Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys UAB „Druskininkų būtų ūkis“, VMI prie LR Finansų ministerijos, antstolis E. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

12. Byloje yra sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla nutraukta CPK 293 str. 3 p. pagrindu, t. y. kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Pažymėtina, kad bylos nutraukimas šiuo pagrindu reiškia, kad ieškovas (pareiškėjas) jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, byla yra užbaigta ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami. Taigi tapataus ginčo, kaip tokio, pakartotinis nagrinėjimas teisme negalimas per se ir jis nulemtas galiojančio teisinio reguliavimo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Apeliantė kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas ir civilinė byla Nr. 2YT-5742-807/2019 nutraukta, savo nesutikimą motyvuoja argumentu, kad apeliantės pateikto skundo dėl antstolio veiksmų ir skundo, išnagrinėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-29 nutartimi, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, dalykas ir pagrindas nėra tapatūs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės dėstoma pozicija nesutinka.

14. CPK 293 straipsnio 3 punkte išdėstytos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007;2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-494/2010). Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skundų tapatumo, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo, pagrįstai pripažino, kad pateiktas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų reiškiamas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, kaip išnagrinėtoje civ. b. Nr. 2YT-40801-964/2018.

16. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-29 įsiteisėjusia nutartimi civ. b. Nr. 2YT-40801-964/2018 yra išnagrinėjęs pareiškėjos (apeliantės) reikalavimus, kuriais teismo prašė grąžinti pinigines lėšas, nurašytas iš pareiškėjos sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal banko išrašą; grąžinti pinigines lėšas, nurašytas iš pareiškėjos sąskaitos (duomenys neskelbtini) – 123,09 EUR, bei nutraukti neteisėtą apribojimą disponuoti piniginėmis lėšomis pareiškėjos sąskaitose. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-29 nutartimi pareiškėjos 2018-09-25 A. L. skundą dėl antstolio E. S. veiksmų atmetė. Teismas konstatavo, jog pagal pareiškėjos pateiktą banko išrašą iš pareiškėjos sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2018-10-22 antstolis E. S. nurašė 104,59 EUR. sumą. Tačiau antstolio 2018-10-29 ieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu nutarta nurašytas lėšas skolininkei A. L. grąžinti, todėl teismas sprendė, kad skundo dalyko šioje dalyje neliko, dėl ko jis atmestinas. Dėl pareiškėjos reikalavimo grąžinti iki šiol negrąžintą neteisėtai nurašytą iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) 123,09 EUR sumą ir nutraukti neteisėtą apribojimą disponuoti piniginėmis lėšomis jos sąskaitose, teismas pažymėjo, kad pareiškėja dėl to paties antstolio veiksmus skundė net kelis kartus. Kiekvieną kartą antstolis skundus nagrinėdavo, nesutikdamas su jais bylą persiųsdavo teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje 2YT-35663-862/2018 ir 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje 2YT-31729-960/2018 A. L. skundus dėl 123,09 EUR sumos grąžinimo, neteisėto apribojimo disponuoti piniginėmis lėšomis atmetė. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėja kelia tą patį reikalavimą, tačiau nenurodo jokių papildomų argumentų, teismas padarė išvadą, jog jis neturi pagrindo šį reikalavimą nagrinėti iš naujo. Kartu teismas pažymėjo, jog šiuo atveju antstolis veikė teisėtai ir turėjo teisę apriboti skolininkės galimybę disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis.

17. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo teismo grąžinti pinigines lėšas, nurašytas iš pareiškėjos sąskaitos (duomenys neskelbtini) - 320,67 EUR; grąžinti pinigines lėšas, nurašytas iš pareiškėjos sąskaitos (duomenys neskelbtini) – 123,09 EUR, bei nutraukti neteisėtą apribojimą disponuoti piniginėmis lėšomis pareiškėjos sąskaitose. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šioje byloje pateiktą apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytos 2019 metų aplinkybės yra susijusios tik su antstolio vykdomųjų bylų vykdymo, kurio teisėtumas buvo patikrintas Vilniaus miesto apylinkės teismo civ. b. Nr. 2YT-40801-964/2018, tęstinumu. Taigi akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje pateiktas pareiškėjos skundas iš esmės yra tapatus išnagrinėtam skundui civ. b. Nr. 2YT-40801-964/2018, kadangi sutampa byloje dalyvaujantys asmenys, suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) bei faktinis ieškinio pagrindas yra taip pat tapatūs, nes pareiškėja skundais siekia, kad jai būtų grąžintos piniginės lėšos, nurašytos iš jos sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei nutrauktas apribojimas disponuoti piniginėmis lėšomis pareiškėjos sąskaitose, t. y. siekiamas materialinis teisinis rezultatas abiejų bylų atvejais yra tas pats.

18. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs pareiškėjos skundo, pateiktoje šioje byloje ir skundo, išnagrinėto Vilniaus miesto apylinkės teismo civ. b. Nr. 2YT-40801-964/2018, dalyko ir pagrindo tapatumą, pagrįstai šią civilinę bylą CPK 293 str. 3 punktu pagrindu nutraukė, todėl apeliantės argumentai, jog jos pateiktų skundų dėl antstolio veiksmų dalykas ir pagrindas nėra tapatūs, yra visiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad naikinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį nesuteikia pagrindo ir apeliantės atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėja nieko nežinojo apie jos pateikto skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą teisme, kadangi pareiškėjai nebuvo pranešta apie teismo proceso pradžią ir nebuvo įteikta jokių procesinių dokumentų.

20. Bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 d. 6 p.). Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis (Ypatingoji teisena) ir kiti įstatymai. Pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį ypatingosios teisenos tvarka bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. CPK V dalies XXXI skyriuje, kuriame reglamentuota skundų dėl antstolio ir notarinių veiksmų nagrinėjimo tvarka, nenumatyta, jog šios bylos turi būti nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Taigi šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. (CPK 153 str. 2 d.). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kurioje numatyta, kad, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė.

21. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-23 priėmė nutartį civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą dėl skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2019-02-19 09:00 val. ir pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“), paskelbiant tokio turinio pranešimą: „Vilniaus miesto apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilniuje) 2019 m. vasario 19 d. 09:00 val. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-5742-807/2019 pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą dėl skundo dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis E. S., VMI prie LR finansų ministerijos, UAB „Druskininkų butų ūkis“. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantys asmenys į bylos nagrinėjimą nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 str. 2 d.).“ (b. l. 11). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad tą pačią dieną, t. y. 2019-01-23, buvo patalpintas minėto turinio teismo pranešimas specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-23 nutarties kopija, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų ir antstolio patvarkymas buvo išsiųsti visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, tarp jų ir pareiškėjai A. L. jos deklaruotu adresu Klonio g. 18A-22, Druskininkai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie paskirtą posėdį, todėl laikytina, kad apeliantės procesinės teisės nebuvo pažeistos.

22. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis 2019-01-09 priėmęs patvarkymą dėl skolininkės A. L. skundo dėl antstolio veiksmų tą pačią dieną skolininkei A. L. skirtą patvarkymo egzempliorių išsiuntė pareiškėjai registruota pašto siunta, adresu Klonio g. 18A-22, Druskininkai, bei įkėlė į Antstolių informacinę sistemą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad pareiškėja žinojo apie CPK 510 straipsnyje nustatytą skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką, tačiau pati nevykdė savo procesinės pareigos – domėtis skundo nagrinėjimo eiga ir šio skundo išnagrinėjimo rezultatais, nereiškė teismui prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei neprieštaravo teismo posėdžio formai (CPK 42 str. 5 d.), todėl jos atskirojo skundo argumentai apie tai, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie skundo nagrinėjimą ir nebuvo išklausyta, atmestini kaip nepagrįsti.

23. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, nustatęs, kad pareiškėjos skundo, pateikto šioje byloje ir skundo, išnagrinėto Vilniaus miesto apylinkės teismo civ. b. Nr. 2YT-40801-964/2018, dalykas ir pagrindas yra tapatūs, pagrįstai šią civilinę bylą CPK 293 str. 3 punktu pagrindu nutraukė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.