Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys UAB „Druskininkų būtų ūkis“, antstolis Eduardas Sergėjevas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Eduardas Sergėjevas 2018 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir prašo paskirti skolininkei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Patvarkyme nurodė, jog 2018-08-08 pareiškėjos skundai dėl elektroninės vykdomosios bylos Nr. 0190/17/02029 raginimo įvykdyti sprendimą bei procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo tvarkos yra grindžiami analogiškais argumentais kaip ir 2018-01-11 skundai, dėl kurių antstolis 2018-01-22 priėmė patvarkymą Nr. S-18-190-478 ir persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taip pat skolininkės skundas dėl nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas priėmimo ir pateikimo su analogiškais argumentais buvo gautas 2018-06-25. Antstolis išnagrinėjo skolininkės skundą ir kartu su 2018-07-02 patvarkymu dėl skolininkės skundo dėl antstolio veiksmų Nr. S-18-190-4276 persiuntė taip pat nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis taip pat nesutinka su skolininkės skundu dėl piniginių lėšų, nurašytų nuo skolininkės banko sąskaitos. Nurodo, jog vykdomosiose bylose Nr. 0190/17/02003 ir Nr. 0190/17/02029 išieškojimas iš piniginių lėšų yra vykdomas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ punkte įtvirtintą tvarką. Patvarkymas dėl piniginių lėšų nurašymo buvo priimtas 2018-01-10 ir pateiktas PLAI sistemai. 2018-01-10 atliekant priverstinio vykdymo veiksmus buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S16-23457, kuriuo išieškojimas nukreiptas į skolininkės gaunamą darbo užmokestį. Atliekant išskaitas iš darbo užmokesčio, po išskaitų liekanti darbo užmokesčio dalis yra išmokama tiesiogiai skolininkei. Nuo 2018-06-18 skolininkės banko sąskaitai galiojo 133,00 Eur laisvai disponuojama suma, o nuo 2018-07-12 galiojo 261,00 Eur laisvai disponuojama suma, tačiau skolininkė nei karto nepasinaudojo jai suteikta laisvai disponuojama suma. Kadangi banko sąskaitoje likdavo iš ankstesnio mėnesio nepanaudotos lėšos, sąskaitoje esantį likutį sudėjus su einamojo mėnesio pajamomis, susidarydavo suma, kuri viršydavo nustatytą laisvai disponuojamą sumą. Dėl šios priežasties automatiškai buvo atliekamas viršijančios sumos nurašymas į antstolio sąskaitą. Be to, skolininkė nei karto neinformavo antstolio apie gaunamas lėšas ir tik tada, kai piniginės lėšos buvo nurašytos, skolininkė iš karto teikė skundus ir kartu su skundais banko sąskaitos išrašus. Antstolis pažymi, jog tai rodo akivaizdų skolininkės piktnaudžiavimą, skolininko pareigų nesilaikymą, vengimą bendradarbiauti su antstoliu. Atsakant į skolininkės prašymą užtikrinti prieigą prie piniginių lėšų sąskaitoje, antstolis pabrėžė, jog piniginių lėšų naudojimo iš areštuotos sąskaitos, esant antstolio nustatytai laisvai disponuojamai sumai, tvarką nustato kiekvienas bankas atskirai. Antstolis, laikydamasis teisės aktų nuostatų, nustatė laisvai disponuojamas sumas skolininkės banko sąskaitai, tačiau antstolis neturi įgaliojimų nurodyti bankui, kokiu būdu skolininkė galėtų šiomis lėšomis naudotis. Atsižvelgiant į tai, jog nuo skolininkės banko sąskaitos 2018-08-01 ir 2018-08-07 buvo nurašytos atitinkamai 202,24 Eur ir 162,13 Eur sumos, kurių nurašymas susidarė dėl pačios skolininkės neveikimo, t. y. nesikreipiant į banką dėl lėšų panaudojimo tvarkos, tačiau siekiant užtikrinti, jog skolininkė dėl savo nežinojimo neprarastų galimybės tomis lėšomis pasinaudoti, 2018-08-14 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-190-5233, skolininkės banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) laisvai disponuojama suma padidinta iki 528,39 Eur. Ši suma apskaičiuota atsižvelgiant į rugpjūčio mėnesio pajamas (164,02 Eur) bei į grąžintiną sumą (364,37 Eur). 2018-08-14 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S16-39227.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), be kitų atvejų, egzistuoja, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį (skundą) neleidžiama. Tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 punktas),

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo pakartotinai nagrinėti 2018-01-11 ir 2018-06-20 skundus dėl antstolio veiksmų, kuriais pareiškėja skundžia antstolio veiksmus iškeliant elektroninę vykdomąją bylą pagal negaliojančius dokumentus bei skundžia antstolio veiksmus, susijusius su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu vykdomose bylose Nr. 0190/17/02003 ir Nr. 0190/17/02029. Atsižvelgiant į tai, kad pastaruosius skundus dėl antstolių veiksmų Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 14 d. civilinėje byloje 2YT-7331-608/2018 ir 2018 m. rugsėjo 11 d. civilinėje byloje 2YT-26617-809/2018 išnagrinėjo, todėl šiose dalyse byla yra nutraukiama.

CPK 689 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (tolia – PLAIS) šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. CPK 689 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia atitinkamai įstaigai nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Taip pat išieškojimas iš piniginių lėšų yra vykdomas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ punkte įtvirtintą tvarką, Šis punktas numato, jog išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo PLAI sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Pagal šiame punkte įtvirtintą tvarką, antstolis, priimdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Tai reiškia, jog asmuo konkrečia piniginių lėšų suma (laisvai disponuojama suma) turi galimybę pasinaudoti tik per kalendorinį mėnesį. Atitinkamai naujam kalendoriniam mėnesiui automatiškai pradeda galioti nauja laisvai disponuojama suma. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte numatyta, kad jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą sprendimų neįvykdė, buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Antstolis, vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 1 ir 2 dalimis ginčijamu 2018 m. sausio 10 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-190-218, kuris pateiktas PLAIS, nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo pareiškėjai priklausančių sąskaitų bei pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b. Nr. 0190/17/02003 l. 51). Prieš priimdamas ginčijamą nurodymą antstolis, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ punktu, 2018 m. sausio 10 d. patikrino viešuose registruose esančią informaciją apie pareiškėjai priklausančias pinigines lėšas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas (vykd. b. Nr. 190/17/02003 l. 126). Kadangi nebuvo nustatyta, kad pareiškėja gautų piniginių lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas, todėl nebuvo nustatyta laisvai disponuojama suma. Nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas pareiškėjai taip pat buvo išaiškinta teisė per 14 dienų pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas). Remiantis vykdomojoje byloje gautais pareiškėjos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašais, matyti, jog pareiškėjos pajamas už 2018 m. gegužės mėnesį iš viso sudarė 78,96 Eur (darbo užmokestis ir Sodros išmoka). Pareiškėjos pajamas už birželio mėnesį iš viso sudarė 381,12 Eur (iš jų 53,50 Eur darbo užmokestis, 132,46 Eur antstolio Eduardo Sergėjevo atliktas lėšų grąžinimas, 121,00 Eur VMI prie LR FM gyventojų pajamų mokesčio permoka, 49,22 Eur ir 24,94 Eur antstolės A. Muzikevičienės atliktas lėšų grąžinimas). Atkreiptinas dėmesys, jog iš šių visų lėšų 121,00 Eur VMI prie LR FM grąžinta gyventojų pajamų mokesčio permoka yra lėšos, iš kurių išieškojimas yra galimas, todėl skaičiuojant laisvai disponuojamų lėšų sumą, 121,00 Eur yra atimamas iš per mėnesį gautų lėšų sumos (381,12 - 121,00 = 260,12 Eur). Skolininkės pajamos už liepos mėnesį sudarė 385,63 Eur (iš jų 53,50 Eur darbo užmokestis, 124,75 Eur antstolio Eduardo Sergėjevo atliktas lėšų grąžinimas, 167,56 Eur ir 39,82 Eur darbo užmokestis). Skolininkės pajamas už rugpjūčio mėnesį sudarė 164,02 Eur (Sodros išmoka). Nuo 2018-06-18 skolininkės banko sąskaitai galiojo 133,00 Eur laisvai disponuojama suma, o nuo 2018-07-12 galiojo 261,00 Eur laisvai disponuojama suma. Kadangi banko sąskaitoje likdavo iš ankstesnio mėnesio nepanaudotos lėšos, sąskaitoje esantį likutį sudėjus su einamojo mėnesio pajamomis, susidarydavo suma, kuri viršydavo nustatytą laisvai disponuojamą sumą. Dėl šios priežasties automatiškai buvo atliekamas viršijančios sumos nurašymas į antstolio sąskaitą. Be to, pareiškėja nei karto neinformavo antstolio apie gaunamas lėšas. Tik tada, kai piniginės lėšos buvo nurašytos, pareiškėja iš karto teikė skundus ir kartu su skundais banko sąskaitos išrašus. Teismas pažymi, jog bankai patys nustato tvarką, kaip skolininkai gali naudotis antstolių nustatyta laisvai disponuojama suma, todėl antstolis neturėtų atsakyti už tai, kad dėl banko patvirtintų vidinių taisyklių skolininkas patiria nepatogumų. Dėl šios priežasties pareiškėja, norėdama naudotis minėtomis lėšomis, turi tiesiogiai kreiptis į banko skyrių dėl piniginių lėšų išsigryninimo bei kitos panaudojimo tvarkos nustatymo. Be to, antstolis siekdamas užtikrinti, jog skolininkė dėl savo nežinojimo neprarastų galimybės tomis lėšomis pasinaudoti, 2018-08-14 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-190-5233, skolininkės banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) laisvai disponuojama suma padidinta iki 528,39 Eur. Ši suma apskaičiuota atsižvelgiant į rugpjūčio mėnesio pajamas (164,02 Eur) bei į grąžintiną sumą (364,37 Eur). 2018-08-14 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S16-39227.

Nustačius nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog 2018-01-11 ir 2018-06-20 skundai dėl antstolio veiksmų, kuriais pareiškėja skundžia antstolio veiksmus iškeliant elektroninę vykdomąją bylą pagal negaliojančius dokumentus bei skundžia antstolio veiksmus, susijusius su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu vykdomose bylose Nr. 0190/17/02003 ir Nr. 0190/17/02029 Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. vasario 14 d. civilinėje byloje 2YT-7331-608/2018 ir 2018 m. rugsėjo 11 d. civilinėje byloje 2YT-26617-809/2018 buvo išnagrinėti, todėl šiose dalyse byla yra nutraukiama. Antstolis Eduardas Sergėjevas, vykdydamas išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0190/17/02029 ir Nr. 0190/17/02003 bei nurašydamas pinigines lėšas nuo pareiškėjos banko sąskaitos, nustatydamas laisvai disponuojamą sumą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai pagal įstatymų nustatytą kompetenciją. Dėl to pareiškėjos skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Antstolis prašė taikyti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo (šiuo atveju skundo dėl antstolio veiksmų) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Vien tai, kad buvo pareikštas skundas dėl antstolio veiksmų, o skundo reikalavimai atmesti, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja reikšdama reikalavimus, piktnaudžiavo, todėl yra būtinybė taikyti CK 95 straipsnyje numatytas sankcijas. Teisės į teisminę gynybą principas užtikrina galimybę ginti ir tariamas teises, t.y. jei asmuo sąžiningai tiki, kad jo teisės yra pažeistos. Nenustačius pareiškėjos akivaizdaus nesąžiningumo reiškiant skundą dėl antstolio veiksmų, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jai baudą. Dėl nurodytų motyvų antstolio Eduardo Sergėjevo prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos A. L. skundą dėl antstolio Eduardo Sergėjevo veiksmų atmesti.

Nutraukti bylą dalyje dėl A. L. reikalavimų pakartotinai nagrinėti 2018-01-11 ir 2018-06-20 skundus dėl antstolių veiksmų vykdomose bylose Nr. 0190/17/02003 ir Nr. 0190/17/02029.

Netenkinti antstolio Eduardo Sergejevo prašymo dėl baudos paskyrimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.