jį iš vairuotojo ekspeditoriaus pareigų nuo 2020 m. kovo 7 d. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. kovo 7 d. A. M. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įsakė atšaukti G. B. iš komandiruotės į (duomenys neskelbtini). Taip pat, šią dieną buvo priimtas įsakymas atleisti G. B. iš vairuotojo - ekspeditoriaus pareigų nuo 2020 m. kovo 7 d., pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. G. B. dėl šio jo atleidimo iš darbo kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir prašė jį pripažinti neteisėtu. 2020 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisija priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad G. B. atleidimo iš darbo nėra pagrindo pripažinti neteisėtu. 2020 m. balandžio 15 d. G. B. kreipėsi su pareiškimu į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį komisariatą, kuriame nurodė, kad 2020 m. kovo 7 d. prašymo atleisti iš darbo jis nerašė ir nepasirašė. Pagal šį jo pareiškimą buvo pradėtas ir atliktas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje (dėl dokumentų klastojimo). 2020 m. gruodžio 9 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) prokurorė priėmė nutarimą, kuriuo ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Buvo nustatyta, kad 2020 m. kovo 7 d. G. B. prašyme atleisti jį iš darbo (duomenys neskelbtini) parašas yra nesuklastotas, esantį parašą pasirašė pats G. B.. Taigi, iš to, kas išdėstyta matyti, kad G. B. nuo 2020 m. kovo 7 d. oficialiai nebebuvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas, darbo santykiai buvo nutraukti teisėtai, jo paties iniciatyva.
11. Iš byloje esančių G. B. rašytinių paaiškinimų bei duotų parodymų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, kad G. B. 2020 m. kovo 7 d. išvyko į (duomenys neskelbtini). Jo teigimu, būtent (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. M. nurodymu jis buvo komandiruotas į (duomenys neskelbtini) miestą, (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. kovo 8 d. jam ten nuvykus paaiškėjo, jog vilkikas neparuoštas darbui, todėl direktorius A. M. komandiravo jį į (duomenys neskelbtini) miestą ((duomenys neskelbtini)) dirbti (duomenys neskelbtini) firmoje (duomenys neskelbtini), kurioje jis ir dirbo nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. kovo 20 d. - vežiojo konteinerius į kitus miestus, išvežiodavo konteinerius su darbuotoju S. R. darbo kelionės maršrutais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis jis (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2020 m. kovo 24 d. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tai, kad G. B. buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini) patvirtina ne tik jo paties parodymai, tačiau ir liudytojo S. R. parodymai, G. B. darbo laiko apskaitos duomenys, taip pat tą galima suprasti ir iš į bylą pateikto A. M. bei G. B. susirašinėjimo. Tačiau nei vienas iš šių įrodymų nepatvirtina, jog G. B. (duomenys neskelbtini) dirbo būtent (duomenys neskelbtini) naudai pagal darbuotojo perleidimo sutartį. Liudytojas S. R. apklaustas teisme parodė, kad su G. B. jam nurodė dirbti (duomenys neskelbtini) įmonės vadovas, liepė jį apmokyti. Kas siuntė G. B. į (duomenys neskelbtini), jam nėra žinoma.
12. Vien tik tai, kad A. M., susirašinėdamas su G. B., jam parašė atitinkamus adresus (duomenys neskelbtini), davė S. R. telefono numerį ir domėjosi kaip jam sekasi, neleidžia teigti, jog juos siejo neteisėti darbiniai santykiai ir tokias A. M. siųstas žinutes galima laikyti nurodymais vykdyti darbines funkcijas. Byloje nėra jokių duomenų, jog (duomenys neskelbtini) būtų gavusi pajamų už G. B. darbą (duomenys neskelbtini), o pastarasis būtų paklusęs nustatytai darbo tvarkai ir dirbęs atlygintinai. Kaip jau minėta, 2020 m. kovo 7 d., gavus G. B. prašymą atleisti jį iš darbo, (duomenys neskelbtini) direktorius A. M. tą pačią dieną priėmė įsakymą, kuriuo atšaukė G. B. iš komandiruotės ir jį atleido. Taigi, atmetamas G. B. argumentas, jog į (duomenys neskelbtini) jis nuvyko ir ten vykdė darbines funkcijas komandiruotas būtent (duomenys neskelbtini).
13. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje pažymių, todėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena prieš A. M. nutraukiama.
14. Nutarus A. M. atžvilgiu teiseną nutraukti, apeliacinės instancijos teismas priimame nuta0rime dėl kitų jo skundo argumentų nebepasisako, nes jie nebeturi teisinės reikšmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas,
nutaria:
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį A. M. atžvilgiu nutraukti.
Šis nutarimas įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.