- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- 2S-302-340/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32343-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Kategorijos
- 3.3.2.2Pirmosios instancijos teismo teisė sutikti su atskiruoju skundu ir pačiam panaikinti skundžiamą nutartį
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.5.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. K., UAB „inChase“, Lindorff Oy filialas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas kreipėsi į antstolį D. K. su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, t. y. panaikinti areštą iki 380 Eur per mėnesį; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Skundu pareiškėjas nesutiko su antstolio 2016-08-12 patvarkymu, kuriuo yra areštuojama 50 procentų skolininko pajamų dalis, neviršijanti vieno MMA, ir 70 procentų dalis, viršijanti vieną MMA, kurias skolininkas gauna ar ateityje gaus į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą. Pareiškėjo teigimu, jis šiuo metu nedirba ir dirbti neplanuoja dar 3 metus ir 10 mėnesių, t. y. likusį bausmės laiką, todėl vienintelės jo pajamos yra draugų siunčiamos nedidelės ir nereikšmingos lėšos, už kurias pareiškėjas perka būtiniausias prekes. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 95.6 punktą, išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos – 380 Eur. Šios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Be to, pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-13/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjo pabrėžta, kad, vadovaujantis minėta nutartimi, teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai, nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolis ir pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.
Antstolis D. K. 2016-09-02 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, paneigtinas skolininko teiginys, jog išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra apskritai negalimas. 2016-08-12 patvarkymu nėra areštuota 100 procentų skolininko gaunamų pajamų, likusią pajamų dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems daiktams įsigyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lindorff Oy pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė atmesti skundą. Suinteresuoto asmens teigimu, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų – reglamentuotas CPK 733-743 straipsniuose. Skundžiamu patvarkymu yra areštuota skolininkui išmokama gaunama lėšų dalis pagal CPK 733-743 straipsniuose reglamentuotą tvarką, todėl teigtina, kad skolininko skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų. Teismas nurodė, kad pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.
Pabrėžė, kad CPK 668 straipsniu reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Teismas pažymėjo, kad aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Teismo teigimu, nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad 2016-08-12 pareiškėjo skundžiamas patvarkymas, kuriuo antstolis areštavo 50 proc. skolininko pajamų dalį, neviršijančią vienos MMA, ir 70 proc. dalį, viršijančią vieną MMA, yra teisėtas ir pagrįstas, būtent pagal nurodytą patvarkymą turi būti išieškoma iš pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių iš artimųjų gaunamų lėšų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas G. B. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir panaikinti antstolio D. K. patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama apelianto teisė įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, t.y. panaikinti areštą iki 380 Eur per mėnesį (b. l. 31-34). Skunde nurodė, kad skundžiamas antstolio patvarkymas nesuteikia galimybės naudotis Vilniaus pataisos namų sąskaita, be to, laisvės atėjimo įstaigoje nėra galimybės dirbti, o gaunamos pajamos yra tik 5 Eur pašalpa, todėl viska tenka pirkti iš savo lėšų. Pažymėjo, jog nei maisto, nei higienos priemonių į pataisos namus apeliantui yra negalima atnešti, nes tą draudžia įstatymai. Nurodė, kad teismo ir antstolio veiksmai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lindorff Oy pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti. Nurodė, kad skolininkas, atlikdamas bausmę, yra ir pagal galiojančius aktus privalo būti aprūpintas būtiniausiomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad iki bausmės atlikimo pabaigos likę 3 metai ir 6 mėnesiai, bei reikalavimą panaikinti apribojimus banko sąskaitai, iš kurio būtų galimas išieškojimas, priverstinio išieškojimo priemonių visumos taikymas nebūtų efektyvus, nes skolininkas neturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, nedirba.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo G. B. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatyta, kad antstolis D. K. vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-12-03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1196-506/09 dėl 239,36 Eur turtinės žalos išieškojimo iš skolininko G. B. išieškotojo UAB „inChase“ naudai, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-46072-466/2015 dėl 166,68 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. B. išieškotojo Lindorff Oy filialo naudai. Vykdymo proceso metu antstolis priėmė 2016-05-04 patvarkymą Nr. 2-DK-E-4874, kuriuo areštavo 409,94 Eur skolos ir 2018,23 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 628,17 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykd. b. Nr. 0174/14/08232 l. 44). Skolininkas G. B. 2016-08-01 kreipėsi į antstolį, prašydamas panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) (vykd. b. Nr. 0174/14/08232 l. 49-51). Antstolis D. K. 2016-08-12 patvarkymu Nr. 2-DK-A-2016 tenkino skolininko 2016-08-01 prašymą iš dalies, pakeitė 2016-05-04 patvarkymą Nr. 2-DK-E-4874, nurodant, kad yra areštuojama 50 proc. skolininko pajamų dalis, neviršijanti vieno MMA, ir 70 proc. pajamų dalis, viršijanti vieną MMA, kurias skolininkas gauna ar ateityje gaus į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą (vykd. b. Nr. 0174/14/08232 l. 52-55). Pareiškėjas su minėtu patvarkymu nesutiko ir pateikė skundą dėl antstolio veiksmų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad 2016-08-12 pareiškėjo skundžiamas patvarkymas, kuriuo antstolis areštavo 50 proc. skolininko pajamų dalį, neviršijančią vienos MMA, ir 70 proc. dalį, viršijančią vieną MMA, yra teisėtas ir pagrįstas, būtent pagal nurodytą patvarkymą turi būti išieškoma iš pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių iš artimųjų gaunamų lėšų.
Ginčydamas minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, pareiškėjas G. B. skunde nurodė, jog skundžiamas antstolio patvarkymas jam nesuteikia galimybės naudotis Vilniaus pataisos namų sąskaita, be to, laisvės atėjimo įstaigoje nėra galimybės dirbti, o gaunamos pajamos yra tik 5 Eur pašalpa, todėl viska tenka pirkti iš savo lėšų. Nurodė, kad teismo ir antstolio veiksmai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Minėtos įstatymo normos paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Be to, kaip jau minėta, antstolis D. K. vykdo du vykdomuosius dokumentus (Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-12-03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1196-506/09 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-46072-466/2015), todėl turi teisę iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaičiuoti 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Būtent tokią iš skolininko pajamų dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą MMA, ir nusprendė išieškoti antstolis.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo klausimu pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri numato, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Minėtoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad teismai nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Buvo nurodoma, kad tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, o bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu (BVK 173 straipsnis), kas teismų praktikoje buvo laikoma priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, traktuojant, kad jų būtiniausi poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis.
Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl ribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, todėl apelianto argumentai atmetami.
Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.